Administracinė byla Nr. eA-1263-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09207-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 23S191395 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Migracijos departamentas priėmė Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Azerbaidžano Respublikos piliečiui, panaikinimo. Atsakovas sprendime nurodė, kad leidimas panaikinamas, nes darbdavys nesudarė su darbuotoju darbo sutarties, o būtent šiuo pagrindu ir buvo užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

2.2.                      Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti. Migracijos departamentas prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą privalėjo pakartotinai apklausti pareiškėją dėl abejonių sukėlusių aplinkybių bei suteikti galimybę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar kitus įrodymus, kurie sukėlė dviprasmiškų minčių specialistei, kuri vertino esamą situaciją.

2.3.                      Pareiškėjas nuo pat leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Topesta“, atlieka tiesioginius darbdavio nurodymus ir gauna už tai darbo užmokestį. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl darbdavys to tinkamai neįformino įstatymų nustatyta tvarka, kodėl nepateikė pranešimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, ir SODRA). Pareiškėjas tik iš atsakovo sužinojo apie sprendime nurodytas aplinkybes, tai yra, kad jis nebuvo įdarbintas. Šiuo metu yra rengiami dokumentai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai (Vilniau darbo ginčų komisijai) dėl pareiškėjo darbo santykių UAB „Topesta“, pareiškėjas ketina ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, ne dėl jo kaltės susiklostė esama situacija, kadangi pareiškėjas vykdė visas jam žinomas pareigas, negalėjo kontroliuoti savo darbdavio veiksmų ir jam yra nesuprantama, dėl kokių priežasčių šių pareigų nevykdė darbdavys. Darbdavio manymu, tai įsivėlusi klaida, ir, jeigu darbdavys tos klaidos neištaisys, pareiškėjas per institucijas įpareigos tą padaryti.

2.4.                      Atsakovas neveikė pagal viešojo administravimo subjekto principus, kad būtų išvengta tokios situacijos, kuri iš esmės susiklostė ne dėl pareiškėjo kaltės.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1.                      Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Topesta“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p.). Šiuo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti SODRA informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau, SODRA duomenimis, nuo 2023 m. birželio 12 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą.

3.2.                      Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma. Gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti.

3.3.                      Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dirba UAB „Topesta“, atlieka tiesioginius darbdavio nurodymus ir gauna už tai darbo užmokestį, t. y. darbo sutarties, atlyginimą patvirtinančių dokumentų, išrašų, darbo grafiko.

3.4.                      Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „HTF Group“ pagrindu, todėl, esant tokioms aplinkybės, teisminis ginčas neturi tikslo.

II.

4.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Topesta“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Šiuo pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją SODRA sistemoje, nustatė, kad pareiškėjas jokiose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba, nuo 2023 m. birželio 12 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai).

7.       Teismas vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių darbo santykius Bendrovėje pagrindžiančių įrodymų (darbo sutartis, atlyginimą patvirtinantis dokumentai, išrašai, darbo grafikas ir t. t.), kurie galėtų patvirtinti, kad šiuo metu pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį. Migracijos departamentas rėmėsi Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad patikrinus SODRA duomenis nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas dirbtų UAB „Topesta“. Pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kad jis šiuo metu dirba Bendrovėje, atlieka tiesioginius darbdavio nurodymus ir gauna darbo užmokestį, nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Teismas savo iniciatyva byloje pareikalavo SODRA duomenų apie pareiškėjo įdarbinimo faktus, tačiau iš jų taip pat matyti, kad pareiškėjo ir UAB „Topesta“ darbo santykiai nesieja. Iš minėtų duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas verčiasi individualia veikla, tačiau toks faktas nepaneigia Migracijos departamento Sprendimo išvadų apie įstatyminį pagrindą leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimui.

9.       Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad aplinkybės nustatymas, jog Bendrovė su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokia išvada padaryta įvertinus Migracijos departamento atliktus veiksmus – patikra oficialiose informacinėse sistemose, kurios metu nustatytų duomenų pakako Sprendimui priimti. Departamentas pareiškėjo atveju neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Departamentas rėmėsi Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta (leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisinis pagrindas). Teismas taip pat pažymėjo, jog jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba, tačiau, SODRA duomenimis, nuo 2023 m. birželio 12 d. vykdo individualią veiklą, tačiau ir šie faktai Sprendime priimtų išvadų nepaneigia.

10.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo apribota galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, dėl ko, kaip teigė, tokia situacija galėjo sąlygoti VAĮ principų pažeidimą, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti Sprendimo motyvus.

11.       Teismas akcentavo, kad sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

III.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinant Migracijos departamento sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas iš esmės perrašė atsakovo Migracijos departamento poziciją. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas sąlygojo apelianto pažeistas teises į tinkamą ir teisingą teismą su išsamiu aplinkybių vertinimu ir tikrosios tiesos atskleidimą, tokiu būdu užtikrinant teisingą teismą ir administracinio vieneto (atsakovo) sprendimo pagrįstumą. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 ir 2 d.). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.). Be to, procesinis įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

12.2.                      Teismo sprendimas išimtinai yra grindžiamas atsakovo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas net nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, netyrė jo nurodytų aplinkybių pagal byloje turimus įrodymus. Teismas jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Pareiškėjas siekė išsiaiškinti, kodėl darbdavys neinformavo VSDFV apie darbo pradžią ir dėl ko susiklostė tokia situacija, kad atsakovas panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui buvo pasiūlyta ginti savo pažeistas teises kreipiantis į valstybines įstaigas siekiant ištirti esamą situaciją dėl darbdavio, t. y. kreiptis su skundu į valstybinę darbo ginčų komisiją ir su prašymu į darbo ginčų komisiją, tačiau pareiškėjas, nenorėdamas susigadinti santykių su darbdaviu, o taip pat manydamas, kad kaip užsieniečiui jam nepavyks svetimoje šalyje įrodyti to, ką teigia, nesikreipė į minėtas įstaigas, todėl teisėtas atstovas negalėjo į teismą pateikti reikšmingų bylai įrodymų. Esamu atveju teismas žinodamas situaciją, kuri buvo pateikta ir išdėstyta pareiškėjo skunde, turėjo veikti aktyviai ir į bylos nagrinėjimą šiuo atveju įtraukti suinteresuotu asmeniu UAB „Topesta”, tačiau teismo jokie veiksmai nebuvo atlikti.

12.3.                      Pareiškėjas dirbo ir dirba nurodytoje Bendrovėje, tačiau negali padaryti įtakos, kad darbdavys apie darbo pradžią praneštų VSDFV. Jeigu atsakovas priimant sprendimą vadovautųsi bendradarbiavimo principu, tai yra būtų kreipęsis į darbdavį prašant pateikti paaiškinimus dėl įdarbinimo, tokia situacija nebūtų susidariusi, kadangi darbdavys gavęs valstybinės įstaigos nurodymą būtų jį įvykdęs. Atsakovas šiuo atveju pažeidė bendradarbiavimo principą, o apie šio principo svarbą ir pažeidimą pirmosios instancijos teismas nieko nenurodė.

12.4.                      Ne kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (LVAT sprendimas byloje Nr. A-822-1226/2009). Atsakovas priimdamas Sprendimą užkerta kelią pareiškėjui gyvent ir dirbti Lietuvoje, kurioje pareiškėjas dirba ir gyvena, moka mokesčius ir prisideda prie bendro ūkio ir gerovės, teisėtai atvyko ir teisėtai pateikė prašymą, tačiau dėl atsakovo netinkamai atliktų administracinių procedūrų, nebendradarbiavimo priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų, teisės aktų reikalavimų, rodantys politinio neutralumo stoką.

12.5.                      ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas pateiktus byloje įrodymus privalo vertinti logiškai, tai yra vertindamas įrodymų tarpusavio sąsajumą, o ne pavienius įrodymus ar atsakovo pasisakymus procesiniuose dokumentuose. Teismas nesivadovavo jo paaiškinimais, atliko tik išskirtinai atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą, ir nesistengė įvertinti tikrosios padėties.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo kokių konkrečiai aplinkybių ar įrodymų neištyrė teismas.

13.2.                      Pareiškėjas tvirtina, kad stengėsi maksimaliai išsiaiškinti kodėl darbdavys neinformavo VSDFV apie darbo pradžią, tačiau nenurodo kaip pasireiškė jo pastangos. Pareiškėjo teigimu, jis dirbo ir dirba Bendrovėje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., darbo sutartis, grafikai, algalapiai ir t. t.). Nors pareiškėjas nurodė, kad jam buvo apribota galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui su apeliaciniu skundu nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą.

13.3.                      LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma.

13.4.                      Aplinkybė, kad pareiškėjas neva dirba ir gyvena, moka mokesčius ir prisideda prie bendro ūkio ir gerovės, teisėtai atvyko ir teisėtai pateikė prašymą, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi ar nebus panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu jis šių reikalavimų neatitinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 23S191395, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, jog UAB „Topesta“ darbo sutarties su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba, tačiau, SODRA duomenimis, nuo 2023 m. birželio 12 d. vykdo individualią veiklą.

16.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, netyrė jo nurodytų aplinkybių pagal byloje turimus įrodymus, atliko tik išskirtinai atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą. Pareiškėjo teigimu, jis dirbo ir dirba nurodytoje Bendrovėje, tačiau negali padaryti įtakos, kad darbdavys apie darbo pradžią praneštų VSDFV.

18.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

20.       Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

21.       Migracijos departamentas, patikrinęs SODRA informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą, nustatė, kad UAB „Topesta“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Teismas iš SODRA duomenų apie pareiškėjo įdarbinimo faktus taip pat nustatė, kad pareiškėjo ir UAB „Topesta“ darbo santykiai nesieja.

22.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „Topesta“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

23.       Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai.

25.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl UAB „Topesta” įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Migracijos departamento Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nei ginčijamas Sprendimas, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra susijęs su UAB „Topesta” teisėmis ir pareigomis, šioje byloje nėra sprendžiami su UAB „Topesta” teisine atsakomybe susiję klausimai, todėl Bendrovė pagrįstai neįtraukta į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Tai, jog, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, netinkami, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, o padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis.

27.        Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Laimutis Alechnavičius

                                                                                                  Artūras Drigotas

                                                                                                  Dalia Višinskienė