Civilinė byla Nr. 2-40/2009

Procesinio sprendimo kategorijos 110.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 15 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grida LAB“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties, kuria išspręstas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-3030-578/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grida LAB“ ieškinį atsakovui Vilniaus pedagoginio universitetui dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo pakeitimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Grida LAB“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui dėl viešųjų pirkimų įstatymo ginamų tiekėjo interesų pažeidimo, kuriuo ieškovas reikalavo panaikinti atsakovo vykdomo supaprastinto atvirojo konkurso – „Mokslinių tyrimų įrangos pirkimas, skirtas Gamtos mokslų fakulteto bazių atnaujinimui“ viešojo pirkimo komisijos 2008 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti nurodyto konkurso sąlygose nustatytas technines specifikacijas 1.3, 1.4, 1.5 ir 1.6 punktuose išdėstytas 2008 m. liepos 31 d. rašte Nr.(13.04.)-R4-1428. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo konkurso ir šio konkurso pagrindu sudarytinų sutarčių sudarymą iki kol bus išnagrinėtas ieškinys.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę, sustabdė atsakovo vykdomas supaprastinto atviro konkurso mokslinių tyrimų įrangai, skirtai Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto bazių atnaujinimui, pirkti pirkimo procedūras. Tas pats teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto vykdomas supaprastinto atviro konkurso mokslinių tyrimų įrangai, skirtai Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto bazių atnaujinimui, pirkti pirkimo procedūras pirmojoje pirkimo dalyje „Prietaisų sistema DNR tyrimams“.

Atsakovas pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 90 000 Lt sumą, kaip galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti didelių nuostolių, kadangi pirkimui numatytas lėšas būtina panaudoti iki 2008 m. gruodžio 15 d. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros turės būti vykdomos pagal teisės aktų nustatytas taisykles ir terminus, todėl yra didelė tikimybė, jog skirtos lėšos pirmai pirkimo daliai bus nepanaudotos ir grąžintos Švietimo ir mokslo ministerijai.

Ieškovas atsiliepimu į tokį atsakovo prašymą prašė atsakovo prašymo netenkinti, nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakovui skyrė mokomajai įrangai įsigyti 4 780 00Lt. Sutartis neįpareigojo atsakovo iš nurodytos sumos skirti 90 000 Lt prietaisų sistemai DNR tyrimams įsigyti, tokį sumos paskirstymą lokaliais aktais numatė pats atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl tam tikrų lėšų grįžimas į biudžetą nereiškia, kad tos lėšos nebus išskirtos vėl.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino, nustatė ieškovui terminą įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 90 000 Lt piniginį užstatą arba pateikti šiai sumai banko garantiją, atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, bei pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą. Nurodė, kad užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio, be to, reikia įvertinti galimybę, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų tokių nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 1 d. privatizavimo fondo lėšų naudojimo sutartimi Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo skirti atsakovui lėšų mokomajai įrangai įsigyti, atsakovas sutartimi įsipareigojo naudoti skirtas lėšas nurodytiems pavedimams vykdyti ir įvykdyti pavedimus iki 2008 m. gruodžio 15 d. Be to, atsakovas įsipareigojo pavedimams vykdyti skirtas ir nepanaudotas lėšas grąžinti į ministerijos sąskaitą iki 2008 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūros iki 2008 m. gruodžio 15 d. nebus baigtos, teismas sprendė, kad atsakovas gali patirti nuostolius, kadangi skirtas, bet iki nustatyto termino nepanaudotas, lėšas – 90 000 Lt prietaisų sistemai DNR tyrimams įsigyti, turės grąžinti Švietimo ir mokslo ministerijai, o dėl blogėjančios ekonominės padėties valstybėje iš naujo lėšos atsakovui mokomajai įrangai pirkti kitais metais gali būti neskiriamos. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, jog atsakovo prašymas pareikalauti iš ieškovo pateikti nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Grida LAB“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones užtikrinimo. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nurodė, kad užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje bei reikia įvertinti galimybę, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų tokių nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje tokių aplinkybių egzistavimo nepagrindė, t. y. nenurodė ir netyrė jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
2. Švietimo ir mokslo ministerija atsakovui skyrė mokomajai įrangai įsigyti 4 780 00 Lt. Sutartis neįpareigojo atsakovo iš nurodytos sumos skirti 90 000 Lt prietaisų sistemai DNR tyrimams įsigyti, tokį sumos paskirstymą lokaliais aktais numatė pats atsakovas. Taigi, šią sumą atsakovas galėjo nukreipti kitam panaudojimui.
3. Atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl tam tikrų lėšų grįžimas į biudžetą nereiškia, kad tos lėšos nebus išskirtos vėl. Tai paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė. Be to, abejonių kelia, ar valstybės lėšos, grąžinamos į biudžetą iš viso gali būti laikomos atsakovo nuostoliais.
4. Atsakovas, privalo imtis visų priemonių, kad būtų išvengta minėtų nuostolių ar jie būtų kuo mažesni, todėl turėtų kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu pratęsti lėšų panaudojimo terminą ar kitokiu būdu išspręsti tariamai gresiančių nuostolių išvengimo klausimą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų.

Atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad perkančioji organizacija, planuodama kiekvieną pirkimą vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis apskaičiuoja ir numato maksimalią sumą, kurią gali panaudoti konkrečiam pirkimui. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas tiesiogiai turi užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo principą, taip pat iracionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą. Keisti pirkimui numatytos sumos ar visiškai atsisakyti pirkimo atsakovas negali, nes tai pažeistų pirkime dalyvaujančių tiekėjų interesus. Pažymi, kad atsižvelgiant į atsakovo vykdomos veiklos specifiškumą galimybės atnaujinti mokslinę įrangą praradimas galimai turės neigiamos įtakos ir kitų asmenų (studentų, mokslininkų) atžvilgiu. Be to, privatizavimo fondo lėšų naudojimo sutartis nenumato jokių lėšų panaudojimo pratęsimo galimybių ir joks teisės aktas neužtikrina, kad nepanaudotos ir į biudžetą grąžintos lėšos bus pakartotinai skiriamos ateityje.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarčių pagrindu taikomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto vykdomų supaprastinto atviro konkurso mokslinių tyrimų įrangai, skirtai Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto bazių atnaujinimui, pirkti pirkimo procedūrų pirmojoje pirkimo dalyje „Prietaisų sistema DNR tyrimams“ sustabdymą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nors Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimas nebeteko teisinės prasmės, nes nebelikus laikinųjų apsaugos priemonių, nuostoliai dėl jų taikymo atsirasti nebegali, minėta CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigoja apeliacinės instancijos teismą tirti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos pritaikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, užtikrindamas byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą bei procesinį lygiateisiškumą, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto vykdomas supaprastinto atviro konkurso mokslinių tyrimų įrangai, skirtai Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto bazių atnaujinimui, pirkti pirkimo procedūras pirmojoje pirkimo dalyje „Prietaisų sistema DNR tyrimams“. Nuo šio momento atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Pagal civilinio proceso taisykles civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakovui skyrė mokomajai įrangai įsigyti 478 000 Lt, 90 000 Lt iš šios sumos atsakovas nutarė skirti prietaisų sistemai DNR tyrimams įsigyti, atsakovas įsipareigojo naudoti skirtas lėšas iki 2008 m. gruodžio 15 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos tesimas turėjo pagrindo teigti, jog 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir iki nustatyto termino nepanaudojus 90 000 Lt, skirtų prietaisų sistemai DNR tyrimams įsigyti, šie pinigai turės būti grąžinti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalį asignavimų valdytojai į biudžetą turi grąžinti biudžeto lėšas, kurios liko nepanaudotos iki atitinkamų biudžetinių metų pabaigos. Savaime, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, valstybės pirkimo lėšų nepanaudojimas, jas grąžinant į valstybės biudžetą, nereiškia jų praradimo. Tačiau pasikeitus ekonominei situacijai nėra garantijų kad finansavimas prietaisų sistemai DNR tyrimams įsigyti būtų tęsiamas, be to, neatlikus perkamų darbų, papildomai gali kilti nuostoliai visuomenei arba jos daliai, nesudarant galimybės gauti kokybiškas studijas ar atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus.

Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pagrindinius principus, kurių turi būti laikomasi, vykdant viešuosius pirkimus. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tik griežtai laikantis šių principų, galima sąžiningos konkurencijos laisvė, kas itin akcentuojama tarptautiniuose teisės aktuose. Todėl ir visos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos - tiek reglamentuojančios dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, tiek konkurso sąlygas, nukreiptos tam pačiam Viešųjų pirkimų įstatymo keliamam tikslui – užtikrinti skaidrumą, lygiateisiškumą viešųjų pirkimų srityje. Taigi perkančioji organizacija skelbdama apie pirkimą turi sukurti visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias konkurso sąlygas. Dėl šių argumentų apelianto argumentas, jog 90 000 Lt sumą atsakovas galėjo nukreipti kitam panaudojimui, dėl ko neatsirastų nuostolių, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokiu atveju būtų pažeisti minėti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje netyrė aplinkybių, dėl kurių atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, tačiau pats apeliantas, būdamas apdairus ir sąžiningas, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas nebūtų apsunkintas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.