Civilinė byla Nr. 2-366-236/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02214-2015-2

              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6349-467/2015 pagal ieškovo V. S. ieškinį A. M. (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltposta“) dėl įmonės vadovo neteisėtais veiksmais  padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo įmonės naudai netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovas V. S. pateikė ieškinį atsakovui A. M. dėl UAB „Baltposta“ (toliau taip pat vadinama – įmonė) įmonės vadovo A. M. neteisėtais veiksmais padarytos 376 750 Eur žalos atlyginimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo įmonės naudai.

Ieškovas ieškinyje prašo atidėti žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Nurodo, jog yra įmonės akcininkas ir negali mokėti žyminio mokesčio iš savo lėšų, kadangi ieškinį teikia įmonės interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo V. S. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir nustatė jam terminą iki 2015 m. lapkričio 26 d. (įskaitytinai) sumokėti reikalaujamą žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 84 straipsnį teismas gali spręsti dėl žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo atidėjimo, jeigu sunki ieškinį paduodančio asmens turtinė padėtis ir jis pateikia teismui motyvuotą prašymą. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas nemotyvuotas ir grindžiamas ne savo turtine padėtimi, o tuo, kad ginami kito asmens (įmonės) interesai. Įstatymai nenumato atleidimo nuo žyminio mokesčiu tokiu atveju, t.y. kai ginami kito asmens – įmonės – interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

   Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta akcininko neturtinė teisė kreiptis į teismą. Ši byla yra dėl įmonės UAB „Baltposta“ vadovo A. M. bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas ne ieškovo (įmonės akcininko) naudai, o įmonei.

2. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė (CPK 5 str. 1 d.). Įmonės vadovas A. M. nesiėmė priemonių, kad būtų išieškoti dėl jo veiksmų įmonės patirti nuostoliai, todėl šia teise turi naudotis akcininkas (ieškovas) V. S., kuris, kaip akcininkas, investavęs į įmonės įstatinį kapitalą, taip pat atsakingas (CK 2.86 str.) už tai, kad įmonė gerai dirbtų, kad būtų likviduoti įmonės patirti nuostoliai. Kitas akcininkas – E. M., kaip vadovo A. M. sutuoktinė, taip pat nesuinteresuota ieškinio pareiškimu.

3. Ieškovo, UAB „Baltposta“ akcininko V. S., turtinė padėtis neturi turėti įtakos sprendžiant žyminio mokesčio klausimą, kitu atveju bus užkirstas kelias išieškoti įmonės patirtą žalą, taps beprasmiu Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje nustatyta akcininko teisė kreiptis į teismą.

4. Nušalinus nuo UAB „Baltposta“ veiklos akcininką V. S., įmonė pradėjo dirbti nuostolingai. Žyminio mokesčio sumokėjimas užkerta kelią įmonės akcininkui V. S. ginti įmonės interesus. Pats V. S. taip pat patyrė nuostolių, investavęs į įmonę ir dėl jos nepelningos veiklos nebegaudamas dividendų. Ieškinys yra pateiktas pagrįstai, įmonės vadovas nesuteikia akcininkui informacijos, nevykdo teismo sprendimo, slepia įmonei padarytą žalą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Siekiant bent iš dalies kompensuoti valstybės išlaidas teismų išlaikymui, taip pat siekiant atgrasyti nuo neatsakingo, neperspektyvaus bylinėjimosi, įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio procesinį institutą. Juo bent iš dalies kompensuojamos valstybės finansinės išlaidos teismų sistemos išlaikymui. Kartu žyminis mokestis atlieka ir potencialius ieškovus drausminančią funkciją, skatina prieš kreipiantis į teismą įvertinti bylos perspektyvumą, kadangi tik ieškinio patenkinimo atveju ieškovui atlyginamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.), o nepagrįsto ieškinio pateikimo atveju, sumokėtas žyminis mokestis ieškovui neatlyginamas.

Sutiktina, kad žyminis mokestis dėl savo dydžio konkrečiam, negalinčiam jo sumokėti ieškovui, gali tapti kliūtimi įgyvendinti universalią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 5 str. 1 d.). Todėl CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė asmens motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 84 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė taip pat motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo pagrindu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas V. S. apskritai neteikė motyvuoto ir grindžiamo savo turtine padėtimi prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti. Todėl jam pagrįstai buvo nustatytas terminas arba sumokėti žyminį mokestį, arba pateikti motyvuotą prašymą jo sumokėjimą atidėti.

Pažymėtina, kad tam tikrose bylose žyminis mokestis apskritai neturi būti mokamas. Tokie atvejai numatyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose ir gali būti numatyti kitose CPK normose ar kituose įstatymuose. Ieškovas, kaip UAB „Baltposta“ akcininkas, reiškia ieškinį dėl žalos, bendrovei padarytos vadovo veiksmais, atlyginimo. Tokia akcininko teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau nei CPK nei kiti įstatymai nenustato, kad ieškiniai, reiškiamai  Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, būtų neapmokami žyminiu mokesčiu.

Ieškovo motyvai, kad ieškiniu jis siekia naudos ne sau, o įmonei, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, nereikšmingi, kadangi šiuo atveju įstatymai nenumato atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas netenkinamas.

Kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškovui sumokėti žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pasibaigęs, nustatytinas naujas iki 2016 m. kovo 25 d.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. S. terminą iki 2016 m. kovo 25 d. sumokėti žyminį mokestį arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teisėjas                                                                                     Kazys Kailiūnas