Civilinė byla Nr. e2-4154-913/2020
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00570-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 2.6.1.5.; 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. K. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto.
Teismas
nustatė:
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo iškeldinti atsakovę R. K. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui, esant tokio sprendimo priėmimo pagrindams.
Atsakovei R. K. ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo 2020-08-12 adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos (e. b. l.). Atsakovė per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria nuomotojas, Anykščių rajono savivaldybė, R. K. 3 metams (iki 2017 m. kovo 27 d.) suteikė teisę valdyti ir naudotis 50,73 kv. m. bendro ploto gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Sutarties galiojimo terminas nebuvo pratęstas, kadangi nuomininkė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sistemingai nemokėjo jai priklausančių mokesčių. Tačiau 2019 m. spalio 9 d. Anykščių rajono savivaldybei R. K. pateikė prašymą dėl nuomos sutarties termino pratęsimo, taip pat įsipareigojo sumokėti visas susidariusias skolas (e. b. l.). Šis prašymas pratęsti socialinio būsto sutartį buvo svarstomas 2019 m. lapkričio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės būsto skyrimo ir jo priežiūros komisijos posėdyje. Būsto komisijos 2019-11-04 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad būsto komisija nesutinka pratęsti Sutarties termino, kadangi šios Sutarties terminas yra suėjęs, Sutarties galiojimas pasibaigęs, taip pat kad nuomininkė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nuomininkės skolos už nuomos mokestį, kitas komunalines paslaugas siekia labai dideles pinigines sumas, savanoriškai nėra mokamos (e. b. l.). 2019 m. lapkričio 19 d. Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ nuomininkė informuota apie tai, kad socialinio būsto nuomos sutartis nebus pratęsiama, bei kad yra kviečiama atvykti į Savivaldybę arba informuoti el. paštu iki kada, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 17 d., galės išsikelti iš socialinio būsto, taip pat pateikti skolų, susidariusių iki socialinio būsto perdavimo, apmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus (e. b. l.). R. K. į Anykščių rajono savivaldybės 2019 m. lapkričio 19 d. raštą neragavo, t. y. neatvyko į Anykščių rajono savivaldybę, taip pat nepateikė informacijos raštu, nesumokėjo skolų (nors savo 2019 m. spalio 9 d. prašymu pati įsipareigojo jas padengti) bei neišsikėlė iš socialinio būsto. 2020 m. birželio 10 d. nuomininkė R. K. pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2019 metus (toliau – deklaracija). Atsižvelgus į šią deklaraciją ir remiantis 2020 m. liepos 16 d. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, matyti, kad nuomininkės pajamos viršija nustatytus normatyvus, suteikiančius asmenims teisę į socialinį būstą. Turto nuomininkė neturi (e. b. l.). Atsižvelgus į šią deklaraciją ir remiantis 2020 m. liepos 16 d. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, matyti, kad nuomininkės pajamos viršija nustatytus normatyvus, suteikiančius asmenims teisę į socialinį būstą, t. y. viršija juos daugiau nei 25 proc. – net 72,22 proc. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos nuomininkė taip pat nėra padengusi įsiskolinimų už socialinio būsto nuomą ir kitas komunalines paslaugas. Nuomininkės įsiskolinimas UAB Anykščių komunaliniam ūkiui 2020 m. liepos 1 d. sudaro 1086,79 Eur. Pridedamoje UAB Anykščių komunalinio ūkio 2020 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) detalizuojama už ką ir kiek yra susidarę įsiskolinimai. Šioje pažymoje taip pat nurodoma, jog mokesčių nuomininkė nemoka nuo 2014 metų, ne kartą yra perduota į teismą, paskutinį kartą 2018 m. birželio mėn. (e. b. l.). UAB „Anykščių šiluma“ 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos“ ir Sutarties apyvartos ataskaita parodo, kad įsiskolinimas UAB „Anykščių šiluma“ 2020 m. liepos 1 d. sudaro 3152,20 Eur. Antstoliams perduota skolos suma sudaro 2358,03 Eur. Pati nuomininkė už šiluminę energiją nemoka, todėl 2020 m. gegužės 25 d. vėl perduota į teismą dėl 1048,24 Eur skolos (e. b. l.). UAB „Anykščių vandenys“ 2020 m. liepos 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. K. įsiskolinimo“ nurodo, kad nuomininkės įsiskolinimas sudaro 3821,48 Eur, taip pat kad už paslaugas mokėta nebuvo. Teisminė skola sudaro 3757,59 Eur, o einamoji skola – 63,89 Eur (e. b. l.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).
Ieškovė reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto grindžia dviem teisiniais pagrindais, o būtent Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 ir 5 punktais, kurie numato, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais.
Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2019 metus, nuomininkės R. K. pajamos viršija nustatytus normatyvus, suteikiančius asmenims teisę į socialinį būstą, t. y. viršija juos daugiau nei 25 proc. – net 72,22 proc. Tokiu būdu, akivaizdu, jog nuomininkės pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, o tai reiškia, jog ji nebeturi įstatymu ir sutartimi įtvirtintos teisės į socialinį būstą.
Be to, pagal šalių sudarytos 2014 m. kovo 27 d. Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 punktą nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius.
CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.). CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė pažeidė CK 6.611 straipsnio normas: atsakovė nemoka buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovės įsiskolinimas už komunalines paslaugas yra labai ženklus, bendra skola komunalinių paslaugų tiekėjams viršija net 9000 Eur, skolos yra išieškomos ir teismine tvarka. Todėl atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl nuomos sutarties pasibaigimo, atsakovės finansinės padėties pasikeitimo bei nemokėtų nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą patenkinti ir iškeldinti atsakovę R. K. su visais jai priklausančiais daiktais iš socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).
Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 75,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 80, 88, 93, 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 - 288 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Anykščių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais atsakovei priklausančiais daiktais, nesuteikiant atsakovei R. K. kitų gyvenamųjų patalpų.
Priteisti iš atsakovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis mokamas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti, jog atsakovė R. K. šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė