Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-503-255/2015

                              Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00588-2015-3

                Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 10 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė,  sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, žodinio proceso išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė:

G. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., 14 val., Šilutės m., Turgaus g., būdamas neblaivus (nustatytas 2,71 promilių girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Tokiu būdu G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu G. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog neneigia, kad buvo neblaivus, tačiau nesutinka su tuo, jog būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį. Pažymi, kad nuo 2015 m. balandžio 27 iki 2015 m. gegužės 1 d. gyveno Šilutėje esančiame „Nemuno“ viešbutyje. Pasak pažeidėjo, jis nebuvo pasiėmęs telefono pakrovėjo, tačiau turėjo automobilinį pakrovėją paliktą automobilyje Volvo S60. Atvykęs į Turgaus gatvę, kur laikė savo automobilį, mašinoje ėmė krauti mobilųjį telefoną. Telefono pakrovimui nereikėjo užvesti mašinos, nes jis kraunasi nuo automobilio akumuliatoriaus. Nurodo, kad tuo metu, kai jis sėdėjo automobilyje, prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo, kuris pamatė jį neblaivų ir galimai pamanė, kad aš važiuoju. Asmuo pranešė policijai, kuri atvykusi surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už automobilio vairavimą esant neblaiviam.

Apeliantas akcentuoja, kad visas šias aplinkybes norėjo paaiškinti teismui nagrinėjant bylą, tačiau dėl neatidėliotinų reikalų negalėjo atvykti ir prašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti. Nurodo, kad teismas jo prašymo netenkino. Pasak pažeidėjo, vengimo atvykti į teismą nebuvo, nes pats buvo suinteresuotas būti išklausytu. Pažymi, jog tai, kad prašymas pateiktas be jo parašo šio prašymo autorystės nepaneigia. Prašymą surašė ir jį išsiuntė pats. Pažeidėjo manymu, teismas neturėjo netenkinti jo prašymo ir atimti jo teisę būti išklausytam.

Pažeidėjas nurodo, kad jo išvardintas aplinkybes paliudys asmenys, buvę tuo metu su juo, tai yra, A. K. ir L. O..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas S. M. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pranešęs apie įvykį žmogus matė, kaip automobilio Volvo S60 vairuotojas automobilių aikštelėje stumdė minėtą automobilį, t. y. G. K. vairavo būdamas neblaivus. Pažeidėjo teigimas, jog įvykio dieną girtas nevairavo, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo išvada, jog G. K. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Teismas, nagrinėdamas bylą nedalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, procesinių pažeidimų nepadarė. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad po protokolo surašymo G. K. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 4).  Pagal G. K. prašymą jam buvo išsiųsta skanuota bylos medžiaga (b. l. 24), o iš prašymo (b. l. 26) matyti, kad asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau G. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Bylos nagrinėjimą galima atidėti, jeigu į teismą šaukiamas asmuo negali atvykti dėl svarbių priežasčių. Prašyme nurodytos priežasties, kad G. K. yra verslininkas ir reklamos užsakytojai laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nelaikė svarbia neatvykimo į teismą priežastimi ir išnagrinėjo bylą asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nedalyvaujant. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas šioje byloje buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo laiką buvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka, pranešimas išsiųstas apeliantui, tačiau šis nepasinaudojo teise būti išklausytam.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Apeliantas skunde neneigia, kad tą dieną buvo neblaivus, tačiau jis nesutinka, kad būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, tai yra, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio patikrinimo šaknelėje užfiksuotais duomenimis ir kita bylos medžiaga.

Siekiant patikrinti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo apklausti liudytojai. Liudytojas P. S. parodė, kad automobilis Volvo S60 bandė išvažiuoti iš aikštelės, sukinėjosi pagrindiniame kelyje, o jis kurį laiką laukė, kol išvažiuojantis automobilis atliks manevrą. Vairuotojas automobilį stumdė įtartinai ilgai, nesugebėjo apsisukti, todėl jis pradėjo signalizuoti, tada automobilis Volvo S60 sugrįžo į aikštelę. Pastatęs savo automobilį jis nuėjo pažiūrėti įtartinai vairavusio automobilio vairuotojo ir pastebėjo, kad šis yra neblaivus, kalbėjo nerišliai, o po kurio laiko užsikniaubė ant vairo ir užmigo. Vairuotoją pakalbinus jis prabudo ir užsivedė mašiną bandydamas išvažiuoti, todėl jis iškvietė policiją. Jokių kitų asmenų šalia vairuotojo nebuvo.

Liudytoju apklaustas patrulis O. V. parodė, iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į Šilutės miesto Turgaus gatvę, kur girtas asmuo važinėja pirmyn atgal su automobiliu Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu prie automobilio Volvo S60 jų laukė vyriškis, kuris nurodė, kad automobilyje sėdintis vairuotojas yra girtas ir bando išvažiuoti. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai girtas vyriškis, kuris teigė, kad jam reikia nuvažiuoti į Ventės kaimą, kur jis šiuo metu gyvena, būdamas komandiruotėje. Apie „Nemuno“ viešbutį vairuotojas neminėjo, šis viešbutis yra už maždaug už dviejų kilometrų nuo turgaus aikštelės, viešbučio gyventojai šioje aikštelėje automobilių nestato. Jokių kitų asmenų šalia vairuotojo nebuvo. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o automobilis paliktas aikštelėje.

Analogiškus parodymus davė liudytoju apklaustas vyr. patrulis D. M., tokias pat aplinkybes minėti asmenys nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 16, 17). Apygardos teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės paneigia apelianto nurodytą įvykių versiją, t. y., kad įvykio dieną jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje ir krovė mobilųjį telefoną. Šilutės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o tiesiog sėdėdamas automobilyje krovė mobilųjį telefoną, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų O. V. ir D. M. nurodytomis aplinkybėmis, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Jokių duomenų, kad pilietis P. S. taip pat norėtų apkalbėti pažeidėją, administracinio teisės pažeidimo byloje taipogi nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. K., o jo pateiktos sąskaitos faktūros, iš kurių matyti kad VšĮ Valstybės iniciatyvos 2015 m. balandžio 17-28 ir balandžio 30 - gegužės 1 d. sumokėjo už vieno žmogaus apgyvendinimo paslaugas,  negali būti vertinami kaip įrodymai, pašalinantys G. K. atsakomybę ir įrodantys jo nekaltumą.

Pasak apelianto, jo nurodytas aplinkybes paliudys su juo kartu buvę asmenys A. K. ir L. O., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą su pažeidėju būtų buvę apelianto įvardinti asmenys. Be to, G. K. versiją, kad jis automobilio nevairavo, pateikė tik apeliaciniame skunde, jokių paaiškinimų policijos pareigūnams nedavė, nors akivaizdu, kad kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo, būdamas nekaltas dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, stengtųsi iš karto imtis priemonių savo nekaltumui įrodyti. Tačiau šiuo atveju G. K. to nepadarė ir nesiėmė jokių priemonių.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, G. K. veikoje teisingai nustatė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                 Regina Bertašienė