Administracinė byla Nr. AS261-1321/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00920-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. M. ir R. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 49-53), prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės apskrities VPK) viršininko 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 64-S-4652 ir įpareigoti atsakovo pareigūnus M. M., S. A., H. P., Ž. S., R. G., E. G., K. Ž., A. K., K. S., A. K., G. B., E. P. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2012 m. balandžio 28 d. A. M., E. P., R. R. atliktų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir Ž. Č..

Nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. elektroniniu būdu pateikė skundą Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkui M. M.. 2014 m. birželio 9 d. gavo M. M. atsakymą Nr. 64-36-S-290, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skundas nagrinėjamas nebus. Su tokiu sprendimu nesutiko, kadangi policijos pareigūno M. M. veiksmai nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki šios dienos prieštarauja įstatymams, teisės aktams, įsakymams, kurie reglamentuoja policijos veiklą, ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises.

Paaiškino, jog 2014 m. birželio 3 d. elektroniniu būdu pateikė skundus Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato darbuotojams: K. Ž., A. K., A. K., E. G., E. P., G. B.. 2014 m. birželio 11 d. gavo Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkės K. S. atsakymą Nr. 64-56-S-6826, jog, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skundas nagrinėjamas nebus. Su tokiu sprendimu nesutiko (pažymėjo, jog skundai buvo adresuoti konkretiems policijos pareigūnams), kadangi paminėtų policijos pareigūnų veiksmai (nors šie pareigūnai nepateikė sprendimų į jiems adresuotus skundus) prieštarauja įstatymams, kurie reglamentuoja policijos veiklą ir akivaizdžiai pažeidžia jo konstitucines teises.

Taip pat nurodė, jog 2014 m. birželio 3 d. elektroniniu būdu pateikė skundus Marijampolės apskrities VPK darbuotojams: S. A., H. P., Ž. S., R. G.. 2014 m. birželio 5 d. gavo Marijampolės apskrities VPK sprendimą Nr. 64-S-4652, jog dėl 2012 m. balandžio 28 d. policijos pareigūnų A. M., E. P., R. R. atliktų veiksmų tarnybinis patikrinimas pradėtas nebus. Su tokiu sprendimu nesutiko, kadangi jis prieštarauja įstatymams, kurie reglamentuoja policijos veiklą ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises.

Nurodė, jog 2014 m. birželio 9 d. gavo Marijampolės apskrities VPK sprendimą Nr. 64-S-4741, jog dėl 2012 m. balandžio 28 d. policijos pareigūnų A. M., E. P., R. R. atliktų veiksmų tarnybinis patikrinimas pradėtas nebus, o Marijampolės apskrities VPK neturi pagrindo inicijuoti ir neinicijuos administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Su tokiu sprendimu nesutiko, kadangi jis prieštarauja įstatymams, kurie reglamentuoja policijos veiklą ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises.

Marijampolės apskrities VPK anksčiau paminėti pareigūnai piktybiškai pažeidinėja: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 5-V-673 25, 26, 108 punktus; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 5 dalis, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1, 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, 16 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1 straipsnį, 2 straipsnio 4, 6, 7 dalis, 3 straipsnio 1 dalį, 9 dalies 1, 2, 3 punktus, 12 straipsnį, 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 6, 7, 10 dalis; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12 punktus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymo „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo ir transporto priemonių važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 5-V-569 1, 3, 6, 9, 10 punktus; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 ir 33 straipsnius; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 57-58) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, jog 2014 m. birželio 4 d. Marijampolės apskrities VPK gavo A. R. skundą (reg. Nr. 64-AP-262). Skunde pareiškėjas prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų A. M., E. P., R. R. veiksmų 2012 m. balandžio 28 d. įforminant A. R. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2014 m. birželio 5 d. Marijampolės apskrities VPK viršininkas priėmė sprendimą dėl A. R. skunde nurodytų aplinkybių tarnybinio patikrinimo nepradėti, apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. birželio 5 d. Marijampolės apskrities VPK raštu Nr. 64-S-4652.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 9 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus, o Tvarkos aprašo 10, 11, 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą – prieš trejus metus. Pareiškėjas 2014 m. birželio 4 d. skunde pateikė prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų 2012 m. balandžio 28 d. veiksmų, t. y. prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl skundžiamų pareigūnų veiksmų, padarytų daugiau kaip prieš dvejus metus. Taigi, dėl to Marijampolės apskrities VPK 2014 m. birželio 5 d. priimtas sprendimas Nr. 64-S-4652 atsisakyti pradėti tarnybinį patikrinimą, apie priimtą sprendimą A. R. informuotas raštu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 103-109) administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 4 d. Marijampolės apskrities VPK gavo pareiškėjo A. R. skundą (reg. Nr. 64-AP-262). Skunde pareiškėjas prašė atlikti tarnybinį patikrinimą ar kreiptis į tokią teisę turintį policijos pareigūną dėl neteisėtų 2012 m. balandžio 28 d. policijos pareigūnų A. M., E. P., R. R. veiksmų, įforminant A. R. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-706-633/2012); apginti pareiškėjo ir Ž. Č. teises ir teisėtus interesus; įvertinus visas aplinkybes, kreiptis į teismą ar tokią teisę turintį policijos pareigūną dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-706-633/2012 atnaujinimo. Marijampolės apskrities VPK viršininkas 2014 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 64-S-4652 dėl A. R. skunde nurodytų aplinkybių tarnybinio patikrinimo nepradėti. Jame nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. Marijampolės apskrities VPK priimant sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-706-633/2012, jokių pareigūnų A. M., E. P., R. R. galimų tarnybinių nusižengimų nustatyta nebuvo. Taip pat pranešė, kad vadovaujantis Tvarkos 9 punktu (tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus), tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų A. M., E. P., R. R. veiksmų 2012 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities VPK pradėtas nebus. Patikrinus duomenis administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre nustatyta, kad 2012 m. balandžio 28 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R003382. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-706-633/2012 ir skyrė administracinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. neskundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-652-290/2012 minėtą administracinę nuobaudą paliko nepakeistą. Taip pat nustatė, kad A. R. 2013 m. kovo 26 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-706-633/2012 (dėl esminių teisės pažeidimų ir paaiškėjusių naujų aplinkybių). Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas R. G., išnagrinėjęs prašymą, 2013 m. kovo 29 d. sprendimu tyrimą dėl proceso atnaujinimo pradėti atsisakė, kadangi A. R. nenurodė jokių naujų teisinėmis procedūromis įrodytų ir pagrįstų aplinkybių, kurios nebuvo teismui žinomos priimant nutarimą ar nutartį. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2013 m. balandžio 8 d. jį apskundė aukštesniajam pareigūnui Marijampolės apskrities VPK viršininkui, kuris 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu A. R. skundo netenkino. Pareiškėjas Marijampolės apskrities VPK viršininko sprendimą apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. birželio 14 d. nutartimi A. R. skundą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo atmetė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-8-594/2013). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą A. R. apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2013 m. liepos 26 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-803-114/2013 A. R. skundą atmetė, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. 2014 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-706-633/2012 (dėl esminių teisės pažeidimų ir paaiškėjusių naujų aplinkybių). 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. K., išnagrinėjęs prašymą, tyrimą dėl proceso atnaujinimo pradėti atsisakė. A. R. šį sprendimą apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu A. R. skundą priimti ir nagrinėti atsisakė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-8-594/2013). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30218 straipsnio 2 dalimi (pakartotiniai prašymai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nepriimami ir nenagrinėjami). Atsakovas ginčijamame sprendime pranešė, kad Marijampolės apskrities VPK ir bendrosios kompetencijos teismai, išnagrinėję pareiškėjo skundus dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-706-633/2012 atnaujinimo, nenustatė ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą. Išnagrinėjus pareiškėjo skundus ir nenustačius ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Marijampolės apskrities VPK neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-706-633/2012 atnaujinimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, b. l. 66-81).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, jog asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka; kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 64-V-47 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir informacijos teikimo telefonu Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – ir Taisyklės, ginčui taikoma 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 64-V-194 redakcija) 2.4 punkto nuostata.

Iš pareiškėjo Marijampolės apskrities VPK 2014 m. birželio 4 d. pateikto skundo (reg. Nr. 64-AP-262) turinio teismas nustatė, jog pareiškėjas siekia, kad būtų atliktas minėtų pareigūnų tarnybinės veiklos patikrinimas jo pažeistoms teisėms apginti, tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl policijos pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo jo vadovui užtikrina ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, ir Tvarkos 6 punkto nuostatos. Tačiau sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, be to, tarnybinį patikrinimą inicijavęs pilietis neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik Tvarkos 19.4 ir 38 punktuose numatytais atvejais tikrinamas pareigūnas arba jo įgalioti atstovai, jeigu nuobauda buvo paskirta. Netgi šie pareigūnai neturi teisės skųsti sprendimą pradėti ar nepradėti jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą ar pačią tarnybinio tyrimo išvadą. Taigi, Tvarkos nuostatose, kuriose numatyta teisė teikti pareiškimus apie tarnybinius nusižengimus visiems asmenims (6 p.), nustatyta, kad ginčyti tokios procedūros galutinius sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys, t. y. tų teisinių santykių dalyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 lapkričio 3d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Taip pat iš administracinės bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui apie administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-706-633/2012 nagrinėjimą buvo žinoma ir jis dalyvavo jos nagrinėjame, turėjo teisę teikti įrodymus dėl, jo manymu, suklastotų dokumentų, naudojosi procesine teise teikti prašymus atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ATPK nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo 2014 m. birželio 4 d. skundo abstraktus pareiškimas dėl pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra nepagrįstas ir negali būti pagrindu inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą.

Pareiškėjo skunde nurodyti teisės aktai neįrodo, kad Marijampolės apskrities VPK viršininko S. A. 2014 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 64-S-4652 dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas, apie priimtą ginčo sprendimą pareiškėjas buvo informuotas, o kitų Viešojo administravimo įstatymo, Taisyklių nuostatų pažeidimų, nagrinėjant jo skundą, pareiškėjas nenurodė.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009, nutartys administracinėse bylose Nr. A552-1828/2012, A492-704/2013), teismas pažymėjo, jog teismine tvarka gali būti ginčijami ne bet kokie viešo administravimo veiksmai, o tik sukeliantys teisines pasekmes, t. y, kurių nuginčijimu, bus apgintos asmens teisės ir teisėti interesai, o, kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, minėtas raštas dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą nėra administracinio pobūdžio aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pateikta informacija apie pareiškėjo skundo nagrinėjimą, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, nenustatantis pareigų.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, todėl skundžiamas Marijampolės apskrities VPK viršininko 2014 m. birželio 5 d. raštas Nr. 64-S-4652 dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovo pareigūnus M. M., S. A., H. P., Ž. S., R. G., E. G., K. Ž., A. K., K. S., A. K., G. B., E. P. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. M., E. P., R. R. 2012 m. balandžio 28 d. atliktų neteisėtų veiksmų prieš A. R. ir Ž. Č., negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl byla nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-537/2014).

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 113-117), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tvarkos 6 punkte aiškiai nurodyta, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama gavus kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė šią nuostatą, abejotina jo nešališkumu ir nesuinteresuotumu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. Marijampolės VPK priimant sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-706-633/2012 nurodė, jog jokių pareigūnų A. M., E. P., R. R. galimų tarnybinių nusižengimų nustatyta nebuvo. Teismas, priimdamas sprendimą, nutarimą negali remtis Vilkaviškio rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismų priimtais sprendimais administracinėse bylose, nes tokia nuostata įtvirtinta ABTĮ.

Pažymi, jog Kelių eismo taisyklės numato, kad tarnybinės transporto priemonės turi būti su įjungtais šviesos ir garso signalais, o vairuotojai turi atitinkamas pareigas, pamatę tokią transporto priemonę. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 5-V-673 25 punktas numato, kaip privalo policijos pareigūnas stabdyti transporto priemonę, o 108 punkte labai parašyta, jog policijos patruliui, pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus, taikoma tarnybinė atsakomybė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pranešė Marijampolės apskrities VPK atstovams apie trijų policijos pareigūnų padarytas neteisėtas veikas, bet atlikti tarnybinį patikrinimą atsisakyta. Todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą, jog teismas, vykdydamas teisingumą, įpareigotų atsakovo atstovus atlikti tarnybinį patikrinimą, nes pareiškėjas neturi teisės įpareigoti juos atlikti tarnybinio patikrinimo. Pareiškėjui nesvarbu, ar tarnybinio patikrinimo metu bus nustatyti kokie nors tarnybiniai pažeidimai, ar ne, bet atsakovas pagal galiojančius įstatymus privalo tai padaryti. Be to, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas negali įpareigoti atsakovo atstovus pradėti tarnybinį patikrinimą.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2014 m. birželio 4 d. skundas, t. y. abstraktus pareiškimas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra nepagrįstas ir negali būti pagrindo inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai neįrodo, jog atsakovo viršininko S. A. atsisakymas atlikti tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas. Pareiškėjo skunde nurodyti įstatymai, teisės aktai ir net surašyti jų punktai, be to, teismas turėtų perskaityti pateiktus tarnybinius pranešimus trijų pareigūnų, pažeidusių pareiškėjo teises, ir patikrinti, ar jų nurodyti veiksmai atitinka pareiškėjo skunde nurodytus įstatymų, teisės aktų punktus.

Nepagrįstas teismo teiginys, jog net ir patenkinus skundą, pareiškėjo teisės nebus apgintos. Priešingai, patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas turėtų svarų įrodymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta administracinė byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti sprendimą nepradėti atsakovo pareigūnų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi Tvarkos nuostatose, kuriose numatyta teisė teikti pareiškimus apie tarnybinius nusižengimus visiems asmenims (6 p.), nustatyta, kad ginčyti tokios procedūros galutinius sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys, t. y. tų teisinių santykių dalyviai, o asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Be to, sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, t. y. tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.

Taigi, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 p.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. birželio 5 d. rašto Nr. 64-S-4652 (b. l. 23-24), jame pareiškėjui pateikiama informacija apie tai, kad 2013 m. balandžio 16 d. Marijampolės apskrities VPK priimant sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-706-633/2012, jokių pareigūnų A. M., E. P., R. R. galimų tarnybinių nusižengimų nustatyta nebuvo taip pat, kad vadovaujantis Tvarkos 9 punktu, (tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš vienerius metus), tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų A. M., E. P., R. R. veiksmų 2012 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities VPK pradėtas nebus. Be to, šiame rašte nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla ir jos atnaujinimu, ir pažymima, jog atsakovas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-706-633/2012 atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šis atsakovo raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

Pastebėtina, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, nes patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinis patikrinimas būtų tik pradėtas, tačiau tai dar nereiškia, kad jis būtinai būtų baigtas paskyrus atitinkamiems pareigūnams tarnybines nuobaudas, o, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, jam nesvarbu, ar tarnybinio patikrinimo metu bus nustatyti kokie nors tarnybiniai pažeidimai, ar ne. Be to, administracinio teisės pažeidimo byla, pradėjus tarnybinį patikrinimą, nebūtų automatiškai atnaujinama.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Tvarkos 6 punktą turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas šiuo atveju taip pat neturi galimybės įpareigoti atsakovą tai padaryti (ABTĮ 88 str.). Taigi, ir šiuo atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas nebūtų priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Nepagrįstu teisėjų kolegija laiko pareiškėjo argumentą, kad, pareiškėjo manymu, netinkamai aiškinęs ir taikęs minėtą Tvarkos 6 punkto nuostatą, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisės normų aiškinimas ir taikymas yra procesinė teismo veikla, vykdant teisingumą, todėl tai negali būti vertinama, kaip teismo šališkumo įrodymas. Teisėjų nešališkumu galima būtų abejoti tuomet, jei jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai būtų suinteresuoti bylos baigtimi arba būtų kitokių aplinkybių dėl jų nešališkumo, pavyzdžiui, jie yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaičiai, pažįstami asmenys, jau anksčiau dalyvavo nagrinėjant tą bylą kaip liudytojai, specialistai, ekspertai, vertėjai, atstovai, prokurorai, teismo posėdžių sekretoriai ar išreiškė savo poziciją ginčo klausimu ir pan. (ABTĮ 47 str. 1 ir 2 d.). Pareiškėjas tokių aplinkybių šiuo atveju nenurodė ir nepagrindė, tik abstrakčiai teigė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negali remtis Vilkaviškio rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismų priimtais sprendimais administracinio teisės pažeidimo bylose. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2014 m. birželio 4 d. skundas, t. y. abstraktus pareiškimas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų, yra nepagrįstas ir negali būti pagrindu inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą, bei, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo viršininko S. A. atsisakymas atlikti tarnybinį patikrinimą yra neteisėtas. Šie teismo teiginiai ir nurodytos aplinkybės yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apskritai konstatavo, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo iš esmės nagrinėti ginčijamo atsakovo rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Šiuo aspektu nevertintini ir pareiškėjo argumentai dėl atsakovo pareigūnų (A. M., E. P., R. R.) galimai neteisėtų veiksmų, 2012 m. balandžio 28 d. įforminant pareiškėjo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai administracinę bylą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. R. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys