Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. eII-942-836/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00779-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.8; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,
sekretoriaujant S. J.,
dalyvaujant skundą padavusiam T. K.,
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12282-2025, kuriuo T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12282-2025 dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2025 m. birželio 4 d., 08 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones vairuoti yra atimta. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.
Nusižengimą padarė nepiktybiškai, kadangi nežinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Visa medžiaga apie administracinį nusižengimą (Roik: 25266529053) jam buvo išsiųsta per e. pristatymo sistemą. Nežinojo, kad turi tokią paslaugą. Baudą už šį nusižengimą sumokėjo per VMI sistemą, kur nebuvo paminėta už ką ji paskirta. Ketino išsiaiškinti tai vėliau. Vėliau norėjo pasitikrinti į kokią sąskaitą sumokėjo baudą, nes turėjo dvejonių. Ir tada prisijungdamas prie „mano VMI“, galimai įvedus netinkamą elektroninį adresą, patyrė internetinių sukčių ataką. Užblokavo savo banko prisijungimo paskyrą. Taip pamanė, kad ir bauda buvo sumokėta sukčiams. Laikui bėgant visa tai užsimiršo, kol 2025 m. birželio 4 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų dokumentų patikrinimui. Tada tik ir sužinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Užsiima (duomenys neskelbtini), tad be teisės vairuoti netenka galimybės jos vykdyti ir netenka pajamų. Turi mažametę dukrą, kuria rūpinasi. Turi senyvą mamą, kurią taip pat turi ir nori dažnai lankyti ir rūpintis. Mama gyvena 25 kilometrai nuo jo gyvenamos vietos.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12282-2025 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2025 m. birželio 4 d., 08 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones vairuoti yra atimta. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo transporto priemonę kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Pareiškėjo teigimu, jam buvo nežinomos aplinkybės apie tai, kad nusižengimo padarymo metu teisė vairuoti jam buvo atimta. Taip pat prašo sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, kaip matyti, ANK 424 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, pabrėžė šio administracinio nusižengimo, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui 2025 m. vasario 25 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam taip pat buvo paskirtas specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šių metų kovo 27 d. iki birželio 26 d. Protokolo surašymo dieną jis buvo išsiųstas pareiškėjui E. pristatymo būdu, į aktyvią dėžutę.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad procesinių dokumentų siuntimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims yra pripažįstamas tinkamu ir tuo atveju, kai dokumentai siunčiami per E. pristatymo sistemą ir tai neprieštarauja ANK 573 straipsnio nuostatoms.
E. pristatymo sistemos reguliavimą reglamentuoja Elektroninio pašto paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. Nr. 914 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11 punktas be kita ko numato, kad Elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis pirmą kartą prisijungia prie E. pristatymo sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė. Taisyklių 12 punktas numato, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. E. pristatymo sistemoje įveda galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo bus informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje; 12.2. patvirtina, kad supranta, jog kiti paslaugų gavėjai, matydami, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota, galės siųsti jam elektronines siuntas, ir kad elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, kaip ji suprantama pagal Pašto įstatymą, o gavimo momentu laikomas elektroninės siuntos gavimo elektroninio pristatymo dėžutėje arba subdėžutėje ir pranešimo apie siuntos gavimą išsiuntimo Taisyklių 12.1 papunktyje nurodytu elektroninio pašto adresu momentas;12.3. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir sutarties, kurios formą tvirtina paslaugų teikėjas, sąlygomis. Atlikus šį veiksmą sutartis laikoma sudaryta ir ji turi tokią pačią teisinę galią kaip ir raštu sudaryta sutartis.
Elektroninio pristatymo dėžutė yra sukuriama asmens valiniais veiksmais, tai yra pačiam asmeniui suvedant atitinkamus registracijos duomenis, patvirtinant, kad asmuo sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties sąlygomis. Taisyklių 12.1 papunktyje įtvirtinta, jog sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotinis aktyvuoja be kita ko E. pristatymo sistemoje įvesdamas galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad susikurdamas elektroninio pristatymo dėžutę, pareiškėjas pristatymo sistemoje turėjo suvesti savo galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo būtų informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje, taip pat ir apie gautą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Taigi, pats asmuo, susikurdamas elektroninio pristatymo dėžutę, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais elektroninio pašto adresais arba kaip nagrinėjamoje situacijoje per E. pristatymo sistemą siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.
Svarbu ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie pradėtą jo atžvilgiu teiseną ir nubaudimą už padarytą administracinį nusižengimą, žinojo. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje ir skunde jis nurodė, kad gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie jo atžvilgiu paskirtą administracinę nuobaudą ir ją apmokėjo. Tai patvirtina ir byloje esantis Institucijos pateiktas Administracinių nusižengimų registrų išrašas apie baudos apmokėjimą, remiantis kuriuo, mokėjimas gautas 2025 m. kovo 26 d. Taigi, tai kad pareiškėjas žinodamas apie jam paskirtą baudą, nesidomėjo už ką ji paskirta, laikytina jo paties aplaidumu ir nerūpestingumu. Jo atsakomybės, šiuo atveju, tai nešalina.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo, pareiškėjo veiksmuose yra ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio subjektyvusis požymis, atitinkamai ir administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (dėl objektyvaus požymio – neteisėtų veiksmų buvimo, ginčo šiuo atveju nėra).
Nutarime, individualizuojant pareiškėjui taikytiną administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pavojingą pobūdį, pažeidėjo tyčinės kaltės formą, neteisėto veikimo pobūdį, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę. Teismas, įvertinęs šiuos nutarime ir institucijos atsiliepime išdėstytus motyvus dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, neturi pagrindo kitaip vertinti minėtų duomenų nei tai padarė Institucija. Pareiškėjas administracine tvarka yra baustas, taip pat dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Skunde nurodomi argumentai dėl nutarimu atimtos specialios teisės reikalingumo jo darbinei veiklai vykti, siekiant rūpintis mažamete dukra ar prižiūrėti vyresnio amžiaus motiną – tokios aplinkybės teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, savaime sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Juolab skunde minimos tokios aplinkybės egzistavo ir ankščiau. Pareiškėjas žinodamas, kad jam specialioji teisė yra būtina, turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl jie nėra ir negali būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Taigi, tokios skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui ypač reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, savaime nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.
Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu paskiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę bei nustatant minimalius jų dydžius, buvo pasielgta tinkamai, jo atžvilgiu pagrįstai priimtas sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Dėl to, nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta ir neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos kitos skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos, priimant skundžiamą procesinį sprendimą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad keisti nutarimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
n u t a r i a :
skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12282-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Henryta Gerdvilė