Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-366/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23690-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8;
(S)
1.1.8.11; 2.4.6.4.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,
Sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,
nuteistojo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
nuteistajam L. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-01-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta L. P. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 4 MGL (150 Eur) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-16 iki 2017-06-17 (viena para) bei suėmime išbūtas laikas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendį – nuo 2014-12-01 iki 2014-12-29 (įskaitytinai).
Automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) nuspręsta konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. U. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apskųstas nebuvo.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
- L. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. U., 2017 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 03.30 val., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, L. P. išėmus tvoros segmentą ir įsibrovus į saugomą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 640 kg juodo metalo laužo, bendros 128 eurų vertės.
- Apeliaciniu skundu L. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-01-29 nuosprendį pakeisti ir pripažinti jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei skirti šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Taip pat prašo netaikyti BK 64 straipsnio ir nebendrinti paskirtos bausmės su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-17 baudžiamuoju įsakymu.
2.1. Skunde nurodoma, kad pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL (190 eurų) dydžio, todėl jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip nedidelės vertės turto pagrobimas.
2.2. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtą bausmę BK 64 straipsnyje numatyta tvarka subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnyje numatyta tvarka 2 metams, kurie baugėsi 2017-12-30 ir tą dieną jis nebuvo nubaustas už 2017-05-16 padarytą nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytos sąlygos, kada probacijos tarnyba privalo kreiptis į teismą dėl aprobuojamojo asmens padarytų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, kad teismas probacijos tarnybos teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir siųstų nuteistąjį vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju dėl jo (L. P.) padarytų administracinių nusižengimų Panevėžio probacijos tarnyba į teismą nesikreipė, o už įvykdytą vagystę kaltu buvo pripažintas pasibaigus lygtiniam bausmės vykdymo atidėjimui. Esant tokiai situacijai, kai nauja bausmė buvo paskirta pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, ji neturėjo būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, juolab kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų iš esmės laikėsi, o Panevėžio probacijos tarnyba dėl jo įsipareigojimų laikymosi nusiskundimų neturėjo.
2.3. Įvertinus padarytą baudžiamąjį nusižengimą (iš esmės buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas, kuris iš karto po sulaikymo gražintas nukentėjusiajam - UAB “ (duomenys neskelbtini)"), elgesį po šio nusikalstamos veikos padarymo (iš karto pripažino savo kaltę ir dėl to labai gailisi), nuteistasis mano, kad vadovaujantis teisingumo principu ir bausmės paskirtimi, jam už šią nusikalstamą veiką tikrai yra galimybė skirti švelnesnę ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
2.4. Posėdžio metu nuteistasis žada pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad 2016-02-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę yra įvykdęs, skirtą 4 MGL (150 Eur) baudą sumokėjęs.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat iškėlė papildomą klausimą dėl automobilio konfiskavimo teisėtumo. Prokuroras prašė skundą atmesti. Taip pat prašo panaikinti automobilio konfiskavimą ir iš nuteistojo konfiskuoti to automobilio vertę pinigais.
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Nuteistasis L. P. pripažįsta, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. U., iš saugomos teritorijos pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 640 kg juodo metalo laužo, tačiau nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu, teigdamas, kad pagrobto turto vertė neviršija 5 MGL (190 eurų) dydžio, todėl jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip nedidelės vertės turto pagrobimas. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
5.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai L. P. veiksmus – metalo laužo pagrobimą iš saugomos teritorijos - kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju pagrobto metalo vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Įsibrovimas į saugomą teritoriją yra vagystę kvalifikuojantis požymis, todėl veika kvalifikuojama pagal 178 straipsnio 2 dalį net ir nustačius, kad pagrobtas turtas yra mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Todėl nuteistojo prašymas jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį negali būti tenkinamas.
5.2. Atmestinas skundo argumentas ir dėl bausmių bendrinimo. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtą bausmę BK 64 straipsnyje numatyta tvarka subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Apeliantas nuosprendžių sutaptį pagal BK 64 straipsnio nuostatas sieja ne su naujos nusikalstamos veikos padarymo data, o su naujo nuosprendžio priėmimo data, teigdamas, kad nauja bausmė buvo paskirta pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl ji neturėjo būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės taikomos kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. L. P. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas dvejiems metams. Naują nusikaltimą L. P. padarė 2017-05-16, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo sumokėjęs 2016-02-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, pagrįstai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-01-29 nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu ir 2016-02-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis.
5.3. Kolegija vertindama bausmių subendrinimą pastebi, kad pirmos instancijos teismas į galutinės subendrintos bausmės laiką nepagrįstai įskaitė laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014-12-01 iki 2014-12-29 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnio nuostatas paskirta bausmė bendrinama tik su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi, kurią nustatant įvertinamas ir suėmime išbūtas laikas. Dar kartą įskaityti kardomajame kalinime nuteistojo išbūtą laiką nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tačiau dėl tokio suėmimo laiko įskaitymo skundo nėra ir apeliacinės instancijos teismas negali pats šios klaidos taisyti, kadangi taip bus pabloginta nuteistojo padėtis (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
5.4. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ta nuosprendžio dalimi, kuria konfiskuota nusikaltimo priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas sprendimą konfiskuoti automobilį priėmė, neįsigilinęs į jo priklausomybę ir savininko ryšį su daroma nusikalstama veika. Jei automobilis priklauso ne kaltininkui, o tretiesiems asmenims, kurie nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis transporto priemonė priklauso R. R. (1 t., b.l. 37, 59-60). Tai patvirtino ir nuteistasis L. P., teigdamas, kad autobusiuką pasiskolino iš R. R. nurodydamas jam konkrečią priežastį – šiukšlėms iš garažo išsivežti. Apie L. P. sumanymą transporto priemonę panaudoti nusikaltimo darymui R. R. nežinojo. Tą patį R. R. paaiškino ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 59-60) ir apeliacinės instancijos teismui (pirmosios instancijos teisme jis apklaustas nebuvo). Todėl R. R. priklausantis automobilis konfiskuotas nepagrįstai. Įvertinus minėtas aplinkybes, ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas), konfiskuojant iš L. P. ne automobilį, o automobilio vertę atitinkančią sumą. Iš 2016-09-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (1 t., b.l. 37) matyti, kad R. R. automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) įsigijo už 435 eurus. Ši rinkos kaina laikytina automobilio verte, kuri konfiskuotina iš nuteistojo L. P..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-01-29 nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje priimtas sprendimas konfiskuoti nusikaltimo priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – konfiskuoti iš nuteistojo L. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 435 (keturis šimtus trisdešimt penkis) eurus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius
Teisėjai Algirdas Gaputis
Valdas Meidus