Civilinė byla Nr. e2A-230-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00347-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3266-656/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plentprojektas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė 

1.       Ieškovė UAB ,,Kamesta” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 59 254,43 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus;

1.2.                      jeigu teismas nuspręstų, kad delspinigiai yra priskaičiuoti ir įskaityti pagrįstai, sumažinti jų dydį ir priteisti iš atsakovės atitinkamą skolos sumą;

1.3.                      priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad ieškovė UAB ,,Kamesta” ir trečiasis asmuo UAB ,,Plentprojektas“, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, su atsakove Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-02-29 pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-120 dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 7,19 km iki 14,02 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo. Šalys sutartyje sutarė, kad darbai bus baigti per 12 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į nepalankias gamtos sąlygas terminas darbams atlikti šalių 2017-05-15 papildomu susitarimu Nr. 1 buvo pratęstas iki 2017-07-15 (imtinai).       

3.                      Pasak ieškovės, atsakovė tik 2016-08-23 pateikė techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės aktą, pagal kurį turėjo būti atliekami darbai. Dėl atsakovės priešpriešinių pareigų nevykdymo ji negalėjusi atlikti sutartų darbų pagal grafiką ir dėl šios priežasties 2017-07-11 kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti terminą darbams atlikti iki 2017-11-03 (imtinai). Atsakovė 2017-08-18 raštu informavo sutinkanti su prašymu, tačiau su sąlyga, kad darbai bus baigti iki 2017-11-02, kitu atveju sutartis bus vienašališkai nutraukta. Šiame rašte, be kita ko,   nurodė, kad nuo 2017-07-15 pradės skaičiuoti ieškovei delspinigius, o 2017-09-08, 2017-10-09 ir 2017-11-09 raštais pranešė už vėlavimą atlikti darbus paskaičiavusi, atitinkamai, 25 394,75 Eur delspinigius už 45 kalendorines dienas, 16 929,84 Eur – už 30 kalendorines dienas ir dar kartą 16 929,84 Eur sumą už tokį patį 30 kalendorinių dienų terminą (iš viso 59 254,43 Eur už 105 kalendorines dienas).

4.                      Ieškovės teigimu, atsakovė iš jai sumokėtos už atliktus darbus, kurie galutinai buvo užbaigti 2017-10-27, sumos nepagrįstai išskaitė 59 254,43 Eur delspinigių sumą, nes šie darbai nebuvo laiku atlikti dėl pačios atsakovės priešpriešinių pareigų nevykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.661 str. 1 d.). Tačiau tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad delspinigiai vis tik buvo skaičiuojami esant tam teisiniam pagrindui, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovė nenurodė bei nepagrindė jokių savo patirtų nuostolių dėl nesavalaikio sutarties įvykdymo, juolab kad didžioji dalis darbų buvo atlikti šalių suderintu laiku. Todėl delspinigiai turėtų būti mažinami.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

5.                      Vilniaus apygardos teismas 2018-05-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Kamesta“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 59 254,43 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidas, o 2018-05-21 nutartimi teismas ištaisė šio sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą aiškų rašymo apsirikimą – neteisingai nurodytą priteistą sumą, ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti ieškovei UAB „Kamesta“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 41 478,10 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2018-03-05 dienos  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 760 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmesti“.

6.                      Teismas nustatė, kad šalys sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek projektavimo darbų rangos, tiek statybos rangos sutarties požymių. Ieškovė, kaip statinių statybos darbų rangovė, įsipareigojo pagal suderintą ir atsakovės patvirtintą kapitalinio remonto techninio darbo projektą (toliau – TDP) atlikti sutartyje numatytus kelio kapitalinio remonto statybos darbus (sutarties 1.2, 12.3 p.). Trečiasis asmuo UAB ,,Plentprojektas” įsipareigojo pagal atsakovės patvirtintas technines specifikacijas parengti kelio kapitalinio remonto TDP, suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis bei atsakove (sutarties 1.1 p.). Atsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti – atlikti trečiojo asmens parengto TDP ekspertizę ir saugaus eismo auditą, atlikus TDP ekspertizę ir saugaus eismo auditą, patvirtinti TDP (sutarties 10.1., 10.2. p.).   

7.                      Įvertinęs sutarties 1.3, 10.1, 10.2 punktų nuostatas teismas sprendė, kad atsakovė, kaip užsakovė, kuriai buvo žinomi darbų atlikimo terminai pagal sutartį, privalėjo imtis reikiamų veiksmų, kad jos pasitelkti TDP ekspertizei ir / ar saugaus eismo auditui atlikti asmenys savo išvadas dėl TDP tinkamumo pateiktų laiku, nesumažinant ieškovės galimybės kelio kapitalinio remonto (statybos rangos) darbus atlikti sutartyje nustatytais terminais. Tačiau atsakovė nepagrįstai ilgai derino bei tvirtino parengtą TDP. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad pagal tinklinį darbų grafiką ieškovė 2016 m. liepos mėn. turėjo pradėti ir vykdyti paruošiamuosius darbus, vandens nuleidimo įrenginių darbus. Tačiau pirminis, o vėliau ir patikslintas TDP bei dėl jo pateiktos specialistų pastabos, kurios atsakovei buvo pateiktos 2016-06-09, Kelių projektų saugumo audito vertinimo komisijos posėdyje buvo vertinamos 2016-06-15, o protokolas parengtas tik 2016-07-04.

8.                      Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina faktą, kad nuo 2016-06-10, kuomet trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę dėl saugaus eismo komisijos posėdžio sušaukimo, iki 2016-07-04, t. y. iš viso 24 kalendorines dienas, trečiasis asmuo neturėjo atsakovės nustatyta tvarka įforminto sprendimo dėl 2016-06-09 Kelio kapitalinio remonto TDP kelių saugumo audito ataskaitoje nurodytų rezultatų. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad tik gavęs aptartą protokolą trečiasis asmuo galėjo taisyti jame nurodytus TDP trūkumus, nes būtent protokole nurodyta kokiems audito pasiūlymams ir kokia apimtimi buvo pritarta.   

9.                      Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, pataisęs TDP sprendinius pagal Kelių projektų saugumo audito vertinimo komisijos posėdžio 2016-07-04 protokolą, 2016-07-08 pateikė atsakovei pataisytą TDP ekspertizei atlikti. Praėjus 34 kalendorinėms dienoms nuo TDP pateikimo atsakovei, t. y. 2016-08-11, atsakovės pasamdyta statinių projektų ekspertė UAB „Projektų ekspertizė“ pateikė kelias savo pastabas bei rekomendacijas dėl TDP sprendinių. Trečiasis asmuo atsakymus ekspertui į pastarojo pastabas pateikė 2016-08-12, o 2016-08-23 – ir pakoreguotą TDP. UAB ,,Projektų ekspertizė” 2016-08-23 trečiajam asmeniui ir atsakovei pateikė bendrosios ekspertizės aktą Nr. 12/133-A(16)-2, kuriame nurodyta, kad TDP galima patvirtinti. Atsakovė 2016-08-29 pateikė trečiajam asmeniui direktoriaus 2016-08-25 įsakymą, kuriuo TDP buvo patvirtintas.

10.                      Aptartos faktinės aplinkybės leido teismui pripažinti, kad TDP parengimo ir patvirtinimo procedūros užtruko 78 kalendorines dienas ne dėl nuo trečiojo asmens priklausančių priežasčių. Toks 78 kalendorinių dienų trukmės laikotarpis, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamas protingu terminu išvardintiems veiksmams atlikti, taigi ieškovės vėlavimą laiku pradėti kelio kapitalinio remonto statybos darbus ir laiku juos užbaigti nulėmė būtent nepagrįstai ilgą laiką (beveik 2 mėn.) užtrukusi trečiojo asmens dar 2016 m. gegužės mėn. pab. parengto TDP sprendinių derinimo bei tvirtinimo procedūra, kuri vietoje tinkliniame darbų grafike nustatyto termino – 2016-06-30 faktiškai baigta tik 2016-08-24. Atitinkamai, ir galimybė darbus pradėti atsirado ne 2016-07-01, o 2016-08-24.      

11.                      Teismas sutarties 9 punkte įtvirtintą šalių teisę nukelti darbų atlikimo pabaigą išaiškino kaip keturis savarankiškus pagrindus, kuriems esant terminas darbams atlikti galėtų būti nukeltas po kartą. Todėl tokią atsakovės atsikirtimuose į ieškinį įvardijamą aplinkybę, kad papildomu 2017-05-15 susitarimu šalys jau buvo terminą darbams atlikti pratęsusios iki 2017-07-15, pripažino nekliudžiusią šį terminą pratęsti dar kartą, tik jau kitu sutarties 9 punkte numatytu faktiniu pagrindu. Todėl, teismo vertinimu, ir 2017-05-15 papildomas susitarimas negali būti suprantamas ar kvalifikuojamas kaip CK 6.209 straipsnyje numatyto papildomo termino darbams atlikti suteikimas, kas kartu reiškia, kad ieškovė sutartyje numatyto termino darbams atlikti nebuvo pažeidusi.

12.                      Teismas konstatavo, kad atsakomybė už vėlavimą atlikti darbus tenka ir atsakovei, kuri netinkamai įvykdė sutarties 1.3, 10.1, 10.2 punktus, nes viena ieškovė negali būti laikoma atsakinga už šiuos vėlavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai apskaičiavo ieškovei 41 478,10 Eur delspinigius už 78 kalendorines dienas ir šią sumą nepagrįstai išskaitė iš jai mokėtinos už darbus sumos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.                      Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-05-18 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinys, pakeisti, nustatant, kad atsakovės apskaičiuota 59 254,43 Eur delspinigių suma mažintina iki 48 588,63 Eur, o ieškovei priteistinas 10 665,80 Eur atlyginimas už atliktus darbus, arba sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 

13.1.                      Teismas neįvertino to, kad ieškovė, būdama profesionalia verslininke ir teikdama pasiūlymą, turėjo įvertinti privalomas techninio darbo projekto tvirtinimo procedūras, kurios buvo nurodytos viešojo pirkimo dokumentuose ir kurios jai turėjo būti žinomos pagal viešai prieinamą informaciją apie įprastinę TDP tvirtinimo procedūrų trukmę. Atitinkamai, ji turėjo galimybę įsivertinti ir darbų trukmę.

13.2.                      Trečiojo asmens parengtų TDP sprendinių kelių saugumo auditas buvo atliekamas pagal 2014-08-14 atsakovės su VšĮ „Kelių ir transporto institutas“, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, viešojo pirkimo sutartį Nr. S-539, kuri numatė, kad projekto kelių eismo saugumo auditas turi būti atliktas ir ataskaita pateikta per 12 darbo dienų nuo dokumentacijos kelių saugumui atlikti gavimo dienos. Kelių saugumo audito išvada buvo pateikta laikantis sutartyje nustatyto termino (per 11 darbo dienų) ir tai atitiko įprastines sąlygas (CK 6.193 str. 2 d.), kurios ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo iš anksto žinomos.

13.3.                      Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių projektų kelių saugumo audito vertinimo komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016-04-14 įsakymu Nr. V-202 (toliau – 2016-04-14 Reglamentas) 18 punktą, Kelių projektų saugumo auditu vertinimo komisijos posėdis turėjo būti suorganizuotas iki 2016-06-14. Faktiškai jis buvo sušauktas viena diena vėliau, t. y. 2016-06-15, taigi terminas, priešingai nei sprendė teismas, praleistas tik 1, o ne 19 kalendorinių dienų.

13.4.                      Kelių projektų saugumo audito vertinimo komisijos posėdis įvyko 2016-06-15, o šios komisijos protokolas trečiajam asmeniui pateiktas 2016-07-04. Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015-12-18 įsakymu Nr. V-678 (toliau – 2015-12-18 Reglamentas) 24 punktu, komisijos protokolas turėjo būti pasirašytas iki 2016-06-20. Vadovaujantis 25 punktu, protokolas trečiajam asmeniui turėjo būti pateiktas iki 2016-06-22 (per 2 darbo dienas nuo jo pasirašymo). Šis terminas praleistas 12 kalendorinių dienų, o ne, kaip neteisingai nurodė teismas, 24 kalendorines dienas.

13.5.                      Viešojo pirkimo procedūros TDP ekspertizei atlikti galėjo būti pradėtos 2016-07-11, tačiau faktiškai pradėtos 2016-07-15, t. y. terminą praleidus tik 4 kalendorines dienas.

13.6.                      Trečiojo asmens parengto TDP privalomoji ekspertizė buvo atliekama pagal 2016-07-29 jos su UAB „Projektų ekspertizė“ pasirašytą pagrindinę sutartį Nr. S-712, kuria sutartas paslaugų teikimo terminas iki 2016-08-25. Šis terminas atitiko pirkimo dokumentų priedo „Techninės specifikacijos“ 8 punkte nurodytą galimą ekspertizės atlikimo terminą (nuo 3 iki 10 savaičių), priklausomai nuo projekto apimties ir sudėtingumo.

13.7.                      Trečiasis asmuo TDP ekspertizei atlikti pateikė 2016-07-08, atsakovė viešojo pirkimo procedūras vykdė nuo 2016-07-15 iki 2016-07-29, UAB „Projektų ekspertizė“ TDP ekspertizės aktą pateikė 2016-08-23, todėl darytina išvada, kad ekspertizės aktas buvo pateiktas pagal minėtoje sutartyje nustatytus terminus ir tai atitiko įprastines sąlygas.  

13.8.                      Įsakymas dėl TDP patvirtinimo buvo priimtas 2016-08-25, t. y. viena darbo diena (3 kalendorinėm darbo dienom) vėliau, nei numatyta 2015-12-18 Reglamente.

13.9.                      Teismas nepagrįstai vietoje 20 kalendorinių dienų nustatė 78 dienų vėlavimo laikotarpį. Sprendime nėra motyvų, kodėl visas 78 kalendorinių dienų laikotarpis laikomas vėlavimu, koks laikotarpis turėjo būti protingas tokiems veiksmams atlikti. Be to, teismas iš esmės perrašė trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį 6.4 punktą, nesivadovavo kitais byloje pateiktas ar viešai prieinamais duomenimis, teisės aktais. Taigi teismo sprendimas ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, bet ir yra nemotyvuotas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

14.                      Ieškovė UAB ,,Kamesta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:

14.1.                      Pirkimo sutarties 77 punkte numatyta, kad vykdydamos sutartį šalys, be kita ko, vadovaujasi atsakovės parengtais pirkimo dokumentais bei viešojo pirkimo metu pateiktu rangovės pasiūlymu. Pirkimo dokumentų turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnyje. Atsakovės skunde nurodomi jos vidaus veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nepatenka į pirkimo dokumentų turinio sudėtį ir juose nurodyti terminai nėra aktualūs. Šie atsakovės vietiniai (lokaliniai)  norminiai aktai reglamentuoja santykius tokiu būdu, kuris labiausiai atitinka jos pačios interesus. 

14.2.                      Atsakovės nurodytos ir jos su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys saisto tik jų šalis, tačiau nesuteikia priežasties pačiai atsakovei nedėti pastangų bei tinkamai vykdyti pirkimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.   

14.3.                      Atsakovės gynybinė pozicija, kai remiamasi jos pačios vidaus tvarkomaisiais–organizaciniais dokumentais ir sutartimis, sudarytomis su trečiaisiais asmenimis, yra grindžiama naujais įrodymais, kurie visiškai nebuvo minimi ir kurie neabejotinai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas turėtų nepriimti tokių prie apeliacinio skundo teikiamų naujų įrodymų.   

14.4.                      Atsakovė, žinodama, kad turės atlikti TDP ekspertizę, subjekto, galinčio ją atlikti parinkimu susirūpino tik 2016-07-15, t. y. praėjus savaitei po TDP gavimo. Toks elgesys ir kitos šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja aiškią išvadą, jog atsakovė pati vilkino tam tikrų jai tenkančių pareigų atlikimą, nesielgė ekonomiškai, maksimaliai rūpestingai ir atidžiai, o pasinaudojusi savo dominuojančia padėtimi nepagrįstai ir neteisėtai atliko vienašalį įskaitymą.   

14.5.                      Teismas motyvavo savo sprendimą, nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimų. Situacija, kai teismas pažodžiui perrašo trečiojo asmens atsiliepimo argumentus, vertintina kaip visiškai suprantama, logiška ir nuosekli.

14.6.                      Atsakovė savo skunde formuluoja du prašymus, tačiau apeliacinio skundo pagrindas suponuoja išvadą, kad vienu ir tuo pačiu metu sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, negali būti ir pakeista, ir panaikinta, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Toks apeliacinio skundo reikalavimų dualizmas sukuria neaiškumą dėl atsakovės siekių.  

15.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Plentprojektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pradėtą apeliacinį procesą nutraukti, to nepadarius, nustatyti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Tuo atveju, jei apeliacinio skundo trūkumai bus pašalinti, prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo nepriimti atsakovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų, priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:   

15.1.                      Apeliacinis skundo padavimo termino eigos pradžia šiuo atveju yra 2018-05-19, o pabaiga – 2018-06-18, t. y. po 2018-06-17 (sekmadienio) einanti pirmoji darbo diena (pirmadienis). Apeliacinis skundas buvo pasirašytas 2018-06-20, o teisme gautas tik 2018-06-21, jau praleidus įstatyme numatytą terminą. Su apeliaciniu skundu nebuvo pateiktas atsakovės prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl teismas neturėjo jo priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Neteisėtai pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

15.2.                      Atsakovė už apeliacinį skundą nesumokėjo įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl dar ir dėl šios priežasties jos skundas negalėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto, taigi apeliacinės instancijos teismas gali pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise ir tokį terminą nustatyti.    

15.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodinėjo bylos baigčiai reikšmingų faktų apie tai, kad: (i) TDP sprendinių saugaus eismo auditas turėjo būti atliktas ir audito ataskaita turėjo būti pateikta 2014-08-14 sutarties pagrindu per 12 darbo dienų laikotarpį nuo dokumentacijos kelių saugumo eismo auditui atlikti gavimo dienos; (ii) Kelių eismo saugumo audito komisijos posėdis turėjo įvykti vadovaujantis 2016-04-14 Reglamento nuostatomis; (iii) Kelių eismo saugumo audito komisijos posėdžio protokolai turėjo būti surašomi ir išsiunčiami pagal 2015-12-18 Reglamento nuostatus; (iv) TDP ekspertizė turėjo būti atlikta iki 2016-08-25, laikantis 2016-07-29 sudarytoje sutartyje nustatyto termino; (v) atsakovės vadovo įsakymas dėl TDP patvirtinimo turėjo būti priimtas bei išsiųstas vadovaujantis 2015-12-18 Reglamento nuostatomis. Tokie apeliacinio skundo argumentai, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, nenagrinėtini.   

15.4.                      Trečiasis asmuo nebuvo atsakovės skunde nurodytos jos su VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ 2014-08-04 sudarytos sutarties šalimi, ji nebuvo viešojo pirkimo dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaryta sutartis, sudėtine dalimi. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė nepagrįstai teigia, kad TDP kelių saugumo ataskaitos pateikimas 2016-06-09, t. y. per 15 kalendorinių dienų, atitiko įprastines sutarties sąlygas, kurios trečiajam asmeniui buvo iš anksto žinomos.   

15.5.                      Atsakovė nepagrįstai remiasi TPD nustatyta tvarka viešai nepaskelbtu ir dėl to negalinčiu galioti 2016-04-14 Reglamentu, kaip ir apeliaciniame skunde nurodytu kitu, 2015-12-18 Reglamentu.

15.6.                      Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.193 straipsnio 2 dalies pažeidimo neturi jokio pagrindo, nes pačios atsakovės pozicija prieštarauja CK 6.193 straipsnio 2 daliai, 6.196 straipsniui. Nepagrįstai ignoruojamas sutarties priede esantis tinklinis darbų grafikas.   

15.7.                      Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė sutartį vėlavo atlikti ne 105, o 102 kalendorines dienas, nes darbus ji baigė ne 2017-10-30, o 2017-10-27. Dėl to atsakovės apskaičiuota sutartinių delspinigių suma negali būti laikoma teisinga. Skaičiuojant delspinigius nuo sutarties darbų kainos be PVM už 102 dienų laikotarpį, delspinigių suma sudarytų tik 39 675 Eur sumą (388,97 Eur (delspinigių suma už 1 dieną) x 102 dienos). Atsižvelgiant vien į tai spręstina, kad atsakovė nepagrįstai įskaitė ir ieškovei neišmokėjo 19 579,43 Eur (59 254,43 Eur - 39 675,00 Eur).

15.8.                      Teigdama, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 185 straipsnio nuostatų, atsakovė nenurodo ir kokius konkrečius byloje surinktus įrodymus teismas įvertino netinkamai ar kuo pasireiškia tokių įrodymų netinkamas įvertinimas.   

15.9.                      Iš sprendimo motyvuojamosios dalies aišku, kodėl teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, tokia išvada pagrįsta tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl sutarčių bei teisės aktų, kuriuos atsakovė pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde, nereiškia, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

15.10.                      Atsakovė nenurodė naujų įrodymų pateikimo byloje būtinybės, kodėl jie nebuvo byloje pateikti anksčiau, taip pat neprašo, kad jie būtų priimti. Be to, jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir apeliacinio proceso teisėtumo  

16.                      Apeliantė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016-04-14 direktoriaus įsakymą Nr. V-202 ir juo patvirtintą Kelių projektų kelių saugumo audito vertinimo komisijos darbo reglamentą, 2016-07-15 pranešimą dėl pasiūlymo pateikimo, 2016-07-25 apklausos pažymą ir pranešimą dėl procedūros rezultatų. Pateiktais įrodymais apeliantė grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei jame padarytomis išvadomis, kad ieškovė darbų negalėjo laiku atlikti taip pat ir dėl aplinkybių, susijusių su pačia apeliante, t. y. dėl pastarosios nepagrįstai ilgai vykdytų TDP sprendimų derinimo bei tvirtinimo procedūrų.

17.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinis teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.    

18.                      Apeliantė neįvardija, kodėl visi aptarti dokumentai yra teikiami būtent šioje bylos proceso stadijoje ir kodėl jie negalėjo būti / nebuvo teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2018-03-19, o su apeliaciniu skundu teikiami įsakymai bei pranešimai priimti ir surašyti 2016 metais. Vadinasi, visi šie dokumentai bei juose esanti informacija turėjo būti ir neabejotinai apeliantei buvo žinoma dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ieškovė nuo pat proceso pradžios savo reikalavimą, be kita ko, grindė ir tokiomis aplinkybėmis, kad darbai objektyviai laiku nebuvo atlikti dėl apeliantės kaltės, dėl nepagrįstai ilgai užtrukusių projektų ir darbų derinimo procedūrų. Taigi apeliantė visus šiuos ieškovės teiginius galinčius paneigti įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, įrodinėdama atliktų savo veiksmų tinkamumą bei jų savalaikiškumą.

19.                      Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad aptartų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina. Įstatymų leidėjas, CPK 314 straipsnyje įtvirtinęs išimtinius atvejus, kuomet pirmosios instancijos teisme neįvertinti įrodymai galėtų būti teikiami į bylą paskesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, siekė panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis (informaciją) dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra skatinamas ir bylos proceso koncentruotumas bei kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.    

20.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Plentprojektas“ atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą kelia klausimą ir dėl pradėto apeliacinio proceso teisėtumo, apeliantei praleidus įstatyme numatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti, taip pat neapmokėjus savo apeliacinio skundo žyminiu mokesčiu. Šiuo aspektu pasisakytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-26 nutartimi apeliantei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės 2019-04-10 pranešime nurodytas aplinkybes ir kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus, 2019-04-17 nutartimi terminą apeliaciniam skundui pateikti atnaujino bei pripažino, kad ir apeliacinio skundo trūkumai buvo ištaisyti. Tokiu atveju kliūčių tęsti pradėtą apeliacinį procesą nebeliko.  

Dėl termino darbams atlikti ir sutarties aiškinimo 

21.                      Byloje kilo ginčas dėl apeliantės paskaičiuotos ir iš ieškovės atlyginimo už atliktus darbus išskaitytos delspinigių sumos. Ieškovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad delspinigiai jai buvo skaičiuojami nesant tam jokio pagrindo, nes darbai negalėjo būti atlikti per šalių sutartą / pratęstą terminą būtent dėl pačios apeliantės kaltės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė su tokiais ieškovės teiginiais kategoriškai nesutiko, tvirtindama, kad pati ieškovė buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, netinkamai suplanavo darbų eigą. Tačiau apeliaciniame skunde tokių ieškovės teiginių bei skundžiamo teismo sprendimo išvadų, kad darbų vėlavimą iš dalies lėmė ir su pačia apeliante susijusios aplinkybės, jau kategoriškai neneigia, pripažindama, kad ir ji pati neužtikrino dalies procedūrų tinkamo organizavimo bei jai tenkančią atsakomybę dėl 10 darbo dienų pavėlavimo.

22.                      Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su procedūrų tvirtinimo tvarka ir terminais, kurie, pasak apeliantės, nebuvo praleisti 78 kalendorines dienas, kaip yra nustatęs teismas, o gerokai mažiau. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliantė pagrįstai atliko jos apskaičiuotų delspinigių įskaitymą į ieškovei mokėtiną už darbus sumą, visų pirma būtina identifikuoti šalių susitarimą dėl darbų atlikimo terminų.

23.                      Kaip nustatyta byloje, šalys 2016-02-29 pasirašyta pirkimo sutartimi Nr. S-120 sutarė, kad ieškovė pagal apeliantės patvirtintas technines specifikacijas parengs valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 7,19 iki 14,02 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą, suderins jį tiek su apeliante, tiek su visomis suinteresuotomis institucijomis, pagal suderintą ir patvirtiną TDP, gavusi rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, atliks numatytus statybos darbus bei vykdys TDP vykdymo priežiūrą (sutarties 1 p.). Pagal sutarties 8 punktą darbai pradedami įsigaliojus sutarčiai ir baigimai per 12 mėn. nuo įsigaliojimo dienos. Į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.     

24.                      Sutarties 9 punkte šalys taip pat sulygo, kad šios sutarties vykdymo metu dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, dėl atsiradusių papildomų darbų, būtinybės atlikti gamtosaugos ir (ar) archeologinius tyrinėjimus vieną kartą gali būti nukelta darbų atlikimo termino pabaiga, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui, termino pabaigos nukėlimą įforminant papildomu šalių susitarimu. Pirmosios instancijos teismas aptariamą sutarties nuostatą išaiškino kaip šalių susitarimą dėl termino darbams pabaigti galimo pakeitimo (pratęsimo) keturiais savarankiškais pagrindais iš viso keturis kartus, nurodęs, kad terminą pakeitus vienu iš šių pagrindų, tai neužkerta kelio jį pratęsti dar kartą, bet jau kitu sutartyje nurodomu pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiu šios sutarties sąlygos aiškinimu negali sutikti.

25.                      Aiškinant bet kokią sutartį turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Aiškinant sutartį ir jos sąlygas, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 3, 5 d.). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant aiškinamą sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

26.                      Ginčo, kad iki sutartyje nustatyto termino sutartis nebuvo įvykdyta, taigi objektyviai buvo atsiradęs poreikis kuriuo nors sutartiniu ar įstatyminiu būdu išspręsti šį klausimą, tarp šalių nekilo. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisus, teigdamas, kad ginčo sutarties 9 punkte yra nurodytos keturios įvykių bei aplinkybių grupės, kurioms esant galėtų būti pratęstas terminas sutarčiai įvykdyti (darbams atlikti). Kita vertus, nei šalių elgesys, nei pats sutarties tekstas nesuponuoja vertinimo, kad šalys galėjo susitarti dėl termino pratęsimo daugiau nei vieną kartą, tik kas kartą skirtingu pagrindu. Aptariamoje sutarties sąlygoje išvardyti (nurodyti) keli skirtingi pagrindai, kuriems esant sutarties įvykdymo terminas galėtų būti nukeltas, tačiau toliau tekste aiškiai nurodyta, kad darbų atlikimo termino pabaiga galėtų būti nukelta tik vieną kartą ir ne ilgiau nei vienam mėnesiui. 

27.                      Taigi ši sutarties sąlyga suprantama bei aiškintina taip, kad darbų terminas šalių susitarimu galėtų būti pratęsiamas tik kartą, egzistuojant bet kuriam vienam ar keliems joje nurodytiems alternatyviems pagrindams. Neabejotina, kad sutarties šalys, savo srities profesionalės, turinčios atitinkamų sutarčių sudarymo ir vykdymo patirties, kitu atveju būtų nedviprasmiškai išreiškusios savo valią ir nurodžiusios, kad sutartis gali būti pratęsiama po vieną kartą dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo ir t. t. Kitaip nei sprendė teismas, lingvistinis sutarties aiškinimas nesudaro pagrindo vertinti, kad šalių valia terminas galėtų būti tęsiamas ir daugiau nei vieną kartą.

28.                      Pagrindo kitokiai išvadai taip pat nesudaro ir pačių šalių elgesys, vykdant ginčo sutartį. Sutarties 9 punkte buvo numatyta, kad termino pabaigos nukėlimas yra įforminamas papildomu šalių susitarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys, atsižvelgdamos į darbams nepalankias gamtines sąlygas, pasinaudojo aptartoje sutarties nuostatoje numatyta teise ir 2017-05-15 pasirašė susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui, t. y. iki 2017-07-15 (imtinai). Tokiu atveju pripažintina, kad šalys pasinaudojo sutartyje numatyta teise bei joje aptarta tvarka vieną kartą nukėlė darbų atlikimo termino pabaigą.

29.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, kaip ginčijamą sutarties sąlygą suprato ir taikė pačios šalys. Apeliantė 2017-07-19 rašte, adresuotame ieškovei bei trečiajam asmeniui, nurodė, kad pagal sutarties 9 punktą darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo aspektu aktualus ir byloje esantis apeliantės 2017-08-18 pranešimas, kurį ji surašė atsakydama į ieškovės prašymą dar kartą jai pratęsti darbų atlikimo terminą. Apeliantė, atsižvelgdama į faktiškai susiklosčiusią situaciją (sutartis laiku neįvykdyta), sudarė papildomą galimybę ieškovei įvykdyti prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus, t. y. šiuo raštu leido ieškovei užbaigti sutartyje numatytus darbus iki 2017-11-02, priešingu atveju nurodė sutartį vienašališkai nutrauksianti ir reikalausianti atlyginti visus jos patirtus nuostolius. Šis šalių susirašinėjimas dėl termino taip pat patvirtina, kad naujo termino užbaigti sutartį vienašalis nustatymas neatitinka ginčo sutarties 9 punkte įvardijamo papildomo dvišalio susitarimo pasirašymo sampratos.

30.                      Darbų atlikimas nesilaikant nustatyto darbų grafikų šalių buvo sulygtas kaip vienas iš galimų sutarties pasibaigimo pagrindų, tačiau apeliantė, ieškovei darbų neatlikus ir per papildomame  susitarime Nr. 1 nustatytą terminą, sutarties 47 punkte numatytąja teise nepasinaudojo ir sutarties vienašališkai nenutraukė. Suėjus papildomame susitarime Nr. 1 nustatytam terminui darbai ir toliau faktiškai buvo tęsiami, o tokią galimybę lėmė 2017-08-18 apeliantės leidimas juos tęsti. Tokiu atveju aktualu ir tai, kaip kvalifikuotinas šis apeliantės 2017-08-18 raštas, kokią reikšmę jis turi šalių teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas šio dokumento reikšmės nevertino ir dėl leidimo tęsti darbus teisinės kvalifikacijos nepasisakė, todėl šią teismo sprendimo spragą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.  

31.                      Kaip minėta, šalys išnaudojo sutartyje numatytą galimybę darbų terminams pratęsti, tačiau faktiškai ir pasibaigus terminui jie buvo toliau vykdomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apeliantė (nukentėjusioji šalis) pasinaudojo įstatymo leidėjo CK 6.209 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu savo interesų gynimo būdu. Kai sutartis neįvykdyta, nukentėjusioji šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Kitaip tariant, 2017-08-18 apeliantės raštas kvalifikuotinas kaip papildomo termino sutarčiai įvykdyti vienašalis nustatymas, kurį akceptavo (priėmė pasiūlymą) antroji, laiku neįvykdžiusi sutarties šalis (t. y. ieškovė) (CK 6.209 str. 2 d.). 

Dėl teisės į delspinigius ir jų mažinimo 

32.                      Apeliantė 2017-08-18 raštu ne tik nustatė papildomą terminą darbams atlikti, bet nurodė ir tai, kad pagal sutarties 28 punktą nuo 2017-07-15 pradės skaičiuoti delspinigius. Iš byloje esančių 2017-09-08, 2017-10-09 ir 2017-11-09 apeliantės raštų matyti, kad, vadovaudamasi sutarties 32 punktu, už vėlavimą atlikti darbus 105 kalendorines dienas ji paskaičiavo iš viso 59 254,43 Eur delspinigius, kurie vėliau buvo įskaityti į apmokėjimą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už rugpjūčio–spalio mėnesiais atliktus darbus.    

33.                      Nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti nukentėjusi šalis pagal CK 6.209 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyja teisę ne tik sustabdyti savo pačios prievolių vykdymą, bet ir gali reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies atlyginti nuostolius. Kaip minėta, papildomas terminas sutarčiai įvykdyti buvo nustatytas pačios ieškovės iniciatyva, o tai reiškia, kad ji prisiėmė ir nuostolių atlyginimo nukentėjusiai šaliai (apeliantei) riziką. Aplinkybė, kad ieškovė toliau faktiškai tęsė darbus pagal sutartį, kuriuos galutinai užbaigė tik 2017-10-27, taip pat patvirtina, jog tokios apeliantės suteikto papildomo termino darbams užbaigti sąlygos jai buvo priimtinos. Atitinkamai, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo aplinkybių, dėl kurių darbai negalėjo būti atlikti per pagrindinį sutarties terminą, ieškovė įsipareigojo atlyginti apeliantės dėl termino pažeidimo kilusius nuostolius.  

34.                      Apeliantė savo 2017-08-18 rašte nurodė, kad už laikotarpį nuo 2017-07-15 iki visiško darbų įvykdymo bus skaičiuojami delspinigiai. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 str. 1 d.). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 1 d., 6.258 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). 

35.                      Kadangi netesybos taip pat kompensuoja kreditoriaus nuostolius ir yra į juos įskaitomos, apeliantės skaičiuojami delspinigiai yra jos nuostoliai CK 6.209 straipsnio 2 dalies prasme, juolab kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju nereiškė ieškovei reikalavimo ir neįrodinėjo kitokio pobūdžio savo patirtų nuostolių. Atitinkamai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė delspinigius skaičiavo tam nesant teisinio pagrindo.  

36.                      Konstatuotina, kad apeliantė (nukentėjusi šalis) galėjo ir turėjo teisę, vadovaudamasi CK 6.209 straipsnio 2 dalimi, reikalauti iš ieškovės delspinigių kaip nuostolių atlyginimo. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, teismo sprendime vien atkartoti trečiojo asmens UAB ,,Plentprojektas“ atsiliepimo į ieškinį argumentai, susiję su pačios apeliantės įsipareigojimų netinkamu atlikimu ir vėlavimu, yra reikšmingi tik tiek, kiek tai susiję su ieškovės reikalavimu sumažinti jai paskaičiuotus delspinigius, nes pats faktas, kad darbus atlikti buvo vėluojama taip pat ir dėl apeliantės kaltės, apeliantės teisės į nuostolių atlyginimą (delspinigių forma) nepaneigia.  

37.                      Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs jos pačios vėlavimo trukmę, neteisingai nustatė ir jai priklausančių netesybų dydį. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėjo abiejų šių sąlygų egzistavimą ir teigė, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visos sutarties kainos, neatsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis darbų buvo atlikti laiku. Be to, apeliantė nenurodė ir neįrodė nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl vėluojamų atlikti darbų.

38.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).   

39.                      CK

40.                      Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl netesybų mažinimo sąlygų, yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad teismas, vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, turi atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipti dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).     

41.                      Kaip minėta, apeliantė delspinigius skaičiavo sutarties 32 punkte numatyta tvarka, t. y. 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties sumos –                   1 881 092,81 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iki papildomo termino nustatymo ji faktiškai jau buvo atlikusi darbų už 1 209 530,89 Eur. Apeliantė nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde šių teiginių neginčijo. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad iki papildomo termino sutarčiai įvykdyti ieškovė atliko daugiau kaip pusę sulygtų darbų, t. y. 64 proc. (1 209 530,89 / 1 881 092,81 Eur x 100 proc.), tačiau delspinigiai pagal sutarties sąlygas apskaičiuoti ir nuo įvykdytos darbų kainos. Kita vertus, pagal sutarties 37 punktą užsakovei (apeliantei) nepagrįstai uždelsus atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais, rangovei (ieškovei) būtų mokamos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejus, numatytus sutarties 19 punkte (dėl finansavimo vėlavimo). Taigi, ieškovės atveju delspinigiai susieti ne su neužbaigtų laiku darbų verte, o su bendra (visa) šios sutarties įvykdymo kaina, nors pačiai apeliantei vėluojant atsiskaityti už darbus kompensuojamosios palūkanos, kurios taip pat skirtos atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius, būtų buvusios skaičiuojamos tik nuo laiku neapmokėtos sumos dalies, bet ne nuo visos sutarties kainos. Toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas leidžia spręsti apie neprotingą apeliantės suskaičiuotų netesybų dydį.

42.                      Kaip minėta, didžiąją dalį darbų ieškovė dar iki papildomo termino sutarčiai užbaigti jai nustatymo buvo atlikusi, atitinkamai, ji patyrė ir darbo jėgos apmokėjimo bei statybų proceso organizavimo kaštus, ir sąnaudas apmokant mokesčius. Todėl vertinant netesybų dydį dar ir šiuo aspektu, netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties darbų kainos aiškiai nėra proporcinga priemonė. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir tokių aplinkybių, kokius konkrečiai praradimus ar sunkumus sukėlė darbų vėlavimas, taip pat iš dalies pripažino ir savo kaltę (vėlavimą).

43.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės apskaičiuota ir iš ieškovės užmokesčio išskaityta delspinigių suma negali būti laikoma protinga ir adekvati, toks jų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), dėl ko netesybų mažinimo pagrindas neabejotinai egzistavo.

44.                      Pirmosios instancijos teismas, apeliantės apskaičiuotą 59 254,43 Eur delspinigių sumą sumažinęs 70 proc., priteisė ieškovei už darbus 41 478,10 Eur skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apskaičiuotų ir į mokėtiną ieškovei sumą įskaitytų delspinigių sumažinimas iki 30 proc. jų sumos, t. y. iki 17 776,33 Eur, kartu atsižvelgiant į faktą, jog didžioji dalis darbų buvo atlikta iki pasibaigiant terminui sutarčiai įvykdyti, šiuo konkrečiu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, abiejų sutarties šalių interesų derinimo taisykles. Teisėjų kolegija apeliantės prašymą sumažinti delspinigius mažesne dalimi – tik iki 48 588,63 Eur, atitinkamai priteisiant ieškovei iš apeliantės 10 665,80 Eur skolą, pripažįsta nepagrįstu. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad dėl apeliantės kaltės sutarties įvykdymas buvo uždelstas gerokai trumpesniu terminu, nei sprendė teismas, nėra reikšmingi, nes netesybų, pripažinus jas neprotingomis, mažinimas konkrečiu dydžiu priskirtinas būtent teismų diskrecijai.       

45.                      Nepagrįstas ir apeliantės prašymas grąžinti ginčą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai pats gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra apibrėžti įstatyme, o šiuo atveju jokio įstatyminio pagrindo bylos grąžinimui naujam nagrinėjimui nenustatyta. 

46.                      Pažymėtina, kad nors teisiniai motyvai, kuriais buvo grindžiamas teismo sprendimas, nėra visiškai teisingi, tačiau pats ginčas yra išspręstas teisingai, pripažinus pagrįsta ne visą apeliantės apskaičiuotą ir į jos pačios skolą ieškovei įskaitytą delspinigių sumą (59 254,43 Eur), o tik dalį šių delspinigių (17 776,33 Eur), bei priteisiant iš apeliantės kaip skolą už darbus 41 478,10 Eur. Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

47.                      Apeliantė prašo priteisti 847 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ieškovė – 700 Eur, o trečiasis asmuo UAB ,,Plentprojektas“ – 2 523 Eur išlaidas, patirtas ruošiant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

48.                      Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 str. 1 d.), apeliantės skundą atmetus kaip nepagrįstą jos patirtos išlaidos jai neatlygintinos. Taip pat apeliantei tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju ieškovės ir trečiojo asmens, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

49.                      Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių (Rekomendacijų 8.11. p.), todėl iš apeliantės ieškovei priteistina 700 Eur (1,3 x 895,20 Eur; CPK 98 str.).

50.                      Trečiojo asmens UAB ,,Plentprojektas“ prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos (2 523 Eur), kitaip nei ieškovės atveju, viršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą maksimalų jų dydį. Maksimali už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas priteistina suma gali būti 1 137 Eur (1,3 x 895,20 Eur). Šiuo atveju pagrindas nukrypti nuo maksimalių dydžių – išskirtinis bylos sudėtingumas ar jos apimtis, specialių žinių reikalingumas, teisinių klausimų naujumas – nenustatytas, todėl iš apeliantės atsakovei priteistinos Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių neviršijančios 1 137 Eur išlaidos (CPK 98 str. 2 d.).   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą (su 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) palikti nepakeistą.   

Priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.  

Priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Plentprojektas“ naudai 1 137 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.