Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-261-520-2010].doc
Bylos nr.: 2S-261-520/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Dalia Višinskienė

                                                           Civilinė byla Nr. 2S-261-520/2010

                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2; 122.4. (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. kovo 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šklėriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo UAB „Šklėriai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl patalpų išlaikymo išlaidų priteisimo pagal ieškovo UAB „Šklėriai“ ieškinį atsakovui UAB „Bankroto eiga“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Vermosa“),

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB „Šklėriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Bankroto eiga“ priteisti 7928,77 Lt patalpų išlaikymo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); per teismo nustatytą terminą neatlaisvinus patalpų, leisti jam perduoti dokumentus saugoti atsakovo sąskaita ieškovo pasirinktam antstoliui arba dokumentų saugojimo (archyvavimo) paslaugas teikiančiam asmeniui. Nurodė, kad 2005-02-25 iškėlus bankroto bylą AB „Vilniaus transporto  pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriumi buvo paskirtas UAB „Vermosa“, vėliau pakeistas atsakovu UAB „Bankroto eiga“, jis buvo suteikęs teisę administratoriui laikinai naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario mėn. jis kreipėsi į administratorių su prašymu atlaisvinti užimtas patalpas ir sužinojo, kad UAB „Vermosa“ nebeadministruoja AB „Vilniaus transporto  pirmoji autotransporto įmonė“, todėl 2009-05-07 kreipėsi į atsakovą, kuris pareiškė, kad negali atlaisvinti patalpų, nes UAB „Vermosa“ neperdavė UAB „Bankroto eiga“ dokumentų, esančių patalpose. Dėl to, kad atsakovas nuo 2008 m. vasario mėn. neatlaisvino užimtų patalpų, iš jo turi būti priteistos minimalios patalpų išlaikymo išlaidos. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 str. 1 d. 12 p., nes iki bylos išnagrinėjimo gali praeiti ilgas laiko tarpas, o atsakovui  neteisėtai laikant dokumentus jo nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, jo patiriama žala padidės. Dėl to prašė įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); per teismo nustatytą terminą neatlaisvinus patalpų, leisti jam perduoti dokumentus saugoti atsakovo sąskaita ieškovo pasirinktam antstoliui arba dokumentų saugojimo (archyvavimo) paslaugas teikiančiam asmeniui.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo UAB „Šklėriai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas prašymo atlaisvinti patalpas negrindžia jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios leistų teismui manyti, kad netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali tapti neįvykdomas ar sunkiai įvykdomas, o išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kad yra grėsmė ieškovo turtiniams interesams. Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas yra turtinis, neginčijamas atsakovo naudojimosi patalpomis teisėtumas, todėl neaišku, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą.

Ieškovas UAB „Šklėriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neginčija naudojimosi patalpomis neteisėtumo, nes ieškinyje aiškiai nurodė, kad jis UAB „Vermosa“ buvo suteikęs patalpas laikinai naudoti, 2008 m. vasario mėn. paprašė atlaisvinti patalpas, tačiau patalpos nebuvo atlaisvintos. Jis savo reikalavimą grindžia valdymo teisių pažeidimu ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios šį pažeidimą pašalintų. Ieškinyje jis nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą atlaisvinti patalpas, nes tikėjosi, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, užkirs kelią jo valdymo teisių pažeidimui. Jis nesutinka su teismo išvada, kad nėra grėsmės jo turtiniams interesams, nes prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas yra ne teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, bet siekimas užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės gali praeiti ilgas laiko tarpas, per kurį patalpų išlaikymo išlaidos padidės, jis negalės išnuomoti patalpų ir gauti pelno, savo sąskaita turės kompensuoti visas patiriamas patalpų išlaikymo išlaidas.

Atsakovas UAB „Bankroto eiga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo reikalaujamos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusiję su reiškiamo ieškinio užtikrinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos galimam teismo sprendimui įvykdyti. Dėl to tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo principą ir būtų neteisėtas. Ieškovas nekelia patalpų naudojimosi teisėtumo klausimo, todėl visiškai nesuprantama, kokiu būdu būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, o ieškovo nurodomos aplinkybės, kad yra pažeidžiamos jo valdymo teisės gali būti išnagrinėtos tik išsprendus bylą iš esmės. Kita vertus, ieškovas nereiškia reikalavimo dėl valdymo teisių pažeidimo, toks reikalavimas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl šis klausimas negali būti teismo svarstomas. Teismas negali taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi būtų išspręstas su ieškinio reikalavimais nesusijęs klausimas, pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai.

 

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo UAB „Šklėriai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti civilinėje byloje ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 7928,77 Lt patalpų išlaikymo išlaidų priteisimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo pagal ieškovo UAB „Šklėriai“ ieškinį atsakovui UAB „Bankroto eiga“. Pirmosios instancijos teismas 2009-09-15 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą neatlaisvinus patalpų, leisti jam perduoti dokumentus saugoti atsakovo sąskaita ieškovo pasirinktam antstoliui arba dokumentų saugojimo (archyvavimo) paslaugas teikiančiam asmeniui, kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių, nepateikė jokių faktinių duomenų, įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, pasunkės išieškojimas, yra grėsmė ieškovo turtiniams interesams, ieškovas neginčija atsakovo naudojimosi patalpomis teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, jog ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto keliamų tikslų, taikymo tvarkos.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškinio padavimo. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą yra skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Kaip matyti iš ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentų, ieškovas siekia, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos CPK 145 str. 1 d. 12 p. pagrindu, t. y. įpareigoti atlikti atsakovą veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tai reiškia, jog ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip prevencines priemones, tačiau prevencinių priemonių taikymas šioje byloje nėra susijęs su pareikštu ieškinio reikalavimu. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas prašo priteisti minimalias patalpų išlaikymo išlaidas (patalpų nuomos ir šildymo išlaidas už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2009-09-30) nuo 2008 m. vasario mėn., o laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti tokias, kuriomis atsakovas būtų įpareigotas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovui priklausančias patalpas, per teismo nustatytą terminą neatlaisvinus patalpų, leisti jam perduoti dokumentus saugoti atsakovo sąskaita ieškovo pasirinktam antstoliui arba dokumentų saugojimo (archyvavimo) paslaugas teikiančiam asmeniui, t. y. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovo veiksmais ateityje, tačiau su tuo susijusių reikalavimų ieškovas ieškinyje nereiškia. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovui leido tik laikinai naudotis patalpomis, tačiau kaip matyti pateiktų dokumentų, atsakovas su šia aplinkybe nesutinka, tarp šalių dėl to yra kilęs ginčas. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo patalpų išlaikymo įsiskolinimą, nereiškia konkrečių reikalavimų dėl atsakovo naudojimosi patalpomis teisėtumo, tik atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo valdymo teisių pažeidimas kilo iš to, kad atsakovas neatlaisvino užimtų patalpų, todėl jis patiria patalpų išlaikymo išlaidas, negali patalpų išnuomoti kitiems asmenims, todėl jo turtiniams interesams yra grėsmė. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinyje nurodytos aplinkybės nenustatomos ir nevertinamos, ieškinio pagrįstumas ir teisėtumas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti išsprendžiami savarankiški reikalavimai, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti pareikšto ieškinio esmę ir pobūdį. Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pašalintų ieškovo valdymo pažeidimą, t. y. išnyktų tos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, nes išspręsdamas tokius reikalavimus teismas pasisakytų dėl ieškinio aplinkybių pagrįstumo, kurios dar nėra išnagrinėtos ir nustatytos.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas nereiškė reikalavimų, susijusių su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl apelianto nurodomų aplinkybių.

 

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Šklėriai“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

 

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Šklėriai“ 8,40 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                 Dalia Višinskienė

 

Teisėjai                                                                                                    Danutė Kutrienė

 

                                                                                                                Petras Jaržemskis