Baudžiamoji byla Nr. 1-3291-634/2011
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00952-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija :1.2.9.9. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 27 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nukentėjusiajai L. J., kaltinamajam R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir
n u s t a t ė :
R. J., būdamas darbingas ir sveikas, laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 1 d. vengė pareigos pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį išlaikyti savo nepilnametį vaiką P. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis nuo 2006-02-01 po 200 Lt kas mėnesį sūnaus P. J. išlaikymui iki jo pilnametystės, neteikė sūnui kitos būtinos materialinės pagalbos, dėl ko R. J. įsiskolinimas 2011-10-01 sudarė 13600 Lt, taip pat pagal 2006-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį vengė sumokėti priteistą 3000 Lt įsiskolinimą vaiko išlaikymui nuo 2004-11-01 iki 2006-02-01, dėl ko 2011-10-01 susidarė bendras 16600 Lt įsiskolinimas.
Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neturėjo pajamų, todėl neteikė išlaikymo sūnui. Teismo nutartį dėl priteisto išlaikymo turi, tačiau gavo mažas pajamas, apie 700 - 800 litų per mėnesį, o iš tų pinigų pačiam reikėjo pragyventi, todėl nei kiek nemokėjo sūnaus išlaikymui ir niekaip kitaip nerėmė sūnaus. Šiuo metu pastovaus darbo neturi, dirba tik atsitiktinius darbus ir niekaip kitaip neremia sūnaus ir neteikia išlaikymo. Su sūnumi ir jo mama gyveno apie tris metus, kartu negyvena nuo 2004 m., santuoka jau nutraukta. Darbdaviui nenurodydavo, kad priteistas išlaikymas vaikui. Su sūnumi nesusitikinėja, nuo 2004 m. matėsi tik vieną kartą, paskui neleido matytis nukentėjusioji, su nukentėjusiąja apie sūnaus išlaikymą nekalbėjo, nes nebendrauja.
Nukentėjusioji L. J. parodė, kad R. J. buvęs jos sutuoktinis, sūnus gimė 2002-02-12, kartu su R. J. negyvena nuo 2003 ar 2004 m., santuoka nutraukta 2009 m. Dėl išlaikymo priteisimo sūnui į teismą kreipėsi 2006 m., nes sūnaus tėvas visiškai neteikė vaikui išlaikymo be teismo sprendimo. Vaiką išlaiko ji ir Vaikų išlaikymo fondas, kuris moka 195 litus per mėnesį. Kaltinamasis su sūnumi nebendrauja, jis net nebando su ja susisiekti, žino kur ji gyvena, bendrauti su sūnumi ji nedraudžia, priešiškumo kaltinamajam nejaučia. Antstoliui yra perduotas išlaikymo išieškojimas.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2011-06-21 prašymu Nr. (4.2) D2-17897 užfiksuota, kad buvo kreiptasi į Kauno apskrities VPK - pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko R. J. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui (b. l. 4 - 6).
Iš 2008-03-03 prašymo, reg. Nr. 5418 matyti, kad L. J. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos gavimo iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui - P. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
2008-02-04 anstolio Mareko Petrovskio pažyma Nr. 0123/07/00211 nustatyta, kad pagal 2007-04-04 Kauno m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7824/2006 iš skolininko R. J. vaikui - sūnui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti kas mėnesį po 200 litų išieškotojos L. J. naudai, 2008 m. sausio mėn. išieškotoja alimentų negavo (b. l. 8).
2008-06-16 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu Nr. 1.35-6864 nuspręsta P. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-02-05 kiekvieną mėnesį mokėti 195 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 9).
Gimimo liudijimu nustatyta, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).
Ištuokos liudijimu nustatyta, kad nutraukta santuoka tarp R. J. ir L. J., įrašas ištuokos metrikų knygoje padarytas 2009-01-15 (b .l. 23).
2006-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp L. J. ir R. J., pagal kurią R. J. įsipareigojo mokėti sūnaus P. J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2006-02-01 iki pilnametystės; susidariusį įsiskolinimą - 2200 Lt nuo 2006-02-01 iki 2006-12-30 R. J. įsipareigojo sumokėti iki 2007-12-30, o susidariusį įsiskolinimą - 3300 Lt, nuo 2004-11-01 iki 2006-02-01, R. J. įsipareigojo sumokėti iki 2007-12-30 (b. l. 29 - 30).
2011-08-25 antstolio M. Petrovskio pažyma patvirtina, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko R. J. dėl vaiko išlaikymo, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas - R. J. būtų mokėjęs vaiko išlaikymą, per 2008-2009 m. laikotarpį išieškotoja L. J. lėšų vaiko išlaikymui negavo, nėra duomenų dėl skolininko R. J. įsidarbinimo nuo 2008 m. sausio mėn. ir iki 2011-08-01 susidaręs vaiko išlaikymo periodinių įmokų įsiskolinimas 16200 litų, kurį sudaro: 3000 Lt įsiskolinimas nuo 2004-11-01 iki 2006-02-01, 2200 Lt įsiskolinimas nuo 2006-02-01 iki 2006-12-30, 11000 Lt įsiskolinimas nuo 2006-12-30 iki 2011-07-30 (b. l. 32 ).
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-04-04 išdavė vykdomąjį raštą pagal 2006-12-27 teismo sprendimą, kuriuo R. J. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-02-01 iki sūnaus pilnametystės, įsipareigojo sumokėti susidariusius įsiskolinimus - 2200 Lt už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-12-30 ir 3000 Lt už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2006-02-01 (b. l. 33 - 35).
2011-10-09 A. Š. firmos pažyma patvirtina, kad R. J. dirbo firmoje nuo 2006-11-02 iki 2007-09-23, iš jo gaunamo darbo užmokesčio alimentai nebuvo išskaičiuoti, nes nebuvo gautas vykdomasis raštas dėl alimentų išskaičiavimo (b. 1. 44).
2011-10-21 G. Ž. įmonės pažyma patvirtina, kad R. J. dirbo įmonėje nuo 2005-04-01 iki 2006-10-11, iš jo gaunamo darbo užmokesčio alimentai nebuvo išskaičiuoti, kadangi nebuvo gautas vykdomasis raštas dėl alimentų išskaičiavimo (b. 1. 46).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė įrodyta.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos.
Kaltinamajam R. J. buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo. Jis, būdamas darbingas ir sveikas, laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2006-10-11 dirbo G. Ž. įmonėje, laikotarpiu nuo 2006-11-02 iki 2007-09-23 dirbo A. Š. firmoje, tačiau nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, neteikė būtinos materialinės pagalbos, laikotarpiu nuo 2007-09-23 iki 2011-10-01 niekur nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, tuo jis vengė pareigos, pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, išlaikyti savo nepilnametį vaiką P. J., gim. (duomenys neskelbtini), neteikė sūnui kitos būtinos materialinės pagalbos, iki 2011-10-01 nedengė susidariusių įsiskolinimų, kurie 2011-10-01 sudarė 13600 Lt, nors pajamų turėjo.
Anksčiau aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog kaltinamasis tai darė sąmoningai, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie kurį jis žinojo. Todėl konstatuojama, jog R. J. tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi būtinieji BK 164 straipsnyje numatytos veikos požymiai, todėl jo veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai
Lietuvos Respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skiriant bausmę R. J., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). R. J. neteistas (b. 1. 72), baustas administracine tvarka (b. 1. 73), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 74), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 78), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. 1. 76). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), todėl kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, nustatant teismo įpareigojimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje (pagal BK 48 str. 2 d.) numatytas vidurkis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-305 str., 307 str., 313 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis