Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-651/2023

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11579-2021-1

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.3.1;

                                                                                 1.2.18.3; 1.2.29.3.1; 2.1.14; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorei Liudmilai Paulienei,

nuteistajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

nuteistojo R. M. gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

nukentėjusiajam Ž. D.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 13 d. nuosprendį.

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį  ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. M. ir R. M. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 357,87 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš V. M. ir R. M. valstybės naudai po 445 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       V. M. ir R. M. nuteisti už tai, kad jiems veikiant bendrai, siekiant išsinuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) (toliau – ir Bendrovė) priklausantį automobilį ir išvengti turtinės prievolės, nesumokant už šios Bendrovės suteiktas automobilio nuomos paslaugas, 2019 m. gruodžio 26 d., apie 15.06 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamas internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), R. M. sukūrė „Gmail“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) paskyrą, kurioje registracijos metu nurodė savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini), į kurį buvo išsiųstas autentifikavimą patvirtinantis SMS pranešimas, ir taip buvo sukurta minėto elektroninio pašto paskyra. Po to jie apgaule sukūrė paskyrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) mobiliojoje programėlėje, prisistatydami Ž. D. vardu, t. y. suvedė Ž. D. vardą, pavardę, įkėlė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą Ž. D. asmens atvaizdą (asmenukę), nurodė kaip kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir, neturėdami teisėto pagrindo, panaudojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą Ž. D. vardu išduotą dokumentą – galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. lapkričio 12 d. VĮ „Regitra“, įkeldami į programėlę šio vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, V. M. laikant jį rankoje ir nufotografavus, ir kaip atsiskaitymo už suteiktas paslaugas priemonę įvedė jiems svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko VISA banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, taip sukūrė elektroninę paskyrą ir Ž. D. vardu sudarė su Bendrove transporto priemonių nuomos ir paslaugų teikimo sutartį. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną, apie 19.28 val., (duomenys neskelbtini), minėta programėle išsinuomojo Bendrovės automobilį BMW X1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi iki 2019 m. gruodžio 30 d. 14.03 val., kol jį bevairuodamas V. M. buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais kaltinamieji, neturėdami teisėto pagrindo, panaudojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą fizinio asmens dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės Bendrovei, padarydami jai 357,87 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.                      Skunde nurodoma, kad apeliantas inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių. Pažymima, kad nuotraukas buvo galima įkelti tik „gyvai“. Tai patvirtino ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kaip liudytojas apklaustas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. D. parodė, kad 2019 metais buvo galima išsinuomoti automobilį atsisiuntus programėlę į telefoną ir susikūrus paskyrą. Paskyrai sukurti buvo reikalingas telefono numeris, elektroninio pašto adresas, vairuotojo pažymėjimo duomenys, nuotrauka ir asmens, kuris sukūrė paskyrą, veido atvaizdas. Nuotrauką buvo privaloma įkelti ją nufotografavus gyvai. Teigiama, kad iš 2021 m. spalio 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsakymo į užklausą matyti, kad nuotrauka buvo daroma „gyvai“, įkelti jos iš telefono archyve turimų nuotraukų nebuvo galima, taip pat ir su vairuotoju pažymėjimu.

2.2.                      Be to, skunde teigiama, kad prieštaringos ir specialistų išvados. Pažymima, kad iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimui buvo pateikta diske įrašyta skaitmeninė fotonuotrauka, kurioje užfiksuota tik labai nedidelė pirštų dalis, palyginti šiuos pirštus su lyginamosiose nuotraukose užfiksuotų asmenų pirštais pagal jų formą ir taip nustatyti, ar jie priklauso Ž. D., V. M., R. M. ar kitam asmeniui, galimybės nėra. Tačiau iš kitos 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvados matyti, kad specialistas iš vienas rankos piršto atvaizdo nustatė, kad jis sutampa su V. M. piršto atspaudu.

2.3.                      Skunde pažymima, kad nėra išsaugota filmuota medžiaga, maršrutai, kuriose degalinėse buvo. Galbūt būtų užfiksuotas asmuo, kuris pylėsi kuro. 

2.4.                      Be to, nurodoma, kad nepagrįstai remtasi pareigūnų liudijimais. Teisiamojo posėdžio metu pareigūnų paklausus, ar jie matė „(duomenys neskelbtini)“ lipdukus ant automobilio, jie negalėjo atsakyti, tačiau tvirtino, kad vairavo būtent apeliantas V. M..

2.5.                      Taip pat teigiama, kad teismas nenustatė, jog V. M. ir R. M. įgijo Ž. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat nenustatė, kad įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, todėl šios aplinkybės turi būti pašalintos iš kaltinimo.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad niekada nesinaudojo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais. Tuo metu nesinaudojo savo elektroniniu paštu, naudojosi žmonos elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresas galėjo būti žinomas daugeliui žmonių, nes nuo 2015 metų užsiėmė keleivių pervežimu ir turėjo vizitines korteles, kurias dalindavo keleiviams. Vizitinėse kortelėse buvo nurodytas ir telefono numeris, ir elektroninio pašto adresas, todėl šia informacija galėjo pasinaudoti bet kas pildydamas paraišką „(duomenys neskelbtini)“. Teigiama, kad Ž. D. vardu jokios paskyros nekūrė, šio asmens nepažįsta. Be to, 2019 metų rugsėjo mėnesį buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl 2019 metų gruodį negalėjo net kilti mintis išsinuomoti automobilį. Nebuvo jokio susitarimo su V. M. dėl automobilio nuomos. Pažymima, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, yra nuoseklūs, nėra paneigti kitais surinktais byloje įrodymais. Nepakanka vien aplinkybės, kad į elektroninę erdvę buvo įvestas apelianto vardu sukurto elektroninio pašto adresas, jog apeliantas būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė neobjektyvias išvadas ir priimdamas nuosprendį vadovavosi prielaidomis.

4.       Atsiliepimo į apeliacinius skundus negauta.

5.       Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas Antanas Lekstutis, nuteistojo R. M. gynėja advokatė Aušrinė Zaburienė prašė apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

6.       Teismo posėdyje prokurorė Liudmila Paulienė ir nukentėjusysis Ž. D. prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini. 

7.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistųjų V. M. ir R. M. apeliacinių skundų turinio matyti, kad, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino juos kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, nes jie šių nuskalstamų veikų nepadarė. Teigiama, kad teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

8.       Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023).

9.       Priešingai, nei apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. M. ir R. M. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakankamai išsamiai išdėstė teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, pateikė įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantai, ir priėmė jiems apkaltinamąjį nuosprendį, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus.

10.       BK 182 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką, nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).

11.       BK 215 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Tai reiškia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012).

12.       Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-67-697/2021, 2K-165-976/2022).

13.       Viso proceso metu tiek V. M., tiek R. M. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė. Nuteistasis V. M. neigė pažįstantis R. M., teigė, kad su juo susipažino tik įkalinimo įstaigoje, taip pat nurodė, kad nesutinka su specialisto išvada, jog nuotraukoje užfiksuotas vienas rankos piršto atvaizdas sutampa su jo didžiojo piršto atspaudu, nes byloje yra ir kita specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog neįmanoma nustatyti, kad tai jo pirštas. Be to, teigia, kad jis automobilio BMW nevairavo, ir policijos pareigūnai jo negalėjo atpažinti, kadangi administracine tvarka baustas tik du kartus. Tuo tarpu nuteistasis R. M. parodė, kad jis negali pasakyti, kada susipažino su V. M., gali būti, jog 2019 metų gruodį, tačiau asmeninių santykių su šiuo asmeniu neturėjo, kartu laiko neleido. Nurodė, kad tuo metu vartojo narkotikus, todėl galbūt ne viską pamena. Taip pat parodė, kad negali pasakyti, ar elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, bet jeigu tokį ir turėjo, juo nesinaudojo, nes visada naudojosi savo žmonos elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija šiuos nuteistųjų V. M. ir R. M. teiginius vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Nuteistųjų V. M. ir R. M. kaltė įrodyta iš dalies jų pačių parodymais, liudytojų, tarp jų ir policijos pareigūnų, parodymais, specialistų išvadomis, jų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstas išvadas dėl V. M. ir R. M. kaltės ir jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį.

14.       Nuteistasis V. M. skunde akcentuoja, jog nuotraukas buvo galima įkelti tik „gyvai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2021 m. spalio 15 d. atsakymas į užklausą patvirtina, kad nuotrauka buvo daroma „gyvai“, įkelti jos iš telefono archyve turimų nuotraukų nebuvo galima, taip pat ir su vairuotoju pažymėjimu (t. 2, b. l. 135–136). Iš 2021 m. gegužės 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad asmuo jų paslaugomis gali pasinaudoti parsisiuntęs mobiliąją aplikaciją į savo telefoną, kurioje reikia užsiregistruoti. Nustatyta, kad kliento pateikti registracijos duomenys: Ž. D., el. p. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) atsiuntė turimą Ž. D. fotonuotrauką ir jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo fotonuotrauką, kurioje matyti asmens, laikančio šį pažymėjimą rankoje, pirštai (t. 2, b. l. 113–119). Pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad vienas rankos piršto atvaizdas, užfiksuotas pateiktoje tirti nuotraukoje „Ž. D. 2“ dėl 2019 m. gruodžio 26 d. automobilio nuomos iš „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), yra tinkamas asmeniui identifikuoti, jis sutampa su V. M. kairės rankos didžiojo piršto atspaudu (t. 1, b. l. 150–156). Taigi, specialisto išvada patvirtina, jog įkeltoje nuotraukoje matyti būtent nuteistojo V. M. pirštas.

15.       Nuteistasis V. M. akcentuoja, jog byloje yra kelios specialistų išvados dėl piršto atvaizdo ir jos yra prieštaringos. Skunde pagrįstai nurodyta, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad kadangi tiriamojoje nuotraukoje yra užfiksuota tik labai nedidelė pirštų dalis, palyginti šiuos pirštus su lyginamosiose nuotraukose užfiksuotų asmenų pirštais pagal jų formą ir taip nustatyti, ar jie priklauso Ž. D., V. M., R. M. ar kitam asmeniui, galimybės nėra (t. 1, b. l. 138–141). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, priešingai nei 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje, šioje išvadoje nebuvo vertinami nuotraukoje užfiksuoto piršto papiliarinių linijų raštai, kadangi tai nebuvo vaizdų ir tyrimo objektas. Atsižvelgdama į tai, šiuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, kad netikėti 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas R. M. nurodė, kad išvada yra kategoriška, kitokių vertinimų neturi ir negali būti. Parodė, kad nuotraukoje pateiktas piršto atvaizdas sutampa su V. M. didžiojo piršto atspaudu. Lyginamųjų pavyzdžių visiškai pakako, nes užtenka 10 požymių, o jie turėjo net 14. Tą patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė K. S., kuri nurodė, kad duomenų kategoriškai išvadai, kad nuotraukoje pateiktas piršto atvaizdas sutampa su V. M. kairės rankos didžiojo piršto atspaudu, pakako. Taigi, vienas rankos piršto atvaizdas, užfiksuotas pateiktoje tirti nuotraukoje „Ž. D. 2“ dėl 2019 m. gruodžio 26 d. automobilio nuomos iš „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), sutapo su V. M. kairės rankos didžiojo piršto atspaudu pagal daugiau požymių nei užtenka piršto antspaudui identifikuoti, todėl nėra pagrindo abejoti, jog nuotraukoje matyti nuteistojo V. M. piršto atvaizdas.

16.       Nuteistasis R. M. savo kaltę neigia nurodydamas, jog bet kuris asmuo galėjo panaudoti jo asmens duomenis, kadangi jis nuo 2015 metų užsiėmė keleivių pervežimu ir turėjo vizitines korteles, kurias dalindavo keleiviams, taip pat nurodo, kad tuo metu nesinaudojo savo elektroniniu paštu, nes naudojosi žmonos elektroniniu paštu. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tai laikytina gynybine nuteistojo pozicija, kadangi nuteistojo nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys. Iš „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas 2019 m. gruodžio 26 d. 15:06:58 val. IP adresu (duomenys neskelbtini) R. M. vardu, jam sukurti nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 44–45). Minėtas telefono numeris priklausė R. M.. Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 6 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. buvo sudaryta telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) numeriui (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 72–98). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas kuriant paskyrą, buvo sukurtas tik 2019 m. gruodžio 26 d., naudojant nuteistajam R. M. tuo metu priklausiusį telefono numerį, ir šis elektroninis paštas buvo panaudotas vėliau tą pačią dieną, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 9 d. pranešimo, automobilių dalinimosi (nuomos) programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ sukuriant paskyrą Ž. D. vardu.

17.       Nuteistasis V. M. skunde nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti kaip liudytojų apklaustų pareigūnų T. A. ir P. J. parodymus, nes jie teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar matė „(duomenys neskelbtini)“ ženklą ant automobilio, tačiau tvirtino, jog vairavo būtent apeliantas V. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai galėtų duoti melagingus parodymus, todėl netikėti pareigūnų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

18.       Taigi, nagrinėjamu atveju pakanka duomenų, kad nuteistieji V. M. ir R. M. veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą fizinio asmens dokumentą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės Bendrovei, padarydami jai 357,87 Eur turtinę žalą.

19.       Šios išvados nepaneigia tai, jog, ir V. M., ir R. M. teigimu, jie vienas kito nepažinojo, susipažino tik įkalinimo įstaigoje. Šiuos nuteistųjų argumentus paneigia nuteistojo R. M. sutuoktinės liudytojos B. M. parodymai. Ji teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš kelerius metus jų santykiai su sutuoktiniu R. M. buvo komplikuoti ir nors jie gyveno kartu, bet jo namuose dažniausiai nebūdavo, jis būdavo Klaipėdoje, nuolat bendravo su V. M., ji pati juos matė kartu. 

20.       Nuteistasis V. M. teigia, kad nebuvo nustatyta, kad jis ir R. M. įgijo Ž. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat nenustatyta, kad įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, todėl šios aplinkybės turi būti pašalintos iš kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo nuteistiesiems inkriminuotas aplinkybes, jog jie neteisėtai įgijo Ž. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Teismas įvertino tai, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis, nenustatyta, jog nuteistieji neteisėtai įgijo Ž. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tačiau pagrįstai nusprendė, kad tai nekeičia veikų kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nes minėti požymiai yra įtvirtinti kaip alternatyvūs ir pakanka įrodyti bent vieną iš jų, kad būtų pagrindas veikas kvalifikuoti pagal minėtus straipsnius. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl veikų kvalifikacijos sutinka ir teisėjų kolegija.

21.       Be to, pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). 

22.       Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų V. M. ir R. M. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jų kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

23.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindo V. M. ir R. M. išteisinti remiantis apeliaciniuose skunduose dėstomais argumentais nėra. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo nepatvirtina, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai bei tinkamai nustatė visas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, jas nuosekliai ir logiškai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. 

Dėl proceso išlaidų

24.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

25.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

26.       Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. M. klausimą, atsižvelgia į tai, jog nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu imperatyviu reglamentavimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, yra būtina skirti nuteistajam gynėją. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nusprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą neišieškoti.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

      nuteistųjų V. M. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.

      Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymas.