Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-30-879/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00004-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto A. G. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis),
n u s t a t ė :
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 500 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesiams. A. G. nubaustas už tai, kad 2022 m. balandžio 28 d. 13.03 val. Panevėžio miesto sav., Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. vairavo transporto priemonę ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 60 km/val., važiavo 110 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Transporto priemonė „KIA MOTORS CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartimi Pareiškėjo skundas atmestas ir Institucijos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles suteikdamas Institucijos pateiktiems duomenims pranašumą prieš pareiškėją. Teismas pasisakydamas dėl byloje surinktų įrodymų, nurodo, kad pareiškėjo pateikti GPS sistemos duomenys yra subjektyvūs, tuo tarpu Institucijos pateikti mobilaus greičio matuoklio duomenys yra objektyvūs. Prieštaraudamas šiai savo nuomonei, teismas nutartyje konstatuoja, kad tiek pareiškėjo vairuotame automobilyje sumontuota GPS sistema, tiek mobilaus greičio matuoklis yra sertifikuoti. Pažymima, kad pateikti duomenys iš dviejų sertifikuotų sistemų yra skirtingi, tačiau teismas priimdamas nutartį, rėmėsi Institucijos pateiktais mobilaus greičio matuoklio duomenimis bei iš esmės liudytojos J. G. ir Institucijos atstovės paaiškinimais. Tuo tarpu vertindamas sertifikuotos GPS sistemos duomenimis bei liudytojo G. B., kuris yra sistemos administratorius dirbantis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginiais, paaiškinimus vertina kaip niekuo neparemtais ir laiko juos subjektyviais. Pažymi, kad liudytojas G. B. teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog nustatytas mobilaus greičio matuoklio (trikojo) ir GPS apskaičiuoto greičių skirtumas, įvertinus paklaidas, yra per didelis.
3.2. Teismas, kvietęs liudytojais G. B. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingą darbuotoją už GPS sistemų tikrinimą M. G. bei išklausęs jų parodymų, pasisakė, kad jie yra subjektyvus, nors duomenų, kad abu liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar susiję kokiais nors artimais ryšiais su pareiškėju, nekonstatavo. Atsižvelgiant į liudytojo G. B. parodymus, pažymi, kad esant dviejų sertifikuotų elektroninių prietaisų rodmenims, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, pritaikius netgi maksimalią galimą kiekvieno prietaiso paklaidą, imant tik vienintelį rodmenį iš GPS sistemos 94 km/val., gautas automobilio greičio skirtumas yra pernelyg didelis, kad būtų galima teigi, jog byla išnagrinėta remiantis objektyviais ir visapusiškai išnagrinėtais pareiškėjo kaltės įrodymais. Teismas nevertino minėtos aplinkybės tik konstatavo, kad tai yra subjektyvi liudytojo nuomonė, nors fiksuoti duomenis nėra liudytojo nuomonė. Be to, nevertino liudytojo G. B. pareikto rašto apie koordinates, kuriame tą pačią valandą, t. y. 13.03 val. GPS sistemoje yra nurodytos 7 pozicijos, t. y. 7 greičiai, iš kurių tik vienas yra 94 km/val., kiti greičiai yra mažesni ir imant netgi greičio vidurkį, jie atitinka tą greitį, kuris buvo pateiktas kelių policijai iš GPS sistemos liudytojo M. G.. Teismas nevertino ir su skundu pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 17 d. rašto, kuriame yra paaiškinta dėl pateiktų trijų fotonuotraukų, kurioje fiksuotas transporto priemonės judėjimo greitis ir laikas. Pateiktas paaiškinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte paneigia teismo išvadą, kad liudytojas yra subjektyvus ir, kad GPS įrenginiu fiksuoti greičio rodmenys yra nepatiki, o trikojo greičio rodmenys yra tikslūs ir turi viršenybę GPS fiksuotiems rodmenims. Taip pat, paneigiamas liudytojos J. V. aiškinimas, kad negali būti taip, jog pareiškėjo vairuotas automobilis pateko į tą matavimo prietaiso zoną, kuri fiksavo pažeidėją aplenkusią transporto priemonę važiavusia dideliu greičiu.
3.3. Mano, kad teismas, vertindamas abiejų elektronikos prietaisų rodmenis, kuriais, kaip pats teigia, nėra pagrindo abejoti, privalėjo įvertinti minimalias paklaidas ir manydamas, kad ši pažeidimą padarė pareiškėjas, privalėjo nutarimą panaikinti ir grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo, nes įvertinus paklaidas, greitis nebuvo viršytas daugiau kaip 50 km/val. ir neatitiko ANK 416 straipsnio 6 dalies dispozicijos.
3.4. Nurodo, kad teismas priimdamas nepagrįstą nutartį, vadovavosi aplinkybe, kad ant pareiškėjo vairuojamo automobilio yra rėmelis, kuris neva neginčytinas įrodymas, kad šį pažeidimą padarė pareiškėjas. Tačiau tiek nuotraukoje, tiek pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus policijai bei duodamas parodymus teisme, nurodė, kad antra eismo juosta jį aplenkė dideliu greičiu važiavęs automobilis, kurio mobilus greičio matuoklis galimai nespėjo užfiksuoti, todėl nuotraukoje matyti, tik tolstančio, pareiškėją aplenkusio automobilio kampas. Teismas šioje dalyje rėmėsi subjektyviais Institucijos atstovės ir liudytojos J. G. teiktais paaiškinimais ir prielaida, kad tokia sutaptis negalima. Mano, kad vertinant minėtų pareigūnų parodymus, t. y. kad mobiliame greičio matuoklyje buvo nustatyta, jog pirma eismo juosta yra artėjanti eismo juosta, o antra eismo juosta – tolstanti (pažymi, jog svarbi aplinkybė, kad kiekviena eismo juosta turi po dvi ta pačia kryptimi einančias juostas), akivaizdu, kad pagal tokį policijos pareigūnių paaiškinimą, mobilusis greičio matuoklis negalėjo užfiksuoti pareiškėją lenkusiosios transporto priemonės, nes nebuvo nustatyti parametrai, kurie leistų fiksuoti dviejų ta pačia juosta ir eismo kryptimi važiuojančių transporto priemonių greitį. Teismo išvada, „kad tai, jog fotonuotraukoje matyti ta pačia kryptimi pareiškėjo automobilio priekyje nutolusi antroje juostoje judanti transporto priemonė, savaime neleidžia preziumuoti, kad minėta transporto priemonė pareiškėjo automobilį aplenkė, ir kartu nepaneigia galimybės pareiškėjui važiuoti bet kokiu greičiu“, tačiau kartu nepaneigia abejonės, kad aplenkusi transporto priemonė galėjo važiuoti dideliu greičiu ir beveik lygiagrečiai su pareiškėjo vairuojamu automobiliu jos mobilus greičio matuoklis neužfiksavo. Juolab mano, kad reiktų įvertinti ir tai, kad artėjančia kryptimi, beveik lygiagrečiai su pareiškėjo vairuota transporto priemone, važiavo ir kita transporto priemonė. Esant šioms abejonėms, teismas nereikalavo Institucijos pateikti duomenų, kaip mobilus greičio matuoklis gali fiksuoti besikeičiančias transporto priemones, judančias skirtingomis kryptimis ir greičiais. Be to, teismas nesiaiškino, ar mobilus greičio matuoklis fiksuotų greitį visų transporto priemonių važiuojančių ta pačia kryptimi, bet skirtingose eismo juostose, jeigu jos visos važiuotų viršydamos leistiną greitį. Pažymi, kad visos šios abejonės turėtų būti vertinamos pareiškėjo naudai, nes faktiniai duomenys, kad pažeidimas padarytas tolstančio automobilio antroje eismo juostoje, patvirtina, kad nuotraukoje fiksuotas pareiškėją aplenkusio automobilio greitis.
4. Atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų poskyrio vyriausioji specialistė R. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Teigiama, jog pirmame apeliaciniame skunde A. G. nurodė, kad jo transporto priemonėje yra įrengta GPS sistema, kuri nusižengimo fiksavimo laiku rodė 47 km/val. greitį. A. G. pateikė tris GPS sistemos išrašus, pagal kuriuos jo valdoma transporto priemonė buvo prieš pažeidimo fiksavimo vietą, ties pažeidimo fiksavimo vieta ir už pažeidimo fiksavimo vietos. Pažymėtina, kad visose pateiktuose A. G. GPS sistemos išrašuose t. y. trijose skirtingose pozicijose nurodytas tas pats laikas 2022 m. balandžio 28 d. 13.02.48 val. ir toks pat važiavimo greitis, todėl akivaizdu, kad A. G. nepateikė administracinį nusižengimą paneigiančių faktą aplinkybių.
4.2. Nurodo, jog liudytojas G. B., kuris dirba su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamintojo įrenginiais nurodė, kad A. G. transporto priemonės 2022 m. balandžio 28 d. 13.03 val. vidutinis važiavimo greitis buvo 94 km/val. A. G. transporto priemonėje sumontuota GPS įranga greitį apskaičiuoja matematiniu principu, konkrečių, tikslių paklaidų ribų nenurodoma, nurodomas tik vidutinis važiavimo greitis, kurio paklaida gali būti iki 10 proc. Todėl tai dar kartą patvirtina, kad A. G. atžvilgiu užfiksuotas administracinis nusižengimas teisėtai ir pagrįstai.
4.3. Pažymi, kad policijos pareigūnai, vykdydami atitinkamas funkcijas, naudoja tik įteisintas ir metrologines patikras turinčias technines priemones. Administracinį nusižengimą užfiksavusi greičio matavimo sistema tinkama naudoti pagal atliktą patikrą ir išduotą patikros sertifikatą. Be to, greičio matavimo sistemoje „PoliScan FM1“ skaitmeninio greičio matavimo funkcijos, paremtos lazerio impulso sklidimo laiko matavimu.
4.4. Pažymi ir tai, kad sistema fiksuojanti KET pažeidimą, taip pat pažymi automobilį, kurio važiavimo greitis užfiksuotas, rėmeliu. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje fotonuotraukoje matosi, kad sistema pažymėjo būtent automobilį „Kia Motors Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad tai yra tolstanti transporto priemonė nuo sistemos.
5. A. G. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, teigia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padaryto nusižengimo.
7. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nurodant, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būtent A. G. 2022 m. balandžio 28 d. 13.03 val. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir važiavo 110 km/val. (įvertinus paklaidą) greičiu, viršydamas leistiną greitį 60 km/val., o ne ta pačia kryptimi, antra kelio juosta, važiavusi kita transporto priemonė.
8. ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad nesutikti su apylinkės teismo motyvais ir išvadomis bei naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. G. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, nenustatė apelianto nurodytų, jo manymu akivaizdžių skundžiamos nutarties trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o skundžiama nutartimi padarytos nepalankios išvados dėl kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
10. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
11. Administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį kyla tam, kas nustatytą greitį viršija daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už A. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad mobiliu greičio matuokliu (Poliscan FM1) užfiksuotas transporto priemonės „KIA MOTORS CEED“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio viršijimas. Tyrimo metu nustatyta, jog minėto automobilio savininkas yra juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš informacijos apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone matyti, jog būtent administracinio nusižengimo padarymo metu minėtą transporto priemonę vairavo A. G., ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama.
13. Sprendžiant dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi tik Institucijos pateiktais mobilaus greičio matuoklio duomenimis bei liudytojos J. G. ir Institucijos atstovės paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas tiek Institucijos atstovės paaiškinimus, tiek liudytojos J. G. parodymus vertino visų administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumoje ir nesuteikė šiems įrodymams pranašumo ar vertino juo atsietai nuo kitų bylos įrodymų, t. y. liudytojų G. B. ir M. G. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, nes analizavo jų tarpusavio suderinamumus ir prieštaravimus tarp kitų byloje esančių duomenų.
14. Liudytojas M. G. teisme parodė, jog kolegai A. G. teikė duomenis iš GPS sistemos, pastarojo prašymu dėl greičio viršijimo, gedimų/nesklandumų nepastebėjo. Fiksuotas greitis buvo 47 km/val., keliuose taškuose žiūrėjo greitį, aplink tą vietą kur greitis buvo fiksuotas, buvo tas pats. Be to, nurodė nežinantis, kodėl jo pateikti duomenys nesutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis. Iš A. G. pateiktų GPS duomenų matyti, kad pateikiami keturi vienas nuo kito nutolę atskaitos taškai, kuriuose sutampa data ir laikas, t. y. 28.04.2022 13:02:48 bei transporto priemonės važiavimo greitis 47 km/val. (b. l. 12-13) Pastebėtina, kad „google maps“ duomenimis atstumas tarp pirmojo taško ir ketvirtojo taško yra apie 210 m, o važiuojant automobiliu nurodomas vykimo laikas apie 1 min., kas rodo, jog pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, nurodančius visuose taškuose vienoda laiką 13:02:48, kuris pagal „google maps“ pateikiamus duomenis turėjo skirtis nors sekundėmis ar jų dalimis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateiktais GPS sistemos duomenimis ir M. G. pateiktais parodymais, kuriuos be kita ko paneigia ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
15. Liudytojas G. B. teisme dėl GPS sistemos ir pateikto rašto parodė, kad greičio koregavimas negalimas bei apskaičiuojamas GPS atkarpos principu. Teismui pateiktame pranešime greičiai nurodyti vidutiniai, apskaičiuoti matematiniu principu. Nustatytas greitis 13.03 val. – 94 km/val. yra vidutinis greitis, paklaida gali būti iki 10 proc. Maršruto metu nuo 12.45 val. iki 13.05 val., nebuvo fiksuoti sistemos pažeidimai ar gedimai. Trikojo nustatytas greitis 114 km/val., GPS apskaičiuotas greitis – 94 km/val., mano, kad greičių skirtumas per didelis. Skundą nagrinėjantis teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus GPS duomenis, nurodydamas, jog jie paneigia paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl važiavimo greičio bei jo keliamą versiją, kad greitį viršijo ne jis, o ta pačia kryptimi kitoje eismo juostoje važiavusi transporto priemonė. Apylinkės teismas G. B. nuomonę vertino subjektyviai tik dalyje dėl nustatyto greičio skirtumo tarp greičio matavimo prietaiso (trikojo) ir GPS sistemos duomenų, kadangi nebuvo pateikta daugiau duomenų apie GPS sistemos paklaidos ribas nustatant važiavimo greitį. Toliau analizuojant pirmos instancijos teismo tirtus įrodymus apeliacinio skundo argumentų kontekste matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodyta, kad transporto priemonėje įrengtas siųstuvas fiksuoja GPS koordinates, kurių pagalba „Mapon“ sistema apskaičiuoja ir atvaizduoja vidutinį transporto priemonės greitį, tarp dviejų gretimų taškų. Greitis apskaičiuojamas matuojant atstumą tarp naujausio ir prieš tai buvusio taško, įvertinant per kiek laiko tas atstumas buvo įveiktas. „Mapon“ sistemos duomenimis didžiausias fiksuotas greitis 13.03 val. – 94 km/val. (b. l. 58-63). Iš greičio matuoklio duomenų matyti, kad 2022-04-28 13:03:56.388 fiksuotas greitis 114 km/val. (b. l. 40). Minėti duomenys rodo, kad pareiškėjo vairuotame automobilyje įdiegta GPS sistema atvaizduoja vidutinį greitį nuvažiuotą atkarpomis, o mobilusis greičio matavimo prietaisas fiksavo momentinį greitį būtent tuo momentu, kai yra viršijamas nustatytas leistinas greitis. Visa tai įvertinęs, apygardos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į aptartus argumentus abejoti, jog leistiną greitį viršijo ne pareiškėjo vairuota transporto priemonė, nėra pagrindo.
16. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad įvertinus paklaidas, Pareiškėjo greitis nebuvo viršytas daugiau kaip 50 km/val. o jo pažeidimas neatitinka ANK 416 straipsnio 6 dalies dispozicijos. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad GPS sistema fiksuoja vidutinį nuvažiuoto atstumo greitį, liudytojas G. B. parodė, kad paklaida gali būti iki 10 proc., tačiau tikslių paklaidos ribų negalėjo įvardinti. Priešingai tam, liudytoja J. G. nurodė, kad mobilus greičio matavimo prietaisas momentinį greitį fiksuoja lazerio pagalba, tą patvirtino ir institucijos atstovė J. V.. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu fiksuotas greitis 114 km/val., Institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje įvertino galimą paklaidą ir nustatė, kad transporto priemonės važiavimo greitis po paklaidos – 110 km/val. Apygardos teismas, sutinka su skundžiama nutartimi ir joje padaryta išvada, kad A. G. viršijo leistiną 50 km/val. greitį 60 km/val., nes važiavo 110 km/val. (įvertinus paklaidą) greičiu, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalies dispoziciją.
17. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teikiama versija, kad antra eismo juosta jį aplenkė dideliu greičiu važiavęs kitas automobilis, laikytina tik deklaratyvaus pobūdžio argumentu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad pareiškėjo vairuotas automobilis buvo užfiksuotas tolstančioje eismo juostoje (mobilaus greičio matuoklio prietaiso užfiksuoti duomenys) ir papildomai pažymi, jog būtent jo vairuoto automobilio identifikaciniai ženklai, t. y. valstybinis numeris buvo pažymėtas rėmeliu, rodančiu, kad būtent rėmelyje esanti transporto priemonė viršijo leistiną greitį. Apibendrinant, visa aukščiau aptarta administracinės nusižengimo bylos medžiaga bei apeliacinės instancijos teismo argumentai, paneigia A. G. skunde keliamą versiją dėl to, kad 2022 m. balandžio 28 d. 13.03 val. ne Pareiškėjas, važiavo viršydamas leistiną greitį, o kitoje eismo juostoje važiavusi transporto priemonė lenkdama jo vairuotą automobilį.
18. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo A. G. apeliacinį skundą tenkinti, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Daina Vaidachavičienė