Civilinė byla Nr. e2-17287-1019/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12040-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ginestra“ atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,APASTATA“ atstovui advokato padėjėjui Lukui Vitauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ginestra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,APASTATA“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „APASTEEL”.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Ginestra“, galutinai patikslinusi ieškinį, prašo iš atsakovės priteisti 13 143,84 Eur skolos, 1746,82 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Ginestra“ kaip Pardavėjas ir UAB „Apasteel“ kaip Pirkėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pagrindinė sutartis). Kartu prie minėtos Sutarties 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta Laidavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) tarp ieškovės UAB „Ginestra“ ir UAB „Apastata“ kaip laiduotojo. Pagal Laidavimo sutartį atsakovas UAB „Apastata“ įsipareigojo atsakyti kreditoriui UAB „Ginestra“ už UAB „Apasteel“ įsipareigojimus, jeigu skolininkas UAB „Apasteel“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visos arba dalies savo prievolės pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutartimi šalys sutarė, kad laiduotojas UAB „Apastata“ atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Sutarties 1.2 p.). Pagal Sutartį laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, esančias sutarties įsigaliojimo dieną, ir būsimas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu (Sutarties 1.3 p.). Taip pat Laidavimo sutartyje numatyta, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius visos ar dalies savo prievolės, laiduotas įsipareigoja ją įvykdyti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo kreditoriaus rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolė įteikimo dienos (Sutarties 2.2 p.). Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Apasteel“ savo sutartinius įsipareigojimus nustojo vykdyti nuo 2019-09-16 ir susidarė 13 143,84 Eur įsiskolinimas pagal sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paskutinė sąskaita faktūra Pirkėjui buvo išrašyta 2019-11-21, kurios mokėjimo terminas suėjo 2020-02-19. Tuo metu galiojo Laidavimo sutartis. Ieškovė nurodo, kad Pagrindinė sutartis yra galiojanti, kadangi nebuvo pranešta apie sutarties nutraukimą, o buvo pratęsiama automatiškai. Be to, šalys dar 2019 m. rugsėjo 27 d. yra pasirašę sutarties priedą Nr. 2, kuris patvirtina, kad šalis iki šiol sieja sutartiniai santykiai. 2020 m. balandžio 2 d. atsakovui UAB „Apastata“ el. paštu (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo, kuriuo reikalavo, kad UAB „Apastata“ iki 2020 m. balandžio 15 d. sumokėtų pradelstą UAB „Apastell“ skolą. Tačiau atsakovas į šį pranešimą nereagavo ir su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. pakartotinai el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo, kuriame nurodė, kad negavo mokėjimo, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 17 d., atsakovo direktorius M. A. el. laišku paprašė atsiųsti jam laidavimo sutarties kopiją. Sutartis buvo išsiųsta ir atsakovo direktorius patvirtinto, kad gavo, tačiau po to ieškovė UAB „Ginestra“ jokių pranešimų ir mokėjimų iš atsakovo negavo. Pažymėjo, kad ieškovė UAB „Ginestra“ su trečiuoju asmeniu UAB „Apasteel“ 2020 m. sausio 3 d. pasirašė Skolų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame trečiasis asmuo patvirtinto savo 13 143,84 Eur skolą. Tačiau iki šios dienos nei trečiasis asmuo, nei atsakovas skolos neapmokėjo. Pagrindinės sutarties 8.3 punktas numato, kad esant mokėjimų pagal šią sutartį uždelsimui, pirkėjas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. procento laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas UAB „Ginestra“ už pradelstus mokėjimus priskaičiavo 1746,83 Eur delspinigių.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad laidavimo prievolė yra pasibaigusi CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu – iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 p. ieškovė ir Apasteel susitarė, kad bendras Apasteel įsiskolinimas ieškovei negali viršyti 1000 Eur. Laidavimo sutarties 1.5 p. šalys susitarė, kad laiduotojo atsakomybės suma negali būti didesnė nei Apasteel neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolių suma pagal Pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi Atsakovė laidavo už Apasteel prievoles, kurios neviršys 1000 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų Atsakovė sužinojo, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė ir Apasteel susitarė pakeisti Pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 p. ir padidinti Apasteel įsiskolinimo limitą iki 15 000 Eur, t. y. 15 kartų. Toks Ieškovės ir Apasteel susitarimas iš esmės pakeitė pagrindinę prievolę, už kurią laidavo Atsakovė. Atsakovės niekas apie tokį įsiskolinimo sumos padidinimą neinformavo, nebuvo gautas Atsakovės sutikimas tokiam esminiam prievolės padidinimui. Akivaizdu, jog toks 2019 m. rugsėjo 27 d. padarytas pakeitimas iš esmės transformavo pagrindinę prievolę, dėl ko pasibaigė Atsakovės laidavimas. Nors Laidavimo sutartyje numatyta, jog Ieškovė turi teisę be laiduotojo (Atsakovės) sutikimo pakeisti ar papildyti Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, o laidavimas lieka galioti ir be laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei ar atsiradus kitoms jam nepalankioms aplinkybėms, toks aiškinimas pažeidžia Atsakovės teises ir teismų praktiką, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams. Atsakovės teigimu, Laidavimo sutartis buvo terminuota, o terminas yra pasibaigęs. Laidavimo sutarties 6.1 p. šalys susitarė, kad Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2017 m. gruodžio mėn. 31 d. Taigi, Ieškovė ir Atsakovė sudarė terminuotą Laidavimo sutartį. CK 6.88 straipsnio 1 dalis numato, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Ieškovė nepareiškė ieškinio Atsakovei per tris mėnesius nuo laidavimo termino pabaigos, todėl Atsakovės prievolės baigėsi. Atsakovės teigimu, šalys nesusitarė, jog laidavimas galios iki visiško Apasteel prievolių įvykdymo, kaip traktuoja Ieškovė. Pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl atitinkamai ir laiduotojas sutiko prisiimti laidavimo prievolę iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šalys nesitarė dėl laidavimo prievolės galiojimo iki visiško Apasteel prievolių įvykdymo, todėl Ieškovė nepagrįstai reikalauja Atsakovę padengti Apasteel skolą praėjus daugiau nei 2 metams po laidavimo prievolės pabaigos ar juo labiau daugiau nei 13 kartų didesnę skolą nei ta, už kurią laidavo Atsakovė. Be to, Atsakovei kyla klausimas, ar Pirkimo-pardavimo sutarties terminas buvo pratęstas, kadangi jokių susitarimų dėl Pirkimo-pardavimo sutarties termino pratęsimo nebuvo pateikta. Atsakovė pažymėjo, kad raštu sudaryta sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma. Laidavimo sutarties 6.3 p. šalys susitarė, kad bet kokie Laidavimo sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Šalys buvo susitarusios dėl konkretaus laidavimo prievolės termino – iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl dėl šio termino pratęsimo šalys turėjo sudaryti papildomą susitarimą ir aiškiai susitarti, jog laidavimo terminas yra pratęsiamas iki tam tikros dienos. Šiuo atveju jokio papildomo susitarimo sudaryta nebuvo. Atsakovės teigimu, net jei traktuotume, kad laidavimo prievolė buvo neterminuota, ji taip pat yra pasibaigusi pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį. Dėl prašomų priteisti delspinigių atsakovė nurodo, kad Apasteel Ieškovės skolas dengti draudė teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o Ieškovė iš Atsakovės iki Apasteel restruktūrizavimo bylos iškėlimo niekada nereikalavo atlyginti skolos. Ieškovės prašomi delspinigiai yra susikaupę laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. Apasteel 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos Apasteel iškėlimo, o Klaipėdos apygardos teismas pareiškimą priėmė 2019 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs pareiškimą, areštavo Apasteel lėšas, leisdamas vykdyti tik einamuosius mokėjimus ir privalomąsias įmokas. Taigi teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Apasteel neturėjo teisės vykdyti įsipareigojimų, atsiradusių iki pareiškimo pateikimo dienos. Tuo tarpu iki Apasteel restruktūrizavimo bylos iškėlimo Ieškovė Atsakovės neprašė atlyginti skolos, todėl Atsakovė taip pat negali būti laikoma atsakinga už skolos nepadengimą. Dėl šios priežasties Atsakovė yra įsitikinusi, kad delspinigių priteisti iš viso nėra pagrindo. Be to, Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli – 73 proc. metiniai delspinigiai yra aiškiai neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas (CK 1.5 str.), prieštarauja sąžiningai verslo praktikai, o Ieškovė ne tik nepatyrė tokio dydžio nuostolių, bet reikšdama tokį reikalavimą, siekia nepagrįstai praturtėti. Toks Ieškovės reikalavimas pažeidžia Atsakovės interesus, todėl Atsakovė prašo teismo mažinti netesybas iki protingo 0,02 proc. dydžio delspinigių už dieną, tuo atveju, jei teismas nutartų ieškinį tenkinti.

Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, kad laidavimo prievolė yra pasibaigusi CK 6.87 str. 4 d. pagrindu – iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei, nurodė, jog laidavimo prievolė nėra pasibaigusi nei nurodytu pagrindu, nei jokiu kitu pagrindu. Ieškovė pažymėjo, kad Laidavimo sutarties 4.1 punktas nurodo, kad šalys susitaria, kad iš esmės pasikeitus Skolininko prievolei ir dėl to be Laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei arba atsiradus kitoms Laiduotojui nepalankioms aplinkybėms, laidavimas nesibaigia ir lieka galioti naujomis sąlygomis. Taigi, akivaizdu, kad laiduotojas ir kreditorius susitarė ir numatė tokią situaciją, kad skolininko prievolė gali pasikeisti iš esmės, kaip tai numato CK 6.87 str. 4 d. ir dėl to laiduotojo sutikimo nereikia. Be to, minėtas punktas aiškiai nurodo apie pasikeitimus būtent dėl prievolės padidėjimo. Laiduotojas su tokiu punktu sutiko ir jokių išimčių jame nedarė. Tokiu būdu Laiduotojas prisiėmė visą riziką, kad ateityje gali pasikeisti skolininko prievolė ir padidėti jo atsakomybė be Laiduotojo sutikimo. Maža to, Laiduotojas laidavo neribojama suma (Laidavimo sutarties 1.5 punktas), todėl šiuo atveju net nėra svarbu, kiek padidėjo laiduotojo atsakomybė. Nesutikdama su atsakovės argumentu, kad Atsakovės laidavo už Apasteel prievoles, kurios neviršys 1000 Eur, ieškovė nurodo, kad pagal Laidavimo sutarties 1.5 punktą, laiduotojo atsakomybė neribojama jokia suma. Atsakovė laidavo už visas skolininko prievoles (neribojant jokia suma), o ne už konkrečią 1000 Eur sumą. Atsižvelgiant į abu Laidavimo sutarties punktus (1.5 ir 4.1), galima daryti išvadą, kad tokia punktų formuluotė buvo pasirinkta todėl, kad abi šalys žinojo, kad ateityje prievolės suma gali keistis (didėti), todėl ir laiduotojo atsakomybė nebuvo ribojama konkrečia suma, o būtent tokia, dėl kokios susitars skolininkas, ir tam nereikėjo atskiro Laiduotojo sutikimo. Laiduotojo sutikimo keisti sąlygas nereikėjo, nes tai numato Laidavimo 4.1 ir 3.2 punktai. Laidavimo sutarties 4.1 punktas numatė, kad iš esmės pasikeitus Skolininko prievolei (be Laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei) laidavimas nesibaigia. Be to, apie tokį Pirkimo-pardavimo Sutarties 5.5 p. pasikeitimą Laiduotojas buvo informuotas el. paštu. Atsakovei 2019-09-30 el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas su informacija apie sutarties pakeitimus. Pažymėjo, kad ieškovė tokios pareigos neturėjo, tačiau vis tiek atsakovę informavo. Atsakovė tokiam pakeitimui neprieštaravo, nes jokių pretenzijų iš jos nebuvo gauta. Taigi, atsakovės teiginiai, kad ji tik dabar sužinojo apie įsiskolinimo sumos padidinimą yra neatitinkantys tikrovės. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad Laidavimo sutarties 3.2 punktas numatė ir bendrą normą, kad kreditorius turi teisę be Laiduotojo sutikimo pakeisti arba papildyti Pagrindinės sutarties sąlygas, sudaryti priedus prie Pagrindinės sutarties. Nesutikdama su atsakovės argumentu, kad sudaryta Laidavimo sutartis buvo terminuota (iki 2017 m. gruodžio mėn. 31 d.), o terminas yra pasibaigęs, ieškovė nurodė, jog nors Laidavimo sutarties 6.1 punkte šalys numatė terminą laidavimo galiojimui iki 2017 m. gruodžio mėn. 31 d., Laidavimo sutarties 6.2 punktas numato, kad Šalys susitaria, kad Kreditoriui ir Skolininkui pratęsus Pagrindinės sutarties galiojimo terminą, automatiškai yra pratęsiamas ir šios Sutarties galiojimo terminas tokiam pačiam terminui, kokiam yra pratęsta Pagrindinė sutartis. Atskiras susitarimas tarp Šalių dėl Sutarties galiojimo pratęsimo nebus sudaromas. Ieškovė nurodo, kad Pagrindinės sutarties galiojimo terminas buvo iki 2017 m. gruodžio mėn. 31 d. (Sutarties 7.1 punktas), tačiau ji buvo pratęsta. Pagrindinė sutartis iki šiol yra galiojanti (pratęsta pagal nutylėjimą iki 2020-12-31), vadinasi, galiojanti yra ir Laidavimo sutartis. Šalys pačios susitarė ir Laidavimo sutartyje nurodė, kad atskiro susitarimo dėl Laidavimo sutarties pratęsimo nesudarinės. Su tokiu punktu Laiduotojas sutiko ir pasirašė pats, todėl dabar teigti, kad laidavimo prievolė galiojo tik iki 2017-12-31 yra visiškai nepagrįsta. Ieškovė pažymėjo, kad Laidavimo sutartimi šalys aiškiai sutarė, kad Laiduotojas UAB „Apastata“ atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Sutarties 1.2 p.). Pagal Sutartį laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, esančias sutarties įsigaliojimo dieną, ir būsimas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu (Sutarties 1.3 p.). Taip pat Laidavimo sutartyje numatyta, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius visos ar dalies savo prievolės, Laiduotas įsipareigoja ją įvykdyti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo kreditoriaus rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolė įteikimo dienos (Sutarties 2.2 p.). Taigi jeigu šalys nebūtų susitarusios dėl laidavimo prievolės galiojimo iki visiško Apasteel prievolių įvykdymo, Laidavimo sutartyje nebūtų aukščiau paminėtų punktų, o ypač dėl laidavimo prievolės galiojimo – 6.2 punkto – kad Kreditoriui ir Skolininkui pratęsus Pagrindinės sutarties galiojimo terminą, automatiškai yra pratęsiamas ir šios Sutarties galiojimo terminas tokiam pačiam terminui. Šalys buvo laisvos sutarti dėl Laidavimo sutarties sąlygų ir sutarta buvo būtent taip, kad kol galioja Pagrindinė sutartis, laiduotojo prievolės galioja. Nei viena iš Pagrindinės sutarties šalių iki šiol nepranešė apie sutarties nutraukimą, todėl sutartis yra galiojanti. Tai, kad sutartis galiojanti, patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Ginestra“ ir trečiojo asmens UAB „Apasteel“ 2020 m. sausio 3 d. pasirašytas Skolų suderinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame trečiasis asmuo patvirtinto savo skolą 13 143,84 Eur sumai. Ieškovės teigimu, laiduota buvo nustatytam terminui – konkrečiam terminui – kol galios Pagrindinė sutartis. Vadinasi, negalima laikyti, kad prievolės įvykdymo terminas yra nenurodytas/nenustatytas. Apie tai, kad Pagrindinė sutartis buvo ar nebuvo pratęsiama turėjo domėtis pats atsakovas, nes jis įsipareigojęs pagal laidavimo sutartį, kurios galiojimo terminas yra susietas su Pagrindinės sutarties galiojimo terminu. Šiuo atveju Laidavimo sutartyje nurodyti laidavimo galiojimo terminai, jie yra susiję su Pagrindinės sutarties galiojimu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.89 str. 1 d. nurodytus terminus ir jo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus. Dėl delspinigių dydžio ieškovė pažymėjo, kad Atsakovas, būdamas verslininkas, laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti kreditoriui už trečiąjį asmenį, jeigu jis nevykdys pagrindinės sutarties, pilna jos apimtimi ir argumentas, kad palūkanos yra nepagrįstai didelės, niekuo nepagrindžiamos, tai yra tik jo nuomonė. Pagrindinės sutarties šalys (Kreditorius ir Skolininkas) buvo laisvi susitarti ir tokiu būdu išreiškė savo valią. Tuo tarpu Laiduotojas, prieš pasirašydamas Laidavimo sutartį, buvo susipažinęs su Pagrindinės sutarties 8.3 punktu ir jokių pakeitimų ar prieštaravimų neteikė. Atsakovas pasirašė Laidavimo sutartį ir 2.1 punktu prisiėmė pareigą dėl netesybų mokėjimo, nors žinojo, kokios netesybos buvo sutartos. Taigi nėra pagrindo mažinti netesybas. Pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Apsteel“ nemokumo byloje Nr. eB2-594-730/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Apasteel“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir UAB „Ginestra“ kreditorinis reikalavimas 15626,71 Eur sumai (13143,84 Eur pagrindinė skola, 2482,87 Eur netesybos). Tai yra, patvirtinta delspinigių suma nebuvo sumažinta.

Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriame nurodė, jog Pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl atitinkamai ir laiduotojas sutiko prisiimti laidavimo prievolę iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šalys nesitarė dėl laidavimo prievolės galiojimo iki visiško Apasteel prievolių įvykdymo, todėl Ieškovas nepagrįstai reikalauja Atsakovą padengti Apasteel skolą praėjus daugiau nei 2 metams po laidavimo prievolės pabaigos. Dubliku Ieškovas nepaneigia, kad Laidavimo sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai nesusitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo. Priešingai, Laidavimo sutartyje šalys numatė terminą Laidavimo sutarties galiojimui. Atsakovas, įsivertinęs atsakomybės apimtį ir terminus, sutiko laiduoti už Apasteel prievoles. Ieškovas nepagrįstai Laidavimo sutarties sąlygas aiškina kaip reiškiančias neterminuotą laidavimą, kai Laidavimo sutartyje buvo aiškiai numatytas jos galiojimo terminas. Toks Ieškovo pasirinktas Laidavimo sutarties sąlygų traktavimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kadangi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai nesusitarė, jog Atsakovo laidavimas galioja iki visiško Apasteel įsipareigojimų įvykdymo. Laidavimo sutartį aiškinant kaip esant neterminuotą ir laidavimą galiojant iki Apasteel prievolių pabaigos, toks aiškinimas pažeidžia Atsakovo teises. Tačiau net jei būtų traktuojama, kad laidavimo prievolė buvo neterminuota (įvertinus Ieškovo teiginius, kad Pirkimo-pardavimo sutartis tęsiasi iki kuri nors šalis ją nutraukia, o Laidavimo sutartis galioja, kol galioja Pirkimo-pardavimo sutartis), tokia prievolė taip pat laikoma pasibaigusia, kadangi nuo Laidavimo sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 3,5 metų. Ieškovas, vienoje dubliko vietoje nurodydamas, kad laidavimas buvo neterminuotas ir galiojo iki Apasteel prievolių įvykdymo (su kuo Atsakovas visiškai nesutinka, nes dėl to nebuvo tartasi), o kitoje jau teigdamas, kad laidavimas buvo terminuotas, todėl CK 6.89 str. 1 d. netaikytina, elgiasi nesąžiningai ir atima iš laiduotojo bet kokias galimybes įsivertinti laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ribas ir galiojimą. Atsakovas laidavo už Apasteel prievoles tik 1000 Eur sumoje - tokia apimtimi, kokiai buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, todėl Ieškovui ir Apasteel iš esmės pakeitus įsiskolinimo apimtį be Atsakovo pritarimo, juolab prieš pat Apasteel restruktūrizavimo bylos iškėlimą, faktiškai visa skola buvo perkelta Atsakovui, šiam net nesutikus dėl tokio žymaus skolos padidinimo. Atsakovas tokiomis sąlygomis laidavimo sutarties nebūtų sudaręs ir nebūtų laidavęs už tokios apimties įsiskolinimą, todėl be jo sutikimo padarius pagrindinės prievolės pakeitimus, Atsakovo laidavimo prievolė baigėsi. Dėl delspinigių nurodė, kad Apasteel Ieškovo skolas dengti draudė teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o Ieškovas iš Atsakovo iki Apasteel restruktūrizavimo bylos iškėlimo niekada nereikalavo atlyginti skolos. Ieškovo prašomi delspinigiai yra susikaupę laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. Apasteel 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos Apasteel iškėlimo, o Klaipėdos apygardos teismas pareiškimą priėmė 2019 m. gruodžio 6 d., areštavo Apasteel turtą ir lėšas, leisdamas vykdyti tik einamuosius mokėjimus ir privalomąsias įmokas. Taigi teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Apasteel neturėjo teisės vykdyti įsipareigojimų, atsiradusių iki pareiškimo pateikimo dienos, įskaitant ir įsipareigojimus Ieškovui.

2020-11-30 - 2020-12-03 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra. Ieškovės atstovės teigimu, laidavimo prievolė nėra pasibaigusi, nes šalys taip susitarė sutartyje. Atsakovė neteisingai nurodo, kad laidavo 1000 Eur sumai, nes apie sutarties pakeitimą atsakovė buvo informuota, nors ieškovė tokios pareigos neturėjo. Jokių pretenzijų dėl pakeitimo nebuvo gauta. Iki civilinės bylos iškėlimo dėl laidavimo sutarties galiojimo abejonių atsakovei nekilo. Laidavimo sutarties galiojimas buvo susietas su pagrindinės sutarties galiojimu, kuri galioja iki šiol. Pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens įmonės yra susijusios, nes yra registruotos tuo pačiu adresu, logotipai panašūs, vadovauja susiję asmenys, atstovauja tas pats atstovas. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pakeista, nes padidėjo pirkimo apimtys, išaugo užsakymų skaičius. Atsiskaitymai pradėjo vėluoti nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovės reikalavimai patvirtinti restruktūrizavimo byloje, tačiau yra mažai galimybių atgauti skolą. Nors prašomų priteisti delspinigių dydis yra didesnis nei įprastai, tačiau šalys yra laisvos pasirinkti.

2020-11-30 - 2020-12-03 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, sudarydama laidavimo sutartį, įsivertino, kokia atsakomybė (5.5 p.), kiek galios sutartis (7.1 p.). Atsakovė suprato, kad įsipareigoja ne daugiau 1000 Eur sumai iki 2017-12-31. Iki 2019 m. balandžio mėnesio atsakovė laikė, kad laidavimas yra pasibaigęs. Atsakovė nesutinka, kad laidavimo sutartimi atsakovės įsipareigojimas buvo iki visiško prievolės įvykdymo, nes toks susitarimas turi būti aiškiai nurodytas. Atsakovė jokių pranešimų apie sutarties pratęsimą, atsakomybės padidinimą negavo. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens direktoriai yra giminaičiai. Dėl prašomų priteisti delspinigių nurodė, jog atsakovė turi teisę atsikirsti, net jei trečiasis asmuo ir sutiko su delspinigių dydžiu. Pažymėjo, kad 2019-12-06 teisme priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trečiajam asmeniui, taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudžiama skaičiuoti delspinigius. Ieškovė nesąžiningai reikalauja iš atsakovės priteisti delspinigius, nors iš trečiojo asmens negalėjo reikalauti netesybų.

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad UAB „Ginestra“ kaip pardavėjas ir UAB „Apasteel“ kaip pirkėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pagrindinė sutartis, Pirkimo-pardavimo sutartis). 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovės UAB „Ginestra“ ir atsakovės UAB „Apastata“ kaip laiduotojos buvo pasirašyta Laidavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis, Laidavimo sutartis). Pagal Laidavimo sutartį atsakovė UAB „Apastata“ įsipareigojo atsakyti kreditoriui UAB „Ginestra“ už UAB „Apasteel“ įsipareigojimus, jeigu skolininkas UAB „Apasteel“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visos arba dalies savo prievolės pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp kreditoriaus UAB „Ginestra“ ir skolininko UAB „Apasteel“. Laidavimo sutartimi šalys sutarė, kad laiduotojas UAB „Apastata“ atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Sutarties 1.2 p.). Pagal Sutartį laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, esančias sutarties įsigaliojimo dieną, ir būsimas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu (Sutarties 1.3 p.).

Bylos duomenimis, trečiasis asmuo RUAB „Apasteel“ ieškovei neatsiskaitė pagal sąskaitas-faktūras – 2019-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-21 Nr. (duomenys neskelbtini), ir liko skolingas 13 143,84 Eur. Pagal ieškovės UAB „Ginestra“ ir trečiojo asmens UAB „Apasteel“ 2020 m. sausio 3 d. Skolų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo patvirtino 13 143,84 Eur skolą ieškovei. Bylos duomenimis, nei trečiasis asmuo, nei atsakovė skolos neapmokėjo.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. eB2-594-730/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikus nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Apasteel“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir UAB „Ginestra“ kreditorinis reikalavimas 15 626,71 Eur sumai (13 143,84 Eur pagrindinė skola ir 2482,87 Eur netesybos).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė Pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė su ieškove, todėl kreditorė (ieškovė) įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama kreditorės reikalavimą restruktūrizavimo byloje ir pareikšdama ieškinį šioje byloje laiduotojui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip laiduotojos 13 143,84 Eur skolą ir 1746,82 Eur delspinigių. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad atsakovės kaip laiduotojos už RUAB „Apasteel“ prievoles pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybė baigėsi iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei, be to, ieškovės ir atsakovės laidavimo sutartis (duomenys neskelbtini) buvo terminuota ir terminas yra pasibaigęs.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio, ginčas yra kilęs dėl laidavimo sutarties galiojimo ir laiduotojo (atsakovės) atsakomybės apimties, taip pat dėl delspinigių pagrįstumo ir dydžio.

Šalys skirtingai aiškina Laidavimo sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; kt.).  Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Nustatyta, kad laidavimo sutarties šalys skirtingai interpretuoja sutarties nuostatas dėl laidavimo sutarties termino, laidavimo galiojimo, laiduotojo atsakomybės apimties, todėl nagrinėjamu atveju subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas šiuo atveju negali būti taikomas.

Dėl laiduotojo atsakomybės ribų ir laidavimo galiojimo

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra tai, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (inter alia, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, šalys nebuvo sutarusios kitaip. Nagrinėjamoje byloje atsakovė (laiduotoja) nurodo, kad laidavimas yra pasibaigęs CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei, nes atsakovė laidavo už UAB „Apasteel“ prievoles, kurios neviršys 1000 Eur. Atsakovės teigimu, 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė ir UAB „Apasteel“ susitarė pakeisti Pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 p. ir padidinti UAB „Apasteel“ įsiskolinimo limitą iki 15 000 Eur, t. y. 15 kartų, todėl toks susitarimas iš esmės pakeitė pagrindinę prievolę, už kurią laidavo atsakovė.

Teismas pažymi, kad CK

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Laidavimo sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, jog kreditorius turi teisę be laiduotojo sutikimo pakeisti arba papildyti Pagrindinės sutarties sąlygas, sudarytus priedus prie Pagrindinės sutarties. Laidavimo sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad iš esmės pasikeitus skolininko prievolei ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei arba atsiradus kitoms laiduotojui nepalankioms aplinkybėms, laidavimas nesibaigia ir lieka galioti naujomis sąlygomis. Taigi, laidavimo sutartyje yra vartojama CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, papildomai nurodant, kad nepaisant šių sąlygų laidavimo sutartis lieka galioti naujomis sąlygomis. Kadangi CK 6.87 straipsnio 4 dalyje ir Laidavimo sutarties 4.1 punkte vartojamos iš esmės tapačios lingvistinės konstrukcijos, jos turėtų būti aiškinamos tapačiai, tiek pasisakant dėl CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos, tiek analizuojant Laidavimo sutarties 4.1 punkto nuostatas. Kitaip tariant, jeigu tam tikros faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės CK 6.87 straipsnio 4 dalies prasme galėtų būti laikomos prievolės pasikeitimu iš esmės, dėl kurio be laiduotojo sutikimo padidėtų jo atsakomybė arba atsirastų kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, tai, vadovaujantis Laidavimo sutarties 4.1 punktu, turėtų būti pripažįstama, kad toks santykių pasikeitimas nėra pagrindas Laidavimo sutarčiai pasibaigti, nes šalys susitarė, kad laiduotojo atsakomybė pagal sutartį išlieka nepaisant pasikeitusių aplinkybių, atsakomybės padidėjimo ar nepalankių padarinių atsiradimo. Tai reiškia, kad Laidavimo sutarties 4.1 punktu šalys įtvirtino CK 6.87 straipsnio 4 dalyje leidžiamą išimtį ir sutarė nukrypti nuo šioje CK normoje įtvirtintos bendrosios taisyklės.    

Atsakovės teigimu, sudarydama laidavimo sutartį, ji laidavo ne už didesnę nei 1000 Eur sumą (Pagrindinės sutarties 5.5 punktas). Ieškovės teigimu, atsakovė laidavo neribojant jokia suma.

Remiantis Pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 punktu, bendras pirkėjo įsiskolinimas pardavėjui už prekes negali viršyti 1000 Eur; kai pirkėjo nupirktų prekių, už kurias jis nesumokėjo, kaina viršija šią sumą, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti už prekes nesuėjus terminui ir neparduoti prekių, kol pirkėjo įsiskolinimas nebus mažesnis už šiame punkte nurodytą sumą. Kaip matyti iš Laidavimo sutarties 1.5 punkto nuostatų, laiduotojo atsakomybė neribojama jokia suma; bet kokiu atveju laiduotojo atsakomybės suma negali būti didesnė nei skolininko neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolių suma pagal Pagrindinę sutartį. Taigi atsakovė laidavo už visas skolininko prievoles (neribojant jokia suma), o ne už konkrečią 1000 Eur sumą. Juolab kad Pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 punktu nustatant, kad pirkėjo įsiskolinimas pardavėjui už prekes negali viršyti 1000 Eur, skolai viršijant šią sumą, pardavėjui (ieškovei) buvo numatyta teisė imtis atitinkamų veiksmų - pareikalauti sumokėti už prekes nesuėjus terminui ir neparduoti prekių. Teismo vertinimu, šios nuostatos, įvertinus Laidavimo sutarties nuostatas, negali būti vertinamos kaip nustatančios laiduotojo atsakomybės ribą, ypač, kai Laidavimo sutarties 1.5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatyta, jog laiduotojo atsakomybė neribojama jokia suma.

Ginčo situacijoje svarbu aptarti ir 2019 m. rugsėjo 27 d. priedą prie Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remdamasi atsakovė teigia, kad šiuo susitarimu buvo pakeista iš esmės prievolė. Minėtu priedu buvo pakeistas Pagrindinės sutarties 5.5 punktas, susitariant, kad bendras pirkėjo įsiskolinimas pardavėjui už prekes negali viršyti 15 000 Eur. Kadangi Laidavimo sutartyje buvo nustatyta, kad laiduotojo atsakomybė neribojama jokia suma, nėra pagrindo spręsti, kad šis Prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas padidino laiduotojo atsakomybę, apie kurią jis turėjo būti informuotas. Pagal bendrą taisyklę, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju laidavimo sutarties šalys nustatė, kad laiduotoja atsako ta pačia apimtimi, kaip ir pirkėjas (trečiasis asmuo). Teismo vertinimu, šio Pirkimo-pardavimo sutarties priedo nuostatos negalėjo turėti įtakos laiduotojos prievolės prieš ieškovę apimčiai.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nesant abiejų sąlygų taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y. esant laiduotojo (atsakovės) išankstiniam sutikimui dėl laidavimo prievolės pasikeitimo, jo atsakomybės padidėjimo bei laidavimo sutarčiai numatant, kad toks pasikeitimas neturės įtakos atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laidavimas pasibaigė iš esmės pasikeitus prievolei, o šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Trečiajam asmeniui neįvykdžius įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį, atsakovei kyla pareiga vykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus pirmiau aptartus įsipareigojimus. 

Atsakovės teigimu, jos prievolės pagal Laidavimo sutartį yra pasibaigusios CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes laidavimo sutartis buvo terminuota, t. y. galiojo iki 2017-12-31. Pasak atsakovės, kadangi Pagrindinės sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d., todėl atitinkamai ir laiduotojas sutiko prisiimti prievolę iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovės vertinimu, net jei laidavimas buvo neterminuotas, jis taip pat pasibaigė CK 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes kai laiduojama nenustatytam terminui, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams, o ieškinys pareikštas praėjus 3,5 metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015). Laidavimo sutarties 6.1 punktas numatė, kad laidavimo sutartis yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis; Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad kreditoriui ir skolininkui pratęsus Pagrindinės sutarties galiojimo terminą, automatiškai yra pratęsiamas ir šios Sutarties galiojimo terminas tokiam pačiam terminui, kokiam yra pratęsta Pagrindinė sutartis. Atskiras susitarimas tarp šalių dėl Sutarties galiojimo pratęsimo nebus sudaromas. Pagrindinės sutarties 7.1. punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagrindinės sutarties 7.2 punktas numatė, kad jei iki sutarties galiojimo termino pasibaigimo nei viena iš šalių nepraneša apie sutarties nutraukimą, sutartis automatiškai pratęsiama vieneriems metams. Pratęsimų skaičius neribojamas. Tokios laidavimo sutarties formuluotės atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.

Atsakovė, teigdama, kad Laidavimo sutartis ir Pirkimo-pardavimo sutartis buvo terminuotos ir jų terminas pasibaigė 2017 m. gruodžio 31 d., cituoja tik dalį sutarčių nuostatų. Kaip minėta, Laidavimo sutarties 6.1., 6.2. punktuose ir Pirkimo-pardavimo sutarties 7.1., 7.2 punktuose nustatyta, kad sutartys galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d., o jei iki termino pabaigos nei viena iš šalių nepraneša apie Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, sutartis automatiškai pratęsiama vieneriems metams, pratęsimų skaičius neribojamas, atitinkamai, pratęsus Pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminą, automatiškai yra pratęsiamas ir Laidavimo sutarties galiojimo terminas tokiam pačiam terminui. Teismas daro išvadą, kad šios sutarčių sąlygos reiškia, jog nors Pirkimo-pardavimo ir Laidavimo sutartyse buvo nurodytas jų galiojimo terminas iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau, suėjus Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytam terminui ir nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nepranešus apie sutarties nutraukimą, sutartis automatiškai buvo pratęsta, tuo pačiu pratęstas ir Laidavimo sutarties galiojimo terminas. 

Pažymėtina, kad pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktą pirkimo-pardavimo sutarties sampratą viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi pagrindinė pirkėjo pareiga yra sumokėti pardavėjui už gautas prekes. Bylos duomenimis, atsakovė Laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti už UAB ,,Apasteel“, jei skolininkas neįvykdys ar netinkamai įvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakydamas kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1 punktai). Laidavimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad laiduotojas UAB „Apastata“ atsako kreditoriui kartu su skolininku kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (Sutarties 1.2 p.). Pagal Sutartį laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, esančias sutarties įsigaliojimo dieną, ir būsimas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu (Sutarties 1.3 p.). Taip pat Laidavimo sutartyje numatyta, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius visos ar dalies savo prievolės, laiduotojas įsipareigoja ją įvykdyti ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo kreditoriaus rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolė įteikimo dienos (Sutarties 2.2 p.). Teismo vertinimu, minėtos sutarties nuostatos patvirtina, kad atsakovė laidavo už visišką pirkėjo prievolių įvykdymą, o ne už pirkėjo prievolių įvykdymą iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tokios laidavimo sutartyje nustatytos sąlygos neprieštarauja CK nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015). Atsakovės teigimu, šalys nesitarė dėl laidavimo prievolės galiojimo iki visiško UAB „Apasteel“ prievolių įvykdymo, nes toks susitarimas turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismas pažymi, susitarimo formuluotė dėl laidavimo prievolės galiojimo iki visiško prievolių įvykdymo nebūtinai turi būti išreikšta tiesiogiai ir tik tokia vienintelė galima. Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl laidavimo pabaigos atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalies normą, todėl nekyla abejonių dėl jo aiškumo ir turinio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad laidavimas galioja, todėl atsakovei kyla pareiga vykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Byloje nustatyta, kad Laidavimo sutartį pasirašė atsakovės direktorius M. A. (kuris, kaip nustatyta iš atsakovės atstovo paaiškinimų, susijęs giminystės ryšiais su trečiojo asmens direktore K. A.), sutartis pasirašyta tarp juridinių asmenų. Laidavimo sutarties 5.1.2 punkte laiduotoja (atsakovė) patvirtino, kad jai yra žinomos bei suprantamos visos Pagrindinės sutarties sąlygos, įskaitant skolininko įsipareigojimus ir jų tinkamą vykdymą nustatančias sąlygas, o 6.8 punkte abi šalys patvirtino, kad Laidavimo sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų valią. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė turėjo adekvačiai suprasti laidavimo sutarties sąlygas, su kuriomis jos direktorius buvo susipažinęs, ir objektyviai įvertinti savo galimybes prisiimti atitinkamus įsipareigojimus laidavimo sutartimi.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti skolą, nes ji yra prisiėmusi įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 13 143,84 Eur skola (kuri yra patvirtinta kaip finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje), įvykdant prievolę už trečiąjį asmenį RUAB „Apasteel“ (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.76 straipsnis, 6.81 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.260 ir 6.261 straipsniai, CPK 177 ir 178 straipsniai, 185 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė patikslintu ieškinio reikalavimu taip pat prašo priteisti 1746,83 Eur delspinigių, grįsdama šį reikalavimą tuo, kad pagal Laidavimo sutarties 2.1 punktą laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, o Pagrindinės sutarties 8.3 punktas numato 0,2 proc. dydžio delspinigius. Ieškovė nurodo, kad delspinigius apskaičiavo iki restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimo įsiteisėjimo 2020 m. kovo 26 d. Atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes, jos manymu, ji kaip laiduotoja neturi mokėti kreditorei daugiau, negu turėtų mokėti pagrindinė skolininkė, nes trečiajam asmeniui skolas dengti draudė teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš atsakovės nereikalavo atlyginti skolos. Be to, atsakovės teigimu, delspinigiai yra nepagrįstai dideli, prieštarauja sąžiningai verslo praktikai, todėl prašo juos mažinti iki 0,02 proc. dydžio.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir kt.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Atsiradus laiduotojo asmeninei atsakomybei, laiduotojas nedisponuoja teise remtis vėliau atsiradusiomis, išimtinai su pagrindinio skolininko asmeniu susijusiomis aplinkybėmis, laikinai atleidžiančiomis pagrindinį skolininką nuo neįvykdytų prievolių savo kreditoriams vykdymo. Kai pagrindinio skolininko įsipareigojimų pagal sutartis pažeidimas, nulėmęs tiek paties pagrindinio skolininko, tiek atsakovų (laiduotojų) atsakomybę, atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo, t. y. kol pagrindinis skolininkas įgijo restruktūrizuojamos įmonės statusą, laikinai atleidžiantį jį nuo prievolių ieškovui vykdymo, po prievolių pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis pagrindiniam skolininkui laikinai nevykdyti prievolių, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu, todėl neturi įtakos laiduotojų atsakomybei (CK 6.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1050/2013).

Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Laidavimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, t. y. už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą.

Nustatyta, kad trečiojo asmens RUAB „Apasteel“ restruktūrizavimo byloje pareikštas ieškovės UAB „Ginestra“ finansinis reikalavimas ne tik dėl skolos pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo paskaičiuotų delspinigių. Todėl laikytina, kad ieškovė reiškė trečiajam asmeniui reikalavimo dėl delspinigių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje konstatavus, kad prievolės pagal Pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo vykdomos, ieškovė pagrįstai reiškia atsakovei reikalavimą priteisti delspinigius.

Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą iš laiduotojo priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Pagrindinės sutarties 8.3 punktas) bei pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę. Atsakovė prašo delspinigių dydį sumažinti. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė kaip laiduotoja, nesutikdama su prašomu priteisti delspinigių dydžiu, nurodo, kad protinga suma galėtų būti 0,02 procentai per dieną. Teismas, nagrinėjamu atveju sutikdamas, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos (sudaro 73 proc. per metus) ir yra pagrindas jas mažinti, su atsakovės argumentais dėl sumažinimo iki 0,02 procentų per dieną neturi pagrindo sutikti, kadangi bendrą atsakovės mokėtinų netesybų dydį sumažinus iki jos nurodyto dydžio ir nustatant jas minimalaus dydžio, iš esmės būtų paneigta sutarties šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, sprendžia, jog šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų netesybų, numatytų Pagrindinės sutarties 8.3 punkte, sumažinimas iki 0,1 procento, kurių dydis sudarytų 873,41 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina skolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 017,25 Eur (13 143,84 Eur skola +  873,41 Eur delspinigiai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 352 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Už patikslintus reikalavimus priteisti 13 143,84 Eur skolos ir 1746,82 Eur delspinigių mokėtinas 335 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 17 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Ieškovę byloje atstovavo advokatė Agnija Frejerė, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas atstovavimo išlaidas. 

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1391,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus). Atsakovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu (duomenys neskelbtini)R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos, todėl atsakovės prašomos priteisti 1391,50 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi patenkinta 94 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 314,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 83,49 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisia 231,41 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 5,74 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 5,40 Eur. Kadangi iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini)R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Apastata“, juridinio asmens kodas 179331571, ieškovei UAB „Ginestra“, juridinio asmens kodas 123055551, 13 143,84 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 84 ct) skolos, 873,41 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus 41 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 017,25 Eur)  nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 231,41 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Apastata“, juridinio asmens kodas 179331571, 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti ieškovei UAB „Ginestra“, juridinio asmens kodas 123055551, 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 24 d., mokėjimo pavedimu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja                                                                                                    Jurgita Rimeikienė