Civilinė byla Nr. 2A-628-390/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18588-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.8.3; 2.6.6.8; 2.6.8.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Požerūnų malūnas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Požerūnų malūnas“ ieškinį atsakovei O. S. dėl rezervacijos mokesčio pripažinimo negrąžintinu kaip netesybas ir atsakovės O. S. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Požerūnų malūnas“ dėl rezervacijos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Požerūnų malūnas“ prašė pripažinti atsakovės O. S. sumokėtą 300 Eur rezervacijos mokestį negrąžintiną – kaip netesybas baudos forma ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT, Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, kuriuo patenkintas vartotojos O. S. (ankstesnė pavardė V.) prašymas nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti rezervacijos mokestį – 300 Eur. Šalys 2019 m. spalio 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl kaimo turizmo sodybos „Požerūnų malūnas“ didžiosios salės nuomos su maitinimu ir nakvyne. Atsakovei sumokėjo 300 Eur rezervacijos mokestį. Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. pranešė ieškovei, kad vestuvės atšaukiamos, vienašališkai nutraukė Sutartį ir prašė grąžinti avansą. Ieškovė pasiūlė atsakovei Sutarties nutraukimo lengvatines sąlygas, tačiau atsakovė nesutiko, pateikė skundą VVTAT. Vyriausybė nebuvo priėmusi jokio draudimo asmeninėms ir šeimos šventėms, priešingai, jau 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu pradėjo švelninti visas karantino sąlygas. Atsakovė veikė nesąžiningai ir vienašališkai nutraukė Sutartį, todėl sumokėtas rezervacijos mokestis yra laikomas netesybomis baudos forma (Sutarties 5.2 p.), taip pat ieškovė turėjo su Sutarties vykdymu susijusių išlaidų, kurias atsakovė privalėtų atlyginti.
3. Ieškovė priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės nurodyti draudimai buvo skirti tik viešiems renginiams, t. y. kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų lankymui. Draudimas organizuoti asmenines šventes Vyriausybės buvo priimtas tik 2020 m. gruodžio 14 d.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 300 Eur negrąžintą rezervacijos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad planuota šventė buvo pilnai atšaukta, nes nebuvo jokios objektyvios galimybės vykdyti ją dėl pandemijos reikalavimų. Ieškovė netinkamai interpretuoja jos nurodomą Vyriausybės nutarimą, nes asmeniui turėjo būti užtikrinamas ne mažiau kaip 10 kv. m. plotas ir 2 metrų atstumas tarp žmonių. Be to, toks renginys galėjo vykti išimtinai tik lauke, bet ne patalpoje. Pagal Sutartį, atsakovei ir jos svečiams turėjo būti suteikta didžioji salė, bet ne atviros lauko erdvės, o ir 2020 metų gegužės viduryje šventės šventimas išimtinai lauke nebuvo įmanomas dėl oro sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei O. S. 300 Eur avansą ir 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 13,99 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
7. Teismas darė išvadą, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnis) ir ją kvalifikavo kaip vartojimo sutartį.
8. Dėl atsakovės teisės nutraukti sutartį. Nurodė, kad įstatymas, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių, suteikia atsakovei teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį ir apmokėti tik tas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą, o vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti paslaugų teikėjo jokiais būdais ribojama, taip pat vartotojas neprivalo nurodyti paslaugų sutarties nutraukimo priežasčių bei pateikti tai patvirtinančių įrodymų.
9. Teismas nurodė, kad atsakovės planuotos šventės dieną, t. y. 2020 m. gegužės 16 d., galiojo renginių draudimai, numatyti Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, pagal kurio 3.2.2. punktą „Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas“; bei pagal 3.2.3. punktą „Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai“. Todėl vestuvių šventė 2020 m. gegužės 16 d. negalėjo būti rengiama. Be to, buvo įvesti ne tik renginių, bet ir įvairūs kiti draudimai, dėl ko negalėjo vykti ir pasirengimas šventei.
10. Teismas nusprendė, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį, nes dėl nenumatytų aplinkybių, Sutartis jos sąlygomis negalėjo būti vykdoma nė vienos iš šalių.
11. Dėl ieškovės patirtų nuostolių. Teismas pažymėjo, kad esant nenumatytoms aplinkybėms nėra nei vienos šalies kaltės, visgi vertino, ar paslaugų teikėjas, t. y. ieškovė dėl Sutarties nutraukimo, patyrė kokius nors tiesioginius nuostolius. Ieškovė teigė, jog patyrė išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu: 92,18 Eur kelionės Sutarties pasirašymui išlaidos; 116,66 Eur už sodybos nuomą; 275,90 Eur darbuotojų atlyginimams 2020 m. gegužės 13-17 d.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės vadovo vykimas į sodybą „Požerūnų malūnas“ yra išimtinai susijęs su darbo reikalais, o ne su Sutartimi, be to, šių išlaidų atlyginimas nenurodytas Sutartyje. Nuomos išlaidos yra susijusios su tarp ieškovės vadovo V. Š. ir ieškovės sudaryta Nuomos sutartimi, bet ne su ginčo Sutartimi. Taip pat ieškovė neturėjo jokio pagrindo Sutarties vykdymui įpareigoti dirbti du darbuotojus ir net penkias dienas, ir, beveik prieš mėnesį įspėta apie Sutarties nutraukimą, ieškovė neturėjo pagrindo ir įsigyti maisto produktų atsakovės šventei.
13. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė dėl Sutarties nutraukimo patyrė tam tikras tiesiogines išlaidas, už kurias atsakinga atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
14. Dėl rezervacijos mokesčio grąžinimo. Teismas nurodė, kad Sutartyje rezervavimo mokestis atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma, todėl rezervavimo mokestis iš esmės atitinka avanso sąvoką, todėl ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimai patirtų nuostolių, atsakovei atšaukus rezervaciją, atsakovė turi teisę atgauti ieškovei sumokėtą 300 Eur avansą.
15. Teismas pripažinęs, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, kuris atlieka mokėjimo, bet ne užtikrinimo funkciją, ieškovei neįrodžius patirtų nuostolių fakto bei dydžio, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus draudimus dėl COVID-19 pandemijos, ieškovės ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą, o atsakovės priešieškinį tenkino, iš ieškovės atsakovei priteisė 300 Eur avansą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėjo, jog tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-960-796/2019 ir kt.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo atsakovės priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas savo veiksmais akivaizdžiai siekė trukdyti ieškovei, pažeidinėjo ieškovės teises: be pagrindo atsisakė priimti ieškinį, siūlė pačiam domėtis byloje esančiais dokumentais, be pagrindo bylą ruošėsi nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, taip pat nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ir išnagrinėjo bylą iš esmės.
16.2. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Nurodo, kad 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino metu asmeninėms šventėms draudimų nebuvo, tik Sveikatos apsaugos ministerija teikė rekomendacijas asmeninių švenčių organizavimui karantino metu. Ieškovė galėjo ir buvo pasiruošusi įvykdyti visus įsipareigojimus numatytus Sutartyje, atsakovė, pagal Sutarties 4.6 p. turėjo visas galimybes, sumažėjus svečių skaičiui, keisti užsakomų paslaugų kiekį, tačiau vienašališkai nutraukė sutartį, kas sudaro pagrindą jai negrąžinti 300 Eur avanso. Atsakovė prašymo pripažinti paskelbtą karantiną force majeure teismui nepateikė, vadovavosi išskirtinai viešiems renginiams taikytais apribojimais.
16.3. Teismas neatsižvelgė į Sutarties sąlygas, kuriose aiškiai numatyta Sutarties nutraukimo sąlygos šalims, t. y. netesybos baudos forma (5.2 ir 5.3 p.) ir nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad avansas dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, o laikomas netesybomis baudos forma.
16.4. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės turėtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, ir jų dydžio (CPK 98 straipsnis). Byla yra nesudėtinga, nereikia specialių žinių, ginčo suma yra 300 Eur, yra suformuota teismų praktika nagrinėjamais teisiniais klausimais.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad vestuvių šventė 2020 m. gegužės 16 d. negalėjo būti rengiama, nes Vyriausybės priimtu nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" buvo draudžiami susibūrimai tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Ieškovė jokios su renginiais ar žmonių susibūrimais susijusios veiklos vykdyti apskritai negalėjo, taigi, negalėjo ir gauti pajamų. Šiuo atveju negali būti laikoma, jog Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva be svarbių priežasčių pasikeitusiu jos apsisprendimu. Sutarties vykdymas 2020 metų gegužės viduryje pagal šios Sutarties prasmę ir tikslus tapo neįgyvendinamas - suteiktoje didžiojoje salėje dėl karantino reikalavimų žmonių susibūrimas nebuvo leidžiamas. Ieškovas teismo sprendime pacituotus Vyriausybės nutarimo reikalavimus nepagrįstai interpretuoja kaip teismo išgalvotas priežastis atsakovės naudai.
17.2. Teismas pagrįstai tarp šalių sudarytai Sutarčiai aiškinti taikė vartojimo sutarčių normas ir garantijas. VVTAT nutarimas vertintinas kaip aukštesnę galią turintis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 punktas), kurį ieškovas turėtų paneigti. Vien samprotavimai ir pamąstymai prievolių vykdymo klausimais nėra tas pagrindas, dėl kurio ieškinys turėtų būti tenkinamas, o VVTAT sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas.
17.3. Ieškovas vertina atsakovės advokatės paslaugų įkainius, savo nuožiūra spręsdamas dėl bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo ir kitų dedamųjų, nepaisant to, kad jis neturi nei teisinio išsilavinimo, nei patirties, vadinasi, negali objektyviai ir profesionaliai įvertinti ir įkainoti teisinio darbo.
Teisėjas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
4. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad šalys 2019 m. spalio 19 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kuria Paslaugos teikėjas (ieškovė) įsipareigojo teikti Užsakovui (atsakovei) kaimo turizmo sodybos „Požerūnų malūnas“ didžiosios salės nuomos su maitinimu ir nakvyne paslaugą 30 asmenų nuo 2020 m. gegužės 16 d. 17 val. iki 2020 m. gegužės 17 d/ 15 val., o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis laikydamasi sutartyje numatytų reikalavimų ir laiku bei tinkamai už šias paslaugas sumokėti. Šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja atsakovei sumokėjus 300 Eur rezervacijos mokestį (Sutarties 4.2 p.), likusią paslaugų kainą atsakovė sumoka grynais pinigais pasibaigus sutartyje numatytam nuomos laikotarpiui (Sutarties 4.3 p.). Kiekviena šalis turi teisę nutraukti Sutartį raštu pranešdama kitai šaliai prieš 3 dienas (Sutarties 5.1 p.), Sutartį nutraukus Užsakovo iniciatyva, sumokėtas rezervacijos mokestis lieka Paslaugų teikėjui (Sutarties 5.2 p.). Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu pranešė ieškovei, kad dėl šalyje susiklosčiusios situacijos atšaukiamos vestuvės, ir prašo grąžinti pagal Sutartį sumokėta 300 Eur avansą.
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 10E-2012 „Dėl O. S. prašymo“ patenkino vartotojos O. S. prašymą nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtos pinigus - 300 Eur, įpareigojo MB „Požerūnų malūnas“ vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
6. MB „Požerūnų malūnas“ nesutikdama su nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. S. dėl rezervacijos mokesčio pripažinimo negrąžintinu kaip netesybų baudos forma. Atsakovė O. S. pateikė priešieškinį ieškovei MB „Požerūnų malūnas“ dėl rezervacijos mokesčio priteisimo.
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį su ieškove, nes dėl nenumatytų aplinkybių Sutartis joje numatytomis sąlygomis negalėjo būti vykdoma nė vienos iš šalių, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dėl Sutarties nutraukimo, ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino. Ieškovės MB „Požerūnų malūnas“ apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo šališkumo, įrodymų vertinimo teisingumo bei atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Dėl teismo šališkumo
8. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniais, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo (žodžiu arba raštu) turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal bylos medžiagą ieškovė pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovė teisėjos šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Pažymėtina, kad teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, išklausė žodinius paaiškinimus, sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, ieškovė pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ginčo esmės ir įrodymų vertinimo
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl jo išvados dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių (nes ji negalėjo būti vykdoma), bei atsakovės atsakomybės dėl Sutarties nutraukimo ir sutartinių netesybų nemokėjimo ieškovei forma nebuvimo, yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
12. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (neteko galios 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 nuo 2020 m. birželio 17 d.) visoje šalies teritorijoje paskelbė karantiną ir nustatė jo teisinį režimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentą, kad nebuvo jokio draudimo asmeninėms ar šeimos šventėms, išsamiai analizavo Vyriausybės nutarimo aktualių redakcijų bei Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 451 turinį, ir pažymėjo, kad ieškovės argumentus pagrindžiantys nutarimo 1.13 punktas įsigaliojo tik nuo 2020 m. gegužės 18 d. (Nutarimo 2.4 punktas), o 1.14 punktas, kuriuo buvo leidžiami renginiai uždarose ir atvirose erdvėse su tam tikrais apribojimais ir draudimais, pagal nutarimo 2.5 punktą, įsigaliojo tik nuo 2020 m. gegužės 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nutarimo 3.2.6 punktą, nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje taip pat buvo uždrausta bet kokia viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus atvejus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų (2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 222 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. kovo 16 d.). Minėtas draudimas buvo atšautas tik nuo 2020 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vyriausybės nustatytus draudimus, nusprendė, kad atsakovės planuota vestuvių šventė 2020 m. gegužės 16 d. negalėjo būti rengiama.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti. Vadinamoji frustracija (sutarties tikslo žlugimas) gali būti laikoma viena iš sutarties vykdymo neįmanomumo ar esminio suvaržymo atmainų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).
15. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovės vestuvių šventė 2020 m. gegužės 16 d. negalėjo būti rengiama, bei į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartį nutraukė, nes Sutarties neįmanoma buvo vykdyti jos sąlygomis.
16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės, kaip vartotojos, teisę nutraukti Sutartį, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde neginčija šių teismo išvadų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
18. Taigi, šalims 2019 m. spalio 19 d. sudarant Sutartį, pasaulinės COVID-19 pandemijos nebuvo ir jos atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl susidariusių minėtos pandemijos aplinkybių ir pasirinktų teisinių kovos su ja būtų (valstybės teisinio režimo) Sutarties objektyviai negalima buvo vykdyti; atsakovė šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti ir negalėjo užkirsti joms kelio; taip pat atsakovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
19. Apibendrinus išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas. Todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais iš esmės naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės visas atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš ieškovės atsakovei priteistina 1 020 Eur už advokato pagalbą bei 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
21. Pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė duomenis, jog už priešieškinio parengimą advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei sumokėta 500 Eur, advokatei Rasai Gradauskienei sumokėta 270 Eur ir 150 Eur už atstovavimą civilinėje byloje.
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011 ir kt. ).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į ginčo nesudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sumažinti. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo principais ir realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, iš ieškovės priteisia atsakovei 600 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei išvadas, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei iš ieškovės pakeistina, nurodant, kad priteisiama atsakovei iš ieškovės 620 Eur (600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šalys prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, jai turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o priteisiamos atsakovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnis). Nors atsakovės prašomos priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo surašymą atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 37 p. nurodytus argumentus dėl atstovavimo išlaidų sumažinimo, priteisiamos atsakovei iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo. Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Požerūnų malūnas“, juridinio asmens kodas 304075971, atsakovei O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 620 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Požerūnų malūnas“, juridinio asmens kodas 304075971, atsakovei O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Algimantas Kukalis