Administracinė byla Nr. eAS-438-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01692-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Jumps“ (toliau – UAB „Jumps“, bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, Mokestinių ginčų komisija) 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. S-162(7-136/2019) (toliau – ir Sprendimas). 

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, teigė, jog terminas buvo praleistas dėl to, kad nutraukus darbo sutartį su bendrovės teisininke R. R. tolimesnis bendrovės teisių gynimas nebuvo tinkamai vykdomas, kadangi buvusi teisininkė netinkamai perdavė darbus atsakingam asmeniui ir netinkamai informavimo jį apie Komisijos Sprendimą. Apie įsiteisėjusį Komisijos Sprendimą bendrovė sužinojo, kai pamatė areštuotą bendrovės atsiskaitomąją banko sąskaitą. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad šiuo atveju sprendžiamas didelės vertės klausimas (priskaičiuotų mokėtinų mokesčių suma viršija 30 000 Eur), kurio išsprendimas turės įtakos tolimesniam bendrovės vykdomos veiklos tęstinumui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijos Sprendimą gavo 2019 m. gruodžio 19 d. (pagal spaudą ant voko), prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė 2020 m. gegužės 13 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnyje įtvirtintą terminą.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, Sprendimas buvo siųstas ne bendrovės teisininkei, o pačiai bendrovei. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad teisininkė, išeidama iš darbo, netinkamai perdavė atsakingam asmeniui jos žinioje buvusius bendrovės dokumentus, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų perdavimo akto, patvirtinančio, jog dokumentai buvo perduoti daugiau kaip po keturių mėnesių nuo teisininkės išėjimo iš darbo dienos. Teismas taip pat skeptiškai vertinamo pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas, žinodamas apie atsakovo sprendimus dėl priskaičiuotų didelių sumų mokėjimo ir bylinėdamasi dėl šių sprendimų, delsė domėtis šiuo klausimu.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustato teisės aktai, todėl negali būti laikomos objektyviomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl netenkino jo prašymo atnaujinti Komisijos Sprendimo apskundimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad visus teisinius klausimus bendrovėje sprendžia teisininkas. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. šiuo asmeniu buvo teisininkė R. R., kuri išėjusi iš darbo tinkami neperdavė kitam atsakingam asmeniui einamųjų bylų. Nutraukus darbo sutartį su R. R. tolimesnis pareiškėjo teisių gynimas nebuvo tinkamai vykdomas ne dėl bendrovės veiksmų, o dėl buvusios teisininkės netinkamai perduotų darbų ir netinkamo informavimo apie Komisijos Sprendimą. Pareiškėjo nuomone, šias aplinkybes galima traktuoti kaip svarbias, objektyvias ir nuo jo veiksmų nepriklausančias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti. Pareiškėjo įsitikinimu, terminas skundui dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo turi būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Specialioji norma (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) aiškiai įtvirtina nuostatą, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui; skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos; skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Akcentuotina, kad Komisijos Sprendime buvo aiškiai nurodyta ši apskundimo tvarka.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad pareiškėjas praleido Komisijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-162(7-136/2019) apskundimo terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, jog bendrovės teisininkė, išėjusi iš darbo, tinkami neperdavė kitam atsakingam asmeniui einamųjų bylų, neinformavo apie Komisijos Sprendimą, dėl ko tolimesnis pareiškėjo teisių gynimas nebuvo tinkamai vykdomas, o apie įsiteisėjusį Komisijos Sprendimą bendrovė sužinojo, kai pamatė areštuotą bendrovės atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog bendrovėje Komisijos Sprendimas buvo gautas 2019 m. gruodžio 19 d., tačiau į teismą dėl minėto sprendimo apskundimo pareiškėjas kreipėsi tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos termino skundui dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo paduoti praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo būti atidus ir rūpestingas, operatyviai reaguoti į bendrovėje gautus dokumentus. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. (kai bendrovėje buvo gautas Komisijos Sprendimas) iki 2020 m. gegužės 13 d. (kreipimosi į teismą dienos) nebuvo pakankamai aktyvus ir nesidomėjo Komisijos nagrinėjama byla pagal jo skundą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 1A-213 teisėtumo ir pagrįstumo, o veiksmų ėmėsi tik tuomet, kai Muitinės departamento 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 1A-213 buvo pradėtas vykdyti. Taigi pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išsakytus argumentus dėl praleisto skundui paduoti termino atnaujinimo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Komisijos Sprendimą. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, darytina išvada, jog nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jumps“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys