Civilinė byla Nr. 2S-1169-560/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12323-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 946,41 Eur turtinės ir 6 158,71 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-23 nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas įpareigotinas pateikti tiek ieškinio su priedais egzempliorių ar jų kopijų, kiek jis nurodė byloje dalyvaujančių asmenų. Į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai. Vien deklaratyvių ieškovo teiginių apie pareigūnų veiksmus nepakanka konstatuoti, kad byloje yra įrodinėjami pareigūnų tyčiniai veiksmai. Ieškovas įpareigotinas patikslinti trečiųjų asmenų sąrašą, pašalinant tuos trečiuosius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms sprendimas tiesioginės įtakos neturės.

3.       Ieškovas nurodo, kad jo atžvilgiu policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepateikia duomenų, ar šie pareigūnų veiksmai buvo apskųsti ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais pripažinti neteisėtais, nenurodo neteisėtumo pagrindo. Ieškovas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1-398-749/2014 ir 1-519-738/2014 jį nepagrįstai ir neteisėtai nuteisė, tačiau nenurodė, kokiu aukštesnės instancijos teismo procesiniu dokumentu šis neteisėtumas konstatuotas, ar nuosprendžiai buvo panaikinti nustačius, kad V. J. nepagrįstai pripažintas kaltu. Minėdamas apie policijos pareigūnų pažeidimus ieškovas jų neįvardija, todėl nėra aišku, apie kuriuo pareigūnus jis kalba. Ieškinyje dėstomos aplinkybės pateikiamos neaiškiai, painiai, įžeidžiamai, dėl ko ieškinio faktinis pagrindas tikslintinas, pateiktini aukščiau nurodytą veiksmų neteisėtumą patvirtinantys įrodymai. Ieškovas ieškinyje naudoja įžeidžią, užgaulią retoriką tiek valstybės įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu.

4.       Ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šioje byloje ieškovas taip pat pateikė ieškinį, neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Teismas darė išvadą, jog ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Siekiant apsaugoti atsakovą (jos atstovus), trečiuosius asmenis nuo nereikalingų ar perteklinių bylinėjimosi išlaidų, nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir aiškų bylos išnagrinėjimą, ieškovą įpareigojo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200  Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

2.       Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-23 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad patikslintą ieškinį ieškovas pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, priedų apimtis didelė. Trečiųjų asmenų skaičius nėra trūkumas, dėl kurio galima nepriimti ieškinio, teismas gali juos pašalinti. Ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs. „Įdarbinti asmenys“ nėra įžeidžiantis apibrėžimas. Nėra pagrindo manyti, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teismas nepagrįstai reikalauja užstato iš ieškovo, neteisėtai prievartauja jo turtą, reikalauja pirkti teisę į ieškinio pareiškimą. Teismai sistemingai pažeidinėja ieškovo teisę į procesinių dokumentų teikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovo finansinė padėtis yra bloga, jis negali skirti lėšų užstato sumokėjimui. Teismas galėjo įskaityti 200 Eur į teismų neteisėtai atsisakomų grąžinti žyminių mokesčių sumą. Ieškovas prašo priimti ieškinį, nereikalauti ieškinio originalo. Ieškovas pasirašė procesinius dokumentus saugiu elektroniniu parašu, todėl pasirinko nesinaudoti LITEKO VEP posistemiu. Prašo nereikalauti ieškinio ir jo priedų pateikti kiekvienai šaliai dėl didelio šių dokumentų kiekio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4.       Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria jam nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

5.       Apeliantas nesutinka su teismo reikalavimu pateikti teismui tinkamai pasirašytą ieškinį su priedais – pateikiant popierinį dokumentą (su priedais), pasirašytą originaliu parašu, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą, teikiamą naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Apelianto teigimu, jis, teikdamas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu), juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu, patvirtino savo tapatybę kitais būdais, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai, tame tarpe ir ieškinys, teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

6.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas, siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Dėl ieškovo nurodomo Aprašo ir jame reglamentuojamos procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, yra gausiai pasisakę tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek apygardų teismai savo nutartyse (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-761-614/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-612-254/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovui, jog jis, teikdamas ieškinį ir jo priedus ne elektroniniu būdu, privalo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienai šaliai (CPK 113 straipsnis).

7.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi, jo teigimu, trečiųjų asmenų skaičius nėra trūkumas, dėl kurio galima būtų nepriimti ieškinio. Savo ieškinyje ieškovas trečiaisiais asmenimis nurodė savivaldybės darbuotojus, prokurorus, teisėjus, ministrus, tai yra įvairius valstybės pareigūnus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje pateikiami įrodymai ir vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai. Nors teismas sutinka su apeliantu, jog trečiųjų asmenų gausa nėra trūkumas, dėl kurio teismas negalėtų priimti ieškinio, tačiau, ieškovui neįrodinėjant valstybės pareigūnų tyčios, pirmosios instancijos teismas turi teisę spręsti dėl šių asmenų pašalinimo iš proceso.

8.       Apelianto teigimu, ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškūs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą nenurodo policijos pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo pagrindo (ar veiksmai buvo apskųsti, pripažinti neteisėtais, kokie pareigūnai apelianto teigimu, atliko neteisėtus veiksmus ir pan.), t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas policijos pareigūnų  veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti aiškiai, kad priešinga šalis, gavusi ieškinio kopiją, galėtų parengti atsikirtimo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, sprendžia, jog ieškovo pateikto ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti.

9.       Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti 200 Eur užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis; teismas diskriminuoja apeliantą, apeliantas laikosi įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tai objektyvus elgesys, nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų,  reikšdamas nepagrįstus nušalinimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad toks sisteminis ieškinių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti ieškovą sumokėti nurodyto dydžio užstatą.

11.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius