Administracinė byla Nr. I2-3812-535/2024

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09452-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 28.2; 28.5; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. Ž. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2023-11-23 sprendimą Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-NT-10898; 2) įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą; 3) priteisti iš Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovės Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2023-11-14 el. paštu iš Tarnybos gavo atsakymą į 2023-10-09 skundą-prašymą. Su atsakymu nesutinka.

Paaiškina, kad Tarnybos darbuotojai gerai žinodami jo turtinę ir sveikatos padėtį jau kelintą karta pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (tolia – Įstatymas) 3, 7, 9, 11, 12 ir 14 straipsnius. Nesiima priemonių, kad palengvinti susidariusią padėtį į kurią patys jį įvėlė. Nei Tarnybos direktorė, kuri iki šios dienos nepateikė atsakymo į jo skundą- prašymą, nei kiti darbuotojai, kuriems galimai iškilo interesų konfliktas, neperdavė skundo nagrinėjimo tiesioginiams viršininkams, kuriems jie pavaldus, t. y. Komisijai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ko pasėkoje yra priverstas teisminiu būdu gintis        nuo valstybės institucijų tyčinio neveikimo jo nekilnojamo turto gadinimo, diskriminacijos ir galimo persekiojimo dėl įsitikinimų. Principas valdžia dirba žmogui ir vieno langelio principas, jo atveju nesuveikia.

Pareiškėjas mano, kad sprendimas priimtas šališkai ir galimai bandant nuslėpti nusikalstamą veiką. Valstybė nepaisant pasirašytos tarptautinės Neįgaliųjų teisių konvencijos 2011 m. nuolatos blogina sąlygas gaunant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kiekius ir kokybę. Sprendimas galimai politizuotas. Bandoma nuslėpti partijų galimai neteisėtas veikas ir priimtus įstatymus.

Informuoja, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra bylos (Nr. I2-l-1443-484/2023, Nr. AS-562-556/2023, Nr. I2-6279-816/2023, Nr. I2-10113-811/2023, Nr. AS-638-624/2023, Nr. l2-11851/2023, Nr. 12-12818-484/2023), kurios tiesiogiai susijusios su šia byla, .tuo pačiu tiesiogiai susiję ir su byla Nr. e2-615-1150/2023, kuri išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose. Ko pasėkoje sužlugdyta teisminė gynyba pirmos instancijos teisme. Kurią Tarnyba galimai tyčia bando sužlugdyti, nes Tarnyba ir jos darbuotojas, kuris priiminėja sprendimus gali tapti priešieškinio pagalba vienu iš atsakovų savo tyčinių neveikimu ir sprendimais padariusiu ir toliau darančių didelę žalą jo turtui.

Pareiškėjas nurodo, kad yra neįgalus, neturintis teisinio išsilavinimo, jo pajamas sudaro tik Valstybės paskirta neįgalumo pensiįa, jis negali pasisamdyti advokato, kuris jį atstovautų teisminiuose procesuose į kuriuos jį įvėlė įvairios Valstybės institucijos, kurios galimai tyčia neatlieka savo funkcijų sąžiningai ir laiku.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje; sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba.

Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra ne kartą pažymėjo, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 str. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 str. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 str. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.) principus (LVAT 2022-05-11 adm. b. Nr. A-1710-520/2022).

Nagrinėjamu atveju, Tarnyba prieš atsisakydama pakeisti antrinę teisinę pagalbą paskirtą teikti advokatę L. U. (toliau – Advokatė), atliko pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą (kaip minėta, Pareiškėjas prašymą keisti Advokatę grindė tik tuo, kad Advokatė atsisako papildyti skundą skyriumi apie galimai vykdomą diskriminaciją ir paminėti generalinį komisarą), kreipėsi į Advokatę, prašydama paaiškinti aplinkybes, siekiant įvertinti susidariusią situaciją. Advokatė pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad su pareiškėju ne vieną kartą bendravo, išklausė jo poziciją, parengė skundą. Vien ta aplinkybė, kad Advokatė į parengtą skundą neįtraukė reikalavimų, pagrįstų subjektyvia pareiškėjo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp pareiškėjo ir Advokatės yra kilęs interesų konfliktas, ir keisti advokatę kitu advokatu.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimai papildyti skundą apie galimai vykdomą diskriminaciją ir keliant klausimą dėl generalinio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neatsižvelgiant į Advokatės patarimus, kaip jau buvo minėta, vertintini subjektyvia pareiškėjo pozicija, o reikalavimas atlikti tokius veiksmus galimai neturi teisinės perspektyvos. Be kita ko, Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, gali būti pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį - garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (LVAT 2007-05-31 nutartis adm. b. Nr. Al 7- 565/2007, 2008-04-24 nutartis adm. b. Nr. A442-693/2008, 2009-04-30 nutartis adm. b. Nr. A63- 558/2009, 2010-11-24 nutartis adm. b. Nr. A63-1579/2010, 2014-03-31 nutartis adm. b. Nr. A575- 636/2014, 2016-01-19 nutartis adm. b. Nr. EA-8-143/2016).

Atsakovė teigia, kad įvertinus minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad buvo pagrįstai atsisakyta pakeisti Advokatę kitu advokatu, nenustačius, kad tarp pareiškėjo ir Advokatės yra interesų konfliktas ar Advokatė negali teikti antrinės teisinės pagalbos šioje byloje.

Nurodo, kad Tarnyba nesutinka ir su pareiškėjo reikalavimu priteisti jam neturtinę žalą. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįvardijo konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia neturtinės žalos reikalavimą, bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

Atsakovė mano, kad Tarnybos 2023-11-08 sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti Advokatę, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie patirtą žalą. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio. Šių aplinkybių kontekste, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalą.

Dėl kitų skunde keliamų reikalavimų Tarnyba plačiau nepasisako, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais, nesusiję su skundžiamu Tarnybos sprendimu ir yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Teisingumo ministerijos nuostatais, Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti Tarnybos priimtų sprendimų bei spręsti dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų nėra aplinkybė, kurios pagrindu Teisingumo ministerija turėtų dalyvauti šiame procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką Teisingumo ministerijos teisėms ar pareigoms gali turėti teismo priimtas procesinis sprendimas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių Teisingumo ministerijos suinteresuotumą bylos baigtimi, prašo pašalinti Teisingumo ministeriją iš šio proceso.

Pareiškėjas A. Ž. teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Tarnyba į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.  Teisingumo ministerija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2023-11-13 sprendimo Nr. (8.1Mr)ATP-B-2023-NT-10898, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2023-10-09 prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo pakeisti advokatą ir neturtinės žalos priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023-08-07 kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (tyrimo medžiagos Nr. M-l-01-44972-23) dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus 2023-08-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo.

Tarnyba 2023-08-17 sprendimu Nr. (8.1Mr) TP-23-T-10898 (su vėlesniais sprendimo pakeitimais) suteikė antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti Advokatė.

Tarnyboje 2023-10-09 gautas pareiškėjo prašymas pakeisti paskirtą Advokatę, kadangi Advokatė atsisako papildyti skundą skyriumi apie galimai vykdomą diskriminaciją ir paminėti generalinį komisarą, kuris neatsakė į jam asmeniškai adresuotą skundą.

Tarnyboje 2023-10-26 gautas Advokatės pranešimas, kuriame Advokatė nurodė, kad surašė skundo projektą ir išsiuntė pareiškėjui. Tačiau papildomai pareiškėjas pageidavo, kad Advokatė papildytų skundą tuo, jog jis nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aptartoje situacijoje buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo. Taip pat pareiškėjas pageidavo, kad skunde būtų išdėstyti argumentai keliant klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn policijos generalinį komisarą. Advokatė nurodo ir tai, kad įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, ir matydama, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama situacija, atsisakė juos rašyti, bei apie tai informavo pareiškėją.

Tarnyba, išanalizavusi situaciją, 2023-11-08 sprendimu atsisakė pakeisti Advokatę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas ir kiti teisės aktai.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos priima Tarnyba. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo pasiūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes.

Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr. pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-575-335/2012; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017). Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Būtina taip pat atsižvelgti į, be kita ko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 4 punktas) principus (žr. pvz., LVAT 2017-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei LVAT formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normos neįpareigoja Tarnybos gauti pareiškėjo sutikimo dėl paskirto advokato pakeitimo, ar iš anksto informuoti pareiškėją, jog tokia galimybė yra svarstoma.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo (Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Tarnyba gavusi pareiškėjo prašymą pakeisti Advokatę kitu advokatu ir siekdama objektyviai išnagrinėti bei įvertinti pareiškėjo nusiskundimus dėl teikiamos antrinės teisinės pagalbos, kreipėsi į Advokatę su prašymu pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo eigą ir paaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Advokatė 2023-10-26 pranešime nurodė, kad surašė skundo projektą ir išsiuntė pareiškėjui. Tačiau papildomai pareiškėjas pageidavo, kad Advokatė papildytų skundą tuo, jog jis nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aptartoje situacijoje buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo. Taip pat pareiškėjas pageidavo, kad skunde būtų išdėstyti argumentai keliant klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn policijos generalinį komisarą. Advokatė nurodo ir tai, kad įvertinusi ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, ir matydama, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjama situacija, atsisakė juos rašyti, bei apie tai informavo pareiškėją.

 LVAT yra akcentavęs, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai (žr., pvz., 2010-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje. Nr. eA-8- 143/2016). Pastarųjų pareiga yra užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamojo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.

Iš 2023-10-26 Advokatės pateikiamos informacijos matyti, kad pareiškėjas pageidavo skundą papildyti tuo, jog jis nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aptartoje situacijoje buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo. Taip pat pageidavo, kad skunde būtų išdėstyti argumentai keliant klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn policijos generalinį komisarą. Pareiškėjas teigia, kad Advokatė atsisakė papildyti skundą, nors jis pateikė dokumentus patvirtinančius jo diskriminaciją. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikia duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama netinkamai.

Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Advokatė, teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atliko eilę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų, susipažino su pareiškėjo byla, teikė konsultacijas, parengė skundą, tuo tarpu perkelti šį pavedimą kitam advokatui būtų ne tik kad neteisinga, bet ir neefektyvu bei neekonomiška valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų kontekste (Įstatymo 3 str. 2 p.), kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėjo dokumentais, išanalizuoti juos, konsultuoti pareiškėją, rengti procesinius dokumentus ir t. t.

Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusias su atstovavimu ir bylos eiga. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT 2014-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014, 2016-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3648-602/2016 ir kt.).

LVAT 2010-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014-03-31 nutartyje administracinėje byloje Nr.A-575-636/2014 LVAT konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjui ja piktnaudžiaujant, net nesvarstant pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo. LVAT pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą esant, jo manymu, interesų konfliktui.

Kaip minėta, Įstatymas nustato, jog suteiktas advokatas pakeičiamas, jeigu: 1) yra nustatomas interesų konfliktas; 2) yra kitos svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunde teismui, nei skunde-prašyme Tarnybai nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jo interesus teisme negali atstovauti paskirta Advokatė, nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Kaip matyti iš pateikto atsakovės atsiliepimo, prie šio atsiliepimo pateikiamo Advokatės paaiškinimo, susirašinėjimo el. paštu tarp pareiškėjo ir Advokatės, pareiškėjas ne kartą bendravo su jam paskirta Advokate, advokatė susipažino su vykdomosios bylos medžiaga, renka reikalingus dokumentus, bendrauja su pareiškėju.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam yra teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba. Tai paneigiančių konkrečių ir tinkamai apibrėžtų argumentų pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo reikalavimai papildyti skundą apie galimai vykdomą diskriminaciją ir keliant klausimą dėl generalinio komisaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neatsižvelgiant į Advokatės patarimus vertintini subjektyvia pareiškėjo pozicija, o reikalavimas atlikti tokius veiksmus galimai neturi teisinės perspektyvos.

Pažymėtina, kad Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad advokatui draudžiama ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų, tenkinti neteisėtus kliento prašymus, reikalavimus arba talkinti klientui teisei ir teisėtumui priešingoje veikoje.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, gali būti pripažintas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį - garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus

Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo Tarnybos sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas ir teismų praktiką, bei motyvavus teisės normų taikymą.

Pareiškėja skunde taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje nustatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Šiuo sprendimu konstatavus, kad Tarnyba vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, veiksmai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, akivaizdu, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas ar vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, skundas ir šioje apimtyje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos teisėms ar pareigoms gali turėti teismo priimtas procesinis sprendimas, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos suinteresuotumą bylos baigtimi, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja