Civilinė byla Nr. e2A-227-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02994-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.13; 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.3.1.20.(S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 21 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirginėlis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8040-1003/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirginėlis“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šiaulių svarainis“ dėl teisės pripažinimo žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto pateikimo procedūrą tęsti be atsakovės valdymo organo sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Geodezijos linija“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žirginėlis“ pareikštu ieškiniu atsakovei sodininkų bendrijai „Šiaulių svarainis“ prašė pripažinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorės UAB „Žirginėlis“ bei projekto rengėjos UAB „Geodezijos linija“ teisę be atsakovės sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ ir (ar) bendrijos valdymo organo – bendrijos valdybos – sutikimo, vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, teikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti projekto iniciatorės UAB „Žirginėlis“ užsakymu parengtą projekto rengėjos UAB „Geodezijos linija“ parengtą 1,8204 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.                      Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, nuo 2011 m. vasario 11 d. būdama 1,8204 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, nusprendė pertvarkyti jai priklausantį žemės sklypą pagal UAB „Geodezijos linija“ parengtą projektą, padalijant žemės sklypą į du ir daugiau žemės sklypų. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos parengtus reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės) 62, 62.5 punktais, ieškovė žemės sklypo pertvarkymui, projekto derinimui privalėjo gauti atsakovės valdymo organo sutikimą, kadangi ieškovei priklausantis žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos teritoriją. Atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, prašomo sutikimo nedavė, sutikimo nedavimą pateisinančių priežasčių neatskleidė.

 

3.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovė sodininkų bendrija „Šiaulių svarainis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad ieškovės prašymą dėl projekto derinimo turi apsvarstyti ir sprendimą priimti sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas. Be to, atsakovė mano, kad ieškovės pateiktas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jį rengiant padaryta esminių klaidų, t. y. nėra pateikta Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, naujai formuojami sklypai yra neracionalaus dydžio ir ribų, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai sodų bendrijoje, kuri yra poilsio zona, projekte neišspręsti įvažiavimo į žemės sklypus, prijungimo prie centralizuotų inžinerinių tinklų klausimai.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė sodininkų bendrijai „Šiaulių svarainis“ iš UAB „Žirginėlis“ 2 390 Eur teisinių paslaugų išlaidas, priteisė valstybei iš UAB „Žirginėlis“ 21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

 

5.                      Teismas nurodė, kad nors šalys teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose neneigė, jog ieškovės žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ teritoriją bei neneigė ieškovės pareigos suderinti projektą su sodininkų bendrija, tačiau trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad ieškovei priklausantis 1,8204 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ teritorijoje, o tik ribojasi su minimos sodininkų bendrijos teritorija. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) taip pat patvirtino, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas nėra sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ teritorijoje, o tik ribojasi su sodininkų bendrijos žemės sklypais. Teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovai patvirtino, jog ieškovės žemės sklypas nepatenka į sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ teritoriją, o Savivaldybės atstovas paaiškino, kad nežino, kodėl Savivaldybės atstovas priėmė sprendimą įpareigoti ieškovę derinti projektą su atsakove, galimai vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, pažymėdamas, kad ieškovė gali teikti Savivaldybei prašymą atnaujinti Savivaldybės sprendimo apskundimo terminą. Teismo posėdyje pasisakę proceso dalyviai laikėsi vieningos nuomonės, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti Taisyklių 62.5 punktą ir derinti projektą su sodininkų bendrija.

 

6.                      Teismo nuomone, ieškovė, kaip rūpestinga, atidi susiklosčiusių teisinių santykių dalyvė, nuosavybės teise valdanti 1,8204 ha žemės sklypą, gavusi Savivaldybės išduotų Reikalavimų sąrašą turėjo ir galėjo išsiaiškinti, ar jai priklausantis žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos teritoriją, kad ji turi pareigą pagal Savivaldybės Reikalavimus derinti projektą su sodininkų bendrija, tačiau ieškovės atstovai patvirtino, jog Savivaldybės nurodyti reikalavimai ieškovei nekėlė abejonių, Savivaldybės sprendimo ieškovė neskundė administracine tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovės lengvabūdiškas pasitikėjimas Savivaldybės sprendimu neturi sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kuriai nagrinėjamu atveju nenumatyta nei teisė, nei pareiga derinti su ieškove ginčo projektą.

 

7.                      Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviai neišsakė abejonių, jog ieškovė negali teikti Savivaldybei prašymo dėl naujų Reikalavimų derinti projektą išdavimo, be to, net gavusi nepalankų jai sprendimą ieškovė jį gali skųsti administracine skundų nagrinėjimo tvarka. Savivaldybės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė gali teikti Savivaldybei prašymą atnaujinti Savivaldybės sprendimo apskundimo terminą.

 

8.                      Teismas darė išvadą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis 1,8204 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ teritorijoje, šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimui nereikalingas sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ sutikimas, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, neatitinkantį Taisyklių 62, 62.5 punktų reikalavimų.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Žirginėlis“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą – ieškovės UAB „Žirginėlis“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Šiaulių svarainis“ atmesti, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti 9 pastraipą: „Teismo nuomone, ieškovė, kaip rūpestinga, atidi susiklosčiusių teisinių santykių dalyvė, nuosavybės teise valdanti 1,8204 ha žemės sklypą, gavusi Savivaldybės išduotų Reikalavimų sąrašą turėjo ir galėjo išsiaiškinti, ar jai priklausantis žemės sklypas patenka sodininkų bendrijos teritoriją, jog ji turi pareigą pagal Savivaldybės Reikalavimus derinti projektą su sodininkų bendrija, tačiau ieškovės atstovai patvirtino, jog Savivaldybės nurodyti reikalavimai ieškovei nekėlė abejonių, Savivaldybės sprendimo ieškovė neskundė administracine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovės lengvabūdiškas pasitikėjimas Savivaldybės sprendimu neturi sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kuriai nagrinėjamu atveju nenumatyta nei teisė, nei pareiga derinti su ieškove ginčo projektą.“; teismo sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

 

9.1.       Įsiteisėję administraciniai aktai yra galiojantys, vykdytini ir sukuriantys subjektams, tame tarpe ir ieškovei, atitinkamas teises ir pareigas. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, netinkamai vertino ieškovės veiksmų teisėtumą. Likusioje dalyje su teismo sprendimu ieškovė sutinka. Būtinybę suderinti projektą su sodininkų bendrija 2020 m. spalio 27 d. nurodė Šiaulių rajono savivaldybės administracija derinimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Šiaulių rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyrius nurodė pastabą, kad projektas nėra suderintas su sodų bendrija. Ieškovei šis viešojo administravimo subjekto įpareigojimas yra privalomas ir vykdytinas.

   

9.2.       Ieškovei priklausantis žemės sklypas nėra sodininkų bendrijos teritorijoje, tačiau ribojasi su sodininkų žemės sklypais. 2008 metais vyko analogiškos procedūros, tada Savivaldybė irgi nederino sprendinių be sodininkų bendrijos sutikimo, Savivaldybės sprendimas buvo skundžiamas, tačiau administracinis teismas atmetė ieškovės skundą. Akivaizdu, kad Savivaldybės sprendimas nederinti projekto be atsakovės sutikimo yra galiojantis, jo apskundimo terminą ieškovė praleido ir neskundė, manydama, kad Savivaldybės sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, tad atsakovės sutikimas dėl projekto suderinimo ieškovei yra privalomas.

 

9.3.       Įsiteisėję administraciniai aktai yra galiojantys, vykdytini ir sukuriantys subjektams, tame tarpe ir ieškovei, atitinkamas teises ir pareigas, todėl teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei 2020 m. spalio 27 d. nurodė Šiaulių rajono savivaldybės administracija derinimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Šiaulių rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyrius nurodė pastabą, kad projektas nėra suderintas su sodų bendrija, teisėtumą, ieškovės pareigą laikytis įsiteisėjusio viešojo administravimo subjekto sprendimo, dėl ko teismas sprendimo 9 pastraipoje padarė nepagrįstą išvadą. Teismo sprendime nenurodoma, kuo pasireiškė ieškovės „lengvabūdiškas pasitikėjimas“. Teismo sprendimas šioje dalyje nėra tinkamai motyvuotas ir neatitinka tokio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų.

 

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė sodininkų bendrija „Šiaulių svarainis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

 

10.1.       Ieškovė yra juridinis asmuo, atstovaujamas profesionalaus teisininko. Pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdą ir teikdama teismui ieškinį bei jį įrodinėdama, ieškovė nekvestionavo projekto rengimą organizuojančios Šiaulių rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Priešingai, ieškiniu buvo įrodinėjami, tačiau neįrodyti, neteisėti, kalti atsakovės sodininkų bendrijos „Šiaulių svarainis“ pirmininko veiksmai, jo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą projekto derinimui, jo piktnaudžiavimas teise ir pan. Priešingai, skundžiamu teismo sprendimu buvo neginčijamai nustatyta, kad atsakovė neturėjo pareigos duoti minėtą sutikimą.

 

10.2.       Visiškai teisingas ir pagrįstas, todėl iš teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo nešalintinas, CPK įtvirtintam teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui neprieštaraujantis teismo teiginys: „ieškovės lengvabūdiškas pasitikėjimas Savivaldybės sprendimu neturi sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kuriai nagrinėjamu atveju nenumatyta nei teisė, nei pareiga derinti su ieškove ginčo projektą.“ Atsakovė šioje byloje patyrė ne tik bylinėjimosi išlaidas, bet ir nepatogumus, susijusius su ilgai užsitęsusiu teismo procesu. Atsakovės nuomone, ieškovė, ieškiniu pateikdama jai aiškiai nepagrįstą reikalavimą, o, be to, dar ir šį apeliacinį skundą, sukelia jai neigiamus padarinius ir piktnaudžiauja teise.

 

10.3.       Skundžiamu teismo sprendimu yra atmestas ieškinys atsakovės, kaip juridinio asmens, šioje situacijoje neprivalančio duoti sutikimą projekto derinimui, atžvilgiu. Šiuo teismo sprendimu nėra pripažinti negaliojančiais ar panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priimti sprendimai. Bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviai neišsakė abejonių, kad ieškovė negali teikti Savivaldybei prašymo dėl naujų Reikalavimų derinti projektą išdavimo, be to, net gavusi nepalankų jai sprendimą ieškovė jį gali skųsti administracine skundų nagrinėjimo tvarka.

 

10.4.       Apeliantė, nesivadovaudama savo pačios apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (apeliacinio skundo 23 punktas), šiuo skundu prašo pakeisti priimtą iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, pašalinant iš jo 9 pastraipą, kuria teismas nenustatė jokio juridinę reikšmę turinčio fakto, o tik išsakė teisingą ir pagrįstą savo nuomonę dėl ieškovės atidumo, rūpestingumo ginant savo pažeistas teises.

 

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo ginčą spręsti teismui savo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą neprivaloma derinti su sodininkų bendrijos pirmininku.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  

12.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

13.                      Apeliacine tvarka nėra skundžiamas šioje byloje kilusio ginčo dėl teisės pripažinimo žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto pateikimo procedūrą tęsti be atsakovės valdymo organo sutikimo išnagrinėjimo rezultatas, apeliantei vien siekiant kai kurių motyvų iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinimo.

 

14.                      Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie dalyvavusiems byloje asmenims vertintini kaip prejudiciniai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1623-381/2018; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014; 2007 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-364-186/2007).

 

15.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos tokios CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo sąlygos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

 

16.                      Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018). 

 

17.                      Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktus; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

18.                      Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Kita vertus, kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad aiškinimas, jog byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas). Nors šiuo atveju šie išaiškinimai pateikti dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, jie aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

 

19.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį dėl teisės pripažinimo žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto pateikimo procedūrą tęsti be atsakovės valdymo organo sutikimo iš esmės grindė tuo, kad ieškovė neturi pareigos derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto su atsakove, nes ieškovei priklausantis žemės sklypas nėra atsakovės teritorijoje. Apeliantė sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šioje dalyje padarytų teismo išvadų nekvestionuoja. Tačiau ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti 9 pastraipą: „Teismo nuomone, ieškovė, kaip rūpestinga, atidi susiklosčiusių teisinių santykių dalyvė, nuosavybės teise valdanti 1,8204 ha žemės sklypą, gavusi Savivaldybės išduotų Reikalavimų sąrašą turėjo ir galėjo išsiaiškinti, ar jai priklausantis žemės sklypas patenka sodininkų bendrijos teritoriją, jog ji turi pareigą pagal Savivaldybės Reikalavimus derinti projektą su sodininkų bendrija, tačiau ieškovės atstovai patvirtino, jog Savivaldybės nurodyti reikalavimai ieškovei nekėlė abejonių, Savivaldybės sprendimo ieškovė neskundė administracine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovės lengvabūdiškas pasitikėjimas Savivaldybės sprendimu neturi sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kuriai nagrinėjamu atveju nenumatyta nei teisė, nei pareiga derinti su ieškove ginčo projektą.“.

 

20.                      Pažymėtina, kad ieškovė, skųsdama šią teismo sprendimo motyvų dalį, nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip tokie teismo sprendime nurodyti motyvai galėtų sukelti jai nepageidaujamas ar neigiamas pasekmes. Kaip jau minėta, apeliacine tvarka gali būti skundžiamos ir peržiūrimos pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t.y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, jei tai daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, t. y. sukurtų prejudicinius faktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados gali turėti prejudicinę reikšmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio nuostatas prejuducinę galią turi teismo nustatytos aplinkybės, bet ne tokių aplinkybių teisinis vertinimas. Vien tai, jog tam tikras faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kitaip nei jas vertina apeliantė, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantė turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

 

21.                      Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo 9 punkte nurodytų motyvų ginčijimo yra nepagrįstas, nes apeliantė tinkamai nepagrindė, kad ginčijami teismo sprendime nurodyti motyvai daro poveikį jos teisėms ar pareigoms, jos teisiniam statusui ir gali jai sukurti teisinius padarinius ateityje, t. y. nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas suteikti jai galimybę apeliaciniu skundu kvestionuoti apskųsto teismo sprendimo motyvus, kad tai atitiktų civilinio proceso tikslus ir principus, todėl apeliantės skunde suformuluoti reikalavimai negali būti apeliacijos objektu. 

 

22.                      CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas nutraukti apeliacinį procesą atitinka teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-784-407/2022, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1570-866/2020).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

23.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).        

 

24.                      Atsakovė sodininkų bendrija „Šiaulių svarainis“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 340 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (teisinė konsultacija dėl priimto teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentų bei reikalavimo, susipažinimas su apeliaciniu skundu, procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą - rengimas ir klientės supažindinimas su procesiniu dokumentu bei jo pateikimas teismui). Nors apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliacinį procesą nutraukti apeliacinis procesas baigiamas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl apeliantės veiksmų. Todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti 340 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

25.                      Nutraukus apeliacinį procesą, apeliantei grąžintinas 2023 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtas 105 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliantei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

 

n u t a r i a:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirginėlis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo, nutraukti. 

Priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Šiaulių svarainis“, juridinio asmens kodas 302642896, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirginėlis“, juridinio asmens kodas 144893013, 340 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žirginėlis“, juridinio asmens kodas 144893013,   2023 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminį mokestį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                       Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

 

                Egidijus Mockevičius

 

        Lina Muchtarovienė