Civilinė byla Nr. e2A-485-863/2024

Teisminio proceso Nr.

2-49-3-02008-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.8.2; 3.3.1.20 

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAY“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAY“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Voitura“.

 

Teisėjų kolegija 

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GLOBAY“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž., prašydama priteisti iš atsakovo 20 000 žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė ieškinyje pateikė ginčo, kilusio dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo sutarties pažeidimo, nagrinėjimo teismuose chronologiją. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalaudama dėl komercinės paslapties atskleidimo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, po ko, 2020 m. balandžio 22 d. buvo priimtas teismo įsakymas. 2020 m. balandžio 28 d. atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti iš atsakovo baudą ir nuostolius, susidariusius dėl Konfidencialios informacijos apsaugos sutarties pažeidimo. 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas po daugiau nei 5 mėnesių ieškinį paliko nenagrinėtą dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo; ieškovei apskundus minėtą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. 2021 m. birželio 28 d. ieškovei kreipusis su prašymu į Darbo ginčų komisiją, veikiančią prie Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) dėl ginčo dėl darbo teisės išnagrinėjimo, prašant priteisti iš atsakovo 10 000 Eur baudą, Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas ieškovė praleido 3 mėnesių formalųjį pareiškimui pateikti senaties terminą, paliko pareiškimą nenagrinėtu. 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei kreipusis į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl baudos priteisimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai, išnagrinėję civilinę bylą Nr. e2-273-759/2022, 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės pareikštą ieškinį atmetė, nurodant, kad praleistas 6 mėnesių ieškiniams dėl netesybų (baudos) senaties terminas ir praleisto termino neatnaujino. Ieškovei dėl tokio sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1008-861/2022, apeliacinį skundą atmetė. Ieškovė pateikė ir kasacinį skundą, tačiau kasacinis skundas priimtas nebuvo.

1.2.                      Ieškovė pasisakė dėl pareikšto ieškinio reikalavimų netapatumo minėtame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendime išnagrinėtam reikalavimui. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimas (dalykas) ir jo kilmė šioje ir jau prieš tai nagrinėtoje byloje skiriasi iš esmės. Ieškovė siekia taikyti atsakovui skirtingą atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą formą. Nurodė, kad reiškia reikalavimą, kurį kildina ne iš netesybų instituto, kuriam taikoma sutrumpinta 6 mėnesių ieškinio senatis, tačiau kildina iš žalos instituto, kuriam taikomas 3 metų senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) ir pagal Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad teikiant reikalavimą dėl netesybų ir dėl žalos atlyginimo skiriasi ir ieškinio įrodinėjimo specifika. Ieškiniams dėl netesybų nėra keliamas reikalavimas pagrįsti žalos dydį, nes jis jau yra susitartas konkrečia pinigų suma, užtenka tik įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir patį žalos atsiradimo faktą. Tuo tarpu ieškiniuose dėl nuostolių atlyginimo būtina įrodyti žalos dydį, kas nebuvo analizuojama prieš tai nagrinėtoje byloje. 

1.3.                      Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsidarbino ieškovės bendrovėje vadybininku darbui su tiesioginiu klientų aptarnavimu ir dirbo iki 2019 m. spalio 17 d. 2019 m. balandžio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Konfidencialios informacijos apsaugos sutartis (toliau – ir Sutartis). Darbuotojas Sutartimi įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis Sutarties sudarymo dieną ar kurios bus sukurtos Sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai) (Sutarties 2.1 punktas). Darbuotojas taip pat įsipareigojo neterminuotai neišnešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, telefoninio, faksimilinio ar internetinio ryšio priemonėmis ar kitomis priemonėmis, kurios bus prieinamos šios sutarties galiojimo metu. Informacijos laikmenų išnešimas iš darbo vietos galimas tik bendrovės pavestų darbų vykdymo tikslais, gavus išankstinį įmonės vadovo raštišką leidimą (Sutarties 2.2 punktas). Darbuotojas įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių konfidencialiai informacijai išsaugoti ir jos saugumui užtikrinti, įskaitant, tačiau neapsiribojant organizuoti bendrovėje konfidencialios informacijos apsaugą (Sutarties 2.4.1 punktas) bei laikyti ir saugoti konfidencialią informaciją tokiu būdu, kuris neleistų tretiesiems asmenims jos gauti be darbuotojo ir darbdavio žinios (Sutarties 2.4.2 punktas). Darbuotojas įsipareigojo nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais turimos konfidencialios informacijos (Sutarties 2.6 punktas). Tuo tarpu darbuotojas, neįvykdęs šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, įsipareigojo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos, taip pat bet kokios sankcijos sumokėtos darbdavio klientams ar kitiems tretiesiems asmenims. Šalys susitarė, kad minimaliais bendrovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 10 000 Eur (Sutarties 3 punktas).

1.4.                      Ieškovės teigimu, bendrovė buvo perdavusi atsakovui kaip darbuotojui 210 klientų sąrašą per bendrovės valdomą Infotrans programą, elektroninio pašto, Online excel ir kitas sistemas. Akcentavo, kad visos atsakovo naudotos sistemos bei jo naudotas elektroninis paštas buvo apsaugoti tik jam žinomu slaptažodžiu, todėl duomenys nebuvo viešai prieinami. Be kita ko, jokie asmenys (ne darbuotojai) negalėjo laisvai patekti į darbovietės patalpas. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo darbo logistikos srityje praktikos ir visa perduota informacija buvo ne tik konfidenciali, bet ir unikali. Atsakovas dirbo su tiesioginių klientų aptarnavimu, todėl ne tik turėjo bendrovės klientų ir jos atstovų sąrašą, bet ir disponavo komercine informacija skirta sutartims (turiniu ir terminais), deryboms prieš sutarčių pasirašymą. M. Ž. specializavosi būtent darbe su klientų administravimu, kurio darbas buvo palaikyti asmeninius ryšius su bendrovės klientais telefonu ir e-paštu dėl transporto sandorių sudarymo, kainų derinimo ir projektų administravimo. Ieškovės vertinimu, jam buvo nesudėtinga prisidengiant savo vardu kaip buvusiu UAB „GLOBAY“ darbuotoju pasinaudoti ir atskleisti komercinę ir konfidencialią informaciją.

1.5.                      Ieškovė nurodė, kad 2020 m., maždaug vasario mėnesį, bendrovės atstovai gavo informaciją e-paštu, kad M. Ž. dirba konkuruojančioje įmonėje UAB „Voitura“. Abi bendrovės yra registruotos Lietuvos teritorijoje ir užsiima analogiška veikla – organizuoja krovinių, tai yra, būtent transporto priemonių pervežimą klientams Europoje. Viešoje erdvėje (www.linkedin.com internetiniame tinklapyje) informacija, jog atsakovas UAB „Voitura“ įsidarbino nuo 2019 m. lapkričio mėnesio (iš karto palikęs darbą UAB „GLOBAY“). Iš gautos korespondencijos 2020 m. vasario 12 d., atsakovas šioje įmonėje pristatė kaip ryšių su klientais vadybininkas. 2020 m. kovo mėn. ir vėliau pakartotinai 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. UAB „GLOBAY“ atstovas pateikė klientams užklausas dėl M. Ž. tiesioginio komunikavimo su įmonės klientais, kaip pirminio iš konkuruojančios įmonės, o ne tęstinio bendravimo. Pažymėjo, kad keletas svarbių bendrovės klientų, tai yra, užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad M. Ž. bendravo su klientu per paskutinius 4-5 mėnesius iš kitos įmonės. Pažymėjo, kad 2019 m. M. Ž. išskirtinai atstovavo UAB „GLOBAY“ santykiuose su išskirtiniu klientu (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su (duomenys neskelbtini) turėjo susitarimus Italija – Italija, Vokietija – Vokietija maršrutais. Kontrakto konfidencialia informacija apie kainas ir galiojimo terminus M. Ž. disponavo ir tiesiogiai buvo atsakingas už susitarimo su klientu įgyvendinimą ir pratęsimą 2020 m. Atsakovas žinojo, kad yra atliktas preliminarus susitarimas dėl naujo kontrakto pratęsimo 2020 m. pagal 2019 m. komercines kainas. Bendrovėje vykdavo/vyksta vadybininkų teikiamų ataskaitų aptarimai, susirinkimai, kuriuose derinamos paslaugų kainos, bei dirbamas komandinis darbas, kuriuose dalyvauja vadybininkai. Nors paslaugų kainą buvo suderėta pratęsti pagal tas pačias (anksčiau buvusias) kainas, bet nuo 2020 m. sausio 1 d. dėl UAB „GLOBAY“ nežinomų priežasčių nepratęsė sutarties su ieškovės bendrove. Tuo tarpu 2020 m. vasario mėn. UAB „Voitura“, per kitą vadybininką (P. R. <(duomenys neskelbtini)>) pradėjo siųsti į UAB „GLOBAY“ e-paštą UAB „GLOBAY“ kliento (duomenys neskelbtini) krovinių pasiūlymus tokiais pačiais maršrutais, tik ženkliai mažesnėmis kainomis. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) maršrutu UAB „GLOBAY“ kontraktinė kaina skyrėsi 250 Eur nuo UAB „Voitura“ siūlomos, t. y. nuo UAB „GLOBAY“ 1 000 Eur, UAB „Voitura“ siūlė 750 Eur. (duomenys neskelbtini) maršrutu UAB „GLOBAY“ kontraktinė kaina skyrėsi 200 Eur nuo UAB „Voitura“ siūlomos, t. y. nuo UAB „GLOBAY“ 700 Eur, UAB „Voitura“ siūlė 500 Eur. Esant tokioms išaiškėjusioms pirminėms aplinkybėms ieškovė suprato, kad M. Ž. pasinaudodamas UAB „GLOBAY“ konfidencialia informacija sąmoningai atskleidė šią informaciją konkuruojančiai įmonei UAB „Voitura“ ir tuo pagrindu UAB „Voitura“ perėmė UAB „GLOBAY“ susitarimą su klientu.

1.6.                      Ieškovės teigimu, atsakovas ne šiaip netyčia atskleidė konfidencialią informaciją, bet įsidarbino konkuruojančioje įmonėje ir sąmoningai tiesiogiai bendravo su UAB „GLOBAY“ klientais ir klientų atsakingais asmenimis. Naudojosi ir atskleidė UAB „GLOBAY“ duomenų bazėje sukaupta maršrutų, kainų, klientų ir komunikacijos konfidencialia informacija, kurią atskleisdamas UAB „Voitura“ įmonėje galėjo gauti palankius klientų sprendimus. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad M. Ž. bendravo su klientu per paskutinius 4-5 mėnesius iš kitos įmonės. Atsakovas, atskleisdamas kitai įmonei UAB „GLOBAY“ priklausančią konfidencialią informaciją, leido jai nesąžiningai konkuruojant perimti darbą su klientais. Tokiu būdu UAB „GLOBAY“ suderėtas sutarties pratęsimas 2020 m. neįvyko, nes proceso eigoje komercinis pasiūlymas dėl nežinomų priežasčių neįsigaliojo. Kas vėliau paaiškėjo, kad būtent atsakovo konfidencialios informacijos atskleidimas ir sąlygojo tokius padarinius. Ko pasėkoje atsakovas, pažeisdamas konfidencialumo sutartį, savo veiksmas padarė didelę finansinę žalą. Nurodė, jog reikalauja iš atsakovo dalies žalos atlyginimo, kurią vertina 20 000 Eur suma.

1.7.                      Ieškovės vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 turi prejudicinę reikšmę. Teismas šiame sprendime pripažino, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Voitura“, naudojo ne tik įgytas žinias, leidžiančias kvalifikuotai atlikti vadybininko darbą, tačiau ir specifinio pobūdžio konfidencialią informaciją, tuo pažeisdamas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą konfidencialios informacijos apsaugos sutartį. Teismas konstatavo, kad žala kilo dėl to, jog UAB „Voitura“ yra tiesiogiai konkuruojanti įmonė, iš kurios suteikto el. pašto adreso atsakovas siuntė ieškovės klientams įvairius paklausimus dėl analogiškų paslaugų suteikimo. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, vertinamą negautomis pajamomis, kurių nuostolių dydį šalys aptarė Sutarties 3 punkte (10 000 Eur), tačiau jis yra žymiai didesnis jau remiantis vien ieškovės kartu su šiuo prašymu pateikiamais nuostolių paskaičiavimais, kurie šią sutartyje nustatytą sumą viršija daug kartų, dėl to turi būti taikoma ir priteisiama maksimali 10 000 Eur bauda. Teismas sprendimu pripažino, jog atsakovas sutartį pažeidė, ir nurodė, kad yra pagrindas priteisti Sutartyje nurodytas 10 000 Eur netesybas; tačiau ieškinį atmetė dėl senaties termino praleidimo. Mano, kad nereikia iš naujo įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų šioje byloje, nes neteisėti veiksmai yra konstatuoti minėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022. Minėtas sprendimas turi prejuducinę galią, nes ginčas išnagrinėtas tarp tų pačių šalių, atsakovas buvo apklaustas teismo posėdyje, kuriame pripažino, kad naudojo iš ieškovės gautą komercinę paslaptį. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas pripažino atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, todėl pabrėžtina, kad minėtoji nutartis turi res judicata galią. 

1.8.                      Ieškovė nurodė, kad atsakovui pradėjus įmonėje atlikti vadybininko pareigas buvo perduota konfidenciali informacija. Atsakovas buvo atsakingas už transporto koordinavimą ieškovės įmonėje, kurios pagrindinė veikla yra organizuoti ir teikti krovinių (transporto priemonių) pervežimo paslaugas užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės klientas yra užsienio elementas, sutarčių sudarymas ir vykdymas transporto rinkoje turi tam tikrą specifiką. Klientai atsiranda ne tik gyvo susitikimo metu, tačiau ir per įvairias elektroninio pobūdžio konferencijas ar užklausas. Atsiradus klientui sandoriai dėl transporto paslaugų ir pagrindiniai susitarimai sudaromi susirašinėjant elektroniniais laiškais, kur aptariamas paslaugos teikimo būdas ir kaina, taip pat elektroninio pašto, elektroninių užsakymų forma, arba sutarčių pagrindu. Sutarties sudarymo forma paprastai priklauso nuo individualių kliento darbo metodų, tačiau pagrindinis kriterijus, jog šalys susitarė dėl paslaugos teikimo, yra elektroniniu paštu gaunamas paslaugos užsakymo patvirtinimas. Tokie užsakymai ieškovės atsakingo klientų vadybininko yra administruojami per visą logistikos grandinės planavimą ir priežiūrą. Užsakymus ir visą sandorio informaciją pildo klientą ir vežėją kuruojantis vadybininkas. Tai yra, atsakovas dirbo su tiesioginių klientų aptarnavimu, t. y. bendraudamas per elektroninį paštą ir telefonu, o vėliau kuravo (supildydavo) paslaugos užsakymus į ieškovės užsakymų ir pardavimų valdymo programą Infotrans. Atsakovas, būdamas ir tiesioginis kliento vadybininkas, ir vežėjo vadybininkas, kai kliento vadybininkas būdavo kitas įmonės darbuotojas, tikrino visus užsakymus, kuriuose buvo tiek klientų arba tiek vežėjų vadybininkas, taip pat pagal jo užpildytą ir prisegtą informaciją ieškovo turimoje Infotrans programoje ieškovės administracija siunčia sąskaitas klientui, kurių apmokėjimą taip pat prižiūri klientų vadybininkas. Atsakovui per darbo ieškovės įmonėje laikotarpį buvo pavesta dirbti su visais užsakovais iš ieškovės įmonės turimos Infotrans programos, o taip pat klientais, kurie buvo pavesti asmeniškai į (duomenys neskelbtini) (atsakovui priskirtas el. paštas) arba (duomenys neskelbtini), kuriuo taip pat atsakovas disponavo, elektroninius paštus. Pabrėžė, kad kiti įmonės vadybininkai ar vadovai, komunikuodami dėl sandorių, dėjo atsakovo e-paštą į kopiją, kurios metu atsakovas bet kada galėdavo įsiterpti į komunikaciją dėl sandorių, todėl atsakovas įmonėje gaudavo ne tik prieigą prie klientų, bet tiesiogiai ir netiesiogiai prie sandorių tarimosi ir administravimo. Akcentavo, kad atsakovui buvo prieinama komercinė paslaptis, susijusi su užsakovais užsienio įmonėmis (duomenys neskelbtini), kurias atsakovas kuravo iki jo darbo ieškovės įmonėje pabaigos. Teikiant paslaugas klientams M. Ž. tiesiogiai elektroninio ryšio priemonėmis bendravo su kliento atsakingais asmenimis dėl sandorio aplinkybių, komercinių detalių, disponavo kainodaros ir rinkodaros informacija, bei tiesiogiai administravo užsakymo vykdymą su klientu ir vežėju. Vesdamas užsakymą Infotrans programoje atsakovas patikrindavo visą su klientu susijusią informaciją, kad buhalterija galėtų išrašyti sąskaitą, prisegdavo iš klientų gaunamus sandorių užsakymus. Tokiu būdu ne tik duomenų bazėje disponavo konfidencialia informacija, bet ją ir apdorojo, ir dėl jos komunikavo per jam asmeniškai ieškovės priskirtą elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo elektroninius laiškus atsakovas siuntė pasirašydamas vardu ir pavarde bei nurodydamas savo kontaktinius duomenis. O taip pat turėjo pareigą komunikuoti ir per bendrą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), iš kurio galėjo stebėti visų kliento siunčiamų komercinių pasiūlymų sąrašą. Viso M. Ž. per savo darbo ieškovės įmonėje laiką yra suvedęs 1223 užsakymus iš 66 klientų, kuriuos taip pat suadministravo ir su tiesioginiais vežėjais. Papildomai M. Ž., naudodamasis elektroniniu paštu, suderino virš 400 užsakymų, kurių komercinę informaciją derino ir disponavo su klientais, bet dėl galutinio vežėjo vadybininko užsakymas buvo suvestas kito vadybininko. Atsakovas taip pat turėjo prieigą prie Online excel programos su visais įmonės klientais ir klientų kontaktine informacija, kuria galima žymėti darbo progresą su klientais, kuris vykdavo iki suderant dėl sandorių. Ieškovės vertinimu, atsakovas greičiausiai visus duomenis apie ieškovės klientus iš Infotrans programos arba su ieškovės klientų komerciniais procesais Online excel programos persikėlė į USB atmintinę. O kadangi atsakovui buvo leidžiama neštis darbinį kompiuterį į namus, atsakovas tikėtina, kad išsisaugojo visas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pašto dėžučių kopijas. Tokiu būdu pasisavino ir atskleidė komercinę paslaptį, pažeisdamas Sutartį, CK, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą, ir padarydamas ieškovei didelę žalą.

1.9.                      Dėl duomenų atskleidimo konkuruojančiai UAB „Voitura“ apie klientą (duomenys neskelbtini) ir padarytos žalos dydžio ieškovė nurodė, kad klientui (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonė paslaugas teikė nuo 2015 m. Su šiuo klientu ieškovė turėjo labai glaudų bendradarbiavimą, nes ieškovės paslaugos tipas, bendravimas, kaina ir galimybė suteikti transporto sekimo paslaugas labai imponavo klientui, todėl abi šalys dirbo kaip pagrindiniai partneriai. Akcentavo, jog pervežimo kainos buvo preliminariai paskaičiuojamos, bet prieš kiekvieną sandorį ieškovė su klientu kainą iš naujo suderindavo dėl įtakojančių rinkos aplinkybių. Po kiekvieno užsakymo ieškovė gaudavo krovinio patvirtinimo užsakymą, kurio pagrindu ieškovė įvykdydavo paslaugą ir gaudavo apmokėjimą. Kiekvienus metus ieškovė su klientu darydavo metinę konferenciją, per kurią aptardavo paslaugos rezultatus ir nusimatydavo kitų metų planus. 2019 m. pabaigoje per konferenciją buvo aptartas sėkmingas bendradarbiavimas ir sutarta pratęsti paslaugų apimtis ir kainas 2020 metams. 2020 m. vasario 24 d. ieškovės administracija pastebėjo, kad UAB „Voitura“, tai yra, konkuruojanti įmonė, teikianti analogiškas paslaugas (organizuojanti transporto priemonių pervežimą), siųsdama kasdienius krovinių pasiūlymus ieškovei, pasiūlymų formose pradėjo įtraukinėti ir ieškovės kliento (duomenys neskelbtini) krovinius. Pvz: „(duomenys neskelbtini) 700 € 27.02 x2, (duomenys neskelbtini) 600 € 26.02 x2“. Raštiškai kreiptasi į (duomenys neskelbtini) vadovą E. L. raštiško patvirtinimo. Ieškovės administracija 2020 m. birželio 23 d., 13.44 val. elektroniniu laišku, kurio adresas (duomenys neskelbtini), paklausė „ar galite patikrinti, ar mūsų buvęs darbuotojas M. Ž. paskutinius 4-5 mėnesius bendravo su jumis dėl krovinių?“ Taip pat 2020 m. birželio 23 d., 14:54 val. elektroniniu laišku paklausė „ar galite patikrinti, kada įmonė Voitura su jumis susisiekė pirmą kartą? Patikrinkit, ar buvo bendrauta iki 2019-10?” (duomenys neskelbtini) vadovas E. L. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 23 d., 15.06 val. informavo, kad: „neprisimenu, kada tiksliai, bet tikriausiai praėjusių metų pabaigoje ar šių metų pradžioje.“ Atsižvelgdama į gautą informaciją, ieškovė padarė išvadą, kad M. Ž., atstovaudamas darbdavį UAB „Voitura”, susiekė ir pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini) tarp 2019 m. pabaigos ir 2020 m. pradžios. Ieškovė nurodė, kad ji buvo informuota, jog UAB „Voitura” gerai žinojo ieškovės pervežimo kainas ir visais maršrutais jau pradines kainas siūlė konkurencingesnes, tai yra, mažesnes. Iš atsakovo 2019 m. birželio 10 d. susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) atstovu C. R. (duomenys neskelbtini) matyti, kaip atsakovas su klientu derino užsakymus ir disponavo komercine informacija apie kainas. Ieškovės atstovui paskambinus kliento (duomenys neskelbtini) vadovui E. L., ieškovės administracija pasiteiravo dėl situacijos su UAB „Voitura“, tai yra, dabar ir anksčiau siunčiamų krovinių ir apie ieškovės su klientu pratęsiamus komercinius santykius. Telefonu gautas paaiškinimas, kad atsakovas M. Ž., palikęs darbą ieškovės įmonėje ir įsidarbinęs UAB „Voitura“ su (duomenys neskelbtini) susisiekė ir pasiūlė pervežimo paslaugas už konkurencingesnes, tai yra, mažesnes kainas. Ieškovė buvo informuota, kad arba persideri kainas, arba toliau negalės būti kliento tiekėjais. Pažymėjo, jog kainų ieškovei persiderėti nepavyko, nes UAB „Voitura“ per M. Ž. pasiūlytos kainos rinkoje buvo kur kas žemesnės ir nerentabilios. Atsižvelgiant į tai, kad su klientu (duomenys neskelbtini) nepavyko persiderėti ieškovės paslaugų kainų į mažesnes, klientas nustojo teikti krovinių pervežimo užsakymus ieškovei. Atsižvelgiant į tai, jog paaiškėjo komercinės paslapties iš ieškovės įmonės neteisėto atskleidimo faktas, darbo eigoje pradėta tikrinti sutartinius santykius su kitais klientais. Informacijos rinkimo eigoje gauti raštiški ir žodiniai patvirtinimai, kad M. Ž. susisiekė su ieškovės klientais ir bendravo dėl komercinių sandorių užmezgimo. Ieškovės gauti duomenys patvirtina, jog atsakovas, pažeisdamas šalių sudarytą Sutartį, siekdamas finansinės naudos konkuruojančiai UAB „Voitura“, tai yra, naujajam darbdaviui, atskleidė komercinę paslaptį, kurią sudaro tokie duomenys kaip užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) buvimas ieškovės klientu, taip pat duomenis apie sutartinius ieškovės ir kliento įsipareigojimus bei paslaugų kainas. 2019 m. šio kliento naudai buvo atlikti 22 pervežimai, ko pagrindu sugeneruota 46 665,30 Eur pajamų ir uždirba 8 420,50 Eur pelno. Esant tokiam pačiam komerciniam pratęsimui 2020 m. ir visais kitais po jų einančiais metais (negautas pelnas ateityje), ieškovė nurodė, kad būtų galima tikėtis panašių pajamų ir pelno. Ieškovės vertinimu, vien (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimas konkuruojančiai įmonei sukėlė žalą, tai yra, 46 665,30 Eur metinį pajamų netekimą, iš kurių metinis grynasis pelnas 8 420,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad su įmone dirbta dar nuo 2015 m., jeigu nebūtų atsakovo kaltų veiksmų dėl konfidencialios informacijos paviešinimo, nėra pagrindo tikėti, kad abi įmonės būtų nutraukusios tarpusavio bendradarbiavimą, ir klientas būtų nustojęs teikti užsakymus.

1.10.                      Ieškovė nurodė, kad su klientu (duomenys neskelbtini) dirbo pagal komercinio pasiūlymo principą, kuriame numatydavo maršrutų kainas ir preliminarius kiekius, o metų gale buvo atnaujinami komerciniai pasiūlymai sekantiems metams. Su šiuo klientu 2019 m. spalio mėnesį buvo sutarta pratęsti paslaugų kainas 2020 metams. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo vykdomi pervežimai, todėl kainos klausimas nebuvo persiderėtas. 2020 m. vasario mėn. UAB „Voitura“, per kitą vadybininką (P. R. <(duomenys neskelbtini)>) pradėjo siųsti į UAB „GLOBAY“ el. paštą UAB „GLOBAY“ kliento (duomenys neskelbtini) krovinių pasiūlymus tokiais pačiais maršrutais tik ženkliai mažesnėmis kainomis. 2020 m. vasario 24 d. ieškovės administracija pastebėjo, kad UAB „Voitura”, siųsdama kasdienius krovinių pasiūlymus, pradėjo įtraukinėti į juos (duomenys neskelbtini) krovinius. Pvz: „(duomenys neskelbtini) 700 € 27.02 x2, (duomenys neskelbtini) 600 € 26.02 x2“. Ieškovė nedelsiant susisiekė su kliento (duomenys neskelbtini) atstovu M. T., kuris buvo atsakingas už operacijų planavimą. Atsiliepęs telefonu jis pasakė „Hello M.“, ir kaip niekur nieko pradėjo kalbėti apie planuojamus išvežti krovinius. Informavus, kad čia ne M., nes jis jau nebedirba UAB „GLOBAY”, M. informavo, kad dėl krovinių vežimo ieškovė turi kalbėtis su pardavimo skyriumi Vokietijoje. Nedelsiant paskambinus į (duomenys neskelbtini) grupę atstovui T. E., veikiančiam kaip (duomenys neskelbtini), ieškovės administracija pasiteiravo dėl UAB „Voitura“ siunčiamų krovinių bei apie ieškovės pratęsto komercinio pasiūlymo planuojamus krovinius. Telefonu ieškovės administracija gavo informaciją, kad M. Ž. su šiuo UAB „GLOBAY” klientu susisiekė ir pasiūlė pervežimo paslaugas už konkurencingesnes kainas, todėl atsižvelgiant, kad tai jiems nekeliantis nepasitikėjimo kontaktinis asmuo, jo pasiūlymą pristatė (duomenys neskelbtini) vadovams, dėl ko buvo priimtas sprendimas pabandyti alternatyvų paslaugų tiekėją, kuris teigia, kad gali atlikti paslaugas už kur kas mažesnes kainas (M. Ž. pasiūlyta UAB „Voitura“). Kainų persiderėti nepavyko, nes UAB „Voitura“ pasiūlytos kainos rinkoje buvo kur kas žemesnes ir nerentabilios. Pažymi, jog dėl tolesnės informacijos, susijusios su atsakovo komercinės paslapties atskleidimo faktu, gavimo ieškovės administracija kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovą T. E., kurio elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), dėl komentuojamos informacijos patvirtinimo. Nurodytas susirašinėjimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atstovas T. E. netiesiogiai patvirtino telefonu su (duomenys neskelbtini) M. T. atskleistą informaciją. Ieškovė pažymėjo, jog su (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2017 m. Per 2017 m. viso atlikti 104 užsakymai už 78 900 Eur pajamų ir 24 230 Eur pelno. Tuo tarpu per 2018 m. viso atlikti 165 užsakymai, kurių pagrindu gauta 13 8042 Eur pajamų ir 29 206 Eur pelno. 2019 m. buvo atlikti 124 pervežimai ir iš (duomenys neskelbtini) sugeneruota 98 953 Eur pajamų bei uždirbta 21 237 Eur gryno pelno. Esant tokiam pačiam komerciniam pratęsimui 2020 m. būtų galima buvo tikėtis panašių pajamų ir grynojo pelno. Šiuo atveju vidutinis pelningumas su šiuo klientu apytiksliai 21-29 tūkst. per metus, kurio tikėtasi gauti ir 2020 m. Ieškovės vertinimu, vien (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimas ieškovei sukėlė metinį 98 953 Eur pajamų netekimą, ir metinį 21 237 Eur gryno pelno netekimą, tačiau reali patirta žala vertinama ne tik kaip negautos pajamas už metus, atsižvelgiant į tai, kad su klientu šalis sutartiniai santykiai siejo ne vienerius metus. Pažymėjo, kad ieškovė parengė žalos paskaičiavimą remiantis 2019 m. pajamomis ir gryno pelno paskaičiavimu, tikintis, kad kitais metais, jei nebūtų atskleista komercinė paslaptis būtų buvę analogiškos arba panašios pajamos, kurios iš kliento būtų gautos, jei nebūtų atskleista komercinė paslaptis, ir (duomenys neskelbtini) būtų pratęsę susitarimą dėl paslaugų teikimo.

1.11.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad su klientu (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. labai glaustai bendradarbiaujant. Ieškovė išrašinėjo sąskaitas, o klientas jas apmokėdavo. Akcentavo, jog pervežimo kainos būdavo preliminariai paskaičiuojamos projektais po 40–100 automobilių, bet prieš kiekvieną sandorį nustatant kainą galėjo būti atsižvelgiama ir į rinkos situaciją. Ieškovė, vykdydama paslaugą, gaudavo krovinio patvirtinimo užsakymą, kurio pagrindu atlikdavo paslaugą ir gaudavo apmokėjimą. Akcentavo, kad per 2019 m. atsakovui buvo patikėta ne tik krovinių planavimas, bet ir komercinių kainų projektams skaičiavimas. Per visą 2020 m. sausio mėnesį ieškovės administracija pastebėjo, kad UAB „Voitura“, siųsdama ieškovei kasdienius krovinių pasiūlymus, pradėjo įtraukinėti į juos (duomenys neskelbtini) krovinius, pvz.: (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur, (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (duomenys neskelbtini) 1 250 Eur, kai tuo tarpu UAB „GLOBAY“ su (duomenys neskelbtini) buvo suderinusi tuos pačius maršrutus didesnėmis kainomis, o kainų apskaičiavime dalyvavo tiesiogiai M. Ž.. Sužinojusi tokią informaciją ieškovės administracija nedelsiant susisiekė su kitais pagrindiniais klientais, iš kurių (duomenys neskelbtini) atsakingu generaliniu direktoriumi B. G., ir gavo žodinį patvirtinimą, kad M. Ž. ir UAB „Voitura“ pradėjo bendrauti kažkur 2019 m. gale. Ieškovės administracija buvo informuota, kad UAB „Voitura“ gerai žinojo ieškovės pervežimo kainas ir visais maršrutais jau pradines kainas siūlė konkurencingesnes. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) atsakingu generaliniu direktoriumi B. G., ieškovės administracija pasiteiravo dėl situacijos dėl UAB „Voitura“ dabar ir anksčiau siunčiamų krovinių, bei apie šalių pratęstus komercinius santykius. Telefonu gautas paaiškinimas, kad M. Ž. susisiekė ir pasiūlė pervežimo paslaugas už konkurencingesnes kainas, todėl atsižvelgiant, kad tai jiems nekeliantis nepasitikėjimo kontaktinis asmuo, jo pasiūlymą priėmė kaip alternatyvų paslaugų tiekėją, kuris teigia, kad gali atlikti paslaugas už kur kas mažesnes kainas. Ieškovė buvo informuota, kad dabar turi persiderėti kainas, arba toliau negalės būti tiekėju, tačiau kainų persiderėti nepavyko, nes UAB „Voitura” pasiūlytos kainos rinkoje buvo kur kas žemesnės ir nerentabilios. 2019 m. ieškovė su šiuo klientu atliko 52 pervežimus ir gavo 87 510 Eur pajamų bei uždirbo 14 721,74 Eur pelno. Esant komercinių santykių pratęsimui 2020 m. buvo galima tikėtis panašių pajamų ir pelno. Ieškovės vertinimu, vien dėl (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimo atsakovo kaltais veiksmais ieškovės įmonė 2020 metams neteko 87 510 Eur pajamų, iš kurių grynasis pelnas 14 721,74 Eur.

1.12.                      Ieškovė nurodė, kad su klientu (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m., o atsakovas tik nuo 2019 m. tapo šio kliento vadybininku. Ieškovė su klientu turėjo labai glaustą bendradarbiavimą, nes ieškovės paslaugos tipas, bendravimas, kaina ir galimybė suteikti transporto sekimo paslaugas labai imponavo klientui, todėl šalys dirbo kaip pagrindiniai partneriai. Pažymėjo, jog pervežimo kainos būdavo preliminariai paskaičiuojamos arba pavieniams kroviniams, arba projektais po 20-40 automobilių, bet prieš kiekvieną sandorį kaina tarpusavio susitarimu galėjo būti įtakojama dėl rinkos aplinkybių. Po kiekvieno užsakymo ieškovė gaudavo krovinio patvirtinimo elektroninį laišką, kurio pagrindu atlikdavo paslaugą ir gaudavo apmokėjimą. Pažymėjo, jog per 2019 m. M. Ž. buvo patikėtas ne tik krovinių planavimas, bet ir komercinių kainų projektams skaičiavimas. Per visą 2020 m. sausio mėnesio laikotarpį pastebėta, kad UAB „Voitura“, siųsdama kasdienius krovinių pasiūlymus, į juos pradėjo įtraukinėti užsakovų krovinius. Kai tuo tarpu ieškovė su (duomenys neskelbtini) dirbo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir 2019 m. Nedelsiant buvo susisiekta su pagrindiniais klientais, iš kurių (duomenys neskelbtini) atsakingu generaliniu transporto vadybininku T. M., bet dėl ieškovei nežinomų priežasčių nebuvo gautas atsakymas. Pažymėjo, jog tik pakartotinai susisiekus per Skype programą buvo gautas tiek Skype, tiek elektroniniu paštu siųstas patvirtinimas dėl to, kad M. Ž. asmeniškai susisiekė, atstovaudamas UAB „Voitura“ 2020 m. kovo 25 d. ir kad UAB „Voitura“ nekomunikavo su klientu anksčiau 2019 m. lapkričio mėnesio. Ieškovė paaiškino, kad per šio kliento transporto vadybininką gavo M. Ž. susirašinėjimą iš UAB „Voitura“, kuris yra svarbus pagrįsti, kad atsakovas apie šį klientą atskleidė komercinę paslaptį UAB „Voitura“. Ieškovės administracijai pakartotinai 2020 m. spalio 27 d. susisiekus su (duomenys neskelbtini) atsakingu generaliniu logistikos vadybininku T. M., ieškovė gavo raštišką patvirtinimą, kad M. Ž. asmeniškai su šiuo klientu bendravo nuo 2020 m. kovo mėn. 2020 m. kovo 25 d., 14.18 val. atsakovas kreipėsi į klientą elektroniniu paštu, klausdamas: „Ar ponas T. M. vis dar dirba jūsų įmonėje. Norėtume paklausti, ar eksportuojate iš Ispanijos, geriausia iš Barselonos. Be to, ar siunčiate el. paštu pasiūlymus kroviniams? Jei taip, maloniai prašome įtraukti ir mūsų e-pašto adresą: (duomenys neskelbtini).“ Tuo tarpu 2020 m. gegužės 21 d., 09.32 val. M. Ž. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) šio kliento vadybininkui T. M., kurio elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini) rašo: „Labas rytas T., kaip laikotės. Kaip sekasi jūsų verslas? Ar padėtis šiek tiek stabilizavosi? Norėtume pasiteirauti, ar yra kokių nors krovinių? Pagarbiai, M. Ž..” Anksčiau komentuojami M. Ž. (duomenys neskelbtini) atstovui T. M. adresuoti elektroniniai laiškai patvirtina, kad M. Ž., žinodamas UAB „GLOBAY“ komercinę paslaptį, t. y. ieškovės kliento kontaktinę informaciją, susitarimus dėl paslaugų kainų, šią informaciją perdavė konkuruojančiai UAB „Voitura“, ir sąmoningai, nesąžiningai siekė užmegzti ir tikėtina, atsižvelgiant į ieškovės finansinius netekimus, užmezgė ryšį su šiuo klientu, ir gavo finansinę naudą UAB „Voitura“.UAB „Voitura“ iki 2019 m. tiesiogiai nedirbo su klientu. Pateikus užklausą kliento (duomenys neskelbtini) atstovas informavo, kad M. Ž. susiekė ir pradėjo dirbti su (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo mėnesio. Atsakovas atėjo dirbti į UAB „Voitura“, atskleidė šiai įmonei ieškovės atsakovui perduotą komercinę paslaptį, teiraudamasis, ar konkretus vadybininkas dirba kliento įmonėje (visus kontaktinius administracijos duomenis atsakovas jau žinojo), pasiūlydamas klientui įmonės paslaugas ir naujai sukurtą savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) komunikacijai, kuris, beje, įtartinai panašus į buvusį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) atsakovui dirbant ieškovės įmonėje ir atsakovui kontaktuojant su klientu iš UAB „GLOBAY“. Kaip ir su kitais klientais, UAB „GLOBAY“ kainų persiderėti nepavyko, nes UAB „Voitura“ pasiūlytos kainos rinkoje buvo kur kas žemesnės ir nerentabilios. Įvykių eigoje, 2020 m. ieškovė gavo tik 2 naujus užsakymus, o galiausiai ieškovės užklausimai dėl paslaugų teikimo buvo ignoruojami. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltais veiksmais buvo atskleista ieškovės komercinė paslaptis konkuruojančiai UAB „Voitura“, ieškovės įmonė dėl atsakovo kaltų veiksmų pažeidžiant Sutartį patyrė materialinę žalą. Su (duomenys neskelbtini) klientu 2019 m. buvo atlikti 37 pervežimai bei sugeneruota 43 480 Eur pajamų bei uždirbta 9 222,73 Eur pelno. Tuo tarpu per 2018 m. buvo atlikti 84 pervežimai bei gautos 101 240 Eur pajamos, iš kurių 17 916 Eur gryno pelno. 2020 m. pradžioje, iki kol M. Ž. dar nebuvo susisiekęs su šiuo klientu iš UAB „Voitura“, gauti 2 pervežimai, iš kurių įmonė uždirbo 3 620 Eur pajamų, iš jų 520 Eur pelno. Tuo tarpu esant komercinių santykių tęsimui 2020 m. būtų buvę galima tikėtis panašių pajamų ir pelno kaip 2019 m. Ieškovės vertinimu, (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimas 2020 m. padarė ieškovei žalą, vertinimą apytiksliai 40 000 Eur pajamų negavimu.

1.13.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad, atsakovas M. Ž. kaip pardavimų vadybininkas dirbo ir su ieškovės klientais (duomenys neskelbtini). Su šiais klientais atsakovas dirbo iki paskutinės savo darbo ieškovės įmonėje dienos. Apie savo rezultatus su klientu darbuotojas atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį ieškovės įmonės administracijai siunčiama ataskaita, todėl tiek klientų duomenų bazė, tiek ir bendravimas su klientu, bei atsakovo parengiamos ataskaitos buvo reguliariai aptariami. Ieškovės administracijai 2020 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu pasikreipus į (duomenys neskelbtini) atstovus, ir paklausus, ar ieškovės buvęs darbuotojas M. Ž. per pastaruosius 3-4 mėnesius bendravo dėl krovinių, šio kliento atstovas (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną patvirtino, kad gavo M. Ž. laiškus, tačiau dėl įvairių priežasčių galiausiai nepavyko susiderinti dėl krovinių. Ieškovės administracijai 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu pasikreipus į kliento (duomenys neskelbtini) administraciją, ar ieškovės buvęs darbuotojas M. Ž. per pastaruosius 3-4 mėnesius bendravo dėl krovinių, šio kliento atstovas S. R. 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku, adresas (duomenys neskelbtini) informavo: „Mes gavome du el. laiškus iš M. Ž., bet ne iš jūsų įmonės. Vienas laiškas siųstas balandžio mėn., kitas – gegužės mėn.“ Ieškovės administracijai 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pasikreipus į kliento (duomenys neskelbtini) administraciją, ar ieškovės buvęs darbuotojas M. Ž. per pastaruosius 3-4 mėnesius bendravo dėl krovinių, šio kliento atstovas T. S. 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku, adresas (duomenys neskelbtini) informavo: „Šiek tiek bendravome. Bet ne daug, apie 5 elektroniniai laiškai.“ Tuo tarpu 2020 m. gegužės 13 d. ieškovės administracija to paties klausimo užklausė (duomenys neskelbtini) atstovo B.D. C., kuris 2020 m. gegužės 14 d. atsakė: „Keletą kartų kalbėjau su M. Dėl Izoliacijos per pastarąsias savaites krovinių neturėjome. Su M. susitarėme dėl vieno krovinio (duomenys neskelbtini) kitam penktadieniui/pirmadieniui. Taigi jokių problemų bendraujant.“ 2020 m. gegužės 18 d. tas pats asmuo į ieškovės administracijos klausimą „Ar galite patikrinti iš kokios įmonės M. Ž. komunikuoja?“, tuo pačiu elektroninio pašto adresu atsakė, kad bendrauja Voitura vardu. Nurodė, kad duomenis apie komentuojamus klientus M. Ž. gavo per Infotrans programą, tačiau tiesiogiai bendrauti ir būti atsakingu dėl klientų (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo paskirtas per 2019 m. ir dirbo su šiais klientais iki savo paskutinės darbo dienos. Pažymėjo, kad su klientais (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonė dirbo net nuo 2011 m. Kadangi (duomenys neskelbtini) priklauso koncernui (duomenys neskelbtini), todėl užsakymai, gauti komunikuojant su (duomenys neskelbtini) M. Ž. buvo vedami į Infotrans sistemą (duomenys neskelbtini) kliento vardu. Akcentavo, kad skaičiuojant kainas ieškovė taikė įvairias kainodaros taktikas, todėl tai kiekvieną savaitę buvo aptariama, bei kaina buvo įtakojama rinkos aplinkybių. Dėl aplinkybės, kad atsakovas dalyvavo projektų ir pavienių kainų skaičiavime dirbant su daugeliu klientų, pvz., (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimų iš atsakovo dirbant ieškovės įmonėje turėto el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) el. laiškais kopijas su šių įmonių atstovais. Ieškovės administracija 2020 m. sausio mėnesį pastebėjo, kad UAB „Voitura“, siųsdama kasdienius krovinių pasiūlymus, įtraukia ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) priklauso šios įmonės grupei) krovinius. Pastebėję, kad UAB „GLOBAY“ komercinė informacija yra naudojama tais pačiais maršrutais ir panašiomis kainomis, ieškovės administracija nedelsiant susisiekė su kitais pagrindiniais klientais, iš kurių (duomenys neskelbtini) komercinio planavimo atsakinga vadove C. B., ir gavo žodinį patvirtinimą, kad atsakovas ir UAB „Voitura“ pradėjo bendrauti dėl krovinių. Paprašius atsiųsti susirašinėjimo įrodymą, 2020 m. vasario 13 d. ieškovės administracija gavo komunikacijos apie (duomenys neskelbtini) nuorašą, kuris patvirtina, kad M. Ž. bendravo dėl tų pačių komercinių sandorių su tais pačiais ieškovės kliento (duomenys neskelbtini) kontaktiniais asmenimis. UAB „Voitura“ 2020 m. pradėjo siūlyti rinkoje kur kas daugiau (duomenys neskelbtini) krovinių, o tai patvirtina faktą, kad M. Ž. naudojosi ieškovės sukaupta komercine paslaptimi, tokiu būdu pažeisdamas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį. O tuo pačiu bendraudamas su tais pačiais kontaktais atskleidė UAB „GLOBAY“ klientų: (duomenys neskelbtini) komercinius kontaktus. Lyginant 2019 ir 2020 metus ieškovės administracija pastebėjo 13 114 Eur pajamų sutartiniuose santykiuose su (duomenys neskelbtini) kritimą, ir 62 673 Eur pajamų su (duomenys neskelbtini) projektais, ties kuriais tiesiogiai dirbo atsakovas. Esant komercinių santykių pratęsimui 2020 m. buvo galima tikėtis panašių pajamų ir pelno kaip 2019 m.

1.14.                      Ieškovė akcentavo, kad jos klientų sąrašas, duomenys apie paslaugų kainas ir kitus sutartinius įsipareigojimus su šiais asmenimis, kuriuos neteisėtai panaudojant galima įgyti turtinę naudą, pavyzdžiui siūlant įmonės klientams mažesnes kainas, viešoje erdvėje niekada nebuvo skelbiami. Darbo funkcijoms vykdyti atsakovas turėjo kaupti, išsaugoti ieškovės informacinėse sistemose (Infotrans, Excel, elektroninio pašto paskyroje) informaciją apie klientus ir jų poreikius, klientų kontaktinius duomenis (asmenų vardai, pavardės, klientų juridinių asmenų pavadinimai, el. pašto adresai, telefono numeriai), disponavo komercine informacija, skirta sutartims (turiniu ir terminais), informacija apie derybas prieš sutarčių pasirašymą, t. y. palaikė ryšius su ieškovės klientais. Ieškovės vertinimu, atsakovas komercinę paslaptį pasisavino ir perdavė konkuruojančiai bendrovei greičiausiai į USB laikmeną perkėlus iš Infotrans, Online excel arba (duomenys neskelbtini) e-pašto programų sukeltus duomenis. UAB „Voitura“ yra tiesiogiai konkuruojanti įmonė, iš kurios suteikto el. pašto adreso atsakovas siuntė ieškovės klientams įvairius paklausimus dėl analogiškų paslaugų teikimo. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė finansinę žalą, vertinamą negautomis pajamomis, kurių, ieškovė nors ir patyrė ženkliai daugiau, reikalauja tik 20 000 Eur sumą kaip iš fizinio asmens.

2.       Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti dėl ieškinio tapatumo, o netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Atsakovas atkreipė dėmesį į šalių teisinio ginčo sprendimo aplinkybes iki šio ieškinio pateikimo. Be kita ko akcentavo, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą, nenurodo, kad dar 2020 m. kreipėsi į teismą dėl nuostolių ir žalos atlyginimo, kas visiškai paneigia ieškovės argumentus dėl reiškiamų ieškinių netapatumo. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad 2022 m. civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022, neva pasirinko specifinį prievolių užtikrinimo būdą, reikalavo baudos pagal konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, neatitinka tikrovės, ieškovės teiktų procesinių dokumentų turinio ir reikalavimų bei klaidina teismą. Ieškovė ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 antrą kartą kreipėsi dėl tariamai pažeistų teisių gynimo teisme, reikalaudama priteisti baudą pagal konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-6084-517/2020, ieškovė reikalavo nuostolių (žalos) atlyginimo iš atsakovo. Vien aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje tik lingvistiškai pakeitė reikalavimą (t. y. vietoje žodžio „nuostolis“ naudoja žodį „žala“), savaime nepakeičia ieškinio dalyko bei pagrindo, ypač atsižvelgiant, kad ieškovė savo ieškinį grindžia tais pačiais faktais, argumentais, motyvais bei pagrindais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, argumentus ir motyvus, bei tai, kad teismas jau ne kartą nagrinėjo tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, atsakovas prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu.

2.2.                      Atsakovas taip pat nesutiko, su ieškovės nurodytais teiginiais dėl 2022 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 nustatytu prejudicinių faktų. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teismas nebuvo nustatęs, kad atsakovas atskleidė ieškovės duomenų bazėje sukauptą maršrutų, kainų, komunikacijos konfidencialią informaciją. Todėl ieškovės teiginiai, jog teismas tariami nustatė, kad atsakovas atskleidė komercinę paslaptį konkuruojančiai įmonei, yra niekuo nepagrįsti bei deklaratyvūs. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atskleidė kokią nors ieškovės konfidencialią informaciją naujajam darbdaviui ir kad ja buvo pasinaudota. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendime nors ir nurodė, kad atsakovo veiksmai padarė žalą ieškovui, tačiau tame pačiame sprendime konstatavo, kad UAB „Voitura“ jokios finansinės naudos iš tariamai atsakovo panaudotos konfidencialios informacijos negavo kaip ir pats atsakovas, t. y. jokių tariamų ieškovės klientų neperėmė. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai net nenustatė ir nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl žalos priteisimo, t. y., teismas apskritai nevertino, ar atsakovo tariami veiksmai įtakojo ieškovo tariamai patirtos žalos dydį, ir/ar apskritai patirtos žalos faktą. Atsakovo vertinimu, ieškovė savo ieškinyje pagrįsdama tariamą žalą selektyviai remiasi išimtinai sau palankiais Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimo teisiniais vertinimais, tačiau visiškai ignoruoja to paties teismo bei apeliacinės instancijos teismo išvadas, susijusias su ieškovės ir atsakovo teisinių santykių kvalifikavimu, bei kt. aplinkybėmis. Akcentavo, kad tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, tiek Vilniaus apygardos teismo buvo pažymėta, kad ieškovės ir atsakovo teisiniai santykiai vertintini kaip sutartiniai, o sutarties pažeidimo atveju šalys susitarė taikyti netesybas – 10 000 Eur baudą. Taigi, iš aukščiau nurodyto seka, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertinę byloje esančias aplinkybes, nustatė, kad buvo nagrinėjamas klausimas dėl konfidencialios informacijos sutarties tariamo pažeidimo, o ne komercinių paslapčių atskleidimo bei, kad šalys sutartimi buvo susitarę ne dėl žalos atlyginimo, o dėl netesybų esant sutarties pažeidimo faktui.

2.3.                      Atsakovas nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje pakartotinai visiškai nepagrįstai tapatina konfidencialios informacijos bei komercinės paslapties sąvokas bei nurodo, neva atsakovas pasisavino ir panaudojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Pabrėžė, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį, kad įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Tuo atveju, jeigu ieškovė laiko, kad atsakovas pasisavino komercinę paslaptį sudarančius duomenis, ji privalo įrodyti, kokie konkretūs duomenys sudaro komercinę paslaptį, kokiu būdu šie duomenys buvo perduoti atsakovui, kokių tinkamų priemonių ėmėsi ieškovė, siekdama šiuos duomenis apsaugoti (specialios priemonės) bei ar atsakovas apskritai buvo supažindintas su komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 buvo nurodyta, kad šalys nebuvo sudariusios nekonkuravimo sutarties ir jos nevykdė. Atsakovui niekaip nebuvo apribota teisė vykdyti konkuruojančią veiklą nutraukus darbo santykius su ieškove.

2.4.                      Atsakovas nesutiko ir su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl tariamų „išskirtinių“ ieškovės klientų (duomenys neskelbtini) tariamai pagrindžiant atsakovo kaltę. Sutarčių sudarymas ir vykdymas transporto rinkoje turi tam tikrą specifiką. Tokia specifika iš esmės pasireiškia tuo, kad dėl kiekvieno atskiro užsakymo dėl paslaugų teikimo, t. y. krovinių gabenimo, šalys susitaria keliais būdais. Pirmas būdas: užsakovai tokie kaip (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso prekės ženklai (duomenys neskelbtini) ir kt., įtraukia vežėją (jeigu jis atitinka užsakovo atitikties sąlygas) į specialią užsakovo sudarytą vežėjų sistemą, kurioje vykdomi vieši komerciniai konkursai. Šioje sistemoje automobilių (duomenys neskelbtini) ir t.t gamintojai/pardavėjai pateikia savo pasiūlymus dėl krovinių gabenimo, tuo tarpu vėžėjai, tokie kaip UAB „Voitura“, UAB „GLOBAY“ bei kiti, įtraukti į sistemą vežėjai, dalyvauja tokiuose konkursuose, teikia savo komercinius pasiūlymus, ko pasėkoje geriausius pasiūlymus pateikę vežėjai gauna užsakymus (trumpalaikius, ilgalaikius, vienkartinius). Šiuo atveju, konkurso/aukciono dalyviams yra žinomas maršrutas, o laimėjimas priklauso nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo. Atsakovas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Voitura“ klientas dar iki atsakovo įsidarbinimo UAB „Voitura“ ir tai yra žinoma aplinkybė, todėl ieškovės teiginiai dėl atsakovo kaltės atskleidžiant konfidencialią informaciją yra niekuo nepagrįsti. Akivaizdu, kad tokie ieškovės nurodyti klientai kaip (duomenys neskelbtini) ne tik nėra vien tik ieškovės klientai, bet ir informacija apie juos nepatenka nei į konfidencialios informacijos, nei į komercinės paslapties sąvokų apibrėžimą. Šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė nagrinėjant bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose. Kitas pervežimo paslaugų teikimo būdas, klientams teikiant komercinius pasiūlymus ir/ar gaunant pasiūlymus dėl krovinių gabenimo iš prekybos agentų, tokių kaip: (duomenys neskelbtini). T. y., minėti prekybos agentai (juridiniai asmenys užsiimantys transporto priemonių pirkimu, pardavimu, nuoma) įtraukia į savo tiekėjų sąrašą potencialius vežėjus. Ko pasėkoje, vežėjai prekybos agentų nurodytais kontaktais periodiškai teikia savo komercinius pasiūlymus dėl krovinių gabenimo. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės įmonė turi išskirtinę teisę dirbti su ieškinyje nurodytais tariamais „pastoviais“ klientais ir kad ieškinyje nurodyti tretieji asmenys iš esmės buvo tik ieškovės klientai, ir kiti vežėjai su jais nedirba, o būtent ieškovė buvo vienintelis paslaugų tiekėjas tokiems klientams. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovas L. P. nagrinėjant bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose. Taigi, pačios ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtino, kad ieškovė jokių sutarčių su tariamais klientais net neturėjo ir/ar jos buvo pasibaigusios, teismui pateiktos jos taip pat nebuvo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad duomenys apie ieškovės nurodytus klientus bei jų kontaktai yra prieinami viešai, t. y. kontaktai, būdai kaip susiekti su (duomenys neskelbtini) yra teikiami viešai internete ir šios aplinkybės yra žinomos ieškovei. Akcentavo, kad atsakovui nebuvo nustatytas draudimas dirbti konkuruojančioje įmonėje, kaip ir draudimas vykdyti konkuruojančios įmonės nurodymus minėtų klientų atžvilgiu. Tai, kad ieškovės ir UAB „Voitura“ klientų sąrašuose yra tie patys rinkoje veikiantys subjektai, visiškai nereiškia, kad atsakovas šių asmenų duomenis pasisavino iš ieškovės. Galiausiai, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir/ar rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas, dirbdamas kitoje konkuruojančioje įmonėje, pasisavino kokiais nors būdais ir/ar priemonėmis pavyzdžiui, klientų sąrašą, šių kontaktinius duomenis, kurie nebūtų skelbiami viešai, pats siūlė, rekomendavo ar kitais aktyviais veiksmais rodė iniciatyvą kontaktuoti su ieškinyje nurodytais juridiniais asmenimis. Iš ieškovės pateiktų įrodymų apskritai nėra aišku, ar šie ieškovės klientai nėra patys kreipęsi dėl pervežimų į UAB „Voitura“ kaip vežėją, ar UAB „Voitura“ dar prieš atsakovui pradėjus dirbti įmonėje teikė pervežimo paslaugas tariamiems ieškovės klientams. Atsakovas pažymėjo, kad užsakymų sumažėjimą gali lemti kitos objektyvios priežastys: netinkamas ieškovės paslaugų teikimas, per didelės pervežimų kainos, rinkos pokyčiai, Covid pandemijos suvaržymai, mikro komponentų trūkumas – kurio pasėkoje ženkliai sumažėjo automobilių gamybos apimtys. Atkreipė dėmesį, kad dėl sumažėjusio krovinių kiekio rinkoje, yra padidėjusi konkurencija tarp vežėjų, įmonės siekdamos užsitikrinti pastovų darbų srautą ir išgyventi, siūlo mažesnes kainas.

2.5.                      Atsakovas nesutiko ir su ieškovės teiginiais dėl konfidencialios informacijos sutarties pažeidimo (neteisėtų veiksmų). Pabrėžė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti deklaratyvūs teiginiai ir prielaidos prieštarauja pačios ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Ieškovė turi objektyviai įrodyti, kad atsakovui perdavus komercinę paslaptį sudarančius duomenis atsakovas ne tik šiuos duomenys pasisavino (nusikopijavo), bet ir užmezgė verslo santykius su ieškovo verslo partneriu ir tokiu būdu perėmė ieškovės klientą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei teikiami rašytiniai įrodymai, priešingai nei laiko ieškovė, eliminuoja atsakovo kaltę bei neteisėtus veiksmus. Ieškovė, vienu iš konfidencialios informacijos duomenų, laiko pervežimų kainas (įkainius) bei maršrutus, tačiau tuo pat metu ieškinyje pati nurodė, kad kiekvienais metais ieškovė derasi atskirai su klientais dėl paslaugų apimties, kainų sekantiems metams. Tuo pačiu pabrėžė, kad nepapaisant to, jog kainos yra iš anksto preliminariai paskaičiuojamos, prieš kiekvieną sandorį ieškovė su klientu kainą suderina iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbo santykius su ieškove nutraukė 2019 m. spalio mėnesį, nėra aišku, kaip atsakovas nutraukdamas darbo santykius su ieškove jau galėjo žinoti tariamą komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie paslaugų teikimo apimtį, kainas bei procesus 2020 m. Be visa ko, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė atsakovo dabartinės darbovietės UAB „Voitura“ komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodyti konkuruojančios įmonės maršrutai ir kainos, t. y. jeigu ieškovė lengvai disponuoja konruojančios įmonės duomenimis, darytina pagrįsta išvada, kad tokius duomenis yra lengva gauti ne tik iš atsakovo, bet ir iš kitų trečiųjų asmenų (klientų). Visa aukščiau nurodyta tik patvirtina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, dėl ko jam galėtų kilti civilinė atsakomybė.

2.6.                      Dėl atsakovo padarytos žalos bei priežastinio ryšio atsakovas nurodė, kad, ieškovė turi pareigą įrodyti tiek atsakovo kaltę, tiek neteisėtus veiksmus, tiek žalą (jos faktą bei tikslų dydį) bei priežastinį ryšį. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovės įmonė iš viso patyrė kokią nors žalą ir ieškovė apskritai turėjo kokius nors tęstinius santykius su ieškinyje nurodytais asmenimis, nei kad tokie tęstiniai santykiai nutrūko. Ieškovei nepateikus nei vienos sutarties, patvirtinančios, kad ieškovė buvo šių įmonių vienintelis paslaugų teikėjas ir/ar apskritai buvo sudariusi kokią nors tęstinę paslaugų teikimo sutartį su nurodytais trečiaisiais asmenimis, nepateikus jokių objektyvių įrodymų apie įmonės patirtus nuostolius, sumažėjusius pardavimus, netektas pajamas bei pan., kurie atsirado po atsakovo išėjimo iš darbo, negali būti laikoma, kad atsakovas iš viso padarė žalą ieškovei. Vien ieškovės teiginiai apie jos pardavimo pajamų tariamą sumažėjimą, ir/ar dalies užsakymų praradimą, savaime nepatvirtina nurodytų aplinkybių bei, kad jų atsiradimas sąlygotas atsakovo. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2020 m. vasario – kovo mėn., Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę naujojo koronaviruso pandemiją, epideminę situaciją pasauliniu lygiu ir konstatavo, kad dėl Covid 19 plytimo padėtis ekstraordinari, neaiški, nekontroliuojama bei kelianti itin neigiamas pasekmes, dėl pandemijos tokios Europos Sąjungos šalyse kaip Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija bei kt. buvo visiškai sustabdytas krovinių pervežimas daugiau kaip 3 mėnesiams (išskyrus maisto produktus bei primojo būtinumo prekes). Todėl ieškovės teiginiai neva pastaroji neteko dalies pajamų išimtinai dėl atsakovo veiksmų yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, ypač atsižvelgiant, kad ieškovės pajamų netekimui galėjo turėti įtakos ir kitos objektyvios priežastys.

2.7.                      Atsakovas taip pat pažymėjo, kad visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prašo priteisti žalą, kaip apskaičiavo patirtos žalos dydį bei kaip nustatė, kad žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, jeigu Vilniaus regiono apylinkės teismas Ukmergės rūmai įsiteisėjusiame sprendime konstatavo, kad UAB „Voitura“ finansinės naudos negavo. Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė ir jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo tarimai atliktų neteistų veiksmų ir žalos. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovas įsidarbino konkuruojančioje įmonėje bei aplinkybė, kad atsakovas galimai komunikavo su ieškovės nurodytais asmenimis, savaime neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovas komunikavo su tokiais asmenimis jo asmenine iniciatyva, kad naujasis darbdavys dar prieš atsakovui pradedant dirbti turėjo ieškovės nurodytų asmenų kontaktinius duomenis, kad atsakovas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, kuriais siektų persivilioti ieškovės klientus ir pan.

3.       Ieškovė dublike palaikė savo ieškinyje išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Akcentavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo praeityje dėl darbo santykių – komercinės paslapties atskleidimo įvyko du teismo procesai, vienas kurių buvo inicijuotas 2020 m. birželio 2 d. ieškiniu (teismo priimtas birželio 27 d.), ir antrasis 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškiniu, tačiau atsakovas įvykusius procesus be jokio pagrindo vertina neva kaip išnagrinėtas bylas dėl žalos atlyginimo, po kurių ieškovas negali teikti naujojo ieškinio dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 2 d. ieškinys buvo priimtas, tačiau paliktas nenagrinėtas. Atkreipė dėmesį, kad antras minėtas ieškinys buvo atmestas tik tuo pagrindu, kad buvo praleistas 6 mėnesių ieškiniams dėl netesybų taikomas senaties terminas. Palaikė savo poziciją dėl reiškiamo reikalavimo netapatumo minėtam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimu išnagrinėtam reikalavimui, taip pat dėl minėtu sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo. Be kita ko kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl UAB „Voitura“ finansinės naudos negavimo. Akcentavo, kad įrodinėjo ne UAB „Voitura“ patirtą naudą, o ieškovės patirtą žalą, sukeltą atsakovo įvykdyto konfidencialios informacijos atskleidimo ir jos panaudojimo UAB „Voitura“ naudai. Ieškovė neturi pareigos, siekiant prisiteisti žalą visų pirma įrodinėti kito asmens naudos dydį. Atsakovas taip pat akcentavo, kad ir nesiekė tapatinti konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sąvokų, tačiau pabrėžė, kad konfidencialios informacijos sąvoka apima komercinės paslapties sąvoką, tai yra, komercinė paslaptis yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Atsakovui buvo pateikta visa jo minima informacija, ir kas sudaro komercinę paslaptį (komercinės paslapties sąvoka ir sąrašas apibrėžti Sutarties 1.1 punkte). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepaaiškino, nuo kada ieškovės komercinė paslaptis viešoje erdvėje buvo išviešinta. Ieškovės ir kliento susitarimo sąlygos niekada ir niekur nebuvo viešai prieinamos. Atsakovo viešai neprieinama ieškovės klientų mokumo, apyvartų ir pelno iš šių atskirų klientų informacija, planuojamų projektų informacija ir kitų slaptų duomenų, turinčių neabejotiną komercinę vertę dėl to, kad jų nežino kiti asmenys; tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką. Pažymėjo, kad nors ir pirmiau nagrinėtoje byloje teismas nenustatė fizinio informacijos pasisavinimo fakto, tačiau teismas sprendime nagrinėjo du epizodus – vieną dėl konfidencialios informacijos pasisavinimo, ir dėl konfidencialios informacijos atskleidimo ir naudojimo; teismas pripažino, kad atsakovas žinojo (atsiminė) konfidencialius duomenis ir tiesiog juos atskleidė. Akcentavo, kad su ieškiniu pateikė dalį paties atsakovo dirbant ieškovo įmonėje ranka pildytų ataskaitų apie darbą su klientais, buhalterinius duomenis, bendravimą ir užsakymus patvirtinančius dokumentus, dėl to nėra suprantama, kodėl atsakovas juos laiko tariamais klientais. Dėl pačių klientų neva kreipimosi į UAB „Voitura“ atsakovo atsiliepimo argumentai nėra įtikinami. Ieškovui vos tik išėjus iš įmonės visi ieškinyje klientai kaip sutarę atsisakė dirbti su ieškove. Pažymėjo, kad teismas minėtu sprendimu faktines aplinkybes ištyrė iki galo, ko pasėkoje teismas konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus. Akcentavo, kad pateikė ieškinį ir reikalavo priteisti žalą visai ne dėl to, kad ieškovė galėjo būti vienintelė paslaugų teikėja, o dėl to, kad atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui komercinę paslaptį (duomenis apie maršrutus ir kitas susitarimų aplinkybes), dėl ko ieškovės buvę klientai nedelsiant UAB „Voitura“ pasiūlius konkurencingesnes sąlygas – mažesnes kainas, atsisakė toliau bendradarbiauti. Be kita ko pažymėjo, kad žala apskaičiuota remiantis buhalteriniais duomenimis.

4.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Pabrėžė, kad ieškovės ieškinys yra tapatus 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti baudą (netesybas). Priminė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 24 d. konfidencialios informacijos sutartimi susitarė, jog nuostolių atlyginimo forma yra bauda (netesybos). Šiai sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), t. y. šalys pačios nusistato teises bei pareigas, atsakomybės formą, tvarką bei kt. Ką iš esmės patvirtino ir 2022 m. sausio 17 d. Vilniaus apylinkės teismo Ukmergės rūmai sprendime civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022. Laikėsi pozicijos dėl nesutikimo su ieškovės nurodytais argumentais, susijusiais su tariamai prejudicinę galią turinčiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendime nurodytu motyvu, kadangi minėtas sprendimas yra prieštaringas, o šiame įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantys teiginiai, pagal savo turinį nėra teismo nustatytos faktinės aplinkybės (faktas), bet teisėjo teisinis įvertinimas, kuris be kita ko, net neparemtas jokiais byloje nustatytais faktais ar pateiktais į bylą įrodymais. Pabrėžė, kad tiek 2020 m. civilinėje byloje Nr. e2-6084-517/2020, tiek 2022 m. civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022, tarp ieškovės ir atsakovo ginčai buvo nagrinėjami dėl konfidencialios informacijos atskleidimo bei panaudojimo, tačiau ne dėl komercinės paslapties kaip teigia ieškovė. Todėl ieškovės pozicija, neigiant akivaizdžias tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, bei bandymas įrodyti neva tai ieškovės konfidencialūs duomenys yra komercinė paslaptis yra absoliučiai nelogiškas ir deklaratyvus. Ieškovės ir atsakovo konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje išvardintas tik abstraktus konfidencialios informacijos sąrašas, kurio dalis net nepriskirtina nei konfidencialiai informacijai, nei juolab komercinei paslapčiai. Ieškovė nėra nei nurodžiusi, nei įrodžiusi, kad tariamai atsakovo panaudota informacija yra ne konfidenciali informacija, o komercinė paslaptis. Ieškovė neįrodė, kokiomis priemonėmis ji buvo užtikrinusi ginčo informacijos apsaugą, ar informacijos apsauga atitiko jos vertę, vien tai, kad ieškovė deklaratyviai teigia neva visos ieškovės sistemos buvo apsaugotos, niekaip šių aplinkybių nepatvirtina. Nesutiko su ieškovės pozicija dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Mano, kad absoliučiai nelogiškas ieškovės teiginys, neva atsakovas dirbdamas įmonėje vos pusę metų, galėjo prisiminti visus 210 ieškovės klientų kontaktinius duomenis, duomenis apie paslaugų kainas, kurias be kita ko ieškovė keičia kas metus ir kitus, net pačios ieškovės neidentifikuojamus, sutartinius įsipareigojimus. Akcentavo, kad pačios ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas tokių duomenų (apie pervežimo kainas) net neturėjo, kadangi jie yra keičiami ieškovės kiekvienais metais. Taip pat nurodė, kad galiausiai iš ieškovės pateiktų įrodymų apskritai nėra aišku, ar šie vadinami ieškovės klientai nėra patys kreipęsi dėl pervežimų į UAB „Voitura“ kaip vežėją, ar UAB „Voitura“ dar prieš atsakovui pradėjus dirbti įmonėje teikė pervežimo paslaugas tariamiems ieškovo klientams. Pabrėžė, kad tam tikroje, šiuo atveju pervežimų rinkoje, veikiančių įmonių pavadinimai, kontaktiniai duomenys, veiklos principai yra viešai prieinami visiems vežėjams, todėl tokie duomenys, net negali būti laikomi kažkokios vienos įmonės (ieškovės) konfidencialia informacija. Šiame kontekste pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 šių aplinkybių net netyrė ir nenagrinėjo, dėl jų visiškai nepasisakė. Atsakovo vertinimu, ieškovė ne tik neįrodė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp tariamo kaltininko veiksmų ir žalos atsiradimo, bet ir nepateikė nei vieno įrodymo, bent dalinai patvirtinančio, kad atsakovas savo veiksmais būtų pažeidęs su ieškove sudarytos konfidencialios informacijos sutartį.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Voitura“ atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1.                      Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė nėra pareiškusi trečiajam asmeniui jokių reikalavimų/pretenzijų atlyginti žalą ar padengti ieškovės patirtus nuostolius dėl trečiojo asmens atliktų nesąžiningų veiksmų. Trečiajam asmeniui apie ieškovės ir atsakovo vykstančius ginčus (tiek apie šią bylą, tiek apie anksčiau vykusias bylas) tapo žinoma tik šioje byloje teismui įtraukus jį trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad nėra aišku, kokia yra tikroji šios bylos esmė. Akcentavo, kad jeigu vis dėlto ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, yra reikalinga nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); 2) žalą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veiklos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltę. Mano, kad ieškovė nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nepateikė jokių pagrįstų argumentų/įrodymų, kurie įrodytų, jog ieškovė yra patyrusi 20 000 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovo kaltės, t. y. ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad atsakovui būtų taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio nuostatas. Taip pat nėra aišku, kaip ir už kokį laikotarpį susidarė ieškinyje nurodomas 20 000 Eur žalos dydis, nėra pateikti jokie ieškovės skaičiavimai ar ieškovės finansiniai dokumentai, kurie pagrįstų tokio dydžio žalos susidarymą. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad ieškovė akcentuoja, kad ji jau 2020 m. pradžioje prarado klientus ir atitinkamai jos pardavimo pajamos sumažėjo ir dėl šių veiksnių yra kaltas atsakovas, tačiau nutyli itin svarbias aplinkybes apie tai, kad būtent 2020 m. vasario–kovo mėn., Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę naujojo koronaviruso pandemiją, epideminę situaciją pasauliniu lygiu ir konstatavo, kad dėl Covid 19 plitimo padėtis yra ekstraordinari, neaiški, nekontroliuojama bei kelianti itin neigiamas pasekmes. Dėl pandemijos tokiose Europos Sąjungos šalyse kaip Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija bei kt. buvo visiškai sustabdytas krovinių pervežimas daugiau kaip 3 mėnesiams (išskyrus maisto produktus bei pirmojo būtinumo prekes). Akivaizdu, kad šios objektyvios aplinkybės įtakojo tai, kad ieškovės pardavimo pajamos sumažėjo dėl suvaržymų bei negalėjimo teikti paslaugas daugiau nei 3 mėnesius. Tai, kad situacija ir pas ieškovės klientus buvo prasta ir neaiški, patvirtina pačios ieškovės su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini), kuriame klientas atsakydamas į ieškovės teiginį „ir tikiuosi, kad galime pradėti dirbti kartu tame pačiame lygmenyje, kaip buvo 2019 m.“ nurodė, kad „Gerai L., bet iš tikrųjų visiems keisti metai“. Mano, kad ieškovės klientų rato, paslaugų kiekio sumažėjimą lemti galėjo būtent Europos Sąjungoje įvesti ribojimai dėl pandemijos, o ne dėl fakto, jog atsakovas įsidarbino pas ieškovės konkurentą, t. y. trečiąjį asmenį.

5.2.                      Trečiasis asmuo nurodė, kad tarp jo ir atsakovo darbo sutartis sudaryta 2019 m. lapkričio 14 d., atsakovo pareigos pardavimų vadybininkas, dirbti pradėjo nuo 2019 m. lapkričio 18 d. Atsakovas dirbo su trečiojo asmens klientais bei individualiai ieškodavo naujų klientų. Darbo sutartis nutraukta atsakovo prašymo pagrindu 2022 m. vasario 23 d. Trečiajam asmeniui, sudarant su atsakovu darbo sutartį, nebuvo žinoma ar atsakovas yra prisiėmęs kokius nors įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, kurie draustų atsakovui užsiimti konkuruojančia su ieškove veikla, draustų įsidarbinti pas ieškovės konkurentus ir pan. Atsakovas trečiajam asmeniui nei prieš darbo sutarties sudarymą, nei darbo sutarties galiojimo metu neatskleidė jokios ieškovės turimos ir saugomos konfidencialios informacijos bei komercinės paslapties. Sudarydamas darbo sutartį su atsakovu, trečiasis asmuo nesiekė gauti iš atsakovo ieškovės komercinės paslapties, nesiekė ir nesiekia perimti iš ieškovės jos klientų. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė ieškiniu neįrodė, jog ieškovės klientai ir jų kontaktiniai duomenys atitinka saugotinos konfidencialios informacijos požymius, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė yra sudariusi komercinės paslapties sąrašą, kuriame yra detalizuoti visi ieškovės klientai ir kurių duomenys yra itin slapti (viešai neprieinami). Ieškovė nebuvo sudariusi su atsakovu nekonkuravimo susitarimo, kaip tai apibrėžta DK 38 straipsnis, todėl atsakovas turėjo visas teises įsidarbinti pas trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovė, nesudariusi susitarimo dėl nekonkuravimo, nemokėjusi atsakovui jokios nekonkuravimo kompensacijos, siekia pasinaudoti konfidencialumo sutartimi ir tokiu būdu rinkoje uždrausti sąžiningą konkurenciją, kuri iš esmės yra skatintina. Nors jei ir ieškovė prarado klientus, tačiau sprendžiant, ar klientai yra prarasti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikšminga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė. Kitaip tariant, ieškovė nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad ji patyrė žalą, sumažėjo jos pelnas, klientai nutraukė bendradarbiavimą su ja būtent dėl tos priežasties, kad atsakovas atskleidė duomenis, sudarančius komercinę paslaptį, arba atliko kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tačiau ieškovė nei ieškiniu, nei kitais procesiniais dokumentais bei pridėtais rašytiniais įrodymais neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo esą atskleistos komercinės paslapties ir fakto, kad po atsakovo įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį tam tikri klientai nustojo pirkti paslaugas iš ieškovės.

5.3.                      Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jis nėra susipažinęs su ieškovės komercine paslaptimi, t. y. su ieškovės patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu (jeigu toks dokumentas egzistuoja), trečiajam asmeniui nėra žinomas ieškovės klientų sąrašas (nei klientų kontaktai, nei paslaugų pobūdis ir kiekis). Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų (susirašinėjimo ar kitokio pobūdžio dokumentų), kurie patvirtintų, jog atsakovas trečiajam asmeniui perdavė ieškovės turimų klientų duomenis, dalinosi ieškovės konfidencialia informacija. Vien faktas, kad ieškovė yra teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Kadangi ieškovė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių atsakovo ir trečiojo asmens disponavimą konkrečia vertinga informacija apie ieškovės klientus ir jų poreikius, kuri atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama ir kurią galima atskirti nuo ieškovės darbuotojų darbo su klientais metu sąžiningai įgytų žinių ar įgūdžių, darytina išvada, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepažeidė komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančių teisės normų ir atitinkamai nėra atsakingi už ieškovės nurodomos žalos atsiradimą.

5.4.                      Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su ieškinyje nurodytais teiginiais, jog tik po atsakovo įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį, trečiasis asmuo pradėjo dirbti su klientais (duomenys neskelbtini) ir kitais. Nurodo, kad trečiasis asmuo su šiais klientais, atitinkamai, dirbo ir anksčiau, t. y. 2017, 2018, 2019 metais. Paaiškino, kad toks klientas kaip (duomenys neskelbtini) (ir visi kiti gamyklų atstovai), kuriam priklauso prekės ženklai (duomenys neskelbtini) ir kt., įtraukia vežėją (jeigu jis atitinka užsakovo atitikties sąlygas) į specialią užsakovo sudarytą vežėjų sistemą, kurioje vykdomi vieši komerciniai konkursai. Šioje sistemoje automobilių (duomenys neskelbtini) ir t.t gamintojai/pardavėjai pateikia savo pasiūlymus dėl krovinių gabenimo, tuo tarpu vežėjai tokie kaip trečiasis asmuo, ieškovė bei kiti, įtraukti į sistemą vežėjai, dalyvauja tokiuose konkursuose, teikia savo komercinius pasiūlymus, ir geriausius pasiūlymus pateikę vežėjai gauna užsakymus (trumpalaikius, ilgalaikius, vienkartinius). Šiuo atveju, konkurso/aukciono dalyviams yra žinomas maršrutas, o užsakymo gavimas (laimėjimas) priklauso nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo. Akivaizdu, kad tokie ieškovės nurodyti klientai kaip (duomenys neskelbtini) ne tik nėra vien tik ieškovės klientai, bet ir informacija apie juos nepatenka nei į konfidencialios informacijos, nei į komercinės paslapties sąvokų apibrėžimą. Akcentavo, kad daugelis komercinių pasiūlymų yra gaunami iš prekybos agentų, tokių kaip — (duomenys neskelbtini) ir kitų. Šie prekybos agentai (juridiniai asmenys, užsiimantys transporto priemonių pirkimu, pardavimu, nuoma) įtraukia į savo tiekėjų sąrašą potencialius vežėjus. Ir būtent tokiu būdu vežėjai prekybos agentų nurodytais kontaktais periodiškai teikia savo komercinius pasiūlymus dėl krovinių gabenimo. Pastebėjo, kad ieškovė tik pabrėžė, kad ji su tokiais klientais dirba, tačiau nėra į bylos medžiagą pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turi išskirtinę teisę dirbti su ieškinyje nurodytais klientais ir, kad ieškinyje nurodyti tretieji asmenys (klientai) iš esmės buvo tik ieškovės klientai, ir kiti vežėjai su jais nedirba. Bet kuris iš klientų gali tikrintis paslaugų kainas, domėtis kitų vežėjų pasiūlymais ir atitinkamai spręsti, iš kurio vežėjo pirkti paslaugą.

6.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir iš esmės atkartojo ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes. Dėl ieškinių netapatumo akcentavo, kad ankstesniu ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti 10 000 Eur netesybas, tai yra taikyti baudą, o šiuo ieškiniu reikalauja priteisti 20 000 Eur žalą, tačiau visiškai neprašo taikyti sutartinės atsakomybės – baudos. Atkreipė dėmesį, kad bauda – tai prievolių užtikrinimo forma. Šioje byloje dalykas nėra konkreti prievolių užtikrinimo forma užfiksuota sutartyje, tai yra tiesiog reikalavimas atlyginti žalą, remiantis pateiktais buhalteriniais dokumentais. Pažymėjo, kad nesutampa ir pažeistų teisių gynybos būdas: šiuo atveju gynybos būdas skiriasi kardinaliai nuo prieš tai buvusio ieškinio. Papildomai nurodė, kad klientų sąrašas atsakovui buvo pateiktas kaip duomenų bazė, apsaugota slaptažodžiu, kurioje ir buvo nurodyti klientai, su kuriais atsakovas dirbo. Būtent su tais klientais, kurie vėliau patvirtina atsakovo komunikavimą iš konkuruojančios UAB „Voitura“ įmonės. Pažymėjo, kad visoms tiek darbo, tiek konfidencialumo sutartims, buvo duota laiko susipažinti ir pasirašyti niekas nevertė, o buvo priimti pasirašyti dokumentai ir atsakyti visi susiję su jais klausimai. Atsakovas visada turėjo su savimi sutarties originalą. Todėl niekas neapribojo teisės ir galimybės atsakovui išsamiai susipažinti su sutartimi, o tuo tarpu sutarties neskaitymas, kaip teigia atsakovas, neatleidžia jo nuo atsakomybės už žalos padarymą. Taip pat pažymėjo, kad reikia skirti sandorio su klientu ir sandorio su vežėju kainos aspektą. UAB „GLOBAY“ turi omenyje fiksuotus susitarimus su klientais, ne su vežėjais, ir būtent klientų kaina yra konfidenciali – niekur neskelbiama. Taip pat, automobilių salonai laiko gyvybiškai svarbius savo prekių tiekėjus, tai yra, iš ko perka automobilius ir kur pakrauna, nes tie tiekėjai pasiūlo geras automobilių kainas, o tai lemia jų verslo sėkmę, todėl atskleidus faktą, kad ši informacija žinoma, pvz. jau siūlant tuo maršrutu mažesnę kainą, klientas nenorėdamas, kad šita konfidenciali informacija išplistų, sutinka bendradarbiauti ir tokiu būdu atskleidus konfidencialią informaciją konkuruojančiam ekspeditoriui kaip UAB „Voitura“ susidaro sąlygos perimti UAB „GLOBAY“ klientą. Nurodė, kad būtent dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių atsakovui, atskleidžiant UAB „GLOBAY“ klientų konfidencialią kainos, maršruto, klientų poreikių informaciją, lėmė, kad klientai buvo pervilioti į UAB „Voitura“ pasiūlant ne šiaip kažkam ir kažkur internete rastoms įmonėms paslaugas, bet būtent ieškovės klientų esamų maršrutų ir su jais susijusių išlaidų mažesnes kainas. Mano, kad UAB „GLOBAY“ pakankamai pagrindė atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį, todėl prašė ieškinį tenkinti visiškai.

7.       Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad ta pati informacija, kurią ieškovė įvardija kaip „konfidencialią“ yra suteikiama ir praktikantui, kuris neturi nei darbo sutarties, nei jokios nekonkuravimo sutarties. Paaiškino, kad UAB „GLOBAY“ buvo pirmoji darbovietė, jis (atsakovas) neturėjo jokios patirties, tiesiog labai norėjo greitai įsidarbinti, jo buvo sudėtinga finansinė padėtis, todėl pasirašė, kur jam buvo parodyta. Nėra ekspertas, uždirbo minimalią algą, ir nemano, kad toks darbuotojas, išėjęs iš bendrovės, gali sukelti nuostolius. Atsakovas nurodė, kad pateiktą ieškinį vertina kaip persekiojimą, kuris tęsiasi jau 4 metus. Paaiškino, kad ieškovė kalba, kad jis (atsakovas) pasisavino ieškovės klientus, tačiau jam joks klientų sąrašas nebuvo pateiktas prie sutarties, jis niekaip negali prisiminti tų klientų. Nurodė, kad jo darbas UAB „Voitura“ buvo pritraukti kuo įmanoma daugiau klientų, ieškojo klientų visur, kur tik įmanoma, todėl gali būti, kad UAB „Voitura“ surastos įmonės sutapo su ieškovės įmonėmis. Į google suvedus bendrinius žodžius, duoda kelis tūkstančius įmonių. Paaiškino, kad prie konfidencialumo sutarties buvo pateikta ir nekonkuravimo sutartis, tačiau tik dėl konfidencialumo sutarties ieškovė rado ko prisikabinti. Nemano, kad tokios įmonės kaip (duomenys neskelbtini) gali būti ieškovės išskirtinai klientai. Nurodė, kad UAB „GLOBAY“ yra transporto įmonė, kurios kaštai yra darbuotojų, vairuotojų algos, kelių mokesčiai, kuras ir visa kita, ir dar užsideda antkainį, su kuriuo konkuruoja, tuo metu, kai dirbo UAB „Voitura“, ji neturėjo nei vieno autovežio, vadinasi, jų kaštai niekuo nesusiję su UAB „GLOBAY“ kaštais, kadangi yra tiekėjo kaštai, todėl UAB „Voitura“ kaštai yra didesni už UAB „GLOBAY“ kaštus. Tokiu atveju nėra galimybės, kad jis galėtų pasiūlyti mažesnes kainas tiems klientams UAB „Voitura“ vardu. Paaiškino, kad turėjo vadinamos duomenų bazės prisijungimus, kai jau atlikinėjo praktiką, dar neturint jokių sutarčių. Jo žiniomis, kas dirba, turi tuos prisijungimus. Atliekant kasdienį darbą jis galėjo dirbti be tos duomenų bazės, bet jam buvo skirtas įpareigojimas suvesti krovinių duomenis į bazę. Jungtis galėjo iš bet kur, nebuvo jokių apribojimų. Išėjęs iš UAB „GLOBAY“ neturėjo galimybės jungtis prie ieškovės duomenų bazės ir naudotis jų duomenimis, kiek žino, prisijungimo duomenys buvo pakeisti. Patikslino, kad nebuvo tokio dalyko kaip klientų sąrašas, tik prisijungimas prie minėtos duomenų bazės, kurioje buvo matomi klientai, tačiau jis nebuvo pateiktas kaip specialus klientų sąrašas. Paaiškino, kad nutraukus darbą nebuvo pasiūlyta laikytis nekonkuravimo sutarties. Nurodė, kad visos įmonės dėl Covid pandemijos patyrė nuostolių, daugumą palietė pandemija ir sumažėjo jų užsakymai. Mano, kad dirbdamas UAB „GLOBAY“ turėjo apie 100 klientų. Paaiškino, kad UAB „Voitura“ atliko kitokį darbą nei UAB „GLOBAY“, kadangi UAB „GLOBAY“ darė viską po truputį, o UAB „Voitura“ darbas buvo tik surasti klientą, optimizuoti darbą su klientu. Nežinojo, kad gali būti baudžiamas už konfidencialios informacijos atskleidimą. Paaiškino, kad UAB „Voitura“ neminėjo, kad su UAB „GLOBAY“ turi konfidencialumo sutartį, kadangi net kaip minėjo, pats nežinojo, kas toje sutartyje buvo parašyta. Paaiškino, kad dirbant UAB „Voitura“ rašydavo galimiems klientams kaip galima asmeniškiau, personalizuotai, kad neatrodytų kaip masiniai laiškai, o tokią konkretesnę informaciją, kokiais adresais ir kokiems būtent asmenims rašyti, galima rasti bendruose puslapiuose, taip pat pasiklausdavo kolegų, į ką kreiptis ir pan. Nurodė, kad UAB „GLOBAY“ nebuvo konkrečiai jam paaiškinta, kas yra jų konfidenciali informacija ir, kad jos niekur negalima naudoti. Dirbdamas UAB „Voitura“ turėjo surasti naujus klientus, tiek dirbti su esamais klientais, klientus gaudavo iš įmonės, tiek iš visokių biržų, tiek iš bendro interneto, tiek iš specialaus puslapio. Nurodė, kad dirbant pas ieškovę daugumos klientų kainos kisdavo nuo sandorio iki sandorio, truputį svyruodavo, tačiau buvo klientų, kurių kaina buvo ta pati, nekisdavo. Nurodė, kad iš UAB „Voitura“ išėjo apie 2022 m. vasarį.

8.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir iš esmės atkartojo atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo nuostolius. Vien dėl to, kad atsakovas susirado darbą kitoje įmonėje, teikiančioje panašias paslaugas, nereiškia, kad ieškovė patyrė žalą. Rinkos specifika tokia, kad negalima sakyti, jog vienas klientas yra būtent „mano“, rinkoje vyksta atvira konkurencija, visi asmenys, turintys resursus ir galimybes, siūlo užsakovams teikti savo pervežimo paslaugas, užsakovas renkasi, kam siūlyti paslaugas, su kuriuo atlikti pervežimus. Atsakovas net nėra suinteresuotas prisirišti prie vieno tiekėjo, nes reikštų ekonomiškai nenaudingą sandorį. Turėdamas grupę įmonių, kurios gali teikti paslaugas, užsakovas renkasi, kuris vežėjas jam finansiškai naudingesnis. Nurodė, kad nesant konkretaus sąrašo, jei atsakovas randa klientą, kaip jis gali patikrinti, ar tai yra ieškovės klientas, ar kieno nors kito klientas. Nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad yra ir taip, kad tas pats klientas yra turėjęs reikalų ir jam paslaugas teikė ir ieškovė, ir UAB „Voitura“. Jei tam tikri klientai sutapo, nereiškia, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Atstovas palaikė savo poziciją, kad reiškiamas tapatus ieškinys, nes nesvarbu, ar netesybos, ar žala prašoma, tai vis tiek yra nuostolių atlyginimas, civilinės atsakomybės išraiška. Nurodė, kad turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kai šiuo atveju neįrodyta nei viena sąlyga. Nurodė, kad ieškovės atstovas patvirtino, kad nėra tokio sąrašo, kurio atsakovas niekur negali panaudoti. Ieškovė, turėdama nekonkuravimo sutartį, pasirinko pigesnį būdą ginti savo teises, tačiau ir toliau teisme kalba apie konkuravimą. Pagal sutartį niekas atsakovui nedraudė įsidarbinti net ir pas konkuruojantį asmenį, niekas nedraudė komunikuoti su kažkokiomis konkrečiomis įmonėmis. Nurodė, kad atsakovui, kaip darbuotojui, turėjo būti aiškiai iškomunikuota, kokia informacija yra konfidenciali ir pateiktas konkretus sąrašas. Teigė, kad ieškovė surašė visas automobilių markes, tokias kaip (duomenys neskelbtini), kt. ir nurodė, kad buvę darbuotojai negali komunikuoti su įmonėmis, kurios užsiima šių automobilių pervežimu. Prie ieškinio pateiki ieškovės paskaičiavimai nepagrindžia patirtos realios žalos dydžio, nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo tas pajamas gauti, nėra nei audito išvados, nei ekspertizės, kad tokius nuostolius patyrė ieškovė. Nurodė, kad jei ieškovė prarado klientus, nėra duomenų, kad kažkokią naudą iš to gavo atsakovas.

9.       Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nežinojo apie ankstesnius ginčus tarp ieškovės ir atsakovo, jokios pretenzijos iš ieškovės nebuvo pareikštos, todėl laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Nurodė, kad, kai atsakovas pradėjo dirbti UAB „Voitura“, jis neinformavo su kokiais klientais dirbo pas ieškovę ir kokie sutartiniai įsipareigojimai jį sieja su ieškove. Paaiškino, kad UAB „Voitura“ atsakovo pareigos buvo ieškoti naujų klientų ir daryti užsakymus. Sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovės ir trečiojo asmens veikla nėra ta pati. Akcentavo, kad ieškovė nurodė, jog ieškinys reiškiamas tik atsakovui, jokie reikalavimai trečiajam asmeniui nereiškiami. Mano, kad UAB „Voitura“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jokiais veiksmais neperviliojo ieškovės klientų. Kadangi reikalavimai nekeliami, trečiasis asmuo neteikė dokumentų, kokius klientus turėjo UAB „Voitura“ iki įsidarbinant atsakovui ir jau pradėjus dirbti. Pažymėjo, kad UAB „Voitura“ buvo įsteigta 2016 m., veiklą vykdo daugiau nei 7 metus, užsiima krovinių gabenimu ir ekspedicijų veikla. Šiai dienai dirba virš 40 darbuotojų. Be kita ko nurodė, kad 2019 m. UAB „Voitura“ turėjo apie 1 000 klientų. Dar iki atsakovui ateinant dirbti, trečiasis asmuo jau turėjo didelį ratą klientų. 2018 m. UAB „Voitura“ turėjo apie 12 000 000 Eur pardavimų pajamų, 2019 m. – 13 000 000 Eur, 2020 m. nukrito iki 10 000 000 Eur. Atėjęs atsakovas kaip tik turėjo pakelti įmonės veiklą pagal ieškovę, tačiau įmonės pajamos toliau mažėjo ir 2021 m. Visa informacija yra vieša. Trečiojo asmens apyvarta labai sumažėjo būtent dėl Covid pandemijos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės UAB „GLOBAY“ ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui M. Ž. 6 320,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Voitura“ – 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovės 6,64 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

10.1.                      Spręsdamas dėl ieškinio (ne)tapatumo teismas nurodė, kad nors faktinės aplinkybės ir šalys pirmoje ieškovės užvestoje byloje Nr. e2-273-759/2022, tiek šioje byloje sutampa, tačiau skiriasi ieškovės reikalavimai ir teisiniai pagrindai – pirmoje byloje ieškovė reikalavo priteisti netesybas vadovaudamasi konfidencialumo sutartimi, o šioje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo be kita ko vadovaudamasi įstatymu. Tai, kad pirmoje byloje ieškovė nepateikė reikalavimo atlyginti bendrais pagrindais jos patirtos žalos, neeliminuoja ieškovės teisės kitoje civilinėje byloje pareikšti tokį reikalavimą. Teismas sprendė, kad šis ieškovės pateiktas ieškinys teismui nėra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022. Teismas taip pat nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-6084-517/2020 tapatumo klausimo nesprendžia, kadangi ieškinys minėtoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas.

10.2.                      Pasisakydamas dėl kitame teismo sprendime nustatyto fakto prejudicinės galios, teismas vertino, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, tačiau pirmoje byloje nebuvo trečiojo asmens UAB „Voitura“. Civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 ieškovė prašė priteisti netesybas dėl to, kad atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, atitinkamai byloje buvo nustatinėjama aplinkybė, ar atsakovas pažeidė konfidencialumo sutartį. Pirmoje byloje nedalyvavo UAB „Voitura“, kuri šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi sprendimas šioje byloje (sprendime nustatytos aplinkybės) ateityje gali turėti įtakos UAB „Voitura“ teisėms ir pareigoms. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 nustatytos aplinkybės negali turėti prejudicinės galios šiai nagrinėjamai civilinei bylai. Kartu teismas pažymėjo, kad padarytos žalos dalyje sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 prejudicinės galios šiuo metu nagrinėjamai civilinei bylai neturi ir dėl to, kad ieškovė suformuluodama reikalavimą pirmesnėje byloje priteisti netesybas apibrėžė tos bylos nagrinėjimo ribas – o būtent bylose dėl netesybų priteisimo dėl sutarties pažeidimo žala nenustatinėjama, t. y. žalos dydžio įrodyti ieškovas neprivalo, nes šalys yra susitarusios iš anksto dėl minimalių nuostolių. Tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą Nr. e2-273-759/2022 šiek tiek plačiau nagrinėjo aplinkybes, nesuteikia prejudicinės galios kitoms byloms, jeigu buvo išeita už nagrinėjimo ribų.

10.3.                      Spręsdamas dėl komercinės paslapties, teismas nurodė, kad iš ieškovės ieškinio, pateiktų paaiškinimų raštu ir žodžiu per posėdį, matoma, kad ieškovė duomenis apie klientų (pervežimo užsakovų) kontaktinius asmenis, su kuriais buvo derinamos kainos atitinkamiems maršrutams, maršrutus laikė ne tik konfidencialia informacija, bet ir komercine paslaptimi. Teismo vertinimu, šie duomenys atitinka komercinės paslapties sampratą ir požymius. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Sutarties 1.1.1.1, 1.1.1.2, 1.1.1.3, 2.6 punktų nuostatomis. Be to, kaip nurodė ieškovė, ir pripažino atsakovas posėdžio metu, kad minėti duomenys apie klientus buvo saugomi Infotrans programoje, prieiga prie programos buvo apsaugota slaptažodžiu. Ieškovės teigimu, šie duomenys nebuvo viešai prieinami. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad duomenis galima rasti viešai dėl automobilių pervežimo rinkos specifikos, nes skelbiami konkursai ir laimi tas, kas pasiūlo pigiausią kainą. Tačiau tokių įrodymų, kad ieškovės siūlomas kainas arba ieškovės nurodytus konkrečius kontaktinius asmenis, kurių susirašinėjimo duomenis pateikė ieškovė, ir su kuriais ieškovė derino kainas, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nors informacijos slaptumą ir viešą nepriėjimą turi įrodyti ieškovė, tačiau ji negali įrodyti to, kas neįmanoma – objektyviai ieškovė, teigdama, kad duomenys viešai neprieinami, negali viešo neprieinamumo įrodyti, tuo tarpu, atsakovas, teigdamas, kad duomenys viešai prieinami, gali tą įrodyti pateikdamas internetinių puslapių nuorodas, išrašus ir pan. Teismas taip pat vertino, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad ieškovės saugoma informacija apie ieškovės siūlomas kainas konkretiems klientams už konkrečius maršrutus teikė jai konkurencinę pranašumą, nes būtent kaina, kaip teigė tiek ieškovė, tiek atsakovas, yra lemiamas kriterijus – ar su atitinkamu vėžėju bus sudaryta pervežimo sutartis ar ne. Teismo vertinimu, ieškovei buvo būtina saugoti duomenis apie jos siūlomą kainą, apie taikomas nuolaidas. Teismas be kita ko pažymėjo, kad duomenų apie ieškovės siūlomas kainas, nuolaidas konkretiems užsakovams ir konkretiems maršrutams negali būti priskiriama ir prie darbuotojo įgūdžių, įgytų darbovietėje, srities. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina informacijos apie kainas ir nuolaidas vertingumą. Pavyzdžiui, situacija su (duomenys neskelbtini), su kuria buvo sutarta pratęsti bendradarbiavimą 2020 m., tačiau paaiškėjus, kad konkuruojanti įmonė pasiūlė mažesnes kainas, ieškovei taip pat buvo pasiūlyta persiderėti kainas, kadangi kainos nebuvo persiderėtos, ieškovės paslaugų buvo atsisakyta. Teismas sprendė, kad ieškovės turima informacija apie kainas ir nuolaidas taikomas konkretiems užsakovams ir konkretiems maršrutams atitinka komercinės paslapties kriterijus ir pripažintina komercine paslaptimi, kadangi ji nebuvo viešai prieinama, ieškovė ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti ir ši informacija teikė ieškovei pranašumą konkurencinėje kovoje su konkurentais.

10.4.                      Teismas nurodė, kad prašymas priteisti žalą yra prašymas taikyti civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, byloje turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad atsakovas be ieškovės sutikimo panaudojo komercinę paslaptį, pažeisdamas konfidencialumo sutartį. Sutartyje buvo susitarta, kad informacija apie kainas ir nuolaidas, taikomas klientams / užsakovams yra konfidenciali informacija, kurią teismas taip pat pripažino komercine paslaptimi. Teismas vertino, kad iš pateiktų įrodymų taip pat matoma, kad atsakovas informaciją apie kainas, ieškovės taikomas konkretiems klientams, panaudojo dirbdamas pas trečiąjį asmenį UAB „Voitura“. Tokią išvadą patvirtina keli dalykai. Pirma, atsakovas dirbdamas pas trečiąjį asmenį naudojo el. pašto adresą, labai panašų į tą, kurį naudojo ir iš kurio bendravo su klientais, dirbdamas pas ieškovę – atitinkamai (duomenys neskelbtini) pas ieškovą ir (duomenys neskelbtini) pas trečiąjį asmenį. El. paštu adresų pirmos dalys iki domeno nėra atsakovo vardas ir pavardė, yra specifinis žodis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, atsakovas bendraudamas su klientais norėjo būti atpažįstamas kaip ieškovės vadybininkas M. Ž.. Antra, ieškovės pateikti el. paštu įvykę susirašinėjimai su ieškovės klientais dėl atsakovo bendravimo su ieškovės klientais atsakovui perėjus dirbti pas trečiąjį asmenį taip pat patvirtina, kad atsakovas sistemiškai tęsė bendravimą su ieškovės klientais ir perėjus dirbti pas trečiąjį asmenį. Trečia, ieškovės atstovo paaiškinimai ir pateiktas susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas susisiekė su nurodytais klientais ir pasiūlė konkurencingesnės kainas minėtiems ieškovės klientams. Papildomai ieškovės atstovo paaiškinimai, kad paskambinęs (duomenys neskelbtini) atstovui, atstovas išgirdo pasisveikinimą „Hello, M.“, kas taip pat patvirtina, kad iš esmės atsakovas galimai buvo užsirekomendavęs save kaip Globay vadybininką, nes į skambutį iš Globay klientas reagavo kaip atsakovo M. Ž. skambutį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai panaudojo ieškovės komercinę informaciją, t. y. duomenis apie kainas ieškovės siūlomas konkretiems ieškovės klientams, dirbdamas pas trečiąjį asmenį.

10.5.                      Spręsdamas dėl ieškovei padarytos žalos, teismas akcentavo, kad pareiga įrodyti negautas pajamas, jų realumą, tai, kad jos negautos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų tenka būtent ieškovei. Vertindamas ieškovės pateiktus negautų pajamų įrodymus, teismas atkreipė dėmesį į kelius dalykus. Pirma, ieškovė nepateikė jokių sutarčių arba kitų dokumentų, įrodančių sutarčių sudarymą su užsakovais už 2019 m. (laikotarpį, už kurį įrodinėja kaip prielaidą 2020 metams, už kuriuos prašo žalos atlyginimo). Ieškovė yra pateikusi tik 2 sąskaitas faktūras, tačiau už ankstesnius laikotarpius nei 2019 m., kurie yra per daug nutolę nuo 2020 m., kuriais ieškovė patyrė žalą. Antra, ieškovės pateiktos pinigų apyvartos lentelės nėra pagrįstos pirminiais šaltiniais, t. y. sąskaitomis, sutartimis, pinigų priėmimo-perdavimo aktais ir pan. Nurodytos lentelės nelaikytinos tinkamu įrodymu, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu į lenteles įrašytos sumos, kodėl būtent tokios sumos. Trečia, sutiktina su atsakovo ir trečiojo asmens argumentu, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (2020 m.) buvo paskelbta pandemija, transporto sektorius buvo sustojęs, valstybėse buvo įvesti judėjimo ribojimai. Fakto, kad galiojo paskelbta pandemija atskirai įrodinėti nereikia, kadangi ši aplinkybė visuotinai žinoma. Sutiktina ir su tuo, kad dėl pandemijos buvo apribotas automobilių ir žmonių judėjimas tarp valstybių. Ieškovės pateiktame susirašinėjime su (duomenys neskelbtini), klientas atsakydamas į ieškovės teiginį „ir tikiuosi, kad galime pradėti dirbti kartu tame pačiame lygmenyje, kaip buvo 2019 m.“ nurodė, kad „Gerai L., bet iš tikrųjų visiems keisti metai.“ Šis susirašinėjimas iš esmės parodo, kad nurodytas ieškovės klientas sutiko dirbti toliau su ieškove, tačiau užsimena, kad „keisti metai“, kas pandemijos kontekste gali reikšti, kad klientas turi sunkumų su užsakymais. Teismo vertinimu, šie argumentai dėl pandemijos kelia rimtų abejonių dėl priežasties, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolių 2020 m., todėl būtent ieškovė ir turėjo įrodyti konkrečiais dokumentais ir faktais negautas pajamas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė aiškių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jos negautas pajamas ir jų realumą, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų ir, atitinkamai, žalos. Teismas nurodė, kad plačiau nepasisako dėl priežastinio ryšio. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad ieškovė jokių priežastinio ryšio įrodymo ir argumento dėl pandemijos paneigimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė priežastinio ryšio neįrodė. Teismas sprendė, kad ieškovei neįrodžius žalos ir priežastinio ryšio, t. y. neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovės priteisė atsakovui 6 320,24 Eur, trečiajam asmeniui 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei priteisė 6,64 Eur pašto išlaidų.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

11.       Ieškovė pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinumas išaiškėjo vėliau: ieškovės pateiktus 4 sąskaitos išrašus, patvirtinančius įmonės gautas pajamas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš ieškinyje nurodomų klientų (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

11.1.                      Nurodo, kad neskundžia teismo sprendimo dalyje dėl ieškinio netapatumo, dėl ieškovės nurodytos informacijos pripažinimo konfidencialia/komercine paslaptimi. Be to, logiškais ir pagrįstais laiko teismo sprendime nurodytus argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atskleidžiant įmonės komercinę paslaptį, iš esmės su jais sutinka ir sprendimo šioje dalyje taip pat neskundžia. Tačiau apeliantės vertinimu, teismas klaidingai ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė, nors ir turėjusi pareigą įrodyti priežastinį ryšį ir žalą, nepagrindė gautų pajamų realumo, todėl žala jai nepriteisiama. Taip pat teismas sprendė klausimą, ir klaidingai nustatė, kad anksčiau išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-273-759/2022 neturi prejudicinės galios šiai bylai.

11.2.                      Mano, kad teismo argumentai dėl anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-273-759/2022 prejudicijos yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir „pritempti“. Kritiškai vertindama teismo argumentą dėl į pirmiau išnagrinėtą bylą neįtrauktos UAB „Voitura“, akcentavo, kad šalys abiejose bylose nereiškė reikalavimo įtraukti minėtą trečiąjį asmenį. Teismas išimtinai savo iniciatyva įtraukė šią įmonę į šią bylą, nors abi šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovas) įvykusio teismo posėdžio metu išreiškė aiškų prieštaravimą dėl šio trečiojo asmens įtraukimo į civilinę bylą, kaip to, kuriam teismo sprendimas neturės jokios įtakos. Mano, kad UAB „Voitura“ buvo nepagrįstai į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Nors teismas nurodė, kad pirmesnis sprendimas (sprendime nustatytos aplinkybės) gali turėti įtakos UAB „Voitura“ teisėms ir pareigoms, tačiau ši sprendimo dalis privalėjo būti motyvuota. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė jokių argumentų, kokią įtaką UAB „Voitura“ teisėms ir pareigoms sukelia teismo sprendimas nei pirmesnėje, nei šioje byloje. Taip pat akcentuoja, kad ieškovė pirmiau išnagrinėtoje byloje žalos dydžio neįrodinėjo, tokiu būdu teismas pagal netesybų prigimtį atskirai taip pat nenagrinėjo žalos dydžio, o pasisakė tik dėl žalos fakto (pačios žalos egzistavimo). Pažymi, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje pateikė tuos pačius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos paskaičiavimą, kokie buvo pateikti ir šioje civilinėje byloje: UAB „GLOBAY“ žalos paskaičiavimas dėl kliento (duomenys neskelbtini) netekimo; UAB „GLOBAY“ žalos paskaičiavimas dėl (duomenys neskelbtini) pajamų netekimo; UAB „GLOBAY“ žalos paskaičiavimas dėl kliento (duomenys neskelbtini) pajamų netekimo. Rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą, buvo pateikti ne įrodinėjant žalos dydį, tačiau apskritai žalos atsiradimo faktui pagrįsti. Teismas pirmiau išnagrinėtoje byloje įvertino ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus ir dėl jų pasisakė. Teismas sprendimo 37 punkte nustatė žalos padarymo faktą (pagrįstai netesybų bylose nepasisakant dėl paties žalos dydžio), nurodydamas, kad ieškovė patyrė pajamų ir grynojo pelno kritimą, lyginant 2019 m. su 2020 m. pajamomis. Teismas minėtą išvadą padarė remdamasis ieškovo paaiškinimais ir pateiktais buhalteriniais apskaitos dokumentais, kurie analogiški buvo pateikti ir šioje civilinėje byloje, todėl nagrinėjamu atveju teismas išnagrinėtoje byloje jau įvertino pateiktų buhalterinių dokumentų pagrįstumą. Remdamasi kasacinio teismo praktika, pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas pirmiau išnagrinėtoje byloje prejudicinę galią turi ne tik įrodinėjant patirtą žalą, tačiau ir neteisėtus veiksmus bei nustatant kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, abiejose bylose sutampa ir bylos šalys, ir dėstomos aplinkybės, todėl sprendimas pirmesnėje byloje, priešingai nei sprendė teismas, atitinka prejudicinę galią.

11.3.                      Pasisakydama dėl žalos ir priežastinio ryšio, akcentuoja, kad reikalaujama priteisti suma sudaro itin mažą dalį realių įrodinėjamų pajamų netekimo. Negautoms pajamoms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė buhalterinius dokumentus, kuriuose užfiksuotas detalus žalos paskaičiavimas. Tačiau teismas sprendimu nepagrįstai nepripažino ieškovės išsamių (detalių) ir nenuginčytų buhalterinių dokumentų tinkamumo, remdamasis deklaratyviais argumentais ir prielaidomis. Kritiškai vertina teismo poziciją dėl nepateiktų sutarčių arba kitų dokumentų, įrodančių sutarčių sudarymą su užsakovais už 2019 m. Pažymi, kad teismas neįsigilino į pateiktą ieškinį ir ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus dėl transporto įmonės veiklos ir sutarčių sudarymo specifikos. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad generalinės rašytinės sutartys šioje verslo srityje paprastai nėra sudaromos, tačiau dėl neaiškių priežasčių pirmosios instancijos teismas reikalauja rašytinės generalinės sutarties sudarymo, kai įstatymas tokios sutarties formos nereikalauja, tuo pačiu atmetant ieškovės teisę sudaryti žodinę sutartį bei sutartį konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, paslaugų sutartį elektroninio užsakymo forma. Ieškovė ieškinyje ypač detaliai akcentavo, kad tokie užsakymai ieškovės atsakingo klientų vadybininko yra administruojami per visą logistikos grandinės planavimą ir priežiūrą, t. y. nuo užsakymo priėmimo, bendravimo dėl krovinių paruošimo su pakrovimo ir nukrovimo vietomis, pervežimo kontrolės, krovinio galutinio pristatymo ir galutinio paslaugos apmokėjimo. Užsakymus ir visą sandorio informaciją pildo klientą ir vežėją kuruojantis vadybininkas. Būtent atsakovas dirbo su tiesioginių klientų aptarnavimu, t. y. bendraudamas per elektroninį paštą ir telefonu, o vėliau kuravo (supildydavo) paslaugos užsakymus į ieškovo užsakymų ir pardavimų valdymo programą Infotrans. Ieškovė ieškinyje ypač akcentavo, kad atsakovo rankomis darbo metu suvestų paslaugos užsakymų skaičius sistemoje Infotrans yra didelio masto, tačiau pateikė tik keletą užsakymų, patvirtinančių atsakovo darbą su konkrečiais klientais, taip pat ir ieškovą bei klientą siejusius sutartinius santykius. Taip pat kartu su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovo kuruotų krovinių sąrašus, ataskaitas, kurias pildė apie darbą su klientais atsakovas. Pažymi, kad kartu su ieškiniu pateikė didelį kiekį duomenų, patvirtinančių sutarčių su klientais sudarymą, taip pat buhalterinius dokumentus (detalų nuostolių paskaičiavimą), kurie patvirtina pajamų iš klientų gavimą, nurodant net ir sąskaitų faktūrų numerius prie kiekvieno pavedimo, t. y. pagal kokią sąskaitą atliktas pavedimas. Ieškovės vertinimu, skundžiamame sprendime išdėstyti teismo argumentai nėra logiški ir suprantami, kaip ieškovė dar kitaip turėtų pagrįsti ilgalaikius susitarimus su klientais, kai pateikiami buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys gautas dideles nuolatines metines pajamas iš klientų, pildytus užsakymus, vestus susirašinėjimus, derybas ir pan. Nesutikdama su teismo argumentais apie pateiktas tik dvi sąskaitas faktūras, akcentuoja, kad jau pačiame ieškinyje nurodė, jog dėl didelio masto nemato tikslo teikti visų sąskaitų faktūrų. Teismas nepagrįstai nevertino ieškinyje nurodytų duomenų, kad ieškovės įmonė turi itin didelį duomenų kiekį, patvirtinantį atsakovo darbą su klientais, todėl teismui pareikalavus gali pateikti ir daugiau rašytinių įrodymų. Nei atsakovas, nuo proceso pradžios atstovaujamas advokato, nei teismas viso proceso metu nereikalavo pateikti papildomų dokumentų, nei papildomų užsakymų, nei sąskaitų faktūrų, nei bet kurių kitų dokumentų, patvirtinti bet kokias aplinkybes, susijusias su sutartiniais santykiais su ieškinyje nurodytais klientais, todėl ieškovė pagrįstai laikė, kad atsakovo pusei bei teismui kartu su ieškiniu pateiktų duomenų pakanka.

11.4.                      Nesutinka ir su teismo argumentais, kad nurodytos pinigų apyvartos lentelės nelaikytinos tinkamu įrodymu, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu į jas įrašytos sumos. Pažymi, kad kartu su ieškiniu pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose aiškiai nurodyti visi duomenys, kokiu pagrindu jie yra įrašyti, t. y. gautos pajamos, sąskaitų faktūrų numeriai, užsakymų datos, bei paskaičiuotas grynasis pelnas. Šie buhalteriniai dokumentai patvirtinti įmonės vadovo parašu, antspaudu ir yra nenuginčyti. Šiuo atveju neišreiškus nei šalių, nei teismo abejonių, ar neuždavus susijusių klausimų su pateiktomis ataskaitomis, teismo sprendime siurpriziškai atmetant pateiktus nenuginčytus buhalterinius duomenis, patvirtina nesąžiningą ir neteisingą teismo sprendimą. Be kita ko akcentuoja, kad teismas neįvertino ir to, kad ieškovė ieškiniu reikalavo tik itin mažos pajamų netekimo sumos (20 000 Eur) ir tik už vienerius metus, todėl nelogiška laikyti, kad dėl įvykdytų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neva tai nepatyrė žalos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės pateiktų buhalterinių dokumentų, nepasisakė dėl juose užfiksuotų skaičiavimų, t. y. neišreiškė abejonių, tokiu atveju akivaizdu, kad teismo išvados yra šališkos, siekiant priimti sprendimą nepriteisti iš darbuotojo (fizinio asmens) piniginių sumų padarytai žalai atlyginti. Nesutinka su teismo pozicija ir dėl neįrodyto priežastinio ryšio. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovas atskleidė komercinę paslaptį (atliko neteisėtus veiksmus), tuo pačiu ieškovė neteko savo klientų, būtent dėl to 2020 m. ieškovė negavo jokių, net dalies 2020 m. gautų pajamų iš komentuojamų klientų, todėl ieškovės vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos įrodytas.

11.5.                      Laiko nelogiškais ir teismo argumentus dėl pandemijos įtakos. Atkreipia dėmesį, kad viešai internete pateikiami duomenys nurodo, kad 2020 m. UAB „Voitura“ gavo 10 450 228 Eur pardavimo pajamas, labai panašias į 2019 m., o štai 2021 m. daugiau nei 15 mln. Eur. Akivaizdu, kad augusias pajamas įtakojo atsakovo įvykdytas klientų perviliojimas. Mano, jog neatitinka tikrovės teismo sprendime nurodyti melagingi duomenys, jog transporto sektorius neva tai buvo sustojęs. Pažymi, kad nurodyti žodiniai argumentai dėl Covid pandemijos negrįsti jokiais skaičiavimais, o tik prielaidomis, paremiant tas prielaidas neva „pagrįstais“ atsakovo argumentais. Kritiškai vertina teismo argumentus dėl pandemijos konteksto susirašinėjime su (duomenys neskelbtini). Neabejotinai pandemija pasaulio verslo rinkai galėjo turėti tam tikrą įtaką, tačiau nereiškia, kad transporto sektorius sustojo bei įmonės staiga nutraukė transporto paslaugų pirkimus. Pažymi, kad po atsakovo įvykdyto kliento perviliojimo ieškovė niekada daugiau nebedirbo su šiuo klientu ir negavo iš jo užsakymų, net ir praėjus keliems metams po pandemijos pabaigos. Pabrėžia, kad ieškovė įrodinėja žalą, kuri atsirado ne dėl Covid, o dėl to, kad atsakovas atskleidė komercinę paslaptį, ir dėl to ieškovė neteko ilgametės klientūros, kuri, akivaizdu, būtų generavusi pajamas iki šios dienos. Be to, teismas pasisakė tik dėl kliento (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų klientų (duomenys neskelbtini), t. y. kodėl teismas mano, kad ieškovė negalėjo 2020 m. gauti iš perviliotų klientų pajamų. Net jeigu ir pandemija būtų įtakojusi ieškovės pajamas, ieškovė reikalauja tik mažos dalies buhalteriniais dokumentais įrodytų pajamų netekimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pandeminė situacija jau seniausiai yra pasibaigusi, o ieškovė vis dar patiria žalą dėl tų pačių klientų, perviliotų į UAB „Voiturą“, netekimo. Pažymi, kad pateikė 4 buhalterines ataskaitas su itin detaliais duomenimis, patvirtinančiais 2019 m. gautas pajamas iš klientų. Ataskaitose nurodytos pajamos, kurias ieškovė tikėjosi gauti iš klientų 2020 m. Akcentuoja, kad negali kitu būdu įrodyti savo negautų pajamų, nes atsakovo neteisėtais veiksmais klientai nutraukė su ieškove bendradarbiavimą ir daugiau paslaugų nebepirko. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, nei pats teismas viso proceso metu nereikalavo iš ieškovės jokių papildomų įrodymų, kuriuos ieškovė būtų pateikusi, jeigu tik būtų galimybė tokius pateikti. Mano, kad teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl netiesioginių įrodymų buvimo, reikalaudamas iš ieškovės „aiškių ir neginčytinų“ įrodymų pateikimo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose (dėl komercinės paslapties atskleidimo) įrodymai paprastai būna tik netiesioginiai, nes ieškovei apsunkinta galimybė gauti apskritai bet kokio pobūdžio duomenis, atsižvelgiant į tai, kad buvusių klientų įmonės nėra linkę teikti bet kokią informaciją, susijusią su tų įmonių veikla dėl tokios informacijos konfidencialumo pobūdžio. Apeliantės vertinimu, teismas be jokio pagrindo primetė jai pareigą pateikti nesamus įrodymus ir neteisėtai prielaidų pagrindu (nesant jokių įrodymų) pripažino, kad ieškovė dėl Covid pandemijos metu negalėjo gauti pajamų iš klientų, nes neva tai pagal atsakovą „sustojo transportas“.

11.6.                      Dėl prašymo prijungti papildomus įrodymus (4 sąskaitos išrašus) pažymi, kad šis prašymas nėra procesinė staigmena, dėl kurios proceso šalims reikėtų papildomai pasisakyti, nes pateikiami sąskaitos išrašai tik patvirtina kartu su ieškiniu pateiktose buhalterinėse ataskaitose nurodytus duomenis. Nurodo, kad šių prašomų prijungti sąskaitos išrašų pateikimo būtinumas išaiškėjo vėliau. Paaiškina, kad sąskaitų faktūrų, visų elektroninius užsakymus patvirtinančių dokumentų nepateikė dėl jų didelės apimties, apie ką ne kartą pasisakė ieškinyje. Proceso metu nebuvo reikalaujama pateikti jokių papildomų buhalterinių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tik sprendime, viso proceso metu nekėlus jokių klausimų, pasisakė, kad jam nėra aišku, kokiu pagrindu į lentelę įrašytos tokios sumos, ir tokiu būdu duomenų pateikimas išaiškėjo tik vėliau, papildomai ieškovė mato pagrindą pateikti sąskaitos išrašus, kurie patvirtina įmonės gautas pajamas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš ieškinyje nurodomų klientų (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad prašomi prijungti prie bylos sąskaitos išrašai yra taip pat detalūs ir atitinka duomenis, nurodytus kartu su ieškiniu pateiktose buhalterinėse ataskaitose. Pažymi, kad visos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas klientams buvo išrašytos, deklaruotos ir apmokėtos, banko išrašai patvirtina buvusius nuolatinius ir tęstinius santykius su klientais. Pateikia paaiškinimus dėl sąskaitų išrašų turinio.

11.7.                      Kritiškai vertina ir teismo sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog teismas nepasisakė ir neanalizavo jų pagrįstumo. Pasisakydama dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad abiejuose prašymuose – tiek 2023 m. gegužės 31 d., tiek ir 2023 m. spalio 3 d., pateikta atliktų teisinių paslaugų išklotinė, tačiau nenurodoma, kokios išlaidos patirtos teikiant kiekvieną iš paslaugų. Tokiu būdu ieškovei netgi apribota teisė pasisakyti dėl išlaidų pagrįstumo. Kartu su abiem prašymais yra pateiktos sąskaitos faktūros, tačiau visose iš jų nurodyta, jog išlaidos patirtos už „teisines paslaugas“, o už kokias paslaugas, nėra aišku. Teismas net nevertino išlaidų pagrįstumo teisingumo ministro rekomendacijoms. Apeliantės vertinimu, dauguma išklotinėje nurodytų išlaidų, nors ir neaišku, kiek už kiekvieną paslaugą apmokėta, yra perteklinės ir dubliuojasi, taip pat vertintinos kaip nepagrįstas išlaidavimas. Atkreipia dėmesį, kad paskaičiuotos tos pačios išlaidos už teisines konsultacijas rengiant ir derinant atsiliepimą ir jo priedus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams dėl žalos priteisimo (abiejų prašymų punktai Nr. 1), kas reiškia, kad už atsiliepimo parengimą apimančias paslaugas advokatas mokestį paskaičiavo 2 kartus. Be to ši paslauga apima 2023 m. gegužės 31 d. prašymo 3 punktą, tai yra, ieškinio ir jo priedų dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisinė analizė rengiant atsiliepimą ir jo priedus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, taip pat 6 punktą – atsiliepimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams rengimas į 2022 m. gruodžio mėn. ieškinį UAB „GLOBAY“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, derinimas ir jo bei jo priedų pateikimas teismui. 2023 m. gegužės 31 d. prašyme 2 punktu nurodytos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir kliento interesų atstovavimą Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant UAB „GLOBAY“ prašymą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tačiau išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje nėra ir negali būti atlyginamos. DK 217 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl teismas nepagrįstai aklai priteisė atsakovui Darbo ginčų komisijoje patirtas išlaidas. Tokiu būdu akivaizdu, kad teismas, atmestinai nagrinėdamas prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, elgėsi šališkai atsakovo naudai. 2023 m. gegužės 31 d. prašyme nurodyta, kad patirtos išlaidos apėmė ir paklausimų, reikalingų renkant bylai reikalingus įrodymus, rengimas, tačiau nenurodyta, kokie tai paklausimai, ir koks poreikis buvo juos teikti. Minėto prašymo 5 punkte nurodyta, kad patirtos išlaidos už prašymo ir jo priedų Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės, rengimas derinimas ir pateikimas, tačiau pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos už teisines paslaugas, o ne už techninio pobūdžio paslaugas, kurioms atlikti jau iš anksto yra pasiruošti prašymo šablonai ir teisininko kvalifikacijos joms atlikti nereikia. Minėtame prašyme kaip teisinė paslauga įtraukta ir ieškovės dubliko ir jo priedų teisinė analizė, rengiant atsiliepimą ir jo priedus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, tačiau pažymėtina, kad tokios paslaugos įeina į tripliko parengimą (apima), kai sekantis punktas – tripliko rengimas. Ieškovė net nežino, kiek atsakovas advokatui sumokėjo už tripliko rengimą, nes tokia informacija neteikiama. 2023 m. spalio 3 d. prašyme 2 punkte nurodyta, kad klientas apmokėjo ir už procesinių dokumentų rengimą ir kliento interesų atstovavimą teikiant dokumentus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, tačiau nenurodyta, kokius procesinius dokumentus dar rengė advokatas ir juos teikė. Tokios išlaidos taip pat nepagrįstos ir šališkai jų neanalizuojant teismo priteistos. Pažymi, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė ir nemažino jų, nors prieš tai buvo išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių dėl netesybų priteisimo pirmoje ieškovės užvestoje byloje Nr. e2-273-759/2022, tik skiriasi bylos dalykas (pirmiau išnagrinėta byla yra dėl netesybų, o ši byla dėl žalos priteisimo) pagal tą pačią Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį. Tai yra, atsakovo atstovui bylos aplinkybės buvo jau seniai žinomos. Teismas neįvertino ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkto kriterijų, jog priteisiant prašomas išlaidas būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; kitas svarbias aplinkybes.

11.8.                      Apeliantės vertinimu, nepagrįstos yra ir trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra per didelės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose nurodytus kriterijus pažymėtina, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas į civilinę bylą teismo iniciatyva posėdžio metu išreiškus aiškų prieštaravimą abiem šalims, visiškai neaišku, kokiu pagrindu. Iš bylinėjimosi išlaidų išklotinės matyti, kad vien atsiliepimui į ieškinį parengti trečiasis asmuo patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors matant, jog jokie reikalavimai trečiajam asmeniui nebuvo pareikšti bei neįtakoja jokių šio asmens teisių ar pareigų, trečiasis asmuo apskritai turi teisę neteikti atsiliepimo bei nedalyvauti teismo posėdžiuose remiantis CPK nuostatomis. Mano, kad 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir teisinės gynybos poreikio nebuvimą, yra per didelės. Analizuojant atsiliepimo į ieškinį turinį matyti, kad atsiliepimo į ieškinį argumentai sudaro 5 puslapius teksto, neskaitant išdėstytų šalių rekvizitų turinio. Atsiliepime dėstomas turinys apskritai nereikalingas, nereikšmingas bylos išsprendimui ir perteklinis, nepateikiama jokia bylai naudinga ar reikalinga informacija. Trečiajam asmeniui nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, trečiojo asmens teisių teismo sprendimas niekaip neįtakoja. Apeliantės vertinimu, nepagrįstos yra ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos ruošiantis posėdžiams ir dalyvaujant juose (po 200 Eur už kiekvieną), kai trečiasis asmuo apskritai remiantis CPK nuostatomis dalyvauti posėdžiuose net neturi pareigos, bei trečiojo asmens dalyvavimas posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu.

12.       Atsakovas atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.                      Atsakovas nesutinka su apeliantės pozicija dėl prejudicinę galią turinčio teismo sprendimo. Pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 17 d. sprendimas yra prieštaringas, o šiame įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantys teiginiai, pagal savo turinį nėra teismo nustatytos faktinės aplinkybės (faktas), bet teisėjo teisinis įvertinimas, kuris be kita ko, net neparemtas jokiais byloje nustatytais faktais ar byloje buvusiais pateiktais įrodymais. Minėto sprendimo teiginiai, dėl tariamo ieškovės konfidencialios informacijos pasisavinimo, panaudojimo, atskleidimo yra nemotyvuoti, prieštarauja kitoms teismo toje pačioje byloje padarytoms išvadoms, pažeidžia įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigą, atsakovo teisę į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo principą, rungimosi principą. Todėl, toks sprendimas iš esmės negali būti laikomas prejudicinę galia turinčiu sprendimu. Be kita ko pabrėžia, kad civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022, apeliantės patirtos žalos fakto nenagrinėjo, priešingai, teismas tik nustatinėjo, ar atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį.

12.2.                      Atsakovas nurodo, jog nesutinka ir su apelianto apeliacinio skundo teiginiais, susijusiais su tariamai nepagrįstu UAB „Voitura“ įtraukimu į civilinės bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad atsakovas buvo susijęs darbo santykiais su UAB „Voitura“. Apeliantas viso proceso metu aktyviai įrodinėjo, kad atsakovas tariamai atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Voitura“, dėl ko pastaroji gavo tiek komercinį pranašumą, tiek finansinę naudą. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo būtina įtraukti į bylą UAB „Voitura“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi nustatytos aplinkybės galėjo turėti įtakos jos teisėms bei pareigoms. Be to, tuo atveju, jeigu apeliantė nesutiko su trečiojo asmens įtraukimu į bylos nagrinėjimą, galėjo teikti atskirąjį skundą, tačiau apeliantė UAB „Voitura“ įtraukimo į civilinės bylos įtraukimą neginčijo ir su teismo sprendimu sutiko.

12.3.                      Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors ir neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi atsakovui jis buvo palankus ir atsakovas siekė išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų (kurios jau ir taip yra ženklios), tačiau, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 293 straipsnio 3 punktą, kadangi pakartotinai išnagrinėjo tapatų ginčą.

12.4.                      Nesutikdamas su apeliantės vertinimu dėl žalos ir priežastinio ryšio, atsakovas pažymi, kad apeliantė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ji iš viso patyrė kokią nors žalą ir kad turėjo kokius nors tęstinius santykius su ieškinyje nurodytais asmenimis, nei kad tokie tęstiniai santykiai nutrūko. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad į civilinę bylą buvo pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Voitura“ taip pat teikė paslaugas apeliantės nurodytoms įmonėms dar iki atsakovo įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį, kas taip pat patvirtina, kad apeliantės nurodyti klientai perka paslaugas ne tik iš apeliantės. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų, tariamai patvirtinančių patirtą žalą, visiškai neaišku, kokiu būdu ieškovė paskaičiavo tariamai atsakovo padarytą žalą. Taip pat iš apeliantės papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantė pajamas gavo ir atsakovui nutraukus darbo sutartį bei jau pradėjus dirbti konkuruojančioje įmonėje, nors apeliantė viso proceso metu teigė, kad „klientai iškarto nutraukė bendradarbiavimą“. Pažymi, kad iki šiol nėra aišku, kaip apeliantė nustatė, kad žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltės. Apeliantė apskritai nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad jos nurodyti klientai nutraukė verslo santykius su apeliante ir/ar šių klientų pavedimai (užsakymai) nėra vykdomi per kitas su apeliante tiesiogiai susijusias ir jos valdomas įmones, pavyzdžiui UAB Globay logistics, Globay SK s.r.po. Taip pat pažymi, kad tiek nagrinėjant bylą pirmą, tiek antrą kartą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apeliantė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių žalos patyrimo faktą bei žalos dydį, apeliantės civilinėje byloje pateiktos užsakymų ataskaitos, kuriomis apeliantė neva grindė ieškinio reikalavimą, apskritai neįrodo žalos fakto. Sutinka su teismo vertinimu dėl pasaulinės pandemijos įtakos aptariamam verslui. Akcentuoja, kad apeliantė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį (3 m.) neįrodė jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamai atliktų neteistų veiksmų ir žalos. Be kita ko pažymi, kad pirmosios instancijos teismas net nenustatė, kad atsakovas persiviliojo apeliantės nurodytus klientus, pasisavino bei atkleidė konfidencialią informaciją, komunikavo su tokiais asmenimis jo asmenine iniciatyva, t. y., kad atsakovas atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, kuriais siektų persivilioti ieškovės klientus, gautų finansinę naudą ir pan. Nurodo, kad nors ir neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, tačiau toks sprendimas atsakovo atžvilgiu dėl tariamai ieškovės patirtos žalos sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu dalyje dėl tariamai ieškovės patirtos žalos, kadangi buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir tokia aplinkybė akivaizdžiai prieštarauja paties teismo tolimesniam įrodymų vertinimui pripažįstant bylos faktus apie žalos dydžio ir priežastinio ryšio nepagrindimą ir nebuvimą.

12.5.                      Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo. Akcentuoja, kad pateikti rašytiniai įrodymai objektyviai galėjo būti pateikti kur kas ankščiau, nei teikiant apeliacinį skundą, jie iš esmės nepatvirtina apeliantės patirto žalos fakto ir dydžio, be to, šių įrodymų pagrįstumas bei teisingumas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

12.6.                      Nesutikdamas su apeliantės pozicija dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pažymi, kad apeliantė savo reikalavimą pareiškė dar 2022 m. lapkričio mėn. pasikreipdama į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti ginčą dėl žalos priteisimo, t. y. civilinė byla iš esmės buvo nagrinėjama daugiau nei vienerius metus. Atsakovui civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo išrašytis šios PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas: 1. 2022 m. lapkričio 30 d. ŽS2022 Nr. 134; 2. 2023 m. sausio 31 d. SER. ŽS2023 Nr. 007; 3. 2023 m. kovo 31 d. SER. ŽS2023 Nr. 024; 4. 2023 m. balandžio 28 d. SER. ŽS2023 Nr. 034; 5. 2023 m. gegužės 31 d. SER. ŽS2023 Nr. 052; 6. 2023 m. liepos 31 d. SER. ŽS2023 Nr. 090; 7. 2023 m. rugsėjo 29 d. SER. ŽS2023 Nr. 104, kurias atsakovas pilnai apmokėjo bei kurių patyrimo rašytiniai įrodymai buvo pateikti teikiant prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo t. y., atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Pažymi, kad advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir kliento interesų atstovavimą Darbo ginčų komisijoje sumokėjo 568 Eur (plius PVM). Mano, kad vien aplinkybė, kad nagrinėjant darbo ginčų komisijoje bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos visiškai, nereiškia, kad bylą pradėjus nagrinėti teisme tokių išlaidų priteisimas nėra galimas. Atkreipia dėmesį, kad byloje buvo paskirti 4 teismo posėdžiai, kuriuose atsakovo interesus atstovaujantis advokatas ne tik dalyvavo bet ir turėjo jiems pasiruošti. Taip pat pažymi, kad atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas yra mažesnės nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Mano, jog atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, posėdžių laiką bei kiekį akivaizdu, kad apeliantės nurodyti argumentai neva atsakovui nepagrįstai priteistos visos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra absoliučiai nepagrįsti ir neteisingi, todėl atmestini.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Voitura“ atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.                      Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo. Atkreipia dėmesį, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme vyko ilgą laiko tarpą. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad su skundu prašomus prijungti dokumentus ieškovė turėjo jau proceso pradžioje, todėl juos galėjo pateikti. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso metu, ne kartą proceso šalims išaiškino įrodinėjimo naštą. Atkreipia dėmesį, kad teikiamų dokumentų skaičius yra nedidelis. Trečiojo asmens vertinimu, apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudė jai pateikti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus pirmosios instancijos teismui.

13.2.                      Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl tariamo žalos negautų pajamų forma patyrimo, trečiasis asmuo mano, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teismui tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, taip pat teismui konstatuojant byloje nustatytas aplinkybes bei tinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Pažymi, kad ieškovė privalėjo įrodyti, kokią konkrečią žalą negautų pajamų forma patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau šios pareigos neįvykdė. Mano, jog ieškovės nurodomi dokumentai tik patvirtina aplinkybes, kad 2019 m. ieškovei buvo užsakomos pervežimo paslaugos, tačiau neįrodo aplinkybių, kad tai buvo ilgalaikiai susitarimai dėl paslaugų užsakymo ir ateinančiais metais, kurių pagrindu ieškovė būtų gavusi analogiškas užtikrintas pajamas iš klientų, kaip ir 2019 m. Nurodo, jog sutinka su teismo išvadomis dėl pandemijos įtakos ieškovės negautoms pajamoms 2020 m. Pažymi, jog teismas neprivalėjo atlikti jokių skaičiavimų, kadangi paneigti aplinkybes, jog pandemija neįtakojo ieškovės veiklos, privalėjo pati ieškovė, bet ne teismas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, taikydamas ieškovei per aukštą įrodinėjimo standartą.

13.3.                      Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Vertindamas, jog buvo pagrįstai įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, pažymi, kad, vykdydamas teismo nurodymus ir pasinaudodamas įstatymo suteikta teise išdėstyti savo poziciją dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, pateikė atsiliepimą ir dalyvavo teismo procese, ko pasėkoje patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotinų dydžių, o patirtų išlaidų pagrįstumas buvo nurodytas į bylą pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, todėl teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovės.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vadybininko pareigose, ir kurioje taip pat nurodyta, kad yra sudaryta ir konfidencialumo sutartis bei nekonkuravimo sutartis. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019 m. spalio 17 d.

18.       Tarp šalių 2019 m. balandžio 24 d. sudaryta Konfidencialios informacijos apsaugos sutartimi (anksčiau ir toliau – Sutartis), apibrėžus konfidencialios informacijos sąvoką ir apimtis (Sutarties 1.1 punktas), atsakovas be kita ko įsipareigojo, neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis Sutarties sudarymo dieną ar kurios bus sukurtos Sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties bendrovėje galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai); neišnešti informacijos šaltinių (laikmenų), kuriuose gali būti konfidencialios informacijos ar nuorodų į ją už darbo vietos ribų, įskaitant konfidencialios informacijos perdavimą žodžiu ir raštu, telefoninio, faksimilinio ar internetinio ryšio priemonėmis ar kitomis priemonėmis, kurios bus prieinamos šios sutarties galiojimo metu, ir kt. (Sutarties 2.1 – 2.6 punktai). Sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad darbuotojas, neįvykdęs Sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, įsipareigojo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius; nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos, taip pat bet kokios sankcijos sumokėtos darbdavio klientams ar kitiems tretiesiems asmenims; šalys susitarė, kad minimaliais bendrovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 10 000 Eur.

19.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei nustačius Sutarties pažeidimą iš atsakovo pusės, ieškovė dar 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalaudama dėl komercinės paslapties atskleidimo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, po ko, 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuris, ieškovei pateikus ieškinį po atsakovo prieštaravimų, 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas. Tačiau minėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nuostolių pagal Sutartį priteisimo nebuvo išnagrinėta iš esmės, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, po ko ieškovei kreipusis su 2021 m. birželio 28 d. prašymu į Darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, prašant priteisti iš atsakovo 10 000 Eur baudą, Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino, jog ieškovė praleido 3 mėnesių formalųjį pareiškimui pateikti senaties terminą, ir paliko pareiškimą nenagrinėtu. Po to, 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl baudos priteisimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-273-759/2022, 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, iš esmės dėl praleisto 6 mėnesių ieškiniams dėl netesybų (baudos) senaties termino. Ieškovei dėl tokio sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1008-861/2022, apeliacinį skundą atmetė. Ieškovė pateikė ir kasacinį skundą, tačiau kasacinis skundas priimtas nebuvo.

20.       Šioje byloje ieškovei pareiškus ieškinį dėl žalos atsakovui, atskleidus konfidencialią informaciją/komercinę paslaptį, pagal Sutartį, atlyginimo, pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu, pritaręs ieškovės pozicijai dėl šio ieškinio ir minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022 pareikšto ieškinio netapatumo, neįžvelgęs minėto sprendimo prejudicinės galios šiai bylai, pripažinęs ieškovės nurodytą informaciją konfidencialia/komercine paslaptimi ir konstatavęs atsakovo neteisėtus veiksmus, be ieškovės sutikimo panaudojus komercinę paslaptį, dirbant pas trečiąjį asmenį UAB „Voitura“, ieškovės ieškinio dėl žalos priteisimo netenkino, nusprendęs, kad ieškovė visgi neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, būtent, žalos ir priežastinio ryšio. Ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su teismo vertinimu dėl neva neįrodytos žalos ir priežastinio ryšio sąlygos, taip pat nesutinka su teismo pozicija dėl minėtos ankstesnės bylos prejudicinės galios šiai bylai neturėjimo, kritiškai vertina ir teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo.

Dėl ieškovės naujų įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų

21.       Apeliantė savo apeliaciniame skunde prašė prijungti prie civilinės bylos rašytinius įrodymus (4 sąskaitos išrašus), be kita ko paaiškindama, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas tik sprendime, viso proceso metu nekėlus jokių klausimų, pasisakė, kad jam nėra aišku, kokiu pagrindu į pinigų apyvartos lentelę įrašytos tam tikros sumos, ir tokiu būdu duomenų pateikimas išaiškėjo tik vėliau, todėl papildomai ieškovė mato pagrindą pateikti sąskaitos išrašus, kurie patvirtina įmonės gautas pajamas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš ieškinyje nurodomų klientų (duomenys neskelbtini).

22.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl paminėtų naujų įrodymų prijungimo, nesant pagrindo manyti, kad šie pas ieškovę buvę įrodymai, esant poreikiui (siekiant jais remtis šalių ginče ir suvokiant įrodinėjimo civiliniame procese svarbą, juo labiau, kad teismas ir bylos nagrinėjimo metu šalims išaiškino įrodinėjimo naštą), be kita ko atkreipiant dėmesį į jų nedidelę apimtį, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

24.       Be to, apeliantė 2024 m. vasario 19 d. apeliacinės instancijos teismui dar pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų dėl ieškovės patirtų nuostolių ir jų dydžio pagrindžiamumo. Šiuo klausimu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, o tokiems procesiniams dokumentams pateikti, be kita ko, CPK yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai; atitinkamam terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022). Kadangi apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi paaiškinimai, atsikirtimai į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir tokie paaiškinimai pateikti neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo proceso skirtumus bei įstatymo leidėjo valia nustatytus terminus procesinei pozicijai apeliacinės instancijos teisme suformuluoti, apeliacinės instancijos teismas šio apeliantės teikiamo dokumento nepriima ir nevertina.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad šis ieškovės pateiktas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022; taip pat sprendė klausimą ir pasisakė dėl konfidencialios informacijos/komercinės paslapties ginčo kontekste, be kita ko konstatavęs, kad ieškovės turima informacija apie kainas ir nuolaidas taikomas konkretiems užsakovams ir konkretiems maršrutams atitinka komercinės paslapties kriterijus ir pripažintina komercine paslaptimi, ir įvertinęs atsakovo veiksmus padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai panaudojo ieškovės komercinę informaciją, t. y. duomenis apie kainas ieškovės siūlomas konkretiems ieškovės klientams, dirbdamas pas trečiąjį asmenį, taigi, konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus , atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį. Paminėtais aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas nebuvo, minėti klausimai nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

26.       Visgi, nors kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai jau buvo konstatuoti anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-273-759/2022, kurioje priimtas 2022 m. sausio 17 d. sprendimas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, turi prejudicinę galią minėtu klausimu.

27.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

28.       Pažymėtina, kad abiejose civilinėse bylose ginčo šalys buvo tos pačios, reikalavimai taip pat iš esmės kildinti iš tos pačios Sutarties pažeidimo, abiejose bylose teikiant pagrinde tuos pačius įrodymus, remiantis be kita ko ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kartu pripažįstant, kad abiejose bylose įrodinėjimo dalykas be kita ko apėmė atsakovo atsakomybės dėl Sutarties pažeidimo klausimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas minėtame įsiteisėjusiame 2022 m. sausio 17 d. sprendime, kurį Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą, nors ir atmetė dėl praleistos senaties termino ieškovės ieškinį dėl baudos pagal Sutartį iš atsakovo priteisimo, tačiau išnagrinėjo klausimą dėl atsakovo veiksmų pasisavinant ieškovės duomenis, atskleidžiant konfidencialią informaciją, ir nustatė, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Voitura“ naudojo ne tik įgytas žinias, leidžiančias kvalifikuotai atlikti vadybininko darbą, tačiau ir ieškovės specifinio pobūdžio konfidencialią informaciją, tuo pažeisdamas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį. Paminėtos aplinkybės dėl įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų turi prejudicinę galią ir šioje byloje, ir tam neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė dėl šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktos UAB „Voitura“. Taigi, atsižvelgiant ir į paminėtas aplinkybes, pripažinus, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota aplinkybė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų turi prejudicinę galią ir šio nagrinėjamo ginčo kontekste, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių plačiau nevertina ir dėl to nepasisako.

29.       Visgi, nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (teisės pažeidimo) nepakanka civilinės atsakomybės jam aptariamu atveju taikymui, tam reikalinga nustatyti ir kitas būtinas sąlygas – kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, laikė neįrodytas būtent padarytos žalos ir priežastinio ryšio sąlygas, ir apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti.

30.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Kartu pastebėtina, kad bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Tuo pačiu, kasacinio teismo formuojama praktika, atkreipianti dėmesį į netiesioginių įrodymų svarbą bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, negali būti aiškinama kaip apskritai paneigianti bylą nagrinėjančio teismo pareigą kiekvienu atveju spręsti dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023).

31.       Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8

 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). 

32.       Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Eur turtinę žalą, kurią įrodinėjo patyrusi dėl negautų pajamų, iš esmės pateikdama skaičiavimus tikėtino pelno, kurį ji pati būtų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti, atsakovo „nuviliotų“ klientų užsakymai būtų buvę pateikti ieškovei. Ieškovė byloje pateikė žalos paskaičiavimą dėl pajamų netekimo (sumažėjimo) iš atskirų klientų, po atsakovo išėjimo iš ieškovės ir įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį, iš esmės remdamasi 2019 m. buhalteriniais duomenimis. Ieškovės skaičiavimu, dėl kliento (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimo buvo patirtas 46 665,30 Eur metinis pajamų netekimas, iš kurių metinis grynasis pelnas sudarė 8 420,50 Eur (ieškovė akcentavo, kad su šiuo klientu pradėjo dirbti dar 2015 m.; 2019 m. šio kliento naudai buvo atlikti 22 pervežimai, to pagrindu sugeneruota 46 665,30 Eur pajamų ir uždirba 8 420,50 Eur pelno, todėl ir 2020 m. buvo tikėtasi panašių pajamų ir pelno); kliento (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimas ieškovei sukėlė metinį 98 953 Eur pajamų netekimą ir metinį 21 237 Eur gryno pelno netekimą (ieškovė akcentavo, kad su šiuo klientu pradėjo dirbti 2017 m.; 2019 m. buvo atlikti 124 pervežimai ir iš (duomenys neskelbtini) sugeneruota 98 953 Eur pajamų bei uždirbta 21 237 Eur gryno pelno, todėl esant tokiam pačiam komerciniam pratęsimui 2020 m. tikėtasi panašių pajamų ir grynojo pelno); dėl (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimo ieškovė 2020 m. neteko 87 510 Eur pajamų, iš kurių grynasis pelnas 14 721,74 Eur (ieškovė akcentavo, kad su šiuo klientu dirbo nuo 2018 m., 2019 m. ieškovė su šiuo klientu atliko 52 pervežimus ir gavo 87 510 Eur pajamų bei uždirbo 14 721,74 Eur pelno; esant komercinių santykių pratęsimui 2020 m. tikėtasi panašių pajamų ir pelno); dėl (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos paviešinimo 2020 m. negauta apytiksliai 40 000 Eur pajamų (ieškovė akcentavo, kad su šiuo klientu 2019 m. buvo atlikti 37 pervežimai bei sugeneruota 43 480 Eur pajamų bei uždirbta 9 222,73 Eur pelno; 2020 m. pradžioje, iki kol atsakovas dar nebuvo susisiekęs su šiuo klientu iš UAB „Voitura“, gauti 2 pervežimai, iš kurių įmonė uždirbo 3 620 Eur pajamų, iš jų 520 Eur pelno; esant komercinių santykių tęsimui 2020 m. būtų buvę galima tikėtis panašių pajamų ir pelno kaip 2019 m.); lyginant 2019 ir 2020 metus ieškovė pastebėjo 13 114 Eur pajamų sutartiniuose santykiuose su (duomenys neskelbtini) kritimą, ir 62 673 Eur pajamų su (duomenys neskelbtini) projektais, ties kuriais tiesiogiai dirbo atsakovas.

33.       Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neneigia ieškovės teisės savo reikalavimus įrodinėti netiesioginiais įrodymais, tačiau bylos aplinkybių kontekste nesutiktina, kad pateikti paskaičiavimai ir buhalteriniai duomenys apie 2019 m. gautas iš nurodytų klientų pajamas ir pelną, vienareikšmiškai įrodo atsakovo byloje konstatuotais neteisėtais veiksmais pažeidus Sutartį ieškovei padarytą žalą ir jos dydį. Pirmiausia, nagrinėjamu aspektu kritiškai vertintina apeliantės pozicija dėl neva nustatyto prejudicinio fakto anksčiu išnagrinėtoje byloje Nr. e2-273-759/2022, anot apeliantės, teismui sprendimo 37 punkte nustačius žalos padarymo faktą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo minėtame 2022 m. sausio 17 d. sprendime, jo 37 punkte, yra pateikiami ieškovės nurodyti duomenys ir paskaičiavimai dėl negautų pajamų, o ne teismo išvada dėl ieškovės patirtos žalos konstatavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas tame sprendime tik pripažino, kad ieškovė patyrė pajamų ir grynojo pelno kritimą, lyginant 2019 m. su 2020 m. pajamomis, tačiau taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas panaudojo specifinio pobūdžio konfidencialią informaciją, jis tiesioginės naudos negavo. Aptariamame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pastebėjimu dėl neprivalėjimo transporto sektoriuje turėti sudarytas generalines sutartis dėl paslaugų teikimo, atsižvelgiant į šio sektoriaus specifiką, paslaugų sutartis praktikoje tiesiog sudarant elektroninio užsakymo forma, ir pan. Visgi, nagrinėjamame ginče tokios aplinkybės apie turimas vienkartinio pervežimo sutartis būtent ir neįrodo apeliantės tęstinių santykių su ieškinyje nurodytais klientais užtikrintinumo ar aplinkybės, kad ir toliau užsakymai iš tų klientų turėjo/turi atitekti tik ieškovei, laisvoje konkurencinėje rinkoje esant ir daugiau tokias paslaugas teikiančių įmonių. Todėl aptariamu aspektu neturi esminės reikšmės ir apeliantės pastebėjimai dėl bylos nagrinėjimo metu teismo nereikalautų papildomų įrodymų. Ieškovė pati be kita ko akcentavo, kad pervežimo kainos būdavo preliminariai paskaičiuojamos arba pavieniams kroviniams arba projektais po 20-40 automobilių, bet prieš kiekvieną sandorį kaina tarpusavio susitarimu galėjo būti įtakojama dėl rinkos aplinkybių. Anot ieškovės, skaičiuojant kainas ji taikė įvairias kainodaros taktikas, kaina buvo įtakojama rinkos aplinkybių. Be to, dalis užsakymų gaunama ir dalyvaujant konkursuose. Taigi, ieškovės užsakymų skaičių, vadinasi ir gaunamas pajamas, įtakojo ir kiti paminėti kriterijai. Be to, pritariant pirmosios instancijos teismo pozicijai, užsakymų skaičiui ir įmonės pajamų sumažėjimui 2020 m., labai tikėtina, kad įtakos galėjo turėti ir dėl Covid-19 ligos paskelbta pandemija, dėl ko asmenų judėjimas buvo apribotas, kas yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia.

34.       Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog viso proceso metu ieškovė akcentavo, jog savo negautų pajamų nesieja ir neįrodinėja per trečiojo asmens „Voitura“ gautos naudos prizmę, todėl byloje nebuvo renkami įrodymai ir nevertintos aplinkybės, susijusios su atsakovo galimai naujam darbdaviui „perviliotų“ klienų ir uždirbtų pajamų kiekiu. Atitinkamai teismas negalėjo įvertinti, ar ieškovės 2020 m. planuojamos gauti pajamos dėl planuojamų pardavimų ir užsakymų iš atitinkamų klientų jai neatiteko būtent dėl to, jog juos perėmė trečiasis asmuo UAB „Voitura“, o ne kuris kitas rinkos dalyvis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip pati apeliantė pažymi, viešai internete pateikiami duomenys nurodo, kad 2020 m. UAB „Voitura“ gavo pardavimo pajamas, panašias į 2019 m., o ženklus pajamų padidėjimas įvyko tik 2021 m. Taigi, atsakovui įsidarbinus pas trečiąjį asmenį, dar visus metus šios bendrovės pajamos buvo panašios į praeitus metus ir niekaip nekoreliuoja su apeliantės argumentais, jog jos pajamos 2020 m. sumažėjo dėl klientų perviliojimo pas trečiąjį asmenį.

35.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, kompleksiškai juos įvertinus vadovaujantis civiliniame procese taikytinais įrodymų vertinimo, pakankamumo ir tikėtinumo principais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė šiuo atveju neįrodė patirtos žalos kaip atsakovo neteisėtų veiksmų išdavos, kaip atitinkamai neįrodė ir priežastinio ryšio sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu pagrįstai atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl, jos nuomone, priteistų nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų.

37.       Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino išlaidų pagrįstumo rekomenduotiniems dydžiams, atsakovo abiejuose prašymuose – tiek 2023 m. gegužės 31 d., tiek ir 2023 m. spalio 3 d., pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų išklotinėje nenurodoma, kokios išlaidos patirtos teikiant kiekvieną iš paslaugų, dauguma išklotinėje nurodytų išlaidų yra perteklinės ir dubliuojasi, nepagrįstai reikalaujama išlaidų suma už atstovavimą Darbo ginčų komisijoje.

38.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nors teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, visgi pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas yra nepateisinamas ir netoleruojamas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies.

39.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

40.       Būtina pažymėtina, kad visgi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

41.       Išnagrinėjus atsakovo pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija su apeliantės argumentais dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų iš dalies sutinka.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai ginčija atsakovui priteistas išlaidas, patirtas Darbo ginčų komisijoje advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo duomenimis, už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą Darbo ginčų komisijoje, jis advokatui sumokėjo 568 Eur (plius 119,28 Eur PVM). DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. DK 217 straipsnio 3 dalies esmė – įtvirtinti (užtikrinti) nemokamą ikiteisminį darbo ginčo nagrinėjimo procesą, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos joms yra iš viso neatlyginamos. Kreipiantis į darbo ginčų komisiją šalims nereikia mokėti žyminio mokesčio, prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turiniui keliami minimalūs reikalavimai (DK 223 straipsnio 2 dalis), ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas darbo ginčų komisijoje, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo patirtos 687,28 Eur išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą Darbo ginčų komisijoje, atsakovui buvo priteistos nepagrįstai.

43.       Įvertinus atsakovo 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. spalio 3 d. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat sutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad pateikta atsakovui suteiktų teisinių paslaugų detalizacija nėra aiški, tam tikros nurodytos paslaugos dubliuojasi, pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 31 d. prašyme pateiktos detalizacijos 1, 3, 6 punktai, 2023 m. spalio 3 d. prašymo 1 punktas iš esmės apima atsiliepimo į ieškinį rengimą. Be to, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, ir pan., vertintinos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, už ką bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas, kaip ir minėtos daugiau techninio pobūdžio paslaugos, kaip pavyzdžiui, prašymo dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės parengimas ir pateikimas, ar prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas. Visgi, nors, kaip minėta, suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje kai kurios paslaugos ir kartojasi bei yra įtrauktos tokios paslaugos, kurios nelaikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis (2023 m. gegužės 31 d. 3, 5, 7, 9 punktai), tačiau iš pateikto teisinių paslaugų aprašymo negalima spręsti, kad visi nurodyti punktai buvo įkainoti pinigine išraiška ir apmokėti. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovui iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma pagal 2023 m. gegužės 31 d. prašymą yra mažintina 687,28 Eur darbo ginčų komisijoje atsakovo patirtų išlaidų suma. Pažymėtina, kad kiti paminėti pastebėjimai nesudaro pagrindo likusią sumą laikyti nepagrįsta, juolab, kad ji be kita ko neviršija ir yra ženkliai mažesnė, sudėjus Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, už atsiliepimo į ieškinį (2,5 dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje), tripliko parengimą (1,5 dydžio koeficientas) (Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktai).

44.       Kitame atsakovo prašyme (2023 m. spalio 3 d.), atkreipiant dėmesį į jo 1 punkte minėtas pakartotas paslaugas ir abstraktų 2 punktą (dėl procesinių dokumentų rengimo ir kliento interesų atstovavimo teikiant dokumentus teismui), vėlgi pažymint, kad šis paslaugų aprašymas savaime nereiškia, kad visi nurodyti punktai buvo įkainoti pinigine išraiška ir apmokėti, matyti, kad nurodytos teisinės paslaugos iš esmės apėmė pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, yra numatytas 0,1 dydžio koeficientas. Taigi, pagal atsakovo 2023 m. spalio 3 d. prašymą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus teismo posėdžių trukmę ir racionalią pasirengimo jiems trukmę, neviršija rekomenduotinų dydžių, todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat bylos apimtį, sudėtingumą, teisėjų kolegija nemato pagrindo šių išlaidų mažinti.

45.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas tikslintinas dalyje dėl iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, priteistiną sumą sumažinant iki 5 632,96 Eur sumos.

46.       Apeliantė ginčijo ir teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo, akcentuodama, kad trečiasis asmuo buvo įtrauktas į civilinę bylą teismo iniciatyva, anot apeliantės neaišku, kokiu pagrindu, atkreipdama dėmesį į trečiojo asmens teisę, bet ne pareigą byloje teikti atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdžiuose, kvestionuodama nepagrįstai didelę išlaidų sumą, kritikuodama pateikto procesinio dokumento turinį. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

47.       Visų pirma pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje jau nesprendžiama dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo, todėl ši apeliantės akcentuota aplinkybė nevertintina. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi, į bylą įtrauktam trečiajam asmeniui negali būti užkirstas kelias pilnavertiškai dalyvauti procese, tiek teikiant savo poziciją procesiniuose dokumentuose, tiek dalyvaujant bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose.

48.       Iš trečiojo asmens pateiktų duomenų matyti, kad 1 936 Eur išlaidų jis patyrė už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 200 Eur plius PVM) ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui bei dalyvavimą 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdyje, ir 847 Eur išlaidų patyrė už pasiruošimą 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžiui (200 Eur plius PVM), dalyvavimą jame (200 Eur plius PVM), rašytinių paaiškinimų ir įrodymų teikimą (100 Eur plius PVM), pasiruošimą ir dalyvavimą 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje (200 Eur plius PVM). Įvertinus bylos aplinkybes, tai, kad nurodytos sumos neviršija rekomenduotinų dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinti.

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių bei ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti. Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, paskirstymo, todėl skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslina pirmiau nurodytų motyvų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas patenkintas tik labai maža dalimi (dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo), ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

52.       Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 3 218,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad jam buvo suteiktos teisinės paslaugos, kurios apėmė apeliacinio skundo teisinę analizę, atsiliepimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, pateikė 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą, 3 218,60 Eur sumai.

53.       Trečiasis asmuo UAB „Voitura“ taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 694 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė 2024 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, 1 694 Eur sumai.

54.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas tik nedidelėje dalyje (dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo), ir iš esmės apskųstas teismo sprendimas paliktas nepakeistas, be to, atsakovo ir trečiojo asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovui ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. Ž. priteisimo, numatant priteisti atsakovui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 632,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAY“, juridinio asmens kodas 300074644. Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAY“, juridinio asmens kodas 300074644, 3 218,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Voitura“, juridinio asmens kodas 304338867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAY“, juridinio asmens kodas 300074644, 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Kristina Lysionok 

 

Ramunė Mikonienė

 

Renata Volodko