Administracinė byla Nr. eA-424-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01343-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – S. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 28 d. sprendimą bei atsakovą VĮ Registrų centrą įpareigoti atkurti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d.

2.       Bendrovė nurodė faktines aplinkybes apie teismų priimtus sprendimus, nagrinėjant civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės ieškinį, ginant viešąjį interesą, siekiant nuginčyti pareiškėjo teisę nuomotis valstybinę žemę bei dėl Bendrovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, teisinio likimo. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d sprendimu 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinęs negaliojančia, sprendė, jog yra pagrindas naikinti išduotus statybą leidžiančius dokumentus, deklaracijas apie statybos užbaigimą ar paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tačiau teismas ieškinio reikalavimą dėl statinių nugriovimo bei statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro atmetė.

3.       UAB „SKR Baltic“ nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vykdydamas S. D., kuri nurodė esanti pretendentė į iki visuotinės žemės nacionalizacijos buvusio savininko rėžiniame (duomenys neskelbtini) valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, atstovo advokato Karolio Kurapkos prašymą, 2018 m. gruodžio 18 d. pakeitė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatai) kadastro duomenis, t. y. atsakovas išregistravo 2014 m. vasario 4 d. nustatytus Pastatų kadastro duomenis ir įregistravo 1995 m. gegužės 20 d. nustatytuosius. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vykdydamas S. D. atstovo advokato Karolio Kurapkos prašymą, 2018 m. gruodžio 18 d. taip pat įregistravo juridinį faktą apie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. VĮ „Registrų centro Vilniaus filialas 2019 m. sausio 10 d. pranešime pareiškėją informavo, kad vykdydamas S. D. atstovo 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeitė Bendrovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis. Pareiškėjas pateikė skundą centriniam registratoriui. Komisija 2019 m. vasario 28 d. sprendimu teritorinio registratoriaus padarytus įrašus, pakeičiant ir atkuriant statinių kadastro ir registro duomenis registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis teismų procesiniais sprendimais, paliko galioti.

4.       Pareiškėjo nuomone, atsakovas nedarė skirtumo tarp nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų, atitinkamai jų nustatymą ir keitimą reguliuojančių skirtingų teisės aktų. Bendrovė pažymėjo, kad padavė skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktų kadastro duomenų pakeitimų, todėl savo skunde atitinkamai rėmėsi kadastro, o ne registro duomenų nustatymą reguliuojančiais teisės aktais.

5.       UAB „SKR Baltic“ pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas yra motyvuojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybę už nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų atitiktį dokumentams, kuriais remiantis šie duomenys buvo įrašyti, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto registro nuostatai) 28 punktu, kuriame nustatytas asmenų, galinčių pateikti prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše, sąrašas. Pareiškėjas nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl Komisija nesirėmė kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reguliuojančiais teisės aktais, skundžiame sprendime yra ignoruojamas Bendrovės skunde nurodytas teisinis pagrindas. Teigė, kad atlikti pakeitimai neatitinka teismo sprendimų, kuriais vadovaujantis duomenys buvo pakeisti.

6.       Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas asmenų, galinčių pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, sąrašas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punkte nustatyto asmenų, galinčių pateikti prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše, sąrašo. Pažymėjo, kad atsakovas pakeitė Pastatų pavadinimus ir paskirtį, Pastatų pažymėjimo plane indeksus, statybos pradžios ir pabaigos metus, kadastro duomenų nustatymo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo datas, baigtumo procentą, tūrį ir kitus pastatų kadastro duomenis. Karolio Kurapkos prašymu buvo pakeisti pareiškėjui priklausančių Pastatų kadastro duomenys, nors minėtas asmuo nėra Pastatų savininkas ir nei jis, nei jo atstovaujamas asmuo neturi jokių teisių į Pastatus; atsakovo veiksmai yra neteisėti dėl to, kad kadastro duomenys buvo pakeisti pagal asmens prašymą, nors asmuo neturėjo teisės jo paduoti.

7.       Bendrovės nuomone, pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punkto nuostatą, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis Nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis, t. y. asmuo gali registruoti tuos pakeitimus, kurie yra susiję su jo teisėmis ir / ar pareigomis. Pareiškėjas nežino, su kokiomis trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ar pareigomis yra susiję VĮ Registrų centro atlikti pakeitimai ir kokie dokumentai patvirtina tokias tariamas teises ar pareigas. Iš civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų ir nutarčių taip pat matyti, kad Bendrovei priklausantys Pastatai, jų kadastro duomenys, daiktinės teisės į juos nėra niekaip susiję su S. D., kuri į civilinę bylą įstojo kaip pretendentė į valstybinės žemės, kuri yra užstatyta pareiškėjui priklausančiais Pastatais, nuosavybės teisių atkūrimą. Netgi S. D. dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime buvo prieštaringas.

8.       UAB „SKR Baltic“ atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. gruodžio 18 d. pakeitė Pastatų paskirtį, kuri dėl atliktų pakeitimų neatitinka žemės paskirties, o tai yra kliūtis pareiškėjui sudaryti jo naudojamo valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas taip pat nustatė 2011 m. vasario 11 d. buvusias Pastatų vertes, nors nekilnojamojo turto vertinimas Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Teigė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, grąžindamas prieš 8 metus buvusias daiktų vertes, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą ir tai pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir valstybės interesus.

9.       Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ atstovai palaikė pareiškėjo skundą. Nurodė, kad jiems nėra aišku, kokius pakeitimus atsakovas padarė. Bendrovės atstovai prašė pakeisti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turo kadastro duomenis, kokie buvo iki 2018 m. gruodžio 18 d., nepriklausomai nuo to, kada registratorius tokius pakeitimus atliko. Pareiškėjo atstovai taip pat prašė Bendrovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovas VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.       VĮ Registrų centras paaiškino, kad S. D. atstovui advokatui Karoliui Kurapkai pateikus 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą „Dėl duomenų patikslinimo“, Nekilnojamojo turto registre (registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)), remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, buvo pakeisti duomenys apie UAB „SKR Baltic“ nuomojamą žemės sklypo dalį, t. y. Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. gruodžio 18 d. buvo įregistruotas juridinis faktas, jog Bendrovė nuomoja 0,0673 ha ploto žemės sklypo dalį. Teritorinis registratorius, gavęs S. D. atstovo 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą „Dėl duomenų patikslinimo“ bei remdamasis nurodytais teismų sprendimais, Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 3 d. bei 2019 m. sausio 4 d. pakeitė Statinių kadastro ir registro duomenis, t. y. atkūrė Pastatų kadastro ir registro duomenis, buvusius iki duomenų, įrašytų 2014 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. sausio 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. vasario 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.  2, 2014 m. kovo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. balandžio 17 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 6 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. birželio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8, 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9, 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10, 2014 m. vasario 6 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-140206-00087, 2014 m. vasario 7 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-140207-00091, 2014 m. vasario 20 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-00-140220-00124 ir 2013 m. birželio12 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. 13-1696 pagrindu. Teritorinis registratorius apie atliktus kadastro ir registro duomenų pakeitimus bei šių duomenų keitimo pagrindą 2019 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-1251 „Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ informavo Pastatų savininką UAB „SKR Baltic“. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs Bendrovės 2019 m. sausio 29 d. skundą Nr. 012 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo“ bei 2019 m. vasario 7 d. skundo papildymą, 2019 m. kovo 13 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. CSPR-75, kuriuo paliko galioti nepakeistus teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 3 d. bei 2019 m. sausio 4 d. priimtus sprendimus pakeisti Pastatų kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, kurie teismui nebuvo skundžiami.

12.       Pacitavęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkto bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatas, pareiškėjas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas) privalo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutartis, nutarimus, nuosprendžius, nekvestionuodamas jų teisėtumo ir pagrįstumo. Bendrovės nuomone, yra akivaizdu, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktu, bet kuris teismo proceso dalyvis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi teisę teikti prašymą ne tik dėl daiktinių teisių, juridinių faktų registravimo Nekilnojamojo turto registre, bet ir dėl paties nekilnojamojo daikto duomenų pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 nurodė, jog teismas „posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, <...> trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus“, o išnagrinėjęs šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisė iš „trečiojo asmens S. D. <...> bylinėjimosi išlaidas“. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime yra nurodyta, jog S. D. dalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo. Teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog S. D. neturėjo teisės teikti prašymo, nes neva ji neturi suinteresuotumo nurodytoje civilinėje byloje bei kitose nagrinėjamose civilinėse byloje, yra nepagrįsti, kadangi Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktas aiškiai įvardina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą keisti duomenis gali pateikti bet kuris proceso dalyvis, nedetalizuojant, koks buvo šio proceso dalyvio suinteresuotumas. Atsakovo nuomone, S. D. (jos atstovas) buvo tinkamas subjektas teikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų keitimo remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

13.       VĮ Registrų centras pažymėjo, kad Bendrovės skunde neapgrįstai teigiama, jog teritorinis registratorius 2018 m. gruodžio 18 d. (atitinkamai ir 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 3 d. bei 2019 m. sausio 4 d.) keitė tik statinių kadastro duomenis, o nekilnojamųjų daiktų registro duomenų nekeitė. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsniu ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktu, išnagrinėtos bylos dalyvio prašymu gali būti keičiami ne tik registro, bet ir kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš pareiškėjo pateikto Nekilnojamojo turto registro (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo su istorija matyti, jog teismui pripažinus negaliojančiomis deklaracijas ir kitus statybą leidžiančius dokumentus, Nekilnojamojo turto registre 2018 m. gruodžio 18 d. buvo keičiami ne tik statinių kadastro, bet ir registro duomenys, nesant statinių statybos teisėtumą patvirtinančio teisės aktų nustatyto dokumento tokie statiniai negali būti laikomi teisėtais. Panaikinus statinių įregistravimo teisinį pagrindą, tai lėmė ir tokių statinių duomenų pakeitimą pagal minėtus teismų procesinius sprendimus, o atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas, kadangi duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris yra vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas, todėl teritorinis registratorius, vykdydamas teismo sprendimus, turėjo teisę keisti duomenis, juos išregistruodamas arba atkurdamas į būklę, buvusią iki pripažinto negaliojusiu / panaikinto teisinio pagrindo.

14.       Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kokia tvarka yra keičiami registro ir kadastro duomenys.

15.       Teismo posėdyje atsakovo VĮ Registrų centras atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime į skundą bei rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. prašė Bendrovės skundą atmesti.

17.       Atsiliepime S. D. palaikė ginčijamame VĮ Registrų centro sprendime išdėstytus argumentus bei atsakovo atsiliepimo argumentus. Nurodė, kad pareiškėjas sumaišė du vienas su kitu nesuderinamus motyvus. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Pastatų nugriovimas ir teisinės registracijos keitimas yra tarpusavyje nesusiję. S. D. pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino tiek statybą leidžiančius dokumentus, tiek dokumentus, kuriais remiantis buvo atlikta teisinė registracija VĮ Registrų centre, o nebelikus šių dokumentų, nebėra pagrindo teigti, kad remiantis neteisėtais įrašais atlikti pakeitimai VĮ Registrų centre turi likti.

18.       Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens S. D. atstovas su Bendrovės skundu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) nurodė, kad pareiškėjas laiku apskaičiavo ir pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2015–2018 m. mokestinius laikotarpius bei sumokėjo apskaičiuotus mokesčius. Pažymėjo, kad remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo turto vertinimą atlieka ir jo mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas (VĮ Registrų centras) pateikia vietos mokesčių administratoriui, todėl mokesčių administratorius, spręsdamas nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimą, vadovaujasi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis bei kita mokesčių administratoriaus turima informacija.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prašė UAB „SKR Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas teisės aktais bei teismų sprendimais.

21.       Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

II.

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą tenkino: VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir atsakovą įpareigojo atkurti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 69 pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Išsamiai aptaręs į bylą patektus teismų procesinius sprendimus bei su 2018 m. gruodžio 6 d. VĮ Registrų centre užregistruoto advokato Karolio Kurapkos, atstovaujančio S. D., prašymo „Dėl duomenų patikslinimo“ nagrinėjimu susijusias aplinkybes bei priimtą sprendimą, teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų atsakovo paaiškinimų bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr.  (duomenys neskelbtini) su istorija nustatė, jog teritorinis registratorius pareiškėjui priklausančių pastatų bei statinių registro duomenis keitė 2018 m. gruodžio 18 d., (išrašo 4.17–4.24 punktai), 2018 m. gruodžio 21 d. (išrašo 10.44–10.46 punktai) 2019 m. sausio 2 d. (išrašo 10.16 punktas, 10.36–10.37 punktai, 10.41–10.43 punktai, 10.47 punktas), 2019 m. sausio 3 d. (išrašo 10.17–10.23 punktai, 10.26–10.35 punktai, 10.38–10.39 punktai), 2019 m. sauso 4 d. (išrašo 10.24–10.25 punktai), atitinkamai 2019 m. sausio 7 d. (išrašo 7.4 punktas).

24.       Įvertinęs 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. S-1251 „Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo pateiktas bendro pobūdžio pranešimas, jog pagal advokato Karolio Kurapkos prašymą buvo pakeisti Bendrovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, įregistruotų registro įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bei registro duomenys. Šiame rašte net nėra nurodyta, kokie konkretūs kadastro bei registro duomenų pakeitimai buvo atlikti, nėra nurodyta net pakeitimų atlikimo data, kurią atsakovas nurodo savo atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose, bei vertino kaip registratoriaus priimtus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad su minėtu raštu UAB „SKR Baltic“ buvo pateikta tik bendra informacija apie teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką ir terminus, tačiau net nebuvo pateiktas registro išrašas, iš kurio būtų galima nustatyti, kokie duomenys buvo pakeisti.

25.       Įvertinęs į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija, teismas nustatė, kad registro duomenys buvo keičiami ir 2018 m. gruodžio 21 d. (išrašo 10.44–10.46 punktai) bei 2019 m. sausio 7 d. (išrašo 7.4 punktas), tačiau atsakovas savo procesiniuose sprendimuose tokių sprendimo priėmimo datų nenurodė. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovą buvo įpareigojęs pateikti konkrečius įrodymus apie teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus dėl pareiškėjui priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo, tiksliai nurodant, kokie kadastro duomenys buvo pakeisti. Vykdydamas šį teismo įpareigojimą, VĮ Registrų centras pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose aptarė teisinį registro ir kadastro duomenų keitimo reguliavimą. Teismas nekvestionavo teisės aktuose įtvirtintos duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre bei kadastre tvarkos pagal pateiktus suinteresuotų asmenų prašymus, tačiau vertino, kad siunčiant turto savininkui pranešimą apie Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų pakeitimą, jį gavusi šalis turi aiškiai žinoti, kokie jam priklausančio turto duomenys ir kokia apimtimi buvo pakeisti, tuo labiau, kai duomenys yra keičiami ne paties savininko, o suinteresuoto asmens prašymu. Teismas pažymėjo, kad kadastro tvarkytojo veikla pagal savo pobūdį yra viešasis administravimas, o teisiniuose santykiuose, atsirandančiuose dėl Nekilnojamojo turto kadastre kaupiamų duomenų tvarkymo, kadastro tvarkytojas veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Teismo nuomone, teritorinio registratoriaus pateiktas pranešimas pareiškėjui iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimo.

26.       Pacitavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.256 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalių, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad įvertinus šių įstatymų nuostatas dėl subjektų, turinčių teisę pateikti prašymus pakeisti Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenis, yra akivaizdu, jog įstatymų leidėjas numatė, kad tiek kadastro, tiek registro duomenys yra nustatomi pagal suinteresuoto asmens prašymą. Teismo nuomone, tai, kad Nekilnojamojo turto nuostatų 28 punktas nustato, jog įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis Nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti bet kuris proceso dalyvis, nesudaro pagrindo paneigti įstatymo leidėjo įtvirtintą valią, kad duomenys keičiami tik suinteresuotų asmenų prašymu, todėl registratorius, atlikdamas duomenų pakeitimą, turi įvertinti prašančio pakeisti asmens suinteresuotumą, nustatydamas, ar teismo sprendimas, kuriuo remiantis teikiamas prašymas, tokiam asmeniui sukuria teises turto, kurio duomenis prašoma pakeisti, atžvilgiu.

27.       Įvertinęs ginčo situacijoje pateiktus teismo sprendimus, teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens S. D. atžvilgiu teismo sprendimai jokių teisių bei pareigų pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu nesukūrė. Teismas pažymėjo, kad S. D. civilinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo tik kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises teritorijoje, kurioje yra Bendrovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad S. D. atstovas neturėjo teisės prašyti pakeisti pareiškėjui priklausančių nekilnojamųjų daiktų duomenis.

28.       Pacitavęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkto bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog į bylą pateiktais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais nebuvo nustatyti jokie nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys, todėl šie teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų.

29.       Teismas nurodė, kad ginčo atveju aktualu yra tai, jog bendrosios kompetencijos teismai, išnagrinėję civilinę bylą, netenkino prokuroro reikalavimo įpareigoti UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, ir sutvarkyti atlaisvintą žemės sklypo dalį, bei reikalavimo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoto 0,0673 ha valstybinės žemės ploto.

30.       Teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos būtinos sąlygos tam, kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti, t. y. nenustatė statinių savininko kaltės dėl sandorio, kuriuo remiantis buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, taip pat nenustatė, kad statinių savininkui nesuteikiama teisė teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 4.105 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti UAB „ SKR Baltic“ nugriauti statinius.

31.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad prašymą dėl pareiškėjui priklausančių Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo pateikė asmuo, neturintis tokios teisės, bei į tai, kad bendrosios kompetencijos teismų sprendimais atsakovas nebuvo įpareigotas pakeisti kadastro duomenis, ir Bendrovės skundą tenkino – Komisijos 2019 m. vasario 28 d. sprendimą panaikino ir atsakovą įpareigojo atkurti nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d.

32.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų dėl pareikšto reikalavimo, tačiau jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų plačiau neanalizavo.

33.       Patenkinęs pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į pareiškėjo skundo turinį bei apimtį, į nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, Bendrovei iš atsakovo VĮ Registrų centro priteisė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

34.        Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35.       Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos įstatymais, o materialiosios teisės normos buvo pritaikytos neteisingai, todėl buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas ir atsakovo teises bei teisėtus interesus pažeidžiantis sprendimas. VĮ Registrų centro apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Teismas, tenkindamas pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ suformuluotą skundo reikalavimą dėl centrinio registratoriaus 2019 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atkurti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d., nepriėmęs jokio sprendimo dėl teritorinio registratoriaus (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo) priimtų sprendimų, nepagrįstai įpareigojo atsakovą keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas akcentavo, kad UAB „SKR Baltic“ skunde nesuformulavo jokio reikalavimo dėl jai tiesiogines pasekmes sukėlusių teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 4 d. priimtų sprendimų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo įforminti registro įrašu, panaikinimo.

35.2. Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-8-431/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-447-916/2018 nagrinėjime, todėl jam buvo žinoma, kokius konkrečius Bendrovei išduotus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančius dokumentus bendrosios kompetencijos teismas panaikino. Teritorinis registratorius, vykdydamas bendrosios kompetencijos teismo sprendimus, 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 4 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis pakeitė į padėtį, buvusią iki statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Kokie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki šių duomenų pakeitimo (įrašymo) teismo panaikintų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu, pareiškėjui buvo puikiai žinomi, nes 2006 m. sausio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kituose dokumentuose, kuriais remdamasis pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į statinius, tokie duomenys (buvę iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir patvirtinimo) buvo nurodyti bei statinių savininkei UAB „SKR Baltic“ žinomi. Atsakovo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 26 d. vartotojo veiksmų protokolas įrodo, kad pareiškėjo atstovas bei UAB „SKR GRUPĖ“ 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. balandžio 2 d., t. y. iki skundo pateikimo teismui, ir vėliau – 2019 m. gegužės 13 d. bei 2019 m. birželio 10 d. susipažino su Nekilnojamojo turto registre (registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomais nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenimis bei susiformavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įvardintą Nekilnojamojo turto registro išrašą (2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. birželio 10 d.) ir Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija (2019 m. kovo 27 d.), kuriame atsispindėjo visa informacija apie teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus, įformintus registro įrašu. UAB „SKR Baltic“ iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo žinoma viešame registre saugoma informacija, t. y. apie teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. sausio 2 d., 2018 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. sausio 7 d. priimtus sprendimus, įformintus registro įrašu, tačiau teismui šių teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų pareiškėjas neskundė. Formalus teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų datos nenurodymas UAB „SKR Baltic“ adresuotame 2019 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-1251 „Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ nepaneigia Bendrovės pareigos nesutinkant su tiesiogines pasekmes sukėlusiais teritorinio registratoriaus priimtais sprendimais, juos skųsti teismui. Teismui panaikinus centrinio registratoriaus sprendimą, bet nepripažinus teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų negaliojančiais ir įpareigojus atsakovą atkurti Nekilnojamojo turto registro Nr.  (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio18 d., susidarė situacija, kai esant galiojantiems ir nenuginčytiems teritorinio registratoriaus priimtiems sprendimams, atsakovas privalo keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kurie buvo įrašyti būtent teritorinio registratoriaus, o ne centrinio registratoriaus. Teismas, eliminuodamas pareiškėjo pareigą tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, išėjo už pareikšto skundo reikalavimo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalis) ir nepriėmęs jokio sprendimo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų, nepagrįstai VĮ Registrų centrą įpareigojo keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

35.3. Teismas nepagrįstai išplėtė VĮ Registrų centro teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų ribas, nurodydamas, kad nagrinėdamas asmens, kuris civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu (šiuo atveju S. D.), prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, privalo aiškintis tokio asmens suinteresuotumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-733-143/2017 yra pažymėjęs, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktu, asmens dalyvavimas bendrosios kompetencijos teismo procese yra pakankamas pagrindas kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl kito asmens daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime yra nurodyta, jog S. D. dalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo. Speciali Nekilnojamojo turto registro nuostatų norma Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (atsakovo) niekaip neįpareigoja aiškintis, kokį suinteresuotumą S. D. turėjo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktas aiškiai nustato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre turi teisę teikti bet kuris teismo proceso dalyvis, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis jo veiklą reguliuojančiais teisės aktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, S. D. atstovo prašymo ir įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu pakeitė nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

35.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuotos praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017 konstatavo, jog teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo ginčijant tokį dokumentą net nebuvo reikštas. Bendrosios kompetencijos teismui panaikinus pareiškėjo statinių statybą patvirtinančius dokumentus (deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, rašytinį pritarimą statinio projektui), vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei suformuota teismų praktika, priešingai nei sprendė teismas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pateiktų dokumentų – įsiteisėjusių teismų sprendimų – pagrindu privalo keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis net ir tais atvejais, kai atskiras reikalavimas dėl tokių duomenų keitimo Nekilnojamojo turto registro nebuvo spręstas bendrosios kompetencijos teisme. Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimas atkurti negaliojančių dokumentų pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytus kadastro duomenis prieštarauja šio registro oficialumo statusui, kuris yra neatsiejamas nuo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumo bei atitikties dokumentams, kuriais remiantis jie buvo įrašyti, principui.

35.5. Teismas modifikavo Bendrovės suformuluotą reikalavimą, iš dalies susiaurindamas jos reikalavimo dalį ir įpareigodamas atsakovą atkurti tik Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro  duomenis, palikdamas nekilnojamųjų daiktų registro duomenis Nekilnojamojo turto registre nepakeistus. Teismas analizavo, kokius statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) keitė teritorinis registratorius, įvardino konkrečius Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija punktus, iš kurių matyti, kad teritorinis registratorius keitė ne tik nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, bet ir Nekilnojamojo turto registro išrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) su istorija 4 ir 7 dalyje nurodytus registro duomenis (išregistravo daiktines teises, juridinius faktus). Teismas, VĮ Registrų centrą įpareigojęs atkurti tik Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įvardintus kadastro duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d., ir nepateikęs argumentų dėl nekilnojamųjų daiktų registro duomenų (daiktinių teisių, juridinių faktų) Nekilnojamojo turto registre atkūrimo, priėmė sprendimą, kurį vykdydamas, atsakovas turėtų keisti tik nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, o Nekilnojamojo turto registro išrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) su istorija 4 ir 7 dalyje nurodytus registro duomenis (Nekilnojamojo turto registre išregistruotas daiktines teises ir juridinius faktus) – palikti galioti, o toks dalinis nekilnojamųjų daiktų duomenų keitimas Nekilnojamojo turto registre, atkuriant tik nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, akivaizdžiai prieštarautų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumui ir išsamumui, todėl ir dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas.

36.2. Pagal teismo panaikintus administracinius aktus realiai jokie statybos darbai (kapitalinis remontas, remontas) net nebuvo atlikti, o UAB „SKR Baltic“ galbūt paprasčiausiai manipuliavo dokumentais. Panaikinus administracinius aktus, turi būti atkurta buvusi situacija, kadangi esminis teisės principas skelbia, jog ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), o tai atsakovas ir padarė, t. y. atkūrė ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių paskirtis, buvusias iki minėtų teismo sprendimais panaikintų administracinių aktų, padarydamas atitinkamus įrašus, kurie atsispindėtų Nekilnojamojo turto registro išrašuose.

36.3. S. D. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, o ginčo žemės sklypas yra būtent buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Administraciniai aktai, kuriais remiantis buvo pakeista Pastatų paskirtis, buvo panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl negali susiklostyti situacija, jog jeigu panaikintas pastato / statinio teisinės registracijos pagrindas, kuriuo keičiama paskirtis, viešame registre toks pastatas / statinys vis vien išlieka tokios paskirties, kurio pagrindas panaikintas.

36.4. Bet kuris teismo proceso dalyvis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi teise? teikti pras?yma? ne tik de?l daiktiniu? teisiu?, juridiniu? faktu? registravimo Nekilnojamojo turto registre, bet ir de?l paties nekilnojamojo daikto duomenu? pakeitimo, o priešingas teismo išaiškinimas yra niekinis, nes leidžia nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų, paneigia teisės principą – ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir leidžia sukurti absurdišką situaciją, kai statinio teisinės registracijos pagrindas yra panaikinamas teismo, tačiau viešuose registruose tokia registracija išlieka, nes pats savininkas nėra suinteresuotas tokio fakto įregistruoti – išviešinti. Tam įstatymo leidėjas ir įtvirtino Nekilnojamojo turto registro nuostatu? 28 punktą, o priešingas aiškinimas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis apie privalomą teismo sprendimo vykdymą. 

36.5. S. D. (jos atstovas) buvo tinkamas subjektas teikti prašymą teritoriniam registratoriui dėl nekilnojamųjų daiktu? kadastro ir registro duomenų keitimo remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra pretendentė kartu su kitais asmenimis į nuosavybės teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra suinteresuota tuo, jog viešame registre būtų išviešinti teisingi duomenys apie Pastatų naudojimo paskirtį. Teismams panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo pakeista Pastatų naudojimo paskirtis, ši situacija išliko – sklype esantys šiltnamiai neatitiko žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui nuomoti šio sklypo lengvatine tvarka, o pirmosios instancijos teismui tenkinus Bendrovės skundą, formaliai susiklosto situacija, jog viešame registre pastatų / statinių naudojimo paskirtis lieka pakeista, kai šie pakeitimai buvo padaryti remiantis negaliojančiais administraciniais aktais, o tai sudaro sąlygas, vadovaujantis tik registro išrašais, teigti, jog žemės sklypo naudojimo paskirtis sutampa su Pastatų naudojimo paskirtimi, nepaisant to, kad administraciniai aktai, kuriais ta Pastatų naudojimo paskirtis suvienodinama su žemės sklypo naudojimo paskirtimi, yra panaikinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas neįsigilinus tiek į faktinę situaciją, tiek netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus ir juo yra paneigiamas esminis teisės principas – ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda).

36.6. Atsakovo priimti sprendimai atitinka teisės aktų nuostatas, o priešingi teismo motyvai yra formalūs. VĮ Registrų centro priimti sprendimai Bendrovei nesutrukdė savo teises ir teisėtus interesus ginti teisės aktų nustatyta tvarka; jai iš esmės buvo aišku, kokie sprendimai buvo priimti ir kodėl. Ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas, tačiau teismas tokio vertinimo neatliko, o tik nurodė formalius argumentus. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, atsakovo sprendimo atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams turėtų būti vertinamas atsižvelgus į aplinkybę, ar UAB „SKR Baltic“ buvo pateikta pakankamai informacijos, ar ji buvo motyvuota, ar suprantamos teisinės pasekmės iš VĮ Registrų centro jam pateiktos informacijos turinio, ar pareiškėjui buvo aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Į šiuos klausimus atsakius teigiamai, atsakovo sprendimas turėtų būti pripažintas pagrįstu ir argumentuotu.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38.       Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus ir nesivadovavo teismų praktika, suformuota analogiškose ir panašiose bylose. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog teritorinio registratoriaus pateiktas pranešimas pareiškėjui iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo, yra nepagrįsta. Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. S-1251 „Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ turinio akivaizdžiai matyti, kad tai yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, Bendrovei nesukeliantis jokių teisinių pasekmių ir dėl to nelaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Minėtame rašte UAB „SKR Baltic“ buvo informuota apie teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus, aiškiai ir išsamiai nurodant šių sprendimų apskundimo tvarką. Pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantys VĮ Registrų centro Vilniaus filialo priimti sprendimai buvo apskųsti tik VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui šie teritorinio registratoriaus sprendimai nebuvo skundžiami.

38.2. Pareiškėjo nuosavybės teise įregistruotų statinių kadastro bei registro duomenis VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pakeitė vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018. Įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais remiantis buvo priimti atitinkami teritorinio registratoriaus sprendimai, atsispindi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovas teismui šioje byloje pateikė vartotojo veiksmų protokolą, iš kurio matyti, jog Bendrovės atstovai bei susiję asmenys iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne kartą tikrino Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) centriniame duomenų banke saugomus kadastro ir registro duomenis, o tai leidžia teigti, kad UAB „SKR Baltic“ buvo (yra) žinomi ir suprantami minėtų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų turinys ir jų priėmimo pagrindai.

38.3. Nepagrįstos yra ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog bendrosios kompetencijos teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo nustatyti jokie nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, todėl šie teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindu pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį pakeisti prašomus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be kita ko, buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) išduoti rašytiniai pritarimai statinio projektui, UAB „SKR Baltic“ surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. dokumentai, kuriais remiantis buvo atliktas bei įregistruotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apskritai nenagrinėjo ir nevertino. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kokia Bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių paskirtis buvo 2012 m. liepos 19 d. iki statinių paskirties pakeitimo ir 2018  m. vasario 2 d. pareiškėjo iniciatyva pakeitus minėtų statinių paskirtį. Teismo sprendimas, panaikinantis dokumentus, kuriais remiantis prieš tai buvo atliktas bei įregistruotas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų – statinio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties – pakeitimas, yra akivaizdus teisinis pagrindas šiuos kadastro duomenis pakeisti, atkuriant juos į pirminę padėtį. Pirmosios instancijos teismas atsakovą įpareigojo atlikti įsiteisėjusiems teismų sprendimams aiškiai prieštaraujančius veiksmus, taip paneigiant teismo sprendimo privalomumo principą. Atlikus šiuos veiksmus, Nekilnojamojo turto kadastre būtų įrašyta statinių paskirtis pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotus rašytinius pritarimus statinio projektui, UAB „SKR Baltic“ surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nors šie dokumentai įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikinti.

38.4. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punkte nurodyti asmenys turi teisę: 1) pateikti prašymą įregistruoti ar išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektus; 2) pateikti prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. S. D. teisminiame procese dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju ji patenka į minėtų nuostatų 28 punkte išvardytų asmenų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, sąrašą. Nurodytos aplinkybės teritoriniam registratoriui sudarė pakankamą pagrindą nagrinėti S. D. atstovo pateiktą 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą ir priimti sprendimą (sprendimus). Teismas plečiamai aiškino Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktą, konstatuodamas, kad viešojo administravimo subjektas – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas – turėjo atlikti jo kompetencijai nepriskirtus veiksmus. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepagrįstai sprendė, jog S. D. nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę pateikti atitinkamą prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

38.5. Aptartų įsiteisėjusių teismų sprendimų įtaka piliečių (jų įpėdinių), turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pretenduojančių į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje (į ją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)) esančią žemę, teisėms ir pareigoms atsispindi Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 1SS-973-(3.5.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o papildomai teikiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. balandžio 9 d. rašte Nr. A51-32514/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)“ yra išreikšta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija šiuo klausimu.

39.       Atsiliepime į atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovės atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei teismo posėdyje atsakovas nepaaiškino, kas konkrečiai buvo keičiama jo nurodytomis dienomis. Netgi teismo prašoma, VĮ Registrų centro atstovė nesugebėjo nurodyti konkrečių daiktų ir jų kadastro duomenų pakeitimų, atliktų konkrečią dieną, ir laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas ir teismas turėtų lyginti atitinkamų datų nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei pagal tai nustatyti įvykusius pasikeitimus. Pareiškėjas nesiginčija dėl fakto, kad tiesiogines pasekmes jam sukėlė ne centrinio registratoriaus 2019 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. CSPR-75, bet teritorinio registratoriaus veiksmai. Kita vertus, jis neturi jokios įtakos atsakovo darbo tvarkai, jo priimamų sprendimų įforminimui, informavimo apie juos turiniui ir atsakovo sprendimo ir veiksmų apskundimo tvarkai. Šią tvarką yra nusistatęs pats atsakovas. Bendrovė iš atsakovo nėra gavusi nei vieno jo apeliaciniame skunde minimo sprendimo, kurį ji neva turėtų skųsti. Kai tik atsakovas pateiks teritorinio registratoriaus 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 3 d. bei 2019 m. sausio 4 d. sprendimus, pareiškėjas iš karto juos apskųs.

39.2. Atsakovo poziciją siųsti Bendrovę ir teismą pačius aiškintis, ką VĮ Registrų centras yra padaręs, yra nesuderinama nei su viešojo administravimo principais, nei su faktine situacija, kadangi atsakovo minimame teisminiame ginče teismas būtent ir atmetė reikalavimą dėl kadastro duomenų pakeitimo, todėl netgi ir labai stengiantis iš teismo sprendimo neįmanoma išskaityti jokių patvarkymų dėl kadastro duomenų pakeitimo. Be to, Bendrovė iš savo paskyros negali nustatyti, ką konkrečiai atsakovas pakeitė konkrečią dieną – pagal sudaromus išrašus kadastro duomenų nustatymo data nurodama atitinkamų kadastrinių matavimų bylos įregistravimo data, o ne atsakovo apeliaciniame skunde minimos datos. Tiek atsakovo atliekama viešojo administravimo veikla, tiek jo veiksmai teisminio ginčo metu yra teisinis nihilizmas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

39.3. VĮ Registrų centro apeliacinio skundo argumentas dėl asmenų, kuriems teisės aktai suteikia teisę teikti prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų keitimo, turėtų prasmę, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir S. D., būtų priimtas teismo patvarkymas dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo ir tas teismo sprendimas būtų susijęs su byloje apgintomis S. D. teisėmis ir interesais, tačiau tokių faktų nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 S. D. dalyvavo nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo: bylą nagrinėjęs teismas toje byloje net du kartus atsisakė tenkinti jos prašymą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovo atliktas pareiškėjui priklausančių statinių kadastro duomenų pakeitimas neturi nei įtakos, nei jokio ryšio su S. D. teisėmis ir interesais. Be to, nors šioje byloje ginčas kilo dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo, atsakovas savo apeliaciniame skunde ir toliau remiasi nekilnojamojo turto registro duomenų nustatymą bei keitimą reguliuojančiomis teisės aktų nuostatomis. Ginčas byloje yra dėl to, kad atsakovas pakeitė pareiškėjo pastatų pavadinimus ir paskirtį, pastatų pažymėjimo plane indeksus, statybos pradžios ir pabaigos metus, kadastro duomenų nustatymo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo datas, baigtumo procentą, tūrį ir kitus pastatų kadastro duomenis. Jokie pastatų nekilnojamojo turto registro duomenys nepasikeitė, t. y. pastatai ir toliau Bendrovei priklauso nuosavybės teise, jokios papildomos (naujos) daiktinės teisės į Pastatus ar su jais susiję juridiniai faktai 2018 m. gruodžio 18 d. nebuvo įregistruoti.

39.4. Atsakovo argumentas dėl bendrosios kompetencijos teisme priimtų sprendimų ir jų pagrindu įrašytų duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre yra grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA303-442/2017 pateiktu išaiškinimu, kad teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo ginčijant tokį dokumentą net nebuvo reikštas, tačiau minėtoje byloje priimta nutartis skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos tuo, kad bendrosios kompetencijos teisme reikalavimas dėl statinių teisinės registracijos buvo reiškiamas ir teismas jį atmetė, konstatavęs statytojo sąžiningumą bei jo teisę, sudarius naują nuomos sutartį, gauti naujus statybą leidžiančius dokumentus. Vienintelė priežastis, dėl kurios teismai panaikino valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, statybos leidimus ir statybos užbaigimo dokumentus, yra Nacionalinės žemės tarnybos neatliktos procedūros valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu, t. y. šios institucijos biurokratizmas. Bendrosios kompetencijos teismai statybos leidimus ir deklaracijas panaikino kaip išvestinius aktus iš teismo sprendimu pripažinto negaliojančio susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo nuomos. Be to, pats ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl statinių nugriovimo ir jų duomenų išregistravimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl Civilinio kodekso 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo, statinių nugriovimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nebuvo nustatyta sąlygų tam, jog statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti. Kadangi S. D. minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, jai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinys yra gerai žinomas, ši galutinė teismo nutartis jai turi tiek prejudicinę, tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, kaip ir pareiškėjui. Bendrovei nėra aišku, iš kurios konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vietos (pastraipos ar teiginio) S. D. ir VĮ Registrų centras išskaitė S. D. teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl UAB ,,SKR Baltic“ priklausančių pastatų paskirties pakeitimo. Tokios teisės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje.

39.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas modifikavo ir susiaurino pareiškėjo skundo reikalavimą, kadangi Bendrovė nuo pat pradžių teigė, jog ginčas byloje kyla būtent dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo. UAB ,,SKR Baltic“ skunde Komisijai aiškiai nurodė, kad ji prašo atkurti nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, buvusius registre iki S. D. atstovo advokato Karolio Kurapkos 2018 m. gruodžio 6 d. prašymo. Toks skundo reikalavimas buvo suformuluotas atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2019 m. sausio 10 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog advokato Karolio Kurapkos 2018 m. gruodžio 6 d. prašymu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pakeitė pareiškėjui priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis. Nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, kad jokių nekilnojamojo turto registro duomenų atsakovas nepakeitė, t. y. ginčas byloje yra dėl kadastro duomenų pakeitimo. UAB ,,SKR Baltic“ nereiškia atsakovui pretenzijų šioje byloje dėl kažkokių teisių į daiktus, taip pat juridinių faktų įregistravimo ar išregistravimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime yra vartojamos tinkamos sąvokos, nes teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog Bendrovės skundo pagrindas yra jam priklausančių nekilojamųjų daiktų kadastro duomenų (statinių pavadinimo, jų paskirties ir kita) pakeitimas.

40.       Atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir S. D. apeliacinius skundus pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir Bendrovei iš apeliacinius skundus pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atsiliepimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Atsakovas kadastro duomenis pakeitė neteisėtai ir nepagrįstai. Dėl VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 28 d. sprendimo pakeisti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis Nekilnojamojo turto registre esantys UAB „SKR Baltic“ priklausančių pastatų faktiniai ir teisiniai duomenys neatitinka realios situacijos. Nė vienas iš civilinę bylą išnagrinėjusių teismų nepriėmė jokio sprendimo dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre patvarkymo (patikslinimo, pakeitimo ar panašiai) Civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o atsakovas jokiu teismo sprendimu taip pat nebuvo įpareigotas keisti pareiškėjo statinių įrašus Nekilnojamojo turto registre. Bendrosios kompetencijos teismai, žinodami, kad duomenų atkūrimas į 2014 m. vasario 4 d. padėtį, t. y. į padėtį iki deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, yra objektyviai neįmanomas jau vien dėl to, kad tokie duomenys neatitiktų realios duomenų apie Bendrovės pastatus situacijos, tokio ydingo nurodymo sprendime nenurodė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui S. D. savavališkai kreipusis į atsakovą dėl duomenų pakeitimo, šis, veikdamas ultra vires (viršijant įgaliojimus) (faktiškai perimdamas teismui priskirtą kompetenciją nuspręsti dėl poreikio keisti kadastro duomenis po teismo sprendimo priėmimo) ir tinkamai neįsigilinęs į susiklosčiusią situaciją, nusprendė būtent tokią situaciją sukurti. Atsakovo sprendimo mechaniškai atkurti duomenis į situaciją iki 2014 m. vasario 4 d. lėmė faktinių duomenų neatitikimus tikrovei (netinkamai yra nurodyti statinių bendrieji, pagrindiniai ir užstatyti plotai bei kiti duomenys). Per ilgą nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį pareiškėjas vykdė įvairius statybos darbus – teisės aktų nustatyta tvarka nuardė kai kurias konstrukcijas, stiklo dangas, tačiau tokių duomenų Nekilnojamojo turto registre po S. D. prašymo ir atsakovo sprendimų nebenurodoma arba nurodoma priešingai nei yra iš tiesų. Be to, Bendrovės pastatytos aikštelės kurios faktiškai yra, Nekilnojamojo turto registro duomenimis neegzistuoja. Pareiškėjas, kaip rūpestingas turto savininkas, taisė ir kitus klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, tačiau po atsakovo pataisymo Nekilnojamojo turto registre vėl buvo įvesti netikslūs statinių duomenys. Atsakovo veiksmai paneigia galiojantį reguliavimą ir viešo registro duomenų teisingumo prezumpciją.

40.2. Atsakovas, tvarkydamas UAB „SKR Baltic“ statinių duomenis, įregistravo tikrovės neatitinkančius statinių duomenis ir modifikavo teisinius santykius bei tokiais veiksmais iš esmės vykdė teismo kompetencijai priskirtas funkcijas, taip viršydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Atsakovas, keisdamas kadastro duomenis, neteisėtai pakeitė nuosavybės teisių turinį – dalies Bendrovei priklausančių statinių užstatytas, bendras ir pagrindinis plotas buvo sumažinti, o dalies jai priklausančių ir faktiškai egzistuojančių statinių registracija apskritai buvo panaikinta, taigi, nors šie nekilnojamieji daiktai faktiškai egzistuoja, teisine prasme jų nebėra. Atsakovo veiksmais yra šiurkščiai pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės, kadangi tariamai neegzistuojant statiniams, atitinkamai formaliai negali egzistuoti ir nuosavybės teisės į juos. Civilinę bylą nagrinėję teismai nesprendė modifikuoti UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teisių. Atsakovas, modifikuodamas teisinius santykius, paneigė pareiškėjo nuosavybės teises. Dėl Bendrovei priklausančių statinių paskirčių keitimo 2014 m. ženkliai padidėjo ir šių statinių mokestinė vertė. Pareiškėjas sąžiningai mokėjo visus mokesčius, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, todėl atsakovui atkūrus statinių duomenis į situaciją, buvusią iki paskirčių pakeitimo, UAB „SKR Baltic“ sumokėti mokesčiai turėtų būti perkvalifikuoti kaip mokestinė permoka, kurią mokesčių administratorius privalėtų grąžinti. Atsakovo vienašaliai sprendimai ne tik klaidina visuomenę, bet ir kuria mokestinius padarinius – modifikuoja mokestinių prievolių dydį.

40.3. Prašymą pakeisti kadastro duomenis pateikė šios teisės neturintis asmuo. S. D. civilinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, tik dėl to, kad ji yra pretendentė į nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą. S. D. neturi jokių civilinių teisių į UAB „SKR Baltic“ priklausančius statinius. Ji taip pat neturi jokių teisių ir į pareiškėjo statiniais užstatytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. jokių teisių į Bendrovės statinius, kurių duomenys buvo pakeisti, neturi, ji nėra tinkamas asmuo kreiptis į atsakovą dėl pareiškėjui priklausiančių statinių duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimo. Ėmusis tinkamų priemonių subjekto tinkamumui nustatyti, t. y. nustačius, kad S. D. nėra tinkamas asmuo kreiptis dėl UAB „SKR Baltic“ priklausančių statinių duomenų pakeitimo, būtų užtikrinta, jog į Nekilnojamojo turto registrą nebūtų įrašyti neteisingi duomenys, pasinaudojant techninėmis priemonėmis, nebūtų pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės ir nekiltų pavojaus, jog neapibrėžtas asmenų ratas bus dezinformuotas klaidingais UAB „SKR Baltic“ statinių duomenimis, taip pat, kad tokie duomenys nebus naudojami siekiant paneigti ar riboti jos nuosavybės teises į statinius. Atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

40.4. Atsakovas, patenkindamas S. D. prašymą, pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, pareiškėjui, kaip statinių savininkui, sukėlė teisinį neapibrėžtumą ir nepagrįstai apribojo jo nuosavybės teises. Bendrosios kompetencijos teismai, išspręsdami civilinės bylos klausimus, pateikė argumentus tiek dėl statinių teisėtumo, tiek dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakydamas į visus prokurorės reikalavimus, nenurodė, kad kadastro duomenys turėtų būti kaip nors keičiami ar tikslinami. Nors Nacionalinė žemės tarnyba ir S. D. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį interpretuoja priešingai, vis dėlto kasacinis teismas to nei nutarties rezoliucinėje, nei motyvuojamojoje dalyje nėra nurodęs. Taip pat šis klausimas nėra išspręstas priimant papildomą sprendimą ar sprendimo išaiškinimą. S. D. prašymas patikslinti pareiškėjui priklausančių pastatų, esančių ginčo žemės sklype, duomenis Nekilnojamojo turto registre ir atsakovo veiksmai, kuriais buvo pakeisti Bendrovės nuosavybės teise įregistruotų statinių kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre, kvestionuojantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, pažeidžia ne tik konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, tačiau taip pat teismo sprendimo privalomumo principą.

41.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus prašo juos tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42.       VĮ Registrų centras pažymi, kad nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgęs į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo sutampa su VĮ Registrų centro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, atsakovas sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktais apeliaciniais skundais.

43.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovo VĮ Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens S. D. apeliacinius skundus tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą arba šiuos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. D. apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

43.1. VĮ Registrų centro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo eliminuota pareiškėjo pareiga tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas išėjo už pareikšto skundo reikalavimo ribų ir nepriėmęs jokio sprendimo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų, nepagrįstai VĮ Registrų centrą įpareigojo keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo UAB „SKR Baltic“ skundą dėl teritorinio registratoriaus priimtų (registro įrašais įformintų) sprendimų ir pareiškėjo skundo netenkino bei paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimus, o Bendrovė nesutiko su paliktais galioti teritorinio registratoriaus sprendimais, todėl skundo teismui dalyku turėjo būti atitinkami sprendimai, pareiškėjui sukeliantys tiesiogines pasekmes, t. y. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo priimti sprendimai, tačiau minėti teritorinio registratoriaus sprendimai Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo apskųsti, o teismas, peržengdamas pareikštų materialinių teisinių reikalavimų atsakovui ribas, iš esmės vertino vien neapskųstų teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumą.

43.2. Sutiktina su VĮ Registrų centro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pareiškėjui iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo žinoma apie teritorinio registratoriaus priimtus ir registro įrašais įformintus sprendimus, kadangi UAB „SKR Baltic“ yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, turinti išsamią informaciją apie šį turtą; Bendrovė kaip atsakovė dalyvavo teisminiame procese dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo bei iki skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ne kartą tikrino Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) centrinio duomenų banke saugomus minėtų statinių kadastro ir registro duomenis. VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde taip pat teisingai nurodo, jog teismas nepagrįstai išplėtė VĮ Registrų centrui teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribas, nurodydamas, kad nagrinėdamas asmens, kuris civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, registratorius privalo aiškintis tokio asmens suinteresuotumą.

43.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepagrįstai sprendė, kad S. D., kuri teisminiame procese dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, šiuo atveju nėra laikytina asmeniu, turinčiu teisę pateikti atitinkamą prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Kiti apeliantai, kaip ir Nacionalinė žemės tarnyba, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais nebuvo nustatyti jokie nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, todėl šie teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį pakeisti prašomus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

43.4. Pritartina S. D. apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendime pateiktas išaiškinimas, jog „<…> registratorius atlikdamas duomenų pakeitimą turi įvertinti prašančio pakeisti asmens suinteresuotumą, nustatydamas, ar teismo sprendimas, kurio pagrindu teikiamas prašymas, tokiam asmeniui sukuria teises turto, kurio duomenis prašoma pakeisti, atžvilgiu <…>“, sudaro prielaidas nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Minėtame apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog administraciniai aktai, kuriais remiantis buvo pakeista statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtis yra panaikinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl viešame registre minėtų statinių paskirtis negali išlikti nepakitusi (neatkurta į pirminę).

43.5. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be kita ko, buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduoti rašytiniai pritarimai statinio projektui, UAB „SKR Baltic“ surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. dokumentai, kuriais remiantis buvo atliktas bei įregistruotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas. Kartu su apeliaciniu skundu Nacionalinė žemės tarnyba pateikė turimus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kokia Bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių paskirtis buvo 2012 m. liepos 19 d. iki nurodytų statinių paskirties pakeitimo ir 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjo iniciatyva pakeitus minėtų statinių paskirtį. 

43.6. Įvertinus įsiteisėjusiuose teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nėra reikalingas visas 8,2699 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. gegužės 22 d. rašte pateikta Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė, jog valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kuri nėra reikalinga UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, laikytina nepriskirta valstybės išperkamai žemei, todėl į šią žemę būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. balandžio 9 d. rašto
Nr. A51-32514/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)“ matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra nusprendusi, kad visas valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) laikytinas valstybės išperkama žeme ir kad į dalį minėto žemės sklypo visgi galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.

44.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. apeliacinius skundus nurodo, kad pareiškėjas UAB  „SKR Baltic“ laiku apskaičiavo ir pateikė nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2015–2018 m. mokestinius laikotarpius bei sumokėjo apskaičiuotus mokesčius. Pažymi, kad remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo turto vertinimą atlieka ir jo mokestinę vertę nustato VĮ Registrų centras. Valstybinė mokesčių inspekcija akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, turto vertintojas (VĮ Registrų centras) pateikia vietos mokesčių administratoriui, todėl mokesčių administratorius, spręsdamas nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimą, vadovaujasi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis bei kita mokesčių administratoriaus turima informacija. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl pasikeitus Nekilnojamojo turto registro, kurio tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, duomenims, UAB „SKR Baltic“ turės patikslinti teiktas nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

45.       Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų pakeitimo teisėtumo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

46.       Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos, UAB „SKR Baltic“, trečiųjų asmenų J. J., S. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „SKR Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, J. J., S. D., H. K., I. G., E. V., V. Š., A. R., A. Š. (A. Š.), I. Š., R. L., J. N., T. M., E. R. (E. R.), J. R. (J. R.), J. M. (J. M.), J. Š. (J. Š.), R. S. (R. S.), M. Š. (M. Š.), V. B., M. S., M. Ž., Z. P. (Z. P.), A. D., L. M., D. V., J. V. (J. V.), P. V. (P. V.), V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S. (P. S.), E. T. (E. T.), J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., L. M., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo, buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ nuo jo priėmimo dienos; pripažintas negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo nuo jo sudarymo momento; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniai pritarimai 2013 m. birželio 12 d. statinio projektui Nr. 13-1696; 2013 m. spalio 28 d. statinio projektui Nr. 13-3259; 2013 m. gruodžio 20 d. statinio projektui Nr. 13-3859; panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (toliau – ir deklaracija) Nr. 1, Nr. 2; 2014 m. vasario 26 d. deklaracija Nr. 1, 2014 m. kovo 12 d. deklaracija Nr.  2, 2014 m. kovo 14 d. deklaracija Nr. 1, 2014 m. kovo 26 d. deklaracija Nr. 3, 2014 m. balandžio 17 d. deklaracija Nr. 1, 2014 m. gegužės 6 d. deklaracija Nr. 1, 2014 m. birželio 18 d. deklaracija Nr. 6, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija Nr. 7, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija Nr. 8, 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaracija Nr. 9, 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaracija Nr. 10, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 6 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (toliau – ir pažyma)
Nr. PASS-00-140206-00087, 2014 m. vasario 7 d. pažyma Nr. PASS-00-140207-00091, 2014 m. vasario 20 d. pažyma Nr. PASS-00-140220-00124. Ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius bei išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto registro atmesti.  

47.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 18 str.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra dokumentas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami (įrašomi) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai, daiktinės teisės bei juridiniai faktai.

48.       Byloje ginčijamu Komisijos 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. cspr „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ atstovo skundas buvo atmestas ir teritorinio registratoriaus padaryti įrašai pakeičiant ir atkuriant Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 sprendimo, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties pagrindu palikti galioti. Teritorinis registratorius minėtų teismų sprendimų pagrindu pakeitė statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro bei registro duomenis, kurie buvo įrašyti minėtais teismų sprendimais panaikintų rašytinių pritarimų statinių projektams, deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą bei pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projektų pagrindu, atkuriant duomenis, buvusius iki panaikintų dokumentų (rašytinių pritarimų, deklaracijų, pažymų) pagrindu įrašytų duomenų.

49.       Komisija, pagrįsdama civilinėje byloje dalyvavusio trečiojo asmens S. D. advokato Karolio Kurapkos 2018 m. gruodžio 6 d. prašymo dėl duomenų patikslinimo prašymo priėmimą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28 punktu, nustatančiu, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.

50.       Komisija kadastro bei registro duomenų pakeitimo pagrindu nurodė Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalį, kuri imperatyviai reglamentuoja, jog registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Taigi, panaikinus statinių įregistravimo teisinį pagrindą, tai lemia ir tokių statinių duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal minėtus teismų procesinius sprendimus. Atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas, kadangi duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas, todėl teritorinis registratorius turėjo teisę vykdydamas teismo sprendimus duomenis keisti, tuos duomenis išregistruojant arba atkuriant į būklę, buvusią iki pripažinto negaliojusiu / panaikinto teisinio pagrindo.

51.        Pareiškėjas, byloje akcentuodamas, kad civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi S. D. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinimo, neįvertino aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs S. D. atstovaujančio advokato Karolio Kurapkos 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą, iš esmės priėmė sprendimus ne dėl jos teisių, bet atliko veiksmus, kuriais pakeitė Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat dalyvavo civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, taigi žinojo apie priimtus teismų sprendimus. Teisėjų kolegija neturinčiais reikšmės byloje pripažįsta pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. papildomai pateiktus raštus – 2020 m. gruodžio 10 d. kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir gautą atsakymą 2021 m. sausio 4 d. Nr. 17.2.-6, netenkina prašymo pridėti juos prie bylos. Susirašinėjimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje nesietinas su nagrinėjamos bylos dalyku, raštais nėra pagrindo remtis sprendžiant dėl kreipimosi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją subjekto konkrečiu atveju, nei dėl aplinkybių, susijusių su kadastro ir registro duomenų pakeitimu įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu.

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad duomenų Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo pagrindu buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, neturinčiais reikšmės ginčui pripažįsta pareiškėjo argumentus dėl subjekto, kuris kreipėsi dėl duomenų pakeitimo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, tinkamumo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, privalo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis. Jam tenka atsakomybė už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, tokiu būdu užtikrinamas duomenų teisingumas. Be to, dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turo registro įstatymo 34 str. 1 d.).

53.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimų tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

54.       Minėta, kad teismų sprendimais panaikinti dokumentai – rašytiniai pritarimai statinio projektui, deklaracijos, pažymos (žr. nutarties 46 p.), numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo nekilnojamųjų kadastro duomenų įrašymo / pakeitimo pagrindu registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju panaikinti duomenys atitinka teismo sprendimuose nustatytus juridinius faktus, todėl laikytini teisingais ir išsamiais. Pareiškėjas nenurodė teismui pagrįstų duomenų, kad teritorinis registratorius netinkamai įvykdė įsiteisėjusius teismų sprendimus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr.  (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kokia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių paskirtis buvo 2012 m. liepos 19 d. iki statinių paskirties pakeitimo ir 2018  m. vasario 2 d. pareiškėjo iniciatyva pakeitus minėtų statinių paskirtį. Teismo sprendimas, panaikinantis dokumentus, kuriais remiantis prieš tai buvo atliktas bei įregistruotas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų – statinio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, pastatų pavadinimų ir pažymėjimo plane indeksų, statybos pradžios ir pabaigos metų, kadastro duomenų nustatymo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo datų, baigtumo procentų, tūrio ir kitų – pakeitimas, yra akivaizdus teisinis pagrindas šiuos kadastro duomenis pakeisti, atkuriant juos į pirminę padėtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017, yra konstatavęs, jog teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo ginčijant tokį dokumentą net nebuvo reikštas. Nesant statinių statybos teisėtumą patvirtinančio teisės aktų nustatyto dokumento tokie statiniai negali būti laikomi teisėtai sukurtais, duomenų apie juos viešinimas, taip pat ir pastatų pavadinimų, paskirties, pastatų pažymėjimo plane indeksų, statybos pradžios ir pabaigos metų, kadastro duomenų nustatymo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo datų, baigtumo procentų, tūrio ir kitų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre klaidintų duomenų vartotojus, neatitiktų registro paskirties ir tikslų.

55.       Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2A-8-431/2017, Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinės bylos Nr. 3K-3-447-916/2018 nagrinėjime, todėl jam buvo žinoma, kokius konkrečius pareiškėjai UAB „SKR Baltic“ išduotus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančius bei įteisinančius dokumentus panaikino bendrosios kompetencijos teismas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jam suteikta informacija apie duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai išsami.

56.       Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 tokių aplinkybių, kurios pagal nurodytą praktiką sudaro pagrindą pripažinti statinių savininko kaltę dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, bylą nagrinėję teismai nenustatė; kad Civilinio kodekso 4.105 straipsnio nuostatos dėl įpareigojimo nukelti arba nugriauti statinius negali būti taikomos ir kad ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius bei išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto registro atmestini, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Nurodomi argumentai materialiųjų teisinių pasekmių prasme nėra nagrinėjamos bylos dalyku, nes reikalavimas nugriauti statinius buvo pripažintas nepagrįstu nenustačius, kad pareiškėjui nesuteiktina teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, taigi neturi įtakos neteisėtais pripažintų rašytinių pritarimų statinio projektui, deklaracijų bei pažymų teisiniam vertinimui bei nesietini su ginčo duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeitimu, atkuriant kadastro ir registro duomenis registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) į padėtį, kokia buvo 2012 m. liepos 19 d., kol pareiškėjo iniciatyva 2018  m. vasario 2 d. duomenys nebuvo pakeisti.

57.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Komisijai 2019 m. vasario 28 d. sprendimu nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ atstovo skundą dėl teritorinio registratoriaus padarytų duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinio skundo argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų (kad nepriėmus jokio sprendimo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų, atsakovas nepagrįstai įpareigojamas keisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis; įpareigojus atsakovą atkurti tik Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nekilnojamųjų daiktų registro duomenys Nekilnojamojo turto registre paliekami nepakeisti) atskirai neaptarinėja, nes tai neturėtų reikšmės galutinio bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl faktinių bei teisinių prielaidų ginti pareiškėjo daiktines teises į ginčo statinius, kurių duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu, tai nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl nevertina trečiojo suinteresuoto asmens S. D. apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, kad remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atlikto patikrinimo duomenimis (2019 m. gegužės 17 d. raštas Nr. (23.2)-2D-6700), realiai jokie statybos darbai nebuvo atlikti; neprideda prie nagrinėjamos bylos pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktų Statybos patikrinimo aktų (kontrolinio klausimyno) 2014 m. birželio 18 d. Nr. SPA-1149, taip pat neprideda prie bylos kartu su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniu skundu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2019 m. balandžio 9 d. rašto Nr. A51-35214/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šie duomenys nesusiję su nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių nustatymu ir neturi įtakos jų vertinimui.

59.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigas, susijusias su įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymu, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str.). Įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija juos tenkina ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmeta. Pareiškėjas, kai skundas yra atmetamas, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. D. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė