Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-332/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13053-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.;
1.1.8.12.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,
gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-23 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 parų arešto bausmė.
Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo atvykimo į bausmės atlikimo vietą, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 20 d. 17.05 val. iki 2018 m. kovo 22 d. 14.55 val., t. y. 2 paros ir nustatyta laikyti, kad yra atliktos dvi arešto paros.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
R. S. nuteistas už tai, kad jis smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2018 m. kovo 20 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) a., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, asmeninio konflikto metu, tyčia, ranka sudavė daugybinius smūgius savo artimam giminaičiui – broliui R. S. į veido ir galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, padarydamas kraujuojančias žaizdas, kraujosruvas, patinimus ant galvos ir veido – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo skirti jam viešuosius darbus ar kitą švelnesnę bausmę. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad jis yra dirbantis, nori susitvarkyti gyvenimą ir adaptuotis visuomenėje.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. S. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-23 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 2 p.).
Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta bausme, mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-23 nuosprendį ir susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo R. S. atžvilgiu ir nepagrįstai jam už nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Paskirdamas nuteistajam R. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į R. S. asmenybę – anksčiau teistas 13 kartų, teistas už tyčinius nusikaltimus, recidyvistas, teistumas neišnykęs, nesenai paleistas iš įkalinimo įstaigos, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai R. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam R. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus, neįvertino bausmės rūšies parinkimui svarbių aplinkybių ir parinko netinkamą bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, R. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežta. Nors teismų praktikoje arešto bausmė nelaikoma su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau įstatymuose nustatyta jos atlikimo tvarka reiškia, kad teismo nustatytam laikui nuteistasis bus patalpintas į areštinę ir laisvė jam bus atimta, jis negalės savo nuožiūra pasirinkti savo buvimo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad R. S. grįžęs iš įkalinimo įstaigos įsidarbino ir šiuo metu dirba, bausmei keliami tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir švelnesnio pobūdžio valstybės prievartos priemone. Taigi skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas neteisingai R. S. paskyrė bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-23 nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad R. S. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jis yra recidyvistas, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas, yra darbingo amžiaus, dirba. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, savo trukme didesnę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kurie yra numatyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyje. Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju didesnę naudą tiek nuteistajam, tiek visuomenei atneštų ne trumpalaikis jo izoliavimas, o įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir buvimas namuose nustatytu laiku, ką galima padaryti paskyrus nuteistajam laisvės apribojimą su tokiais įpareigojimais. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl šių veikų buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, R. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-23 nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. S. paskirtos bausmės.
R. S., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl darbo, o taip pat visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl darbo, o taip pat visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, R. S. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-20 iki 2018-03-22, tai yra dvi dienas, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti R. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
R. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Vidmantas Mylė