Civilinė byla Nr. 2-131-213/2011m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01795-2010-2.
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. gegužės 17 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,
sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Visada laiku“ atstovui advokatui Ramūnui Vanagui,
atsakovo UAB „MD Finance“ atstovui komercijos direktoriui Mark Donec,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Visada laiku“ ieškinį atsakovui UAB „MD Finance“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas, teismo posėdžio metu patikslinęs savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 1589,07 Lt skolos, kurią sudaro 1403,94 Lt įsiskolinimas, 185,13 Lt delspinigių, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu 2010-01-12 pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos paslaugų (toliau – Sutartis), kuria vadovaujantis nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. iki 2010m. gegužės mėn. 17 d. suteikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Nurodė, kad už suteiktas paslaugas atsakovui pateikė apmokėjimui: PVM sąskaitą-faktūrą 2010-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma 544,50 LTL ir kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010-02-05, PVM sąskaitą-faktūrą 2010-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma 729,63 LTL ir kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010-03-05, PVM sąskaitą-faktūrą 2010-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma 707,85 LTL ir kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010-04-07 ir PVM sąskaitą-faktūrą 2010-05-17 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta suma 1059,96 Lt ir kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010-05-24. Nurodė, kad iš viso už suteiktas paslaugas atsakovas pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras turėjo sumokėti ieškovui 3041,94 Lt. Nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 7.1. ir 7.2. punktais atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą per 7 dienas. Nurodė, kad atsakovas iki nustatytų terminų ir iki šiol skolos nesumokėjo ir neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Pagal Sutarties 8.4 punktą už kiekvieną praterminuotą apmokėjimo dieną atsakovas privalo mokėti ieškovui 0,2 proc. delspinigius. Nurodė, kad atsakovo skola iki ieškinio pateikimo dienos teismui buvo 1894,44 Lt skolos ir 185,13 Lt delspinigių, iš viso 2079,57 Lt, todėl ir prašė šią sumą priteisti ieškovo naudai.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mokėjimai pagal iš ieškovo gautas PVM sąskaitas – faktūras nebuvo atlikti, kadangi, gavęs sąskaitą (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad sumos nurodytos sąskaitose neatitiko Sutarties 7.1. punkto, kur užsakovas (atsakovas) įsipareigoja mokėti vykdytojui (ieškovui) už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą 450,00 Lt ir po 9 Lt už kiekvieną sąskaitą įvedamą į buhalterinę apskaitą. O gautoje sąskaitoje prie nurodytų sutartyje sumų dar pridedamas pridėtinės vertės mokestis (toliau vadinamas PVM) 21 %, nors Sutarties 7.1. punkte paslaugos mokestis yra 450 Lt. Nurodė, kad sudarant Sutartį ieškovas turėjo nurodyti galutinę kainą su visais mokesčiais, o jei kaina buvo nurodyta be papildomų mokesčių ir išlaidų, kurie gali atsirasti vykdant paslaugą, ieškovas prie nurodytos kainos turėjo prirašyti, kad kaina nurodyta be papildomų mokesčių ir išlaidų, kurie gali atsirasti vykdant paslaugą ir, taip pat, nurodyti papildomų mokesčių ir išlaidų sumas. Nurodė, kad pirma sąskaita (duomenys neskelbtini) gauta iš ieškovo buvo apmokėta nesigilinus į ją. Nurodė, kad po sąskaitos (duomenys neskelbtini) gavimo pastebėjęs, kad suma nurodyta sąskaitoje yra didelė, iškart susisiekė su ieškovu, kuris teigė, kad sąskaita išrašyta pagal sutartį. Nurodė, kad daug kartų bandė susitarti, išsiaiškinti dėl Sutartyje numatyto mokesčio už paslaugas, tačiau nepavyko. Nurodė, kad tuomet pranešė ieškovui, kad nori nutraukti sutartį ir atsisako paslaugų už kovo mėnesį, į ką ieškovas atsakė, kad už kovo mėnesį sąskaita vis tiek bus išrašyta. Nurodė, kad daug kartų bandė sutarti su ieškovu ir surasti bendrą kompromisą kalbant telefonu bei rašant el. laiškus, tačiau supratęs, kad kompromisas nebus surastas, parašė raštą, kuriame informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą ir, kad sąskaitos išrašytos ne pagal sutartį. Nurodė, kad 2010-05-17 sąskaita (duomenys neskelbtini), kurios suma 1059,96 Lt, buvo išrašyta nepagrįstai, nes išsiuntė ieškovui raštą dėl sutarties nutraukimo, kurį Ieškovas gavo 2010-04-16. Taip pat Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigoja mokėti vykdytojui (ieškovui) už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą, o 2010-05-17 sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta už tą laikotarpį, kai ieškovas nebuvo atlikęs buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nurodė, kad taip pat ieškovas į šią sąskaitą negalėjo įtraukti mokesčio už „Deklaracijos/kt. ataskaitų tikslinimo", nes tai nenumatyta sutartyje ir apie tai nebuvo perspėjęs atsakovo, kuo pažeidė CK 6.653 str. 4 d. Nurodė, kad siųstame 2010-05-27 ieškovo el. laiške ir 2010-05-19 Nr. 10/109 Reikalavime nurodoma, kad „Pagal Kreditoriaus apskaitos duomenis, Jūs laiku nesumokėjote už Kreditoriaus suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Šio raginimo surašymo dieną visa Jūsų skola pagal PVM sąskaitas-faktūras sudaro 1437,48 LTL". Tačiau siųstuose el. laiškuose ir reikalavimuose, kurių surašymo data yra vėlesnė nei išrašytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), neatsispindi šioje sąskaitoje nurodytos sumos ir pati sąskaita. Nurodė, kad 2010-05-25 sąskaita VLA Nr. 1714, kurios suma 185,13 Lt, išrašyta nepagrįstai, nes atsakovas negalėjo apmokėti ne pagal Sutartį išrašytų sąskaitų. Pažymėjo, kad ieškovas nė karto neišrašė ir nesuderino atliktų darbų akto, kurio pagrindu gali būti išrašyta sąskaita (CK 6.644 str. l d.). Nurodė, kad ieškovas prie ieškinio prideda „Komercinį pasiūlymą", kuris buvo pateiktas ir pasirašytas derinant paslaugų įkainius, bet pažymi, jog su pateiktu „Komerciniu pasiūlymu" nesutiko, nes kiti tokių pat paslaugų teikėjai siūlė tas pačias paslaugas pigiau ir be papildomų mokesčių, tiesiog už fiksuotą kainą. Nurodė, kad nepasirinktų ieškovo paslaugų, jei ieškovas nepasiūlytų fiksuoto 450 Lt mokesčio už suteiktas paslaugas su visais mokesčiais, įskaitytais į šią sumą. Nurodė, kad po sutarties nutraukimo su ieškovu naudojasi vienos įmonės paslaugomis, kuri tuo momentu buvo pateikusi savo pasiūlymą ir dabar teikia jam tas pačias paslaugas pigiau, t. y. už fiksuotą 300 Lt mokestį, įskaitant PVM, ir kuri neima mokesčio už papildomas paslaugas, kas įrodo, kad rinkoje svyruoja pigesni šių paslaugų įkainiai ir, kad jis tikrai nebūtų pasirinkęs ieškovo siūlomų paslaugų, jei žinotų, kad ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai nurodyti be PVM ir papildomų mokesčių už tas paslaugas ir, kad 450 Lt mokestis yra nefiksuotas. Nurodė, kad derybų metu ieškovas pasiūlė individualius įkainius, kad už visas suteiktas paslaugas bus imamas 450 Lt fiksuotas mokestis ir, kad šitos kainos jau yra su PVM. To susitarimo pagrindu ir buvo pasirašyta Sutartis. Nurodė, kad priedas prie šios sutarties nebuvo pasirašomas nes buvo sutarta, kad visos reikiamos įmonei buhalterinės paslaugos bus tvarkomos už fiksuotą 450 Lt mokestį per mėnesį. Nurodė, jog pridedamo „Komercinio pasiūlymo" data 2010-01-04 (Sutarties data 2010-01-12), remiantis sutarčių sudarymo praktika, sutarties priedai prie sutarties negali būti pasirašyti ankščiau pačios sutarties. Nurodė, kad ieškovas išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą ne pagal individualiai aptartas sąlygas pažeidžia CK. 6.187 str. Nurodė, kad „Komerciniame pasiūlyme" taip pat nurodytos papildomos kainos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, jos yra papildomos, o ginčas kyla dėl apmokėjimo už tiesiogines buhalterines paslaugas ir tai yra netinkama ieškovo analogija, kuri klaidina teismą. Prašė atsižvelgti į tai, kad daug kartų ragino ieškovą žodžiu ir telefonu, o vėliau ir siųstais raštais, kad sąskaitos būtų išrašytos pagal sutartį ir pabrėždavo, kad neatsisako mokėti už suteiktas paslaugas ir besivadovaujant geranoriškumu apmokėjo dalinai pagal sutartį už suteiktas paslaugas, bet ieškovas taip ir neatsiuntė pataisytų sąskaitų, o tik siųsdavo raginimo raštus ir nepaaiškindavo, kodėl sąskaitos išrašytos ne pagal sutartį. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovas sudarant sutartį pasinaudojo tuo, kad atsakovas turėjo neatidėliotinų poreikių sudaryti šią sutartį, buvo neinformuotas, nepatyręs, neturi derybų patirties. Todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovas dublike su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Nurodė, kad už suteiktas paslaugas 2010-01-29 atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 544,50 Lt, kurią atsakovas apmokėjo 2010-02-23, nors privalėjo apmokėti iki 2010-02-05. Nors ši PVM sąskaita – faktūra nebuvo apmokėta pagal sutartyje nurodytą terminą 2010-02-26 išrašyta nauja PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 729,63 LTL, kurią atsakovas apmokėjo 2010-05-27 dalinai, nors privalėjo apmokėti iki 2010-03-05, ir 2010-03-31 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 707,85 LTL, kurią Atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010-04-07, t.y. nepaisant sąskaitų apmokėjimo ne laiku, vėl teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Nurodė, kad 2010-04-16 gavo iš atsakovo prašymą dėl Sutarties nutraukimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į bendradarbiavimo geranoriškumą, atsakovo prašymą ir vadovaudamasis Sutarties 12.2. punktu, raštiškai informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą 2010-05-17. Taip pat atsakovui suteikė nuolaidą už paskutinį šalių bendradarbiavimo (už suteiktas paslaugas) mėnesį. Nurodė, kad už suteiktas paslaugas iki Sutarties nutraukimo, t.y. iki 2010-05-17, išrašė 2010-05-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 1059,96, kurią atsakovas privalėjo apmokėti iki 2010-05-24, bei informavo, kad atsakovas dokumentus gali atsiimti 2010-05-18, bet atsakovas neįvykdė nei vieno savo įsipareigojimo. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra suteiktos (atliktos) paslaugos, darytina pagrįsta išvada, kad PVM sąskaitos – faktūros išrašytos teisingai. Taip pat pažymėjo, kad Sutarties nutraukimas atsakovo neatleidžia nuo pareigos sumokėti už suteiktas (atliktas) paslaugas ir atlyginti nuostolius. Nurodė, kad atsakovui teikė paslaugas vadovaujantis Sutartimi ir šios sutarties priedais (Sutarties 13 punktas), kurie yra neatskiriama šios Sutarties dalis, todėl nagrinėjant ginčą šalys privalo vadovautis Sutartimi ir šios Sutarties priedais, o ne atskirais sutarties straipsniais ar/ir Sutarties priedo pažodiniu teksto aiškinimu.Nurodė, kad šalys galutinai suderinus visas sąlygas pasirašė Sutartį ir jos priedus, kurie yra šios Sutarties neatskiriama dalis. Pažymėjo, kad šios Sutarties prieduose yra nustatytos, neaptartos Sutartyje, sąlygos, įsipareigojimai ir paslaugų įkainiai, bei nurodyta, kad visos kainos yra nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Todėl, tokia Sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, kad Sutarties priede yra išlyga, jog visos kainos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Todėl dėl šių aplinkybių mano, kad turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą ir PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai. Nurodė, kad vadovaujantis Sutartimi ir jos priedais už suteiktas paslaugas atsakovui išrašydavo PVM sąskaitą – faktūrą. Nurodė, kad pagrindinė PVM sąskaitos – faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, t.y. apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM sąskaitomis - faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektai privalo apskaičiuoti privalomus į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Nurodė, kad atsakovas pasirašytinai susipažino su Sutartimi ir jos priedais, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, ir gaudavo PVM sąskaitas – faktūras, todėl atsakovas žinojo ir galėjo žinoti apie visas sąlygas ir aplinkybes.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Tarp šalių 2010-01-12 buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovas pavedė ieškovui tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ir įsipareigojo atsiskaityti už jos tvarkymą Sutartyje nustatyta tvarka, o ieškovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą. Sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose numatyta paslaugų kaina ir atsiskaitymo už paslaugas tvarka, t.y. atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą 450,00 Lt ir po 9,00 Lt už kiekvieną (PVM ) sąskaitą – faktūrą, įvedamą į buhalterinę apskaitą; už suteiktas paslaugas atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą per 7 dienas (b.l. 7-10). Suteikus paslaugas ieškovas išrašė PVM sąskaitas – faktūras bendrai 3041,94 Lt sumai (b.l. 14-16). Atsakovas savo pareigą atsiskaityti įvykdė iš dalies ir sumokėjo ieškovui 1147,50 Lt ir liko skolingas 1894,44 Lt (b.l. 12, 66-67). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovui dar 490,50 Lt, todėl jo skola ieškovui už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas sudaro 1433,94 Lt.
Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartyje numatytos paslaugų kainos, t.y. ieškovas nurodo, kad šalys susitarė, jog paslaugų kaina yra 450,00 Lt už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą ir po 9,00 Lt už kiekvieną (PVM ) sąskaitą – faktūrą įvedama į buhalterinę apskaitą be PVM mokesčio, kuris yra apskaičiuojamas ieškovui išrašant atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas, o atsakovas teigia, kad Sutartyje nurodyta paslaugų kaina yra fiksuota, t.y. nurodoma jau kartu su apskaičiuotu PVM mokesčiu ir jis neturi būti skaičiuojamas ieškovui išrašant atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas. Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl 2010-05-17 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo pagrįstumo, t.y. atsakovas teigė, kad ši PVM sąskaita – faktūra išrašyta nepagrįstai, nes jis 2010-04-16 išsiuntė ieškovui raštą dėl Sutarties nutraukimo ir buhalterinės apskaitos paslaugos nebuvo teikiamos.
Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.).
Iš byloje esančios Sutarties 13.4. punkto matyti, kad šios Sutarties 2 priedas „Komercinis pasiūlymas“ yra neatskiriama šios Sutarties dalis (b.l. 7-10). Iš byloje esančio Sutarties 2 priedo „Komercinis pasiūlymas“ matyti, kad jame yra numatytos pagal Sutartį teikiamos paslaugos bei kainos už jas (b.l. 11). Teismas kritiškai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad šio priedo negalima laikyti Sutarties neatskiriama dalimi, nes jis pasirašytas 2010-01-04, o Sutartis 2010-01-12, kadangi, kaip jau buvo minėta, pačios Sutarties 13.4. punktu šalys susitarė, kad šis priedas yra Sutarties neatskiriama dalimi.
Iš aukščiau nurodyto Sutarties 2 priedo „Komercinis pasiūlymas“ matyti, kad kainos jame yra nurodytos į kainą neįskaitant PVM (be PVM). Šiame priede nėra numatyta kaina už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą, kuri pagal Sutarties 7.1. punktą yra 450,00 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame priede nurodytos kainos už atskiras paslaugas yra nurodytos neįskaitant PVM, darytina išvada, kad kaina už kiekvieną ataskaitinio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugą 450,00 Lt taip pat yra nurodyta neįskaitant PVM, nes dėl jos Sutartyje nėra numatyta jokių išlygų.
Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 1 d., Nr. XI-518, 2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 151-6772 – toliau PVM įstatymas ), todėl darytina išvada, jog ieškovas išrašydamas atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas apskaičiuodavo ir PVM.
Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nėra numatyta, kad kaina yra nurodyta jau su apskaičiuotu, į ją įtrauktu PVM, o priešingai, vertinant aukščiau nurodytą Sutarties priedą, kuriame kainos yra nurodytos be PVM, darytina išvada, jog šalys susitardamos dėl kainos už teikiamas paslaugas, susitarė, kad jos yra numatytos be PVM, kas savo ruožtu reiškia, kad PVM yra apskaičiuojamas PVM sąskaitos – faktūros išrašymo metu. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nepagrįstai į PVM sąskaitas – faktūras įtraukė PVM atmestinos kaip nepagrįstos.
Be to, pažymėtina, kad kai abi pirkimo–pardavimo sutarties šalys – pardavėjas ir pirkėjas – yra PVM mokėtojai, pirkėjas, sumokėjęs kainą, į kurią yra įskaičiuotas PVM, vadovaujantis PVM įstatymo 57 str., įgyja teisę į PVM atskaitą, todėl apskaičiuotas PVM negali būti laikomas sutartos kainos pateikimu.
Atsakovas taip pat ginčija 2010-05-17 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo pagrįstumą, t.y. atsakovas teigė, kad ši PVM sąskaita – faktūra išrašyta nepagrįstai, nes jis 2010-04-16 išsiuntė ieškovui raštą dėl Sutarties nutraukimo ir buhalterinės apskaitos paslaugos nebuvo teikiamos.
2010-04-07 prašymu – pretenzija Nr. 2010-04-07-1 atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl Sutarties nutraukimo (b.l. 24, 56).
Sutarties 12.2. punkte numatyta, kad kiekviena šalis bet kuriuo metu turi teisę nutraukti Sutartį, apie tai prieš 1 mėnesį raštu pranešant kitai šaliai, jei nėra jokių papildomų Sutarties sąlygų, ir toliau tęsiant darbus vieno mėnesio laikotarpiu iki Sutarties nutraukimo (b.l. 7-10). Ieškovas sutiko su atsakovo prašymu dėl Sutarties nutraukimo ir informavo atsakovą, kad Sutartis, vadovaujantis Sutarties 12 punktu, bus nutraukta 2010-05-17 ir kad visus perduotus dokumentus atsakovas gali atsiimti 2010-05-18 (b.l. 18). Iš byloje esančios 2010-05-17 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad ji išrašyta už laikotarpiais nuo 2010-04-01 iki 2010-04-16 ir nuo 2010-04-17 iki 2010-05-17 suteiktas apskaitos paslaugas (b.l. 14).
Atsakovas nurodė, kad po minėto prašymo – pretenzijos ieškovui pateikimo jam jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neteikė ir ieškovas jokių buhalterinės apskaitos paslaugų jam neteikė. Nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė kita įmonė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas gali samdyti ir kelias įmones tvarkyti buhalterinę apskaitą. Iš atsakovo teismui pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktų ataskaitų matyti, kad jas pildė jau kita buhalterė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jos šiai institucijai buvo pateiktos 2010-05-25 ir 2010-06-14, t.y. po Sutarties nutraukimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ieškovo pateiktą Pateiktų deklaracijų istoriją, iš kurios matyti, kad ieškovas dar 2010-05-13 teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas. Teismas kritiškai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas buhalterinės apskaitos netvarkė, ją tvarkė kita įmonė, tačiau nepateikia jokių šias jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o priešingai, jas paneigia ieškovo pateikta Pateiktų deklaracijų istorija. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad Sutarties 6.1.1. numatė atsakovui pareigą numatytais terminais pranešti ir pateikti ieškovui išsamius, teisingus, pilnus ir tikslius duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, todėl atsakovas žinodamas, kad Sutartis bus nutrakta nuo 2010-05-17 galėjo pateikti visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tam, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma kuo tikslingiau, tačiau atsakovui nevykdant šios pareigos jis negali teigti, jog ieškovas neteikė jam paslaugų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo teiginiai, kad 2010-05-17 PVM sąskaita – faktūra išrašyta nepagrįstai atmestini kai nepagrįsti.
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Sutarties 8.4. punkte nustatyta, kad neapmokėjęs laiku, atsakovas moka baudą, kuri lygi 0,2 proc. Nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti 185,13 Lt delspinigių yra pagrįstas.
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (1 str. 1 d.). Jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kuri skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d.). Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2010-06-23, t.y. pirmąjį metų pusmetį, kai galioja paskutinė palūkanų normą, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, t.y. 2009-12-31, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8,28 procentų dydžio metines palūkanas, kurių dydis apskaičiuotas taikant 2009-12-31 galiojusią VILIBOR normą, yra pagrįstas.
Patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos 1266,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 66,00 Lt žyminio mokesčio ir 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).
Iš ieškovo valstybei priteistina 22,23 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 96, 259, 260, 270 str. str., teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš UAB „MD Finance“ 1589,07 Lt skolos, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1589,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-08-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1266,00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Visada laiku“.
Priteisti iš UAB „MD Finance“ 22,23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Vita Lučkauskaitė