Pirmosios instancijos teismo teisėja                                     Civilinė byla Nr. 2A-6-755/2016

Ledina Šinkūnienė                                                  Proceso Nr. 2-37-3-00715-2014-5

                            Procesinio sprendimo kategorija: 75.4,75.6.1,3.1., 121.13,121.18

(S)

                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                   NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2016 m.  kovo 2 d.

                       Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant ieškovei A. G. ir jos atstovei adv.B. J.,

atsakovui G. G. ir jo atstovui adv.A. S.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-504/2015 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei atsakovo G. G. priešieškinį A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys byloje - Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Šiaulių bankas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, institucija, teikianti išvadą byloje Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu (t.4, b.l. 96-115), pareikštu atsakovui G. G., teismo prašė: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. G. (pavardė iki santuokos – Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. G., kaltės;po santuokos nutraukimo ieškovei A. G. palikti  pavardę turėtą iki santuokos – Š.; nepilnametės G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su motina, A. G. (pavardė po santuokos nutraukimo Š.), kuriai pavedama faktinė vaiko globa ir kuri  uzufrukto teise tvarko vaiko turtą iki jo pilnametystės; atsižvelgiant į mažametės dukros G. G. interesus, nustatyti jos bendravimo su tėvu G. G. tvarką; priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 264 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. G. (Š.).Santuokos metu sutuoktinių A. G. ir G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pajamas - 267 039,50 Eur kiekvienam sutuoktiniui tenka po lygiai - 133 519,75 Eur padalinti taip: G. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamo, kilnojamojo turto ir pajamų už 147 470,65 Eur (147 470.65 -133 519,75 = 13 950,9 Eur (daugiau);A. G., po santuokos nutraukimo išmokėti piniginę kompensaciją - 147 470,65 Eur. Priteisti G. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus ( viso nekilnojamojo turto - žemės sklypų už 154 030 Lt arba 44610,17 Eurus), t.y.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -3700 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -16900 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -6000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -9000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -8128 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -3200 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -2500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -8900 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -10100 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -1500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;  žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -1800 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -2900 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;  žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -6600 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -1700 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -2200 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -1500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -1000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini)  k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;  žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -3500 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -12200 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -3900 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu;  žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos (mokestinė) vertė -5400 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., įregistruotą G. G. vardu; G. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti šį kilnojamąjį turtą, pajamas ir kreditorinius įsiskolinimus:ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 123 088,51 Eur (425 000 Lt) (123 088,51 : 2 = 61544,275 Eur), įregistruotą G. G. vardu: (kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas 2015 m. rugpjūčio 15 d.);tankinimo volą (duomenys neskelbtini) 2008, kurio vertė - 16295,47 Eur (56265,00 Lt); (16295,47 : 2 = 8147,73 Eur); išmokėtas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kompensacines išmokas (neapmokestinamas pajamas) sumoje 42 006,51 Eur, t.y. 1/2 dalį - (viso išmokėtos kompensacines išmokos 84013,02 Eur); gautas 2013 metais pajamas už grūdines kultūras už -13467,11 Eur (26934,22 Eur : 2 =13467,11 Eur);kreditorinį įsiskolinimą iš AB Šiaulių banko (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), buveinė Šiaulių m. sav. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (prievolės dydis 202 000 (du šimtai du tūkstančiai litų), prievolės įvykdymo terminas 2015 m. rugpjūčio 15 d., kredito įsiskolinimo likutis 2014 m. lapkričio 26 d.- 11005,56 Eur (38 000 Lt);kreditorinį įsiskolinimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (valstybei) pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo valstybei likutis 2014 m. kovo 1 d. yra 19792,33 Eur (68 338,97 Lt).

              Ieškovei A. G. (pavardė po santuokos nutraukimo – Š.), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti  kilnojamąjį turtą - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė šalių susitarimu - 2896 Eur (10 000 Lt); piniginę kompensaciją sumoje 147 470,61 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt eurų ) už jai natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio santuokinio turto dalį; įpareigoti atsakovą G. G. ieškovei sumokėti 147470,61 Eur kompensaciją, pervedant šią sumą į jos asmeninę sąskaitą banke, įsiteisėjus teismo sprendimui, sekančią dieną; ieškovę atleisti ir nepalikti solidariai atsakingą su atsakovu dėl prievolės įvykdymo pagal kreditorinį įsiskolinimą iš AB Šiaulių bankui pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (kredito įsiskolinimo likutis 2014 m. lapkričio 26 d.- 11005,56 Eur (38 000 Lt); priteisti A. G. iš atsakovo 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. G.. Ieškovė nurodė, jog santuokinis gyvenimas iš pradžių buvo normalus, bet palaipsniui išryškėjo jų, sutuoktinių, charakterių nesuderinamumas, pradėjo nesutarti sprendžiant bendrus šeimos klausimus. Jų skirtingas požiūris į šeimą, santuokines pareigas, gyvenimo vertybes, skirtingi pomėgiai. Atsiradę nesutarimai dėl atsakovo nuolatinio žeminimo ir melavimo pastaruoju metu peraugo į neapykantą, nepagarbą ir vienas kito interesų nepaisymą. Atsakovas elgiasi jos, ieškovės, atžvilgiu ypač nesąžiningai. Tęsiantis santuokos nutraukimo procesui, atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, reikalaudamas, kad ieškovė pradėtų dirbti, o neaugintų dukrytės. Atsakovo uždirbamų pinigų dalis niekada nebuvo skiriama šeimos gerovės palaikymui bei visų šeimos narių gyvenimo kokybės pagerinimui. Akivaizdžiai atsakovas ignoravo šeimos ir dukros poreikius. Jokių lėšų asmeniniam ieškovės naudojimui niekada nedavė. Nurodė, kad pastaruoju metu su sutuoktiniu ypač pablogėjo tarpusavio santykiai, gyvena kaip svetimi, visiškai nebendrauja, neturi bendrų interesų, mano, jog jų santuoka neteko prasmės, faktiškai santuoka iširusi, jos atkurti nebeįmanoma ir negalima tikėtis, kad ateityje galėtų gyventi kartu, todėl CK 3.64 str. numatytos taikymo procedūros taikymas yra netikslingas, santuoka turėtų būti nutraukta nedelsiant, dėl kito sutuoktinio kaltės - atsakovo neištikimybės, psichinio smurto ieškovės atžvilgiu bei žeminančio ir nesąžiningo elgesio su ja. Ieškovei, dėl nuolatinės įtampos pablogėjo sveikata. Ji jaučiasi visiškai sužlugdyta ir pažeminta. Atsakovo nesąžiningais ir žeminančiais ieškovės orumą veiksmais  padarytą jai, ieškovei,  neturtinę žalą, kurią ji vertina 1448,10 EUR, turėtų atlyginti atsakovas. Nepilnametės G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina , t.y. ji rūpinsis faktine vaiko globa bei uzufrukto teise tvarkys vaiko turtą iki jos pilnametystės.

Ieškovė  netrukdys atsakovui, bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, kiek tai atitinka vaiko interesus (CK 3.165 str.1 dalis, 3.170 str.1 dalis, 3 dalis). Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ieškovė nurodė, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinkanti išlaikymo forma yra periodinės išmokos. Atsižvelgiant į dabartinę esamą padėtį, pasikeitus litams į eurus, ženkliai pabrango paslaugos, be to, augant dukrai, jos poreikiai nuolat didėja. Ji dalyvauja įvairiuose veiklos būreliuose, lanko muzikos mokyklą ir kt. Mano, kad atsakovo mokamas išlaikymas gali būti gerokai didesnis negu būtina minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ženkliai geresnė turtinė padėtis, G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį yra reikalinga apie 527 Eur suma, todėl iš atsakovo, turėtų būti priteista 264 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), kurio vertė 425 000 Lt, registruotas G. G. vardu. Minėto traktoriaus įsigijimui buvo paimta 202 000 Lt paskola iš AB Šiaulių bankas pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas 2015 m. rugpjūčio 15 d. Iš AB Šiaulių bankas Rokiškio KAS informacijos dėl atsakovo G. G. asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), t.y. iki santuokos sudarymo dienos (likus dviem dienom, (duomenys neskelbtini)) į ūkininko G. G. minėtą asmeninę sąskaitą buvo pervesta paskola 202 000 Lt minėtam traktoriui įsigyti, kreditavimo sutartis sudaryta 2010-08-31. Iš Hipotekos registro išrašo matyti, kad ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), yra įkeistas, o iš nurodytų sutartinio įkeitimo duomenų matyti, kad traktorius registruotas Hipotekos registre 2010-10-18, nurodyta ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) vertė 425 000 Lt. Taigi, atsakovas įsigijo traktorių lengvatinėmis sąlygomis, likus iki santuokos įregistravimo 2 dienoms, t.y. gaudamas paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities paramos sutartį 2010 m. rugpjūčio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią numatyta skirti paramą 321 600 Lt naujai žemės ūkio technikai įsigyti. G. G. pagal sutartį grąžino 164000 Lt kredito ,sumokėjo 35 000 Lt palūkanų. Be to, atsakovas įsigydamas šį traktorių panaudojo 14000 Lt savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, negrąžinto kredito likučio suma mažinamas jų bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas Nurodytas turtas iš esmės buvo įsigytas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, kurios ženkliai viršijo panaudotas atsakovo asmenines lėšas (CK 3.90 str. ), todėl šis turtas priskirtinas prie bendrai dalytino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų ieškovė nurodė, kad su kreditoriaus pareikštais reikalavimais nesutinka.

Ieškovė nurodė, kad A. G. ir atsakovo G. G. įsiskolinimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (valstybei) pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį 2014 m. kovo 1 d. yra 68 338,97 Lt iš jų įsiskolinimas už žemę - 67739,14 Lt (iš jų 22,14 Lt pradelstų sumokėti įmokų už žemę, palūkanos - 599,39 Lt ir delspinigiai - 0,44 Lt).Atsakovas sąmoningai vengia atsiskaityti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (valstybei), įsiskolinimas valstybei pastaruoju metu tik didėja, atsakovas jau nuo 2014 m. liepos mėnesio faktiškai sąmoningai nemoka, tik didina skolą, norėdamas sumažinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Nuo 2014 m. sausio 4 d. abu sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena. 2014-04-14 duomenimis kreditoriui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (valstybei) skola yra sumoje 19 792,33 Eur (68 338,97 Lt), todėl į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto balansą ši suma turi būti įtraukta, ir šia suma - 19792,33 Eur (68 338,97 Lt), turėtų būti mažinamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas.Žemės pirkimo sandorį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra sudariusi su atsakovu, todėl kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) ir gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Ginčas yra tarp kreditoriaus ir sutuoktinių, tačiau, priešingai, ginčo tarp pačių sutuoktinių nėra - atsakovas G. G. prisiima prievolę asmeniškai įvykdyti, kadangi ieškovė jam perleidžia pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytus visus žemės sklypus, nors šios prievolės priteisimas atsiskaityti vienam iš sutuoktinių, nesaisto turto padalijimo klausimo. Taigi, šiuo atveju Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra teisinio pagrindo nesutikti, kad už esamą skolą valstybei būtų atsakingas tik atsakovas. Ieškovė nurodo, kad nenori pakenkti atsakovo ūkiui, kadangi atsakovas negali pažeisti žemės pirkimo sutartyje aptartų sąlygų  (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 7 ir 8 punktai), be to, atsakovas turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, todėl ji neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas turtas pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį , o atsakovas sumokėtų jai kompensaciją. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos  2010 - 2014 metais atsakovui išmokėjo kompensacines išmokas: už 2010 m. - 11 878,74 Eur; 2011 m. - 17 834,30 Eur; 2012 m.-16 116,22 Eur; 2013m. - 18 811,66 Eur; 2014 m.-19 372,10 Eur. Viso: 84 013,02 Eur, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinos lygiomis.

            Ieškovė sudarė santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bei pajamų padalijimo balansą: automobilis (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) vertė šalių susitarimu - 2896 Eur (10 000 Lt) (atsakovas kompensacijos nereikalauja); ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 123 088,51 EUR (425 000 Lt);tankinimo volas (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 16295,47 Eur (56 265,00 Lt); nekilnojamasis turtas - žemės sklypai - už 44610,17 Eur (154 030 Lt); neapmokestinamos pajamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos - 84013,02 Eur; bendras pelnas už grūdines kultūras už 2013 metus - 26934,22 Eur. Viso santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei pajamų už 297 837,39 Eur. Galutinis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, bei pajamos - abiems sutuoktiniams dalintinas lygiomis dalimis iš bendro jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto, atimant kreditų įsiskolinimų likučius: 297 837,39 Eur - 11 005,56 Eur - 19 792,33 Eur=267 039,50 Eur: 2 = 133 519,75 Eur. Nurodė, kad pagal kreditorinį įsiskolinimą iš AB Šiaulių banko pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įsiskolinimo likutis 2014 m. lapkričio 26 d.- 11005,56 Eur (38 000 Lt), o  pagal kreditorinį įsiskolinimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (valstybei) pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo valstybei likutis 2014 m. kovo 1 d. yra 19792,33 Eur (68338,97 Lt). Ieškovė nurodė, kad namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis (daiktus) yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo ir ginčo dėl kito turto nėra. Turtas, priklausantis kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise, yra nedalintinas, ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia, todėl jo padalinimo klausimas santuokos nutraukimo ieškinyje nesprendžiamas. Ieškovė, yra darbinga ir išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja.

           Atsakovas pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:nutraukti santuoką dėl A. G. kaltės, sugrąžinant A. G. ikisantuokinę pavardę „Š.“; priteisti jam iš ieškovės 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo; priteisti iš jo nepilnametės dukters G. G. naudai po 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki duktė sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti G. G. ir nepilnametės dukters G. G. bendravimo tvarką; priteisti G. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r.sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 5 190 Lt/l 503,12 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Rokiškio r.sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 23 200 Lt/6 719,18 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r.sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 8 300 Lt/2 403, 84 EUR; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r.sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 12 500 Lt/3 620, 25 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r.sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė -11 200 Lt/3 243, 74 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r.sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 4 370 Lt/l 265,63 EUR; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen.m (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 3 340 Lt/967, 33 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 12 300 Lt/3 562, 32 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 13 900 Lt/4 025, 71 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), - vidutinė rinkos vertė -1 940 Lt/561, 86 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 2 330 Lt/674, 81 EUR; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė -3 720 Lt/l 077, 38 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 8 680 Lt/2 513, 90 EUR; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė -2 150 Lt/622, 68 EUR; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 2 810 Lt/813, 83 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 1 980 Lt/573,44 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 1 350 Lt/390, 98 EUR; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 4 850 Lt/l 404, 65 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), - vidutinė rinkos vertė - 16 900 Lt/4 894, 57 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 5 500 Lt/l 592, 91 EUR;unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), - vidutinė rinkos vertė - 7 520 Lt/2 177, 94 EUR - nurodant išmokėti A. G. 11876,53 EUR dydžio kompensaciją per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos bei paskiriant G. G. prievolę asmeniškai po santuokos nutraukimo išmokėti įsiskolinimą valstybei už žemės sklypus pagal Valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutartį 2012-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas bei šioje sutartyje nustatyta tvarka; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) priteisiant iš ieškovės atsakovui l 448 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra kilnojamojo daikto dalį; bylinėjimosi išlaidas ( t.4, b.l. 128 – 145).

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimu ieškovės  ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies. Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nusprendė po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos ikisantuokinę pavardę “Š.”; G. G., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su A. G.. Nustatė atsakovo bendravimo su G. G., g. (duomenys neskelbtini), tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. G. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. G. (Š.);i eškovei A. G. priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2896 Eur vertės, o G. G. iš ieškovės priteisė 1448 Eur kompensaciją.

Teismas priteisė G. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise aukščiau išvardytus žemės sklypus( visus), paskiriant G. G. prievolę asmeniškai po santuokos nutraukimo išmokėti įsiskolinimą valstybei už žemės sklypus pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį 2012-09-05 Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, paliekant A. G. ir G. G. solidarią prievolę kreditoriui – valstybei, iš G. G. priteisė A. G. 13100,76 Eur  kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį natūra, kompensaciją išmokant per 24  mėnesius, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė.

                     Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių bendravimo stoka, nesugebėjimas įsiklausyti vienam į kito norus, nepakankamas atsakovo siekimas įtraukti sutuoktinę į bendrą veiklą ir nepakankamas ieškovės siekimas,pastangos padėti sutuoktiniui jo veikloje sąlygojo tai, kad šeimoje neatsirado bendrų interesų, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, neliko bendrų tikslų, planų dėl šeimos ateities, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Laikė, kad iš dalies tai suponavo sutuoktinių elgesį, užmezgant pažintis su kitais asmenimis. Todėl, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad A. G. ir G. G. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Nustatę, jog  nėra ginčo  dėl nepilnametės dukters G. gyvenamosios vietos nustatymo su mama A. G., sprendė, kad nutraukiant santuoką šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neprieštarauja, kad būtų patvirtinta atsakovo pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka ir tik reikalauja, kad dukra atsakovo būtų parvežama į namus 18 val., į tai, kad Vaiko teisių skyriaus atstovė pritaria atsakovo pateiktam variantui dėl bendravimo su dukra tvarkos, bendravimo su vaiku tvarką nustatė pagal atsakovo G. G. prašomą patvirtinti variantą.

Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai (kasos kvitai) objektyviai nepagrindžia jos nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos pinigų sumos – 527 Eur per mėnesį, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už MMA, ieškovė nurodė dukrai iš uždarbio skirianti 145-174 Eur, o atsakovas taip pat sutinka mokėti 150 Eur kas mėnesį, taip pat į tai, kad byloje esantis medicinos dokumento išrašas nepatvirtina, jog mergaitei nuolat reikalingos specialios papildomos išlaidos ir konstatavęs, kad 300 Eur suma yra pakankama ne tik jos būtiniausių poreikių tenkinimui, bet ir papildomam ugdymui ir pramogoms, nusprendė iš atsakovo priteisti dukters G. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Teismas nustatė, kad šalys neginčija santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijusios žemės sklypus, nėra ginčo dėl žemės sklypų vertės. Atsižvelgęs į tai, kad kiekvienam iš sutuoktinių priklauso žemės sklypų po 22305,08 Eur, ieškovė sutinka, kad visi žemės sklypai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti atsakovui, žemės sklypai naudojami ūkio veiklai, už žemės sklypus ieškovės skolos valstybei dalis yra 92014,32 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovo 13100,76 Eur kompensaciją. Teismas tenkino šalių prašymą, po santuokos nutraukimo atsakovui priskirti prievolę sumokėti valstybei skolą pagal 2012-09-05 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad  atsakovas turi didelius skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tenkino atsakovo prašymą  priteistos kompensacijos ieškovei mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui.Teismas automobilį (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei, iš jos priteista 1448 Eur dydžio kompensaciją atsakovui .

Teismas, konstatavo, kad klausimas dėl ūkininko ūkio priklausomybės  nekeliamas,                                          atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), t.y. iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) su ieškove, nustatęs, kad sutuoktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nėra sudarę, ieškovė ūkyje nedirbo, pripažino, kad ji nėra ūkininko partnerė, o sutuoktinio ūkininko ūkis yra atsakovo G. G. asmeninė nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į CK 3.89 str. 1 d. 5 p. nuostatas, jog  kad lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus daiktus ir lėšas, skirtas verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai, pripažįstamos asmenine sutuoktinių nuosavybe, teismas sprendė, jog traktorius (duomenys neskelbtini) ir tankinimo volas (duomenys neskelbtini), nutraukiant šalių santuoką, nedalintini. Taip pat teismas pripažino, kad 84013,02 Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos, atsižvelgiant į tai, kad ūkininko ūkis yra  atsakovo asmeninė nuosavybė, yra asmeninė atsakomybė ir nedalintinos. Teismas pripažino, kad kuo grindžiama pinigų suma - bendras pelnas už grūdines kultūras už 2013 metus - 26934,22 Eur ieškovė nenurodė ir reikalavimo dėl pelno už grūdines kultūras ieškovė nepareiškė.Teismas sprendė, jog nors tarp šalių nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo žemės sklypai atitektų asmeninės nuosavybės teise atsakovui, šalys sutinka, kad prievolę mokėti likusį įsiskolinimą valstybei prisiimtų atsakovas G. G., tačiau toks šalių tarpusavio sutarimas dėl skolos grąžinimo kreditoriui negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti, todėl ieškovės prašymą nepalikti jos solidariai atsakinga dėl esamos prievolės valstybei vykdymą atmetė. Teismas sprendė, kad prievolės, atsiradusios UAB „(duomenys neskelbtini)“  dėl G. G. veiksmų, neįtrauktinos į dalytino sutuoktinių turto balansą.

Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl G. G., kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę turėtą iki santuokos – Š.; nepilnametės G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina, A. G., kuriai pavedama faktinė vaiko globa ir kuri uzufrukto teise tvarko vaiko turtą iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 264 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystes, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti jai padarytą neturtinę žalą 1448,10 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini) 1883 Eur vertės; išmokėti G. G. 941,5 Eur piniginę kompensaciją; ūkininko G. G. ūkį santuokos nutraukimo metu laikyti bendrąja jungtine nuosavybe; atsakovo gautas išmokas sumoje 84 013,02 Eur iš Nacionalinės mokėjimo agentūros priteisti G. G. ir A. G. lygiomis dalimis po 42 006, 51 Eur; dalį lėšų gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros - iš viso 30 600 Lt (8862,37 Eur), kurias atsakovas panaudojo ne šeimos reikmėms ir šia suma sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisti G. G. sumokėti sumoje 15 300 Lt (4431,19 Eur) A. G.; įpareigoti atsakovą G. G. išmokėti ieškovei 13 100,76 Eur piniginę kompensaciją nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos per tris mėnesius; pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nepalikti solidariai atsakingą už prievolę kreditoriui -valstybei; priteisti G. G. asmeninės nuosavybės teise ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 113 900 Eur, ir įpareigoti atsakovą už šį traktorių išmokėti jai piniginę kompensaciją 51447,22 Eur; įsiskolinimą AB Šiaulių bankui pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais po santuokos nutraukimo priteisti G. G.; priteisti G. G. asmeninės nuosavybės teise tankinimo volą (duomenys neskelbtini) (2011 m.), kurio vidutinė rinkos vertė 17691 Eur, ir įpareigoti atsakovą už šį volą išmokėti jai piniginę kompensaciją 8845,5 Eur; priteisti G. G. ir A. G. bendrą pelną už grūdines kultūras už 2013 metus - 26934,22 Eur lygiomis dalimis (po 13 467,11 Eur); atmesti priteistas bylinėjimosi išlaidas G. G. ir  trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nuolatinis atsakovo melavimas, negrįžimas į namus, žvejyba, medžioklė ir kiti pomėgiai bei nuolatiniai atsakovo priekaištai jai, žeminimas, kad ji yra jo išlaikytinė, nors tuomet jį augino dukrą, privedė prie skyrybų. Teigia, kad atsakovas siekia turto, jam nerūpi šeimos interesai, nes teismas santuokos nutraukimo sutarties 2014-02-05 nutartimi nepatvirtino. Kadangi santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės – neištikimybės, psichinio smurto jos atžvilgiu bei žeminančio ir nesąžiningo elgesio su ja, jau metai kai atsakovas paliko šeimą, jai priteistina padaryta neturtinė žala - 1448,10 Eur. Apeliantė nurodo, kad ji iš dalies neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau nurodo, kad jos prašymas dėl artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo atmestas, jos ir jos dukros interesai nepaisyti, o prioritetas suteiktas atsakovo reikalavimams dėl senelių ir krikšto tėvo gimimo dienos šventimo. Apeliantė nesutinka su priteistu iš atsakovo 150 Eur dydžio išlaikymu dukrai, nes teismas neteisingai nurodė, kad ji prašė priteisti iš atsakovo 527 Eur dydžio išlaikymą. Tokio reikalavimo  ji nereiškė, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dukrai yra reikalingas 264 Eur dydžio išlaikymas. Atsakovo mokamas išlaikymas dukrai gali būti didesnis negu būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, nes jo turtinė padėtis geresnė, kuri išlieka geresnė ir po santuokos nutraukimo - atsakovui atitenka visas nekilnojamasis turtas, ūkis iš kurio atsakovas gauna dideles pajamas. Be to, apeliantė nurodo, kad dukros poreikiai auga, ji nori pradėti lankyti būrelius, pragyvenimo lygis pabrango, be to, ji nuomojasi butą. Dukra dažnai serga, jai atlikta operacija.

Dėl ūkininko ūkio priklausomybės apeliantė tvirtina, kad atsakovo ūkis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pažymi, kad teismas nenustatė, koks turtas ir pajamos sudarė G. G. ūkį santuokos nutraukimo metu, kas lemia teismo sprendimo negaliojimą. Po santuokos įregistravimo visą laikotarpį ūkio pajamos buvo naudojamos šeimos interesais, abu buvo suinteresuoti, kad ūkis klestėtų, todėl 2012-09-05 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 19 žemės sklypų, kuriuos atsakovas naudoja ūkyje, taip pat žemės ūkio techniką. Kadangi augino grūdines kultūras, todėl nei ji, nei atsakovas jokių darbų rankiniu būdu ūkyje nedirbo.

Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 84013,02 Eur dydžio išmokų priteisimo atsakovui remdamasi CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta turto bendrumo prezumpcija. Abu sutuoktiniai, gyvendami kartu po santuokos įregistravimo, nuo (duomenys neskelbtini) naudojo santuokos metu įsigytą bendrą turtą bei lėšas, iš ūkio gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, tuomet tai buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Registruojant santuoką apeliantė jau laukėsi, (duomenys neskelbtini) gimė dukra, po santuokos įregistravimo dėl objektyvių priežasčių negalėjo dirbti ūkyje, atsakovas teikdavo šeimai išlaikymą iš ūkio gautų pajamų, ji norėjo įsigyti būtą ar namą mieste, bet atsakovas ūkio pajamas slėpė, o dviejuose darbuose dirbo atsakovui reikalaujant. Nurodo, kad teismas padarė išvadą, kad 84013,02 Eur dydžio išmokų suma yra atsakovo asmeninė nuosavybė pažeidęs CK 3.88 str. 2 d. bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos bylose Nr. 3K-3-338/2006, Nr. 3K-3-490/2007 ir 3K-3-124/2008 bei neteisingai nustatęs, kad ūkis yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Atsakovas nepagrindė, kad išmokos yra jo asmeninė nuosavybė. Pažymi, atsakovas, kad gautų tiesiogines išmokas ,uždeklaravo visus– 21 žemės sklypus, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, dėl ko išmokos dalintinos lygiomis dalimis. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-32/2011). 84013,02 Eur lėšos, kurios buvo pervestos atsakovui, iš bankinių išrašų matyti 8862,37 Eur sumoje be jos sutikimo atsakovo buvo panaudotos ne šeimos ir ne ūkio reikmėms, tokia suma sumažinant bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl, vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d., atsakovas tai privalo kompensuoti. Atsakovas nepagrindė apskaitos dokumentais to, kad jis gautas išmokas panaudojo ūkio poreikiams, o teismas tokių dokumentų ieškovės advokatei prašant neišreikalavo. Atsakovas pagal 2014-09-16 teismo nutartį pateikė neinformatyvius dokumentus, vengdamas pateikti visus prašomus įrodymus, o pateiktos byloje dvi PVM sąskaitos - faktūros, rodo, kad santuokos metu ūkininkas G. G. 2009-04-10 įsigijo naują pakabinamą mineralinių trąšų barstytuvą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už 19397 Lt ir naują prikabinamą purkštuvą (duomenys neskelbtini) - Cruiser už 142562 Lt, tačiau jokių kitų duomenų apie įsigytą santuokos metu ūkio inventorių, techniką nei atsakovas, nei jo atstovė teismui nepateikė. Tai yra svarbi aplinkybė, kuri turėjo reikšmės sudarant turto apskaitos balansą. Teigia, kad išmokos yra ne asmeninė nuosavybė, bet bendroji sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. – iš verslo gautos pajamos.

Apeliantė teigia, kad atsakovas su šeimos turtu elgiasi nesąžiningai ir siekia, kad jam atitektų kuo didesnė bendro jungtinio turto dalis. Nurodo, kad ji, nenorėdama pakenkti atsakovo ūkiui, sutiko, kad atsakovui atitektų visi žemės sklypai, o jai už tai būtų išmokėta piniginė kompensacija, tačiau dabar suprato, kad toks sutuoktinių turto padalijimas pažeidžia ne tik jos, bet ir  jų mažametės dukros interesus, viešąjį interesą bei šalių lygiateisiškumo principą, o turto padalijimas natūra principas yra prioritetinis ir labiausiai atitinka vaiko interesus , dėl ko apeliantė, nurodo, kad visus žemės sklypus įgytus sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise privalėjo su atsakovu dalintis natūroje. Tokio reikalavimo ji nereiškė, nes tikėjosi, kad teismas nepaliks jos solidariai atsakinga valstybei, todėl prašo iš atsakovo priteistą 13100,76 Eur kompensaciją, atsižvelgiant į mažametės dukros interesus, atsakovą įpareigoti sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantė nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atsakovui priteistos prievolės asmeniškai po santuokos nutraukimo išmokėti įsiskolinimą valstybei už žemės sklypus pagal 2012-09-05 valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, tačiau prieštarauja, jog ji ir atsakovas liktų solidariai atsakingi už prievolę kreditoriui - valstybei.

Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir motyvais, jog traktorius (duomenys neskelbtini) ir tankinimo volas (duomenys neskelbtini) yra nedalintinas turtas. Apeliantė tvirtina, kad ratinis traktorius pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovas, būdamas santuokoje, pradėjo grąžinti ir grąžino beveik visą traktoriaus įsigijimui paimtą paskolą. Atsakovo pateiktomis ginčo turto (ilgalaikio turto) apskaitos kortelėmis Nr. 28 ir Nr. 30, kuriose nurodomas, tiek traktoriaus, tiek volo nusidėvėjimas,  apeliantė teigia, nesivadovautina, nes atsakovas teismui nepateikė patvirtintų ūkininko ūkio nusidėvėjimo normatyvų kiekvienai turto grupei. Todėl būtina vadovautis šiuo metu esančiomis vidutinės vertės rinkos kainomis, o būtent: traktoriaus (duomenys neskelbtini) (2010 m.) vidutinė rinkos kaina, pagal pridedamą „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapio skelbimo kopiją yra 113000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu negrąžinto kredito dalis – 11005,56 Eur, tokiu būdu šia suma mažinamas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas ir už jai natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio santuokinio turto dalį atsakovas turi išmokėti jai 51447,22 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas traktorius ir įsiskolinimas AB “Šiaulių bankui” - 11005,56 Eur. Apeliantė teigia, kad tankinimo volo (duomenys neskelbtini) (2011 m.) kaina yra apie 17691 Eur pagal pridedamą tinklalapio skelbimo kopiją, o už natūra tenkančią mažesnę bendro jungtinio santuokinio turto dalį atsakovas jai išmoka 8845,5 Eur  kompensaciją, jam asmeninės nuosavybės teise priteisiant tankinimo volą.

Apeliantė sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl prievolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo atsakovo asmeninėms prievolėmis. Atsakovas teismui pateikė 2014-09-29 rašytinius įrodymus, dėl esamų skolų ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skola - 141 523,88 Lt), bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skola - 7029,69 Lt) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skola - 35362,25 Lt), prašydamas į civilinę santuokos nutraukimo bylą įtraukti visus tris naujus kreditorius, tačiau teismas dėl skolų šiems kreditoriams nepasisakė. Apeliantė pastebi, kad atsakovas prašė padalyti turtą (o tuo pačiu ir prievoles), kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, būtent iki 2014-01-04, o nurodytos skolos atsirado vėliau.

Automobilį (duomenys neskelbtini) apeliantė prašo priteisti jai ir nurodo, kad teismas nesivadovavo taisykle, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Apeliantė teigia, kad automobilio vidutinė rinkos vertė 2014-08-11 yra 1883 Eur, tai patvirtina atsakovo pateikti duomenys iš skelbimų tinklalapio, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas įpareigojant ją išmokėto G. G. 941,5 Eur kompensaciją. Nurodo, kad ji į bendrą balansą įtraukė duomenis apie pelną už grūdines kultūras -26934,22 Eur, pagal namuose rastą dokumentą, nes teismas kitos informacijos neišreikalavo, o atsakovas jos nepateikė.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad  priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai 846,73 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 500 Eur nepagrįstai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į procesą atsakovo reikalavimu,be to,prievolės bendrovei pripažintinos G. G. asmeninėmis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. G. prašo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą. Apeliantas nurodo, kad ieškovė apeliaciniu skundu pakartoja civilinį ieškinį ir  reikalavimus, kuriuos teismas išsprendė jai palankiai. Apeliantė skundu nenurodo, kodėl teismo išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra neteisingos, apeliantei pirmosios instancijos teisme nebuvo apribota galimybė teikti įrodymus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas pagrįstai santuoką pripažino iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepriteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad jo siekis, jog dukra bendrautų su artimaisiais giminaičiais grįstas įstatymo nuostatomis, numatytomis CK 3.176 str., kita vertus, iš ieškovės apeliacinio skundo nėra aišku, su kuo konkrečiai ieškovė nesutinka, todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas. Teismas, nustatęs, kad dukteriai teiktinas išlaikymas sudaro 300 Eur, pagrįstai konstatavo, jog ketverių metų vaikui toks išlaikymo dydis per mėnesį yra pakankamas. Teismas įvertino ieškovės į bylą pateiktus išlaidas dukrai patvirtinančius įrodymus. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo teismas bylos įrodymus įvertino tinkamai. Ieškovės argumentai dėl ūkininko ūkio pripažinimo kaip priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir padalinimo yra nepagrįsti, nes nenustatyta tam reikšmingų aplinkybių visuma. Atsakovas nurodo, kad ūkis registruotas jo vardu iki santuokos sudarymo, ieškovė ūkininko partnere įstatymų nustatyta tvarka neregistruota,  ji realiai ūkiu nesidomėjo ir  jame nedirbo, savanoriškai netalkino, prie ūkio plėtros neprisidėjo, todėl negali pretenduoti į ūkio dalį, nes tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Teismas, vadovaudamasis CK 3.89 str., pagrįstai pripažino, kad traktorius (duomenys neskelbtini) tankinimo volas (duomenys neskelbtini), išskirtinai naudojami ūkininko ūkyje. Teismui pagrįstai konstatavus, kad ūkininko ūkis yra G. G. asmeninė nuosavybė, Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos skiriamos ūkiui finansuoti, padarė pagrįstą išvadą, kad, šios išmokos yra jo, atsakovo asmeninė nuosavybė, ir nedalintinos. Nurodo, kad žemės sklypai įsigyti iš valstybės su paskola, kurią mokėjo ir po santuokos nutraukimo moka  išimtinai atsakovas. Pastebi, kad ieškovė teismo sprendimo dalies dėl žemės sklypų padalinimo apeliaciniu skundu neskundžia. Teismas pagrįstai ieškovę paliko solidariai atsakinga dėl sandorio tinkamo įvykdymo valstybei, nes ieškovei priteista piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią natūra žemę. Atsakovas pažymi, kad nors ieškovė nurodo 26934,22 Eur pelną, gautą už grūdines kultūras, tačiau reikalavimo dėl to nereiškė. Atsakovas tvirtina, kad apeliantės argumentai dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vertės atmestini, kadangi  ieškovė 2015-03-10 ieškinyje nurodė, kad šio automobilio vertė yra 2896 Eur, atsakovas su tuo sutiko, todėl šalys pačios įvertino turtą, dėl ko teismas neturėjo pagrindo savarankiškai vertinti turtą. Ieškovė siekė nurodyti didesnę daikto vertę, kol atsakovas neprašė kompensacijos. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė sutiko su ratinio traktoriaus ir tankinimo volo vertėmis ir neteikė įrodymų dėl šių daiktų kitokios vertės, CPK 314 str. nurodytomis sąlygomis apeliantė skunde nesiremia, todėl nėra pagrindo naujais įrodymais remtis, be to, apeliantė pateikia informaciją apie tankinimo volą ne valstybine kalba, kas neatitinka CPK 198 str. 2 d. reikalavimų. Pažymi, kad specifinė ūkio technika turi būti vertinama pagal specialius normatyvus.        

Atsiliepimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo sprendimą dalyje dėl skolinių įsipareigojimų valstybei pagal 2012-09-05 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su ieškovės prieštaravimu likti solidariai atsakinga su atsakovu valstybei už prievolės įvykdymą. Solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kitą, sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis skolininkas ( LAT 2011-012-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).  Nurodo, kad solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies, kreditorius neteks teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Kadangi terminas atsiskaityti nustatytas ne vėliau kaip iki 2027 m. sausio 15 d. yra pakankamai ilgas, todėl valstybės, kaip kreditoriaus, interesus labiausiai atitinka solidarioji sutuoktinių atsakomybė. Susitarimas dėl skolos grąžinimo kreditoriui negali būti laikomas pagrindu solidariajai atsakomybei pasibaigti.   

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą AB „Šiaulių bankas“ nurodo, kad atsakovas G. G. pilnai įvykdė savo prievoles bankui pagal 2010-08-31 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir bankas 2015-05-26 pateikė prašymą notarui dėl hipotekos išregistravimo, todėl bankas nebeturi suinteresuotumo bylos baigtimi .

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta, sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kompensacijos už žemę mokėjimo keičiama, o jo dalis dėl turto- traktoriaus ir volo padalijimo, turto balanso sudarymo, ūkio pajamų                  ( lėšų) padalijimo, bylinėjimosi išlaidų UAB “(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, kompensacijos už kitą turtą paskaičiavimo perduodama nagrinėti iš naujo ( CPK 326 str. 2 d. 3,4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl santuokos iširimo priežasčių, neturtinės žalos atlyginimo

Apeliacinis skundas šiose dalyse atmetamas. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ją tinkamai motyvavo, nenukrypo nuo teismų praktikos ir su šiomis išvadomis kolegija sutinka.

Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. liudytojų paaiškinimus dėl šalių tarpusavio santykių (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 176 str.,263 str., 320 str., 327 str.). Apeliantė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str.,178 str.,314 str.).

Greta to pastebima, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 str.1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 str.3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Šalys pripažino, kad jų šeima faktiškai iširo 2014-01 pradžioje , joms ėmus gyventi skyrium. Byloje nepateikta  įrodymų apie nelojalų šeimos atžvilgiu atsakovo elgesį iki to laiko. Tai, kad jis daug laiko praleido rūpindamas ūkininko ūkio reikalais, nerodo jo abejingumo šeimos interesais, bet priešingai. Šalių elgesio prioritetai, įpročiai buvo skirtingi, laikui einant jie tik nesuartėjo, greičiau priešingai. Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, įtarinėjo vienas kitą dėl neištikimybės , sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims pripažįstant, jog santuoka yra iširusi, remdamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nenustačius kurios nors šalies  kaltės dėl santuokos iširimo, negalima išvada, jog ieškovė iširus šeimai patyrė neturtinės žalos, todėl ji negalėjo būti priteista ( CK 3.70 str.2 d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Nors apeliaciniame skunde apeliantė išdėstė savo abejonės dėl sprendimo dalies, kuria nustatyta ir kai kurie G. G. bendravimo su atsakovo tėvais ( seneliais) aspektai, bet konkretaus reikalavimo dėl šios sprendimo dalies pakeitimo skunde nesuformulavo. Nesant tokio reikalavimo ir sykiu nenustačius, jog nustatyta bendravimo sąlyga neatitiktų šalių vaiko interesų, kas galėtų būti priežastimi viršyti skundo reikalavimus, ši sprendimo dalis nekeičiama.

Dėl vaiko išlaikymo dydžio

Skundas šioje dalyje tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas.

Kolegijos vertinimu, yra pagrindas šią sprendimo dalį pakeisti. Teismas reikalingų vaikui poreikių patenkinimui įvardijo 300 € sumą , sykiu ją susiejo su sprendimo priėmimo metu buvusia minimalia mėnesine alga ( 300 €). Kolegijos vertinimu , tokios teismo išvados iš esmės teisingos, nenustatyta kokių išimtinių šalių dukters poreikių, kurie reikalautų „nestandartinių“ išlaidų, bet , paskirstant tarp tėvų vaiko išlaikymo išlaidas, nebuvo pakankamai atsižvelgta į tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą, faktą, jog ieškovei, su kuria nustatyta nuolatinė dukters gyvenamoji vieta, teks kasdieninės, kartais iš anksto nenumatomos, todėl neįvertinamos išlaidos.

Kaip žinia, Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo atveju teismas nematė būtinumo nukrypti nuo tėvų lygių teisių bei pareigų principo, nors ,kolegijos vertinimu, tam pagrindas buvo. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė, tad dėl to jis gali ir turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas turi ūkininko ūkį, be pajamų iš ūkio veiklos atsakovas gauna ir stabilias pajamas – išmokas, turi vertingo nekilnojamojo turto – jam priteistas 21 sklypas(padalyti šalių žemės sklypai), 14 asmeninės nuosavybės teise priklausantis sklypas. Ūkio 2014 metų sausio-vasario finansinė ataskaita rodo, jog tuo laikotarpiu gauta 36100 Lt pajamų, apie 66900 Lt dotacijų, pelnas virš 62000 Lt ( t.4, b.l.138-142). Ieškovės pajamos  ištuokos bylos inicijavimo laikui sudarė apie 2200 Lt per mėnesį( skundo teikimo laikui apie 800 € - t.6,b.l.24-25), ji su dukra nuomoja būstą, nekilnojamojo turto neregistruota. Atsižvelgiant į pasakytą, daroma išvada, jog atsakovo  turtinė padėtis geresnė nei ieškovės ir jam turi tekti didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis. Įvertinant minimalios mėnesinės algos pokyčius( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „ Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. liepos 1 d. minimalioji mėnesinė alga nustatyta 325 €), kainų lygio pokyčius, dėl amžiaus augančius vaiko poreikius, priteistino išlaikymo dydis didinamas iki 200 € per mėnesį.

Dėl turto padalijimo( ūkininko ūkis)

Ši skundo dalis atmetama.Ieškovė skunde kelia klausimą dėl G. G. ūkininko ūkio priklausomybės –apeliaciniame skunde ji suformulavo prašymą pripažinti šį ūkį bendrąja jungtine nuosavybe. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ūkininko ūkio priklausomybės nekėlė, nusprendė, jog jis yra asmenine atsakovo nuosavybe, nes įregistruotas iki santuokos sudarymo- 2008-01-25.

Kolegijos vertinimu, teismo išvada, jog ūkininko ūkio priklausomybės klausimo ieškovė apskritai nekėlė, tad teismui nebuvo pagrindo šio klausimo analizuoti, pagrįsta. Iš ieškovės reikalavimų( ieškinio, patikslinto ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį) matyti, kad ji neprašė kaip bendrą turtą G. G. ūkininko ūkio dalinti, tik kėlė reikalavimus padalinti konkretų turtą-traktorių, volą, 2013 metų pajamas, žemės ūkio išmokas , ūkio veikloje naudotus žemės sklypus. Ūkį asmenine nuosavybe priešieškinyje pripažinti prašė atsakovas.

Pagal CPK 382 str. duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir prašymą jį padalinti turi pateikti ieškovas. Procese ieškovei atstovauja advokatė, todėl nėra priežasčių spręsti, jog  ieškovė dėl žinių stokos ar panašių priežasčių šis reikalavimas negalėjo būti suvokiamas. CPK 377 str. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos leido keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, bet tas nebuvo padaryta, o apeliaciniame  skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme draudžia CPK 312 str.

Nepaisant tokios ieškovės procesinės pozicijos, pirmos instancijos teismas pasisakė dėl ūkio priklausomybės kaip asmeninio atsakovo turto. Kolegijos vertinimu, šis teismas pagrįstai sprendė ir motyvavo savo išvadą , kad ūkininko ūkis, kaip įkurtas iki šalių santuokos, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ( CK 3.89 str.1 d.1 p.). Tai, kad ūkininko ūkio lėšų dalis labiausia tikėtina buvo naudota ir G. šeimos interesais, nesudaro pagrindo pasikeisti ūkininko ūkio priklausomybei. Kolegija pastebi, jog pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 3d . ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pagal to paties įstatymo 4 str.5 d. ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. Ieškovė ūkininkų ūkio registre neregistruota, kas leidžia spręsti, jog ji ir pati nesiekė verstis žemės ūkio veikla ar miškininkyste  kaip partnerė ir tikėtis tokios veiklos sąlygojamų turtinių pasekmių ( turto bendrumo).

Dėl žemės ūkio išmokų dalijimo

Skundas šioje dalyje atmetamas. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nedalijo žemės ūkio išmokų, su teismo motyvacija sutinkama, todėl ji nebekartojama. Papildomai pastebima, jog ieškovė išmokų skyrimą sieja vien su žemės valdymo nuosavybės teise faktu, nors pagal teismo pagrįstai nurodytą Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str.16 d. tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. Taigi, ji siejama su žemės ūkio veiklos subjekto veikla, o ne vien su žemės valdymo faktu. Nenaudojant žemės ūkio veikloje, vien žemės turėjimo aplinkybė nėra pagrindu išmokų mokėjimui. Iš esmės tokios pat sąlygos keliamos ir siekiant gauti valstybės pagalbą žemės ūkiui, kuri įvardijama kaip bet kokia priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir teikiama su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, prekyba ir kaimo plėtra susijusioms veiklos rūšims( minėto įstatymo 2 str.17 p.). Kasacinio teismo pastebėta,jog pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, nuostatas tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį; tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga. Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, jog dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti. Tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011).

Taigi, tiesioginės išmokos pagrįstai pripažintinos ūkininko ūkiui skirta parama. Išmokų mokėjimas susijęs ne su asmeniu, bet su ūkininko ūkio veikla.

Net nevertinant aukščiau aptartų aplinkybių dėl žemės ūkio išmokų mokėjimo prielaidų, išmokų dalijimas nebūtų galimas ir todėl, jog nepateikta įrodymų apie tai, kad turto balanso sudarymo laikui išmokos būtų buvusios laikomos( saugojamos) kaip turtas arba panaudotos ne ūkininko ūkio ar šalių šeimos ūkio interesais.

Dėl automobilio vertės

Skundas šioje dalyje atmetamas. Nepagrįstas skundo argumentas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) teismo įvertintas netinkamai. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str.1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių galima būtų išvada dėl netinkamo šio turto vertės nustatymo. Proceso pirmos instancijos teisme metu šalys sutarė dėl jo vertės, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti šio dydžio pagrįstumu. Konkretaus šio turto kitokios vertės įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliaciniame procese.

Dėl prievolės valstybei

Apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas. Pirmos instancijos teismas išsamiai motyvavo kodėl prievolę kreditoriui- valstybei pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį palieka solidaria, su šiais argumentais ir motyvais sutinkama. Skunde iš esmės nėra pateikiama motyvų kodėl atsakovės solidari prievolė vykdyti sutartį turėtų pasibaigti, nes žemė priteisiama atsakovui.

Pirmos instancijos teismo išvada dėl solidarios prievolės pobūdžio nekeitimo pagrįsta, ji atitinka teisminei praktikai. Šiame ginče valstybei atstovaujanti institucija dėl prievolės pobūdžio sutikimo nėra davusi. Dėl tokios  situacijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007;kt.). Esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, Nr. 33).

Dėl skundo argumentų apie dalies lėšų panaudojimą ne šeimos interesais

Skundas šioje dalyje atmetamas. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl dalies lėšų kaip nurodo gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros - iš viso 30 600 Lt (8862,37 Eur), kurias atsakovas panaudojo ne šeimos reikmėms ir šia suma sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę , kompensavimo už tai klausimą.

Kolegijos vertinimu, tokie skundo motyvai nepagrįsti. Pirmos instancijos teisme toks klausimas ( dėl konkrečių lėšų) nebuvo keltas ( t.4, b.l.96-114), o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka naujų reikalavimų kėlimas neleidžiamas.

Traktoriaus ir tankinimo volo, ūkio pajamų dalijimas

Skundas šioje dalyje tenkinamas dalinai.

Ieškovė reikalavo kaip bendrą turtą padalinti traktorių ir tankinimo volą. Pagal CK 3.118,3.119,3.127 str., sudarant turto balansą, nustatomas bendras turtas , kurio vertė nustatoma pagal  rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, dalijamas turtas įgytas iki bylos iškėlimo momento ar teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nors pirmos instancijos teismas CK 3.89 str.1 d. 5 p. pagrindu traktorių ir volą pripažino asmeniniu, taigi nedalintinu, turtu, iš teismo motyvų matyti, jog jis neatsižvelgė į CK 3.88 str.1 d. 4 p. nuostatą, jog jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Šiuo atveju, nepaisant ūkininko ūkio asmeninės priklausomybės G. G., ūkio veiklos pajamos turi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Nors traktorius ir paskola jo įsigijimui gauti iki santuokos sudarymo, akivaizdu, jog dalis  paskolos grąžinta šalių santuokos( bendro ūkio vedimo)  laikotarpiu. Volas įgytas ir už jį pilnai apmokėta santuokos metu. Nėra duomenų, jog paskola  grąžinta, už volą apmokėta iš kitų nei  ūkio pajamos( nevertinant gautos paramos) , kurių bendrumas CK 3.88 str.1 d.4 p. pagrindu preziumuojamas, šaltinių.

CK 3.90 str.2 d. nustato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.98 str. kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas be pagrindo nevertino ar per laikotarpį po santuokos sudarymo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios 2014 m. sausio pradžioje paskolos grąžinimui, apmokėjimui už volą naudotų lėšų bendros jungtinės nuosavybės požymio bendrumas nuneigtas, byloje nėra pakankamų duomenų , kad nuspręsti kiek ir iš kokių šaltinių lėšų sugrąžinta(sumokėta), nesiaiškinta koks bendrai priklausiusių ir atsiskaitymams panaudotų lėšų santykis su visų mokėjimų dydžiu, kas būtų reikšminga sprendžiant dėl turto teisinio statuso pokyčio galimybės ar kompensacijos mokėjimo galimybės, jos dydžio. Neturint patikimų duomenų apie bendrų lėšų panaudojimą, negalimas tikslaus turto balanso sudarymas ir atitinkamai turto padalijimas ( kompensacijos paskaičiavimas). Dėl šių duomenų trūkumų ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo, kad nustatyti kada ir kokie mokėjimai buvo atliekami už šį turtą, iš kokių šaltinių tam gautos lėšos, kam mokėjimų metu jos priklausė. Priklausomai nuo mokėjimui naudotų lėšų priklausomybės, reiktų nuspręsti ar galima išvada, jog  traktorius, nepaisant jo įgijimo laiko, galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe( CK 3.90 str.2 d.)  ir pagal jo rinkos vertę dalijamas, ar sprendžiamas kompensacijos mokėjimo klausimas( CK 3.98 str.) . Analogiška situacija yra ir su tankinimo volu. Kolegijos vertinimu, šių duomenų nustatymui, tikėtina, reikalingos specialios žinios, buhalterinių ir kasos dokumentų analizė ir pan.

Šiuo atveju reikšminga pastebėti, jog ieškovė, reikalaudama dalinti traktorių ir tankinimo volą, nenurodė šių daiktų rinkos kainų, galiojančių jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje  ( CK 3.119 str.). Ieškovė turto vertę nurodė pagal daiktų pirkimo momentu sumokėtas už naujus daiktus sumas( apeliaciniame skunde tankinimo volo vertę nurodė net didesnę nei jo pirkimo kaina) , nors turto dalijimo laikui dėl amortizacijos, naudojimo ir panašių natūralių veiksnių šio turto vertė negalėjo nepakisti. Pastebima ,jog atsakovas pateikė buhalterinius dokumentus, kad buhalterinė likutinė traktoriaus ir volo vertė po 1 Lt (t.4,b.l.146-147). Šių daiktų vertinimas šalių ar teismo iniciatyva nebuvo atliekamas. Apeliantės nuoroda į interneto tinklalapių duomenis apie analogiško turto vertes , kolegijos vertinimu, netinkama, nes turtas pardavinėjamas ne Lietuvoje, nežinoma jo kokybė, komplektacija, ar nėra specifinių savybių. Tokio turto rinkos vertės nustatymas, nenaudojant specialių žinių, mažai tikėtinas.

Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, jog ji kėlė reikalavimą dėl 13467,11 € dydžio pajamų, gautų už 2013 metų derliaus grūdus, dalies priteisimo. Toks pat reikalavimas keliamas ir skunde. Kolegijos vertinimu, teismas tinkamai motyvavo kodėl toks prašymas atmetamas, sutinkama, jog dalijimo objektu galėtų būti tik pelnas, likęs atskaičius patirtas išlaidas. Be to, duomenų apie tokias pajamas nepateikta, o ieškovės pateikta, kaip ji teigia namuose rasto, spausdintinio teksto kopija niekaip neindividualizuota, ji neleidžia nustatyti kokio ūkio duomenys joje nurodyti( t.2, b.l.138). Vienok, teismo liko neįvertinta, kad iš atsakovo ūkininko ūkio 2013 m. gruodžio 31 d. balanso ( šalių bendro ūkio pabaigos laikas) matyti, jog tam laikui ūkis turėjo 13199 Lt pinigų ir jų ekvivalentų ( t.3, b.l.46-47).Dėl šių lėšų( turto)  dalijimo galimybės teismo sprendime niekaip nepasisakyta, nors teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, taip pat turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str.1, 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nesuvaržytas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Šio turto dalijimo galimybė nagrinėjant iš naujo teismo turėtų būti vertinama.

Dėl kompensacijos už žemę išmokėjimo galimybės ir termino

Pirmos instancijos teismas priteistos iš G. G. A. G. 13100,76 Eur kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto( padalintų žemės sklypų)  dalį natūra, išmokėjimą nurodė atlikti per 24  mėnesius, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos. Apeliantė prašo kompensacijos išmokėjimo terminą nustatyti 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. To prašo atsižvelgiant į jos ir mažametės dukros interesus. Kuo šie interesai pasireškia apeliantė detaliau neatskleidžia.

Šis prašymas tenkinamas dalinai.

Kolegija pastebi, jog nusprendus bylos dalį dėl dalintino turto apimties nustatymo, balanso sudarymo ir kompensacijų paskaičiavimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t.y. sprendimui dalinai neįsiteisėjus, susiklostytų procesinė situacija, kad kompensacijos sumokėjimo terminas  taptų  neapibrėžtas, nes apeliantė prašomą nustatyti terminą skaičiuoja nuo sprendimo įsiteisėjimo ( CPK 279 str.1 d.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliantė motyvavo, jog, gavus kompensaciją, norėtų įsigyti jai ir dukrai gyventi būstą, o pakankamų lėšų tam neturi. Kolegija pastebi, kad kompensacijos už žemę dydžio ir jos mokėjimo reikalingumo šalys nekviestionuoja. Atsižvelgiant į apeliantės deklaruotus kompensacijos už žemę panaudojimo siekius, šalių vaiko interesus į būstą, procesinę prielaidą, jog dėl pakartotino bylos nagrinėjimo kompensacijos išmokėjimo terminas nusikels, kolegijos vertinimu, yra pagrindas žemės sklypų padalijimo ir kompensacijos už ją mokėjimo klausimą išskirti iš kito turto balanso, turto dalijimo ir šio klausimo pakartotinai nebenagrinėti ( CPK 2,3 str.1 d., 7 str.).

Teismo priteistos kompensacijos už žemę mokėjimo išdėstymą teismas motyvavo tuo ,jog atsakovas turi prievolę sumokėti valstybei skolą už žemės sklypus bei didelių skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Nors apeliantė pateikė apeliacinį skundą, bet tik dėl mokėjimo termino. Kolegijos vertinimu, ieškotina maksimalaus balanso tarp ieškovės ir atsakovo, jo ūkininko ūkio, interesų. Nors teismo sprendimui neįsiteisėjus atsakovas neturėjo privalomos pareigos dalimis mokėti kompensaciją, bet bylos duomenimis iki proceso apeliacinės instancijos teisme  pabaigos ji nemokėta. Taigi, šias lėšas apeliacijos proceso periodu atsakovas naudojo savo nuožiūra, o ieškovė kompensacinių išmokų, kurias galėtų naudoti ir vaiko interesais, proceso metu negavo. Atsižvelgiant į ieškovės  deklaruotus interesus , kolegijos vertinimu, kompensacijos išmokėjimo terminas trumpintinas iki 16 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos(iki 2016-09-14). Termino sutrumpinimas neturėtų neproporcingai apsunkinti atsakovo ūkio veiklos, nes iki to laiko pagrindiniai žemės kultūrų auginimo darbai turėtų būti baigti, kreditoriniai įsipareigojimai  kiek jie susiję su šalių turto padalijimu ir bendrų prievolių vykdymu sumažinti. Asmeninių finansinių įsipareigojimų faktas nesusijęs su sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymais, todėl jie negali turėti esmingos reikšmės jų vykdymo terminams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė dėl kai kurio turto padalijimo  ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nėra patikimų duomenų apie traktoriaus ir tankinimo volo rinkos vertę, mokėjimo už juos šaltinius, kaip mokėjimai apskaitomi ūkininko ūkio apskaitoje. Kadangi šie duomenys reikšmingi tikslaus turto balanso sudarymui, turto padalijimui, esant pagrindui, ir kompensacijų skaičiavimui, naikinama sprendimo dalis, susijusi su šių turtinių klausimų sprendimu ir jos papildomai tirtinos. Visi šie įrodymai greičiau ir ekonomiškiau gali būti surinkti apylinkės teisme, o teismui nustačius, kad įvertinti pateiktus duomenis, reikia specialių žinių, svarstytinas ekspertizės būtinumo klausimas (CPK 212 str.).Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl dalies turto padalijimo, o apeliacinės instancijos teisme turto balanso dalinis sudarymas  nustatymas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka dėl minėtos dalies, todėl bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ naudai ir kitų bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos ir apeliacinės instancijos teismo procesuose klausimas spręstinas iš naujo, nes su kai kuriais turtiniais reikalavimais susijusi bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, o priklausomai nuo teismo sprendinių šiais klausimais priklauso ir tokių išlaidų, įskaitant ir atstovavimo, paskirstymas. Sykiu dėl jų dydžio svarstant , atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 93,98 str. atstovavimo išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies laimėjusios naudai. Šiuo atveju UAB “(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas pripažintas asmenine atsakovo prievole, taigi teisinių pasekmių pagal šias prievoles ieškovei nekonstatuota. Iš to seka, jog ji tos bylos dalies nepralaimėjo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3,4 punktu, 327 str.1 d.2 p., teismas

n u t a r i a:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-16-504/2015 dalį pakeisti, dalį perduoti nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip“ priteisti iš G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 EUR nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. G. (Š.) pinigus pervedant į nurodytą, asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią SEB banke iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.“

Teismo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti iš G. G. A. G. 13100,76 Eur (trylikos tūkstančių šimto eurų 76 ct) kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto ( žemės sklypus) dalį natūra, kompensaciją išmokant per 24  mėnesius, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos, pakeisti ir nustatyti, jog ši kompensacija turi būti išmokėta per 16  mėnesių (iki 2016-09-14), pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, priėmimo dienos.

Teismo sprendimo dalį, kuria neįtraukti į dalinto turto balansą ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), tankinimo volas (duomenys neskelbtini), nepasisakyta dėl jų rinkos vertės, šio turto padalijimo                 ( kompensacijų mokėjimo) , G. G. ūkininko ūkio balanse 2013 m. gruodžio 31 d. balanso apskaitytų 13199 Lt pinigų ir jų ekvivalentų padalijimo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teismo sprendimo dalį ,kuria iš G. G. ir A. G. vienas kitam, UAB“ (duomenys neskelbtini)“ bei valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti  ir perduoti tą bylos dalį nagrinėti iš naujo.

Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                          Eigirdas Činka

Birutė Jonaitienė

Birutė Valiulienė