Baudžiamoji byla Nr. 1-12-337/2018

Proceso Nr. 1-01-1-37245-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4;

(S)

                                                                                    1.2.26.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant:

prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

gynėjui advokatui S. L.,

nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams A. B., Š. B., jų atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovams A. V., E. V.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

            V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) , D. k., V. sen., Biržų r., išsilavinimas pagrindinis, nevedęs (gyvenantis faktinėje santuokoje, turintis mažametį vaiką), dirbantis pas (duomenys neskelbtini), vykdančią individualią žemės ūkio veiklą, pagalbiniu darbininku, šiuo metu pagal (duomenys neskelbtini) duomenis esantis vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose nuo 2016-10-31 iki 2018-09-04, teistas:

1) 2005-06-22 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. areštu 20 parų;

2) 2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. bei 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2008-08-13 nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) 2009-08-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

4) 2012-02-27 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 2014-10-02 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus jam 6 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės;

5) 2016-05-16 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. A. tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018-06-01 nuosprendžiu, pagal BK 24 str. 3 d., 4 d. ir 145 str. 1 d., 24 str. 3 d., 4 d. ir 146 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu vieneriems metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. prie šios bausmės pridėta dalis Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-05-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir V. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui;

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. A. 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 13 val. 13 min. turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini) “, esančioje B. rajone, N. R. seniūnijoje, A. kaime, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis itin įžūliai, be jokios dingsties vieną kartą ranka sudavė Š. B. į pakaušį, padarydamas nukentėjusiajam lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžį, kas dėl nustatyto dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam Š. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai, jų vertinimas, veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie pietus jam einant gatve su T. M. privažiavęs automobiliu sustojo N. P. ir pasiūlė kartu su juo į kažkokią sodybą. Jie sutiko. N. P. aiškino, kad jis dalyvavo vestuvėse ir ten jį kažkas sumušė. Jis sodyboje paliko pasą, telefoną bei dar kažką. N. P. ketino rašyti pareiškimą policijai, tačiau neturėjo dokumentų. Buvo matyti, kad jis yra sumuštas – nubrozdintas veidas, klibėjo dantys. N. P. minėjo, kad bijo važiuoti vienas, nes jį gali vėl užpulti. Važiuojant jokios kalbos apie ketinimą kažką sumušti nebuvo, jie dėl to nesitarė. Įvažiavus į kaimo turizmo sodybos teritoriją pamatė daug žmonių. Tuomet N. P. išlipo iš automobilio ir pasiėmęs kirvį pradėjo vaikyti žmones. Taip jis nubėgo už namo. Išlipęs iš automobilio jis su T. M. nuėjo į kitą kiemo dalį ir ten pamatė, kaip N. P. mušasi su A. B., vienas iš kito bandė atimti kirvį. Greta buvo daugiau žmonių. N. P. išplėšė kirvį ir juo perdrėskė nukentėjusiojo pilvą, suplėšė marškinius. Jis pats (V. A.) tuo metu alkūne į pakaušį sudavė kieme buvusiam Š. B., kuris po smūgio nugriuvo. Smūgį sudavė manydamas, kad Š. B. gali suduoti jam ar T. M.. Tuo pat metu A. B. įbėgo į namą ir užsirakino duris. N. P. su kirviu rankoje nubėgo paskui ir reikalavo atidaryti duris, bandė patekti į vidų. Ką toliau ketino daryti N. P. jis nesuprato, tačiau pribėgęs prie jo jis pagriebė kirvį ir jį ištraukęs bei užsikišęs už kelnių pasakė N. P., kad šis „nebedurniuotų“ ir pasiūlė važiuoti iš ten, o pats kirvį nunešė ir padėjo automobilyje. Pripažįsta, kad Š. B. sudavė vieną smūgį į galvą, pakaušio sritį, tačiau mano, kad dėl to nukentėjusiojo koja negalėjo būti traumuota, nes į ją jis nespyrė. Su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl Š. B. gydymo bei neturtinės žalos sutinka iš dalies.

Kaltinamasis N. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. jis dalyvavo savo draugės M. B. motinos vestuvėse, vykusiose kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini) “, esančioje A. k., N. sen., B. r. Jų metu priešiškai nusiteikęs A. B. ieškojo priekabių, jį žemino, įžeidinėjo, o nakties metu ir pradėjo smurtauti. A. B. bei jo giminaitis V. S. jam sudavė daug smūgių ir taip sužalojo. Kažkieno iškviestu taksi automobiliu jis išvyko iš sodybos, tačiau joje liko jo rūbai, asmens dokumentai, pinigai. Atsikėlęs kitą dieną jis ketino grįžti į sodybą pasiimti savo daiktų, tačiau tai daryti vienas bijojo dėl galimo pakartotino smurto. Atsitiktinai mieste sutiko buvusį bendradarbį V. A. bei kartu su juo buvusį iš matymo pažįstamą vaikiną ir jų paprašė palydėti iki sodybos pasiimti savo daiktų. Jiems sutikus savo darbo automobiliu nuvažiavo į sodybą. Su V. A. bei kartu su juo atvykusiu vaikinu nieko mušti nesitarė. Jis pats, pamatęs artėjančius jo atžvilgiu smurtą vartojusius asmenis ir bijodamas būti dar kartą sumuštas, automobilyje pagriebė pirmą pasitaikiusį daiktą, kaip paaiškėjo kirvį, ir nusprendęs pats juos pulti. Taip jis sudavė kelis smūgius A. B.. Šiam nuėjus į pastatą jis jo nesivijo, tačiau priėjęs prie durų paklausė kur yra jo asmeniniai daiktai. A. B. pasakius, kad jie yra pastate, jis priėjusiam V. A. padavė kirvį ir nuėjo pasiimti savo daiktų. Beeidamas sutiko agresyviai jo atžvilgiu nusiteikusį Š. B. ir sudavė jam vieną smūgį. Ar pastarajam smūgius sudavė ir V. A. nematė. Ką šis darė kol jis konfliktavo su A. B. nežino.

Nukentėjusysis Š. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo sesers vestuvėse, o sekančią dieną turėjo vykti vaiko krikštynos. Pirmą vakarą jis pats nieko išskirtinio nematė, tačiau atsikėlus ryte brolis A. jam pasakė, kad vestuvėse dalyvavęs sesers dukters draugas P. pergėrė ir pradėjo kabinėtis prie žmonių, norėjo muštis bei vyko konfliktas, kurio metu jis susimušė su P.. Detaliau apie tai nekalbėjo. Ryte P. nebebuvo. Apie pietus į kiemą įvažiavo automobilis, iš kurio iššokęs P. su kirviu rankoje nubėgo pirties link. Iš automobilio išlipo ir dar du jam nepažįstami vaikinai, vienas kurių – kaltinamasis V. A.. P. vijosi V. S.. Gelbėdamas jį įsikišo brolis A. B. ir pradėjo grumtis su P.. Tuo metu pamatė, kad pribėgo ir V. A. su kitu kartu atvažiavusiu žemesnio ūgio vaikinu. Pastarasis bei P. buvo priešais jį, kuomet jis pajuto smūgį į galvą iš nugaros pusės. Mano, kad tai padarė V. A., nes greta daugiau nieko nebuvo. Smūgis į galvą buvo stiprus ir jis nugriuvo bei prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Smūgio metu pajuto ir skausmą kojoje. Dėl to darė prielaidą, kad jam buvo ir įspirta, tačiau to patvirtinti negali, nes neprisimena. Iki tol jo kojos buvo sveikos, tad lūžti kulkšnelis galėjo jam griūnant po patirto smūgio. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo sužinojo, kad po smūgio į pakaušį, jau kitoje vietoje, jam smūgį į veidą, tiksliau į lūpą, sudavė ir P., tačiau šio smūgio aplinkybių jis neprisimena. Dėl kojos sužalojimo gydėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini) “ vyko jo sesers E. B. vestuvės, kuriose dalyvavo ir sesers duktė M. B. su savo draugu N. P.. Paryčiui N. P. pradėjo kabinėtis prie muzikantų bei svečių. Bandant jį raminti N. P. sudavė smūgį ranka jam (A. B.) į veidą, o jis – atgal. Abu kraujavo. Po kurio laiko N. P. buvo iškviestas taksi ir jis išvyko. Kitą dieną apie 13 val. jis pamatė, kaip į kiemą savo automobiliu įvažiavo N. P.. Sustojęs prie pirties jis iššoko iš automobilio, iš bagažinės pasiėmė kirvį ir pradėjo vytis V. S.. Šiam bėgant pro šalį jis įlindo į tarpą tarp jo bei N. P. ir tuomet tarp jų su N. P. prasidėjo grumtynės. N. P., šaukdamas „viskas, storas, aš tave užmušiu“, kirviu jam kelis kartus sudavė smūgius. Tuo metu pamatė pro šalį prabėgantį iki tol nepažįstamą V. A.. Jis nubėgo link greta buvusio brolio Š. B., tačiau kas ten vyko nematė. Tik vėliau brolis pasakė, kad V. A. jam sudavė smūgius į pakaušį bei koją. Jis pats grumtynių metu suklupus N. P. nubėgo link pastato ir užsidaręs duris jas laikė, o pribėgęs N. P. reikalavo jas atidaryti, grasino jį užmušti. Netrukus prie N. P. priėjo V. A. ir ištraukęs iš N. P. rankos kirvį bei pasakęs „mes taip nesitarėme, ką tu darai“ užsikišo jį už kelnių bei nuėjo. Jo atžvilgiu V. A. jokių veiksmų neatliko.

Liudytoja V. B. parodė, kad sesers E. vestuvėse dalyvavęs sesers dukros M. draugas N. P. vakaro metu pradėjo elgtis neadekvačiai, kabinėtis prie svečių. Paryčiui N. P. apsižodžiavo su jos broliu A. bei sudavė smūgį jam. Greta buvęs jos vyras V. sudavė N. P. atgal. Su N. P. susigrūmė ir A. B.. Tada N. P. pagrasino, kad jis ne tas žmogus, su kuriuo taip galima elgtis ir jiems tai atsirūgs. Po to N. P. išvyko taksi automobiliu. Kitą dieną po 13 val. į kiemą dideliu greičiu įvažiavo automobilis. Broliai išėjo į lauką, tačiau skubiai grįžęs A. pasakęs, kad „durnas su kirviais laksto“, liepė visiems eiti į vidų. Netrukus ji išėjo į lauką ir pamatė, kad N. P. su kirviu rankoje ieškojo brolio A., kalbėjo „storas, aš tave užmušiu“ ir pradėjo smūgiuoti broliui kirviu. Brolis bandė kirvį atimti, abu grūmėsi. Tuo metu prie greta stovėjusio brolio Š. iš  už nugaros pribėgęs V. A. ranka smogė jam į pakaušį ir brolis nugriuvo. Daugiau smūgių nesudavė, smūgio į koją ji nematė, nors pati stovėjo vos už kelių metrų nuo jų. Smūgiuodamas V. A. nieko nesakė. A. Š. pradėjo eiti ir ji pamatė, kad jis šlubuoja. Po to ji nuėjo pažiūrėti ką daro vaikai, o po kiek laiko grįžusi pamatė, kad prie kitoje vietoje ant takelio ramiai nuleistomis rankomis stovėjusio Šarūno priėjęs N. P. sudavė smūgį ranka į veidą ir brolis nugriuvo. Tuo metu N. P. kirvio nebeturėjo.

Liudytoja V. B. parodė, kad vyro sesers vestuvių metu jose dalyvavęs N. P. buvo labai girtas ir pradėjo kabinėtis prie svečių, konfliktuoti su vakaro vedančiuoju, įžeidinėjo brolio seserį, kalbėjo, kad vyks muštynės. Paryčiui vyko konfliktas tačiau jo ji nematė ir tik iš kitų sužinojo, kad N. P. sumušė jos vyrą. Tai patvirtino ir vyras A.. Jis sakė, kad gavo smūgį į veidą. Veidas buvo ištinęs, marškiniai kruvini. N. P. prašė nekviesti policijos, o po to išvyko taksi. Kitą dieną apie pietus pro langą pamatė kiemu bėgantį N. P., kurio rankoje buvo kirvis. Jis šaukė „storas, užmušiu“. Jo akys buvo paklaikusios. Ką jis vijosi nematė. Netrukus pamatė, kaip aukštas, tamsiai apsirengęs vyras sudavė vieną smūgį į galvą iš nugaros pusės Š. B.. Tada ji pati bėgo slėptis, pro atsarginį išėjimą išėjo į lauką. Matė, kaip išeidinėjo Š. smūgį sudavęs vyras su dar kitu vaikinu. Pirmasis nešėsi už kelnių užkištą kirvį. Tada grįžo į virtuvę ir pro langą pamatė, kaip priėjęs prie stovėjusio Š. B. N. P. sudavė smūgį į veidą. Š. B. nugriuvo ir ilgai buvo be sąmonės. Tarp vieno iš vaikinų Š. suduoto smūgio ir N. P. smūgio jam buvo ilgesnis nei minutė laiko tarpas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. B. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs muštine kiaurymine žaizda viršutinės lūpos dešiniame kampe, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis. Galvos sumušimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai. Dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis susiformavo nuo kieto buko daikto poveikio, galimai įspiriant ar panašiai. Sužalojimai susiformavo 2 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatyto dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžio Š. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Dėl nustatyto galvos sumušimo, pasireiškusio muštine kiaurymine žaizda viršutinės lūpos dešiniame kampe, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, Š. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 2 b.l. 84-85).

Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusi teismo medicinos ekspertė S. M. paaiškino, kad šią išvadą ji pateikė įvertinusi teismo medicinos dokumentuose užfiksuotus duomenis bei pateiktus klausimus. Objektyvių požymių, ar buvo smūgiuota į Š. B. pakaušį bei spirta į dešinės blauzdos kulkšnelį, nėra, išorinių sužalojimų šiose vietose medicininiuose dokumentuose nebuvo atžymėta. Nesant išorinių sužalojimų atsakyti, ar nustatytas kulkšnelio sužalojimas yra labiau būdingas tik įspiriant, tik griuvus ar tik pasukus koją nėra galimybės. Ekspertė konstatavo, kad nustatytas kulkšnelio sužalojimas galėjo kilti tiek nuo tiesioginio poveikio į jį smūgiuojant, tiek pastūmus ar kitaip veikiant pašalinei jėgai ir griūnant ant kieto ar minkšto pagrindo. Kartu paaiškino, kad esant tokiam kulkšnelio sužalojimui šlubavimas, skausmas ir negalėjimas pilnai priminti kojos tikrai turi būti ir mažai tikėtina, kad tai nebūtų pastebima aplinkiniams. Nustatytas galvos smegenų sukrėtimas galėjo įvykti tiek nuo smūgio į pakaušį, tiek nuo smūgio į priekinę galvos dalį, tiek būti abiejų smūgių išdava.

Iš teismo posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad į įvykio vietą – kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini) “ automobilis „Ford“, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja 2016 m. rugpjūčio 7 d. 13.12 val., išvažiuoja – 13.18 val. Skirtingomis vaizdo kameromis užfiksuota, kaip N. P. bėga su kirviu rankose paskui V. S., kirviu suduoda smūgius A. B., šiam bandant sugriebti už kirvio vyksta grumtynės, prie jų pribėga aukštas, tamsiai apsirengęs vyras, tai yra V. A., kuris juda ta pačia kryptimi, kuria prieš tai nuėjo Š. B.. Abiem užėjus už vaizdo stebėjimo ribų matoma, kaip tuoj pat ant žemės – trinkelėmis grįsto takelio griūna Š. B.. A. B. pakyla nuo žemės ir bėga. Toliau matyti, kad šalia terasos bėga V. S. ir A. B., o paskui juos su kirviu rankose bėga N. P.. A. B. marškiniai priekinėje dalyje suplėšyti. Bėgdamas A. B. stabteli ir pasisuka į N. P.. N. P. užsimoja kirviu jį iškeldamas virš savo galvos. A. B. atsitraukia nuo suklupusio N. P. ir pabėga. A. B. įbėga pro praviras duris į pastatą ir duris uždaro. N. P. prieina prie tų pačių durų, stovi prie jų kol prieina V. A. ir paima kirvį iš N. P. rankos, užsikiša už kelnių ir pasitraukia. Matyti, kaip Š. B. akivaizdžiai šlubuodamas išeina iš kito pastato ir sustoja. Tuo metu N. P. eina link pastato, iš kurio išėjo Š. B., ir praeidamas pro stovintį ir jokių veiksmų neatliekantį Š. B. ranka smūgiuoja šiam į veido sritį. Š. B. griūna ant žolės ir nejuda. Pagal vaizdo įrašuose matomus laikmačius tarp pirmojo Š. B. griuvimo ir N. P. jam suduoto smūgio yra apie pusantros minutės laiko intervalas.

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus ir aukščiau išdėstytus duomenis teismas pripažįsta juos įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėtį. Teismo ištirti bei vertinami įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų Š. B. bei A. B., taip pat liudytojų V. B., V. B. parodymai, kaltinamųjų paaiškinimai, vaizdo įrašai, specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis V. A. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. B. atžvilgiu teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis V. A. teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus. Apklaustas 2017-06-12 teismo posėdyje jis neigė savo kaltę, neigė vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. B. atžvilgiu, tačiau ištyrus byloje surinktus duomenis jis savo poziciją pakeitė ir pripažino sudavęs smūgį ranka Š. B. į pakaušio sritį. Teigė tai padaręs manydamas, kad nukentėjusysis gali suduoti jam ar T. M.. Kartu jis neigė spyręs nukentėjusiajam į koją ir tvirtino manantis, kad jo veiksmais Š. B. koja negalėjo būti traumuota.

Kaltinamojo V. A. kaltė įrodyta, o jo teiginiai apie jo atliktų smurtinių veiksmų priežastis bei galimas pasekmes atmetami ir vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas. Pats kaltinamasis pripažino smūgį ranka nukentėjusiajam sudavęs į pakaušį, tai yra būdamas jam už nugaros. Tai patvirtino ir nukentėjusysis Š. B., liudytojos V. B. bei V. B.. Tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, tiek vaizdo įrašas paneigia ir kaltinamojo teiginį, jog smūgį Š. B. jis sudavė manydamas, kad šis gali smūgiuoti T. M. – pastarasis smūgio Š. B. metu net nebuvo priartėjęs prie Š. B. ar V. A..

Kaltinamasis neigia kaltinimo teiginį, kad nukentėjusiajam Š. B. nustatytas dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis padarytas V. A. spiriant Š. B. į dešinę koją. Šis V. A. teiginys nepaneigtas ir nurodoma aplinkybė iš kaltinimo šalinama. V. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė spyręs Š. B.. Spyrio į koją faktą nurodė nukentėjusysis Š. B., tačiau apklausiamas teismo posėdyje ir jis pripažino smūgio į koją neprisimenantis, tik darantis prielaidą, kad kitokiu būdu lūžti kojos kulkšnelis negalėjo. Kaltinimas V. A., kad kojos sužalojimą Š. B. jis padarė spirdamas į dešinę koją, grindžiamas ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodoma, jog Š. B. dešinės blauzdos išorinio kulkšnelio lūžis susiformavo nuo kieto buko daikto poveikio, galimai įspiriant ar panašiai, tačiau teisme apklausta išvadą pateikusi teismo medicinos ekspertė S. M. paaiškino, kad šią išvadą ji pateikė įvertinusi teismo medicinos dokumentuose užfiksuotus duomenis bei pateiktus klausimus, o objektyvių požymių, ar buvo spirta į dešinės blauzdos kulkšnelį, nėra, išorinių sužalojimų šiose vietose medicininiuose dokumentuose nebuvo atžymėta. Kartu ekspertė konstatavo, kad nustatytas kulkšnelio sužalojimas galėjo kilti tiek nuo tiesioginio poveikio į jį smūgiuojant, tiek pastūmus ar kitaip veikiant pašalinei jėgai ir nukentėjusiajam griūnant ant kieto ar minkšto pagrindo. Nukentėjusysis Š. B. nurodė, kad skausmą dešinėje kojoje pajuto būtent po V. A. smūgio. Šį jo teiginį patvirtina įvykio vietoje užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad iki patirto smūgio vietos Š. B. judėjo (ėjo bei bėgo) normaliai ir laisvai, tuo tarpu po V. A. suduoto smūgio ir griuvimo nuo jo ant trinkelėmis grįsto tako Š. B. ėjo akivaizdžiai šlubuodamas, sunkiai mindamas dešinę koją. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad tai vyko dar iki Š. B. patiriant antrą, suduotą N. P., smūgį į galvą ir po to sekusį griuvimą, tai yra kojos sužalojimas, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas smurtiniais V. A. veiksmais.

Pagrįstai V. A. veika kvalifikuota ir kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veikiama be priežasties.

Kaltinamasis V. A. fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. B. atžvilgiu panaudojo būtent ir esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra nukentėjusįjį užpuolė ir smūgį į galvą jam sudavė be jokios dingsties ir priežasties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taigi dėl chuliganiškų paskatų.

V. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2016-08-07, laikotarpyje nuo 13 val. iki 13 val. 30 min., viešoje vietoje - turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini) “, esančioje B. rajone, N. R. seniūnijoje, A. kaime, veikdamas bendrininkų grupėje su N. P., kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis itin įžūliai, N. P. grasinant užmušti ir su kirviu rankoje vaikantis V. S., suduodant kirviu ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam A. B. bei suduodant vieną smūgį ranka nukentėjusiajam Š. B., padarant jam galvos sumušimą, pasireiškusį muštine kiaurymine žaizda viršutinės lūpos dešiniame kampe, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, vertinamu nežymiu sveikatos sutrikdymu, sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam Š. B., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra nusikaltimu, numatytu BK 284 str. 1 d. (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. A. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį Š. B.. Nors jo paskatos, kaip jau įvertinta, ir buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, be nukentėjusiojo Š. B. sužalojimo, jis nepadarė. Kaltinimas pagal BK 284 str. 1 d. V. A., be nustatyto smūgio Š. B., iš esmės grindžiamas, kaip nurodoma, kito kaltinamojo N. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, bendrais su V. A. veiksmais. Kaltinamasis V. A. nuosekliai neigė buvus susitarimą atlikti smurtinius veiksmus bei tvirtino N. P. prašymu vykęs su juo bei T. M. į įvykio vietą N. P. ketinant pasiimti po išvakarėse vykusio konflikto likusius daiktus. Šis V. A. teiginys nėra paneigtas. Priešingai, kaip nurodoma kaltinamajame akte, būtent V. A., atimdamas kirvį iš N. P. stabdė pastarojo veiksmus, kaltinime įvardinamus kaip pasikėsinimą nužudyti. Nors, kaip nurodoma kaltinime, smūgius nukentėjusiajam Š. B. sudavė abu kaltinamieji, tai yra V. A. bei N. P., tačiau ištirti įrodymai patvirtina, kad tai vyko skirtingu laiku (apie pusantros minutės intervalu) ir skirtingose vietose. Antrasis smūgis nukentėjusiajam Š. B. buvo suduotas V. A. jau nutraukus savo nusikalstamus veiksmus ir pasišalinus iš nusikalstamų veiksmų vietos. Jokių kitų kaltinamojo V. A. bendrininkavimo darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., nėra nurodoma. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad tais atvejais, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 135 str. 2 d. 8 p. arba 138 str. 2 d. 8 p. Taigi nagrinėjamu atveju V. A. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima ir kaltinamojo veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o pagal BK 284 str. 1 d. V. A. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas, civiliniai ieškiniai

            Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. A. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Jis nusikalto jau būdamas teistas penkis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o po šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo toliau tęsė savo antivisuomeninius bei teisei priešingus veiksmus ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018-02-27 nuosprendžiu. Vertinant V. A. asmenybę taip pat konstatuotina, kad jis nusikalto būdamas baustas ir administracine tvarka, nedirbo. Nuo 2016-10-06 dirba pas N. A., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą, ir yra vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose, tai yra išlaiko mažametį vaiką. Nustatant skiriamos bausmės trukmę atsižvelgiama ir į V. A. sveikatos būklę – jis eilę kartų buvo gydomas ligoninių stacionare, taip pat ir dėl psichikos bei elgesio sutrikimų (t. 4 b. l. 93-98), tačiau nurodytos šeiminės bei sveikatos aplinkybės nesudaro pagrindo kaltinamajam neskirti BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ar jos vykdymą atidėti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra. Nors teisminio nagrinėjimo metu V. A. pakeitė savo ankstesnius parodymus ir iš dalies pripažino savo kaltę bei gailėjosi, į ką teismas taip pat atsižvelgia, tačiau svarstant klausimą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinimo svarbu yra ne tik galutinė kaltinamojo užimta pozicija, bet ir visi jo parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo bei pirmosios apklausos teisme metu neigė savo kaltę ir tik ištyrus byloje surinktus įrodymus pripažino smurtavęs nukentėjusiojo Š. B. atžvilgiu. Teismų praktikoje tokiais atvejais, kuomet asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, o dėl jau surinktų įrodymų, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, įvertinęs visas nurodytas bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. A. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme artima BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios bei maksimalios bausmės ribų vidurkiui, tačiau jo nesiekianti. Kadangi šiuo nuosprendžiu nustatyta V. A. nusikalstama veika padaryta prieš jo atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018-02-27 nuosprendį, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant.

V. A. atžvilgiu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas, tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuo metu (nuo 2018-06-14) jo atžvilgiu jau pradėtas vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018-02-27 nuosprendis šios kardomosios priemonės naikintinos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Š. B. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo pareiškė 1300 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai bei 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1183,65 Eur civilinį ieškinį dėl Š. B. bei A. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Kaltinamasis V. A. su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl Š. B. gydymo bei neturtinės žalos sutiko iš dalies.

Š. B. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad V. A. padaryta nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat susiformavusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus šiuo atveju atitiktų mažesnis nei prašomas neturtinės žalos dydis, tai yra 7000 Eur. Žala, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta nusikalstamais V. A. veiksmais ir jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Š. B. civilinis ieškinys dėl 1300 eurų turtinės žalos grindžiamas nusikalstamos veikos metu patirtos traumos gydymo bei kelionių į Norvegiją bei iš jos į Lietuvą (reabilitacijai L. sanatorijoje). Nurodomos išlaidos realios ir vertintinos kaip nusikalstamos veikos metu patirta materialinė žala, tačiau ieškinio dydį pagrindžiantys duomenys nėra tikslūs ir neatidėjus bylos nagrinėjimo nėra galimybės jį tiksliai apskaičiuoti, todėl ieškovui Š. B. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Byloje pareikštas ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos 1183,65 Eur civilinis ieškinys (t. 2 b. l. 37-38). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro Š. B. bei A. B. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (atitinkamai 975,04 Eur ir 208,61 Eur). Š. B. gydymo išlaidos atsirado dėl neteisėtų V. A. veiksmų ir jis privalo jas, tai yra 975,04 Eur, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (CK 6.263 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iki bus išnagrinėta išskirta byla kaltinamojo N. P. atžvilgiu paliekami prie bylos bei jų saugojimo vietose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams.

            Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, V. A. paskirta dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į V. A. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti dvi jo sulaikymo nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. dienas bei atliktą ir įskaičiuotą bausmės laiką pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu.

            Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 5 d.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

V. A. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš Vilmanto A. Š. B. septynis tūkstančius eurų (7000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui Š. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš V. A. devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 4 ct (975, 04 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam Š. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą panaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o V. A. – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas              E. V.