Civilinė byla Nr. 3K-3-254/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09265-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 36.1; 128.17 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo bendrovės ,,ERGO Lietuva“ pareiškimą dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo; suinteresuoti asmenys – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Liturimex“ viešbučiai, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Liturimex kelionių tarnyba“, R. A., S. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių skolos ir su ja susijusių sumų (palūkanų, delspinigių) išieškojimą priverstine tvarka hipotekos kreditoriaus naudai, kai, siekiant užtikrinti skolininko, kuriam vėliau iškeliama bankroto byla, įsipareigojimų įvykdymą, hipoteka yra įkeistas kitiems asmenimis priklausantis turtas, taip pat hipotekos rūšis bei jų atribojimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
2009 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo UADB ,,Ergo Lietuva“ ieškinį suinteresuotiems asmenims UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ ir UAB ,,Liturimex“ viešbučiai dėl 395 397,27 Lt priteisimo šalys sudarė taikos sutartį, kuria suinteresuotas asmuo UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo grąžinti pareiškėjui nurodytą sumą iki 2010 m. rugpjūčio mėn. Suinteresuoti asmenys S. A. ir R. A., siekdami užtikrinti įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą, 2009 m. kovo 26 d. hipotekos lakštu, i. k. (duomenys neskelbtini), įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 10,0400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0288 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – 99,71 kv. m sandėlį, plane pažymėtą 5F0p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 100 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ iškelta bankroto byla.
2011 m. birželio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priverstinai išieškoti iš suinteresuoto asmens UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ 329 640,27 Lt negrąžintos paskolos, 44 618,82 Lt palūkanų ir 88 085,04 Lt delspinigių, iš viso – 462 344,13 Lt, taip pat 137 Lt žyminio mokesčio, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas iki taikos sutartyje nurodyto termino pabaigos (2010 m. rugpjūčio 31 d.) įvykdė tik dalį įsipareigojimų – grąžino 65 757 Lt skolos, todėl likusi dalis išieškotina priverstine tvarka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškimą tenkino: areštavo suinteresuotiems asmenimis S. A. ir R. A. nuosavybės teise priklausantį 2009 m. kovo 26 d. hipotekos lakštu įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis suvaržyti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; įspėjo suinteresuotus asmenis UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“, S. A. ir R. A., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių. Teismas pažymėjo, kad tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti 2009 m. vasario 13 d. įregistruotas hipotekos lakštas, i. k. (duomenys neskelbtini), ir jau pradėtas priverstinis skolos išieškojimas – 2011 m. gegužės 20 d. hipotekos teisėjos nutartimi areštuotas įkeistas turtas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų S. A. ir R. A. atskiruosius skundus, 2011 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atskirųjų skundų argumentą, kad skolininkui (suinteresuotam asmeniui UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“) iškelta bankroto byla, tačiau pareiškėjas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė jam finansinio reikalavimo, todėl laikytina, kad šio atsisakė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog skolininkui iškelta bankroto byla, neriboja pareiškėjo teisės pasinaudoti CPK 558 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto pradėjimo; tik tuo atveju, kai skolininkui ir kartu įkeisto turto savininkui pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprivalėjo bankroto bylą skolininkui iškėlusiam teismui teikti finansinio reikalavimo ir prašyti jį patvirtinti; pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar savo reikalavimą skolininkui patenkinti iš trečiųjų asmenų įkeisto turto, ar iš skolininko turto, ar iš jų abiejų. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad įkeisto daikto savininkas, įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. jis turi teisę reikalauti, jog skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą, todėl atmetė kaip nepagrįstą atskirųjų skundų argumentą, kad, skolininko bankroto byloje nepatvirtinus pareiškėjo finansinio reikalavimo, suinteresuoti asmenys S. A. ir R. A. nebegalės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo į skolininką teisės. Ši teisė nėra priklausoma nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo skolininko bankroto byloje. Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstus atskirųjų skundų argumentus dėl ieškinio senaties reikalavimui išieškoti delspinigius taikymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos sandoris, kilo iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų. Šia sutartimi, be kita ko, buvo nustatytas delspinigių bei palūkanų dydis. Sutarties 11 punkte nustatyta, kad, skolininkui pažeidus sutartyje nustatytų įmokų mokėjimo tvarką ir terminus, jis įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (įskaitant ir palūkanas) už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), todėl joje nustatytų delspinigių skaičiavimui ieškinio senaties terminas netaikomas.
II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į CK 1.2, 1.5 straipsnių, Teismų įstatymo 14, 17 straipsnių, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat į tai, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios byloje nedalyvavusiems asmenims. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti suinteresuotam UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ bankroto bylą įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 3 d. Finansiniai reikalavimai įmonei turėjo būti pateikti iki 2010 m. sausio 28 d. Tačiau pareiškėjas nei per Įmonių bankroto įstatymo nustatytą terminą, nei vėliau tokio reikalavimo nepareiškė. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad pareiškėjas atsisakė savo reikalavimo pagal paskolos sutartį į pagrindinį skolininką – suinteresuotą asmenį UAB „Liturimex kelionių tarnyba“, t. y. prievolė, kuri buvo užtikrinta įkeitimu, pasibaigė, todėl negali būti vykdomas išieškojimas pagal hipoteką, skirtą prievolei užtikrinti. Kasatoriaus teigimu, nesant pagrindo išieškoti iš įkeisto turto pagal pagrindinę prievolę, nėra pagrindo tenkinti ir prašymą išieškoti palūkanas. Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Kasatoriaus įsitikinimu, ši nuostata taikytina ir tiems reikalavimams, kurie reiškiami suinteresuotiems asmenimis, įkeitusiems savo turtą pagrindinio skolininko prievolei užtikrinti. Kasatorius pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu išieškoti iš suinteresuotų asmenų S. A. ir R. A. įkeisto turto į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių kreipėsi tik 2011 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo teisės patenkinti savo reikalavimą atsiradimo dienos. Kasatoriaus nuomone, toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas (lupikavimas) ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nes kasatorius ir jo sutuoktinė turi nepagrįstai sumokėti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ sudarytoje taikos sutartyje (ši sutartis sudaryta bylos, į kurią kasatorius ir suinteresuotas asmuo S. A. nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nagrinėjimo metu) nustatytas palūkanas ir delspinigius, kurie yra 132 703,86 Lt, t. y. 1/3 pagrindinės prievolės dalis. Pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio patikrinti ir konstatuoti, kad pareiškėjo reikalavimai išieškoti delspinigius ir palūkanas negali būti tenkinami. Kasatoriaus įsitikinimu, šis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, be kita ko, ir dėl to, kad pareikštas praleidus senaties terminą. Ieškiniams dėl netesybų taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Įkeisto turto savininkai nėra teismo patvirtintos taikos sutarties šalys, todėl ši sutartis neturi jiems res judicata galios, tai reiškia, kad reikalavimams dėl netesybų pareikšti taikytinas bendrasis – šešių mėnesių – ieškinio senaties terminas.
2. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad priverstinė išieškojimo procedūra turi būti pradėta pagal paprastajai hipotekai taikomas taisykles, ir netaikė CK 4.180, 4.194 straipsnių normų. Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, pagal taikos sutarties sąlygų turinį galima spręsti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam ir tam pačiam kreditoriaus reikalavimui užtikrinti atskirais hipotekos lakštais įkeisti keli tiems patiems savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Nors hipotekos sutartis įforminta dviem hipotekos lakštais, tačiau jie abu vertintini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis, atitinkamai šalių teisiniams santykiams taikytinos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant jungtinei hipotekai ir pradėjus išieškojimo veiksmus, įkeistų daiktų savininkas turi teisę nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę, be to, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010).
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto trečiųjų asmenų turto, kai skolininkui iškeliama bankroto byla
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos sandoriui sudaryti nėra reikalaujama, kad įkeičiamas turtas priklausytų nuosavybės teise skolininkui, siekiant užtikrinti šio skolinių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą turtą gali įkeisti ir tretieji asmenys. Toks teisinis santykis yra kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis). Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra bendroji išieškojimo iš įkeisto turto taisyklė, kuri taikoma, kai nėra ypatingų, įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant kreditorius įgyja teisę patenkinti turimą reikalavimą iš įkeisto turto prieš terminą. Viena tokių aplinkybių yra nustatyta CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte –skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūros pradėjimas.
Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusioje CPK 560 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija). Tokiu atveju hipotekos kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai, turi nustatytais terminais pareikšti finansinį reikalavimą (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 560 straipsnio 3 dalies normos taikymas aktualus tada, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės (ne trečiųjų asmenų) turtas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-205/2011). Taigi tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinės išieškojimo procedūros iš įkeisto turto pradėjimo.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2009 m. vasario 6 d. sudaryta taikos sutartimi UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ įsipareigojo iki 2010 m. rugpjūčio mėn. grąžinti pareiškėjui 395 397,27 Lt skolos ir su ja susijusias palūkanų ir delspinigių sumas. Suinteresuotas asmuo S. A. ir kasatorius R. A., siekdami užtikrinti įsipareigojimų pagal taikos sutartį vykdymą, 2009 m. kovo 26 d. hipotekos lakštu įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ iki nustatyto termino skolinio įsipareigojimo neįvykdė; 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nuo 2009 m. gruodžio 3 d. įgijo teisę reikalauti iš skolininko grąžinti skolą, o šiam to negalint padaryti (iškelta bankroto byla), patenkinti turimą reikalavimą iš įkeisto suinteresuoto asmens S. A. ir kasatoriaus turto.
Pagal šiuo metu galiojančio CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ sudarytoje taikos sutartyje įtvirtinta, kad suinteresuotas asmuo, be kita ko, turės sumokėti pareiškėjui palūkanas ir delspinigius (Taikos sutarties 10, 11 punktai). Suinteresuotas asmuo S. A. ir kasatorius skolos, palūkanų ir netesybų grąžinimui užtikrinti įsipareigojo įkeisti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą (Taikos sutarties 5 punktas). Sutartinės hipotekos lakšto dalies ,,Sąlygos ir reikalavimai“ 1 punkte nurodyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių netesybų, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų, nuostolių, atsiradusių dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, bei teismo išlaidų, susijusių su išieškojimu vykdymu, išieškojimas. Taigi nekilnojamojo daikto hipoteka buvo užtikrintas ne tik pagrindinio reikalavimo (skolos grąžinimo), bet ir su juo susijusių papildomų reikalavimų (palūkanų, delspinigių, kitų su pagrindine skola susijusių sumų sumokėjimo) įvykdymas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti išieškoti iš įkeisto turto ne tik skolą, bet ir palūkanas, delspinigius.
Kasatorius kasaciniame skunde, be kita ko, remiasi tuo, kad bylą nagrinėję teismai, tenkindami pareiškėjo pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto pradėjimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo reikalaujamas išieškoti palūkanų ir delspinigių dydis yra per didelis, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, be to, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos (rašytinio proceso) CPK XXXVI skyriaus normų nustatyta tvarka. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (tikrina, ar jam pateikti dokumentai užpildyti tinkamai, ar pasibaigė sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusiai prievolei užtikrinti turtas buvo įkeistas, ir pan.), tačiau nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o hipotekos procedūrų vykdymas gali būti sustabdytas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad šiuo atveju kasatoriaus keliamas ginčas – dėl palūkanų ir delspinigių dydžio bei ieškinio senaties termino taikymo, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o išieškojimas iš įkeisto turto gali būti laikinai nevykdomas, jeigu teismas, nagrinėjantis bylą ieškinio teisenos tvarka, nustato, jog yra įstatyme nustatytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kasatorius ir jo sutuoktinė nebuvo įtraukti į civilinės bylos, kurios metu sudaryta taikos sutartis, nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, šiuo atveju vertintina tik kaip formalus proceso teisės normų pažeidimas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kasatorius iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB ,,Liturimex kelionių tarnybos“ direktorius, todėl visa pagal taikos sutartį kasatoriui kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimui reikalinga informacija jam buvo suteikta ir žinoma.
Dėl sutartinės hipotekos santykių kvalifikavimo ir jo reikšmės nagrinėjamu atveju
Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (4.175 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais – ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-205/2011). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas dėl kreditoriaus, tiek dėl skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-239/2010; kt.).
Kasaciniame skunde keliamas paprastosios ir jungtinės hipotekos atribojimo klausimas. Pagal CK 4.179 straipsnį paprastoji hipoteka – vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Jungtine hipoteka apibrėžiamas kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Iš įstatyme pateiktų nurodytų hipotekos rūšių apibrėžčių darytina išvada, kad esminis paprastosios ir jungtinės hipotekos skirtumas yra įkeičiamų tam pačiam savininkui priklausančių daiktų skaičius. Išieškojimo iš jungtine hipoteka įkeisto daikto ypatumas yra tas, kad, parduodant turtą iš varžytynių, daiktų savininkas turi teisę nustatyti jų pardavimo eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CPK 4.194 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam reikalavimui pagal taikos sutartį – 395 397,27 Lt grąžinimui – užtikrinti dviem atskirais hipotekos lakštais įkeisti kasatoriui ir suinteresuotam asmeniui S. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)). Nors hipotekos sutartis įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, pagal materialųjį teisinių santykių turinį visi nurodyti hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis. Tai reiškia, kad, atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju hipotekos sandorio kvalifikavimas kaip jungtinės hipotekos nesudaro pagrindo spręsti, jog hipotekos teisėjo byloje atliktais veiksmais buvo pažeistos kasatoriaus, kaip įkaito davėjo, teisės ar teisėti interesai. Minėta, kad jungtinės hipotekos atveju daiktų savininkui yra suteikiama teisė pasirinkti, iš kurio daikto išieškotina pirmiausia, t. y. nustatyti iš varžytynių parduodamų daiktų eilę. Hipotekos teisėjo nutartis, kuria nuspręsta pagal pareiškėjo pareiškimą pradėti priverstinį išieškojimą – areštuoti įkeistus kasatoriui ir suinteresuotam asmeniui S. A. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, neriboja kasatoriaus teisės turto pardavimo iš varžytynių atveju nurodyti antstoliui, kuris iš įkeistų objektų turi būti parduodamas pirmiausia. Šios teisės įgyvendinimas suteikia įkaito davėjui galimybę išsaugoti, jo požiūriu, vertingesnį turtą, tačiau jeigu už nurodytą iš varžytynių parduotą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimui visiškai patenkinti, toliau išieškojimas vykdomas iš kitų įkeistų daiktų. Taigi nagrinėjamu atveju hipotekos sutarties kvalifikavimas kaip jungtinės hipotekos nesudaro pagrindo konstatuoti hipotekos teisėjo veiksmų, kuriais pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto, neteisėtumo.
Remdamasi nurodytais argumentais ir aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė hipotekos procedūrą reglamentuojančių teisės normų ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsisakyti pradėti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 42 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. A. valstybei 42 (keturiasdešimt du) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Zigmas Levickis