Civilinė byla Nr. e2A-768-392/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04729-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui DNSB Taurakalnio namai, Vilnius, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lloyd’s Insurance Company S. A., dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 798,26 EUR žalos atlyginimo, 143,88 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog buvo sudarytos Verslo draudimo liudijimas dėl patalpų (duomenys neskelbtini), ir Būsto draudimo liudijimas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo užlietas objektas, esantis (duomenys neskelbtini) dėl trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo užlietas objektas, (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio. Abu aukščiau minėtus įvykius ieškovė pripažino draudiminiais. Ieškovė išmokėjo 1 274 EUR draudimo išmoką už draudiminį įvykį objekte (duomenys neskelbtini), bei 524,26 EUR už draudiminį įvykį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš viso, atmetus nusidėvėjimą, žala – 1 798,26 EUR (1274+524,36). Ieškovas nurodė, jog bendrojo naudojimo objektų administratoriai privalo tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas tinkamai neprižiūrėjo karšto vandens vamzdynų, todėl įvyko vandens išsiliejimas ir buvo sugadintas turtas ieškovo apdraustuose objektuose. Tarp atsakovo nepriežiūros ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, todėl įgijo reikalavimo teises į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą. Pagal teismų praktiką, bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą reguliavimą. Atsakovas nesilaikė statybos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tinkamai neprižiūrėjo bendro naudojimo karšto vandens vamzdynų, todėl yra atsakingas dėl padarytos žalos.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas nenurodė, kokių konkrečiai pareigų, teisės aktų reikalavimų atsakovas nesilaikė, t. y. kokias konkrečiai neteisėtas veikas atliko. Atsakovas tinkamai ir laiku atliko visus veiksmus prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, įskaitant ir karšto vandens vamzdyną. Hidrauliniai bandymai buvo atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, specialistai nuolat atlieka objektų apžiūrą, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga. Iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima nustatyti žalos dydžio. Ieškovas nepagrįstai taiko griežtą atsakomybę ir nurodo netinkamą teismų praktiką, nes ieškovo nurodomoje teismų praktikoje atsakomybėn buvo traukiamas profesionalus pelno siekiantis namo administratorius, o atsakovas yra pelno nesiekiantis bendrasavininkų įsteigtas juridinis asmuo ir kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DNSB negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip statinių savininkas.
3. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
5. Teismas nustatė, kad Verslo turto draudimo liudijimu buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kitų rizikų (failas 1 / p. 10-12). Būsto draudimo liudijimu buvo apdraustas būstas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kitų rizikų (failas 1 / p. 13-16). Byloje nėra ginčo, jog trūko bendro naudojimo karšto vandens vamzdis. Byloje nėra ginčo, jog dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo užlietos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo užlietos būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausantis sandėliukas (failas 1 / p. 17, 23). Ieškovas sudarė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir sąmatas (failas 1 / 24-26, 31, 40-41). Ieškovas išmokėjo 1 093 EUR ir 600 EUR žalos atlyginimą už žalą, padarytą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (failas 1 / p. 29-30, 37-38) ir 543,42 EUR žalos atlyginimą už žalą, padarytą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (failas 1 / p. 42-44).
6. Atsakovė pateikė 2022 m. rugsėjo 27 d. Hidraulinių bandymų aktą (failas 1 / p. 75) iš kurio matyti, kad buvo atlikti hidrauliniai bandymai ir trūkumai nenustatyti. Ginčo įvykių metu nebuvo praėjęs vienerių metų laikotarpis, todėl nauji bandymai dar neturėjo būti atlikti ir galiojo ankstesnis. Iš 2022 m. spalio 3 d. Vamzdynų apžiūros akto (failas 1 / p. 168-169) matyti, jog buvo atlikta vamzdynų apžiūra, dalies vamzdynų apžiūra nėra galima, nes jie įrengti sienų šachtose. Buvo nuimta šiluminė izoliacija dvejose pasirinktose vietose ir esminių vamzdyno pažeidimų nenustatyta. Iš 2023 m. kovo 31 d. Statinio apžiūros akto (failas 1 / p. 77) matyti, kad karšto vandens tinklų būklė yra patenkinama, nešyla karšto vandens cirkuliacijos vamzdžiai ir viename bute virtuvėje nėra karšto vandens. Taigi 2023 m. kovo 31 d. duomenimis karšto vandens sistema veikė tinkamai, atsakovas atliko apžiūrą teisės aktų nustatyta tvarka. Iš 2023 m. spalio 5 d. Statinio apžiūros akto (failas 1 / p. 77-78) matyti, kad karšto vandens tinklų būklė patenkinama, laiptinėje ant vamzdžio uždėta apkaba.
7. Taigi, atsakovė vykdė pastato – daugiabučio namo apžiūras ir trūkumų nebuvo nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ trečiajame skirsnyje ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas.
8. Ieškovo teigimu, atsakovė nevykdė šildymo sistemos paruošimo šildymo sistemai darbų, todėl yra atsakingas. Savo teiginius ieškovas įrodinėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2025 m. birželio 5 d. raštu (failas 1 / p. 141; neskaitmenizuotas DOK-88757) iš kurio matyti, kad atsakovė nėra pateikusi Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto už 2023-2024 metus. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pirma, aktas surašomas ir sistema parengiama iki šildymo sezono pradžios, jei nustatomi trūkumai. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 26-1 punktas nustato, jog bandymai turi būti atlikti iki rugsėjo 15 d. Vienas iš įvykių įvyko rugsėjo 14 d., todėl negalima teigti, jog bandymų atlikimas ar neatlikimas turėjo įtakos šiam įvykiui. Antrasis įvyko rugsėjo 18 d. Antra, atsakovė 2019 m. balandžio 1 d. buvo sudariusi Sutartį Nr. TP-2019/04 (failas 1 / p. 181-184) su UAB „Šilumos meistrai“ dėl šilumos tinklų paregimo šildymo sezonui. Iš 2023 m. spalio 31 d. sąskaitos matyti, jog atsakovė sumokėjo pagal minėtą sutartį už šilumos punkto bei namo šildymo sistemos paruošimą 2023/2024 šildymo sezonui (failas 1 / p. 173). Dėl parengimo 2022/2023 šildymo sezonui ginčo nėra, nes pati ieškovė pateikė pasirengimo šildymo sezonui aktą (failas 1 / p. 141; neskaitmenizuotas DOK-88757) bei yra sąskaita už šias paslaugas (failas 1 / p. 185). Iš atsakovės pirmininko elektroninio laiško (failas 1 / p. 186-187) matyti, jog buvo prašoma atlikti šilumos mazgo parengimą šildymo sezonui. Be to, paslaugas atlikęs asmuo (failas 2 / p. 12) patvirtino, jog parengimas šildymo sezonams ir hidrauliniai bandymai buvo atlikti, tai įrodo ir 2022 m. rugsėjo 27 d. Hidraulinių bandymų aktas (failas 1 / p. 75). Trečia, svarbiausia, šilumos punkto parengimas šildymo sezonui neapima karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros. Ginčo įvykiai įvyko dėl karšto vandens tiekimo sistemos gedimo, todėl neturi teisinės reikšmės Pastato šilumos įrenginių parengimo šildymo sezonui akto surašymo data ir atlikimas, o hidrauliniai bandymai ir vamzdynų apžiūra buvo atlikta.
9. Ieškovas reikalavimą grindžia griežtąja atsakomybe, reglamentuojama CK 6.266 straipsnyje nustatytų teisės normų. Atsakovė su šiais teiginiais nesutinka, nes žalą patyręs asmuo yra bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių kilo žala, bendrasavininkas. Nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma,.
10. Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai, taip pat visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai (šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Dėl to, sprendžiant žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų, atlyginimo klausimą, svarbu tai, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų, tačiau esminė aplinkybė CK 6.266 straipsnio nuostatai taikyti yra tai, kad žala padaroma tretiesiems asmenims. Kai žala padaroma dėl vienam savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų daugiabučiame name trūkumų, tai šio buto (patalpų) savininkui pagal CK 6.266 straipsnį taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir vienasmeniškai valdomo pastato ar statinio savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016 nagrinėtą atvejį). Pažymėtina, kad griežtoji atsakomybė buto savininkui taikoma, kai dėl jam priklausančio buto daugiabučiame name trūkumų padaroma žala tiek kitų to paties pastato butų ar patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims. Kai žala tretiesiems asmenims padaroma dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, taip pat taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. daugiabučio namo (pastato) bendraturčiai atsakingi tretiesiems asmenims už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu. Tačiau tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Taigi bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos ir netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 25-27 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju, žala buvo padaryta dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno trūkumų, t. y. bendro naudojimo objekto, žala padaryta vienam iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkams, todėl CK 6.266 straipsnyje nustatyta griežtoji deliktinė atsakomybė netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo ir ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai).
12. Ieškovas savo reikalavimus atsakovei įrodinėja remdamasis teismų praktika, su formuota dėl atsakomybės taikymo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriui ir administratoriaus pareigas reglamentuojančių teisės normų netinkamu vykdymu. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė yra daugiabučio namo bendrija ir jos veiklą, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja teisės normos, reglamentuojančios ne administratoriaus, bet bendrijos, kaip prižiūrėtojos, veiklą.
13. Bendrija ir bendrojo naudojimo objektų administratorius yra visiškai skirtingos daugiabučių namų administravimo ir valdymo formos, todėl šias daugiabučių namų administravimo ir valdymo formas yra būtina atriboti siekiant tinkamai nustatyti kaltę dėl daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų tinkamos (ne)priežiūros vykdant tiesiogiai su tuo susijusias funkcijas.
14. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
15. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99). DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisių į namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, ne kartą yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013 18-19 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).
17. Teismas sprendė, kad pagal teismų praktiką, bendrija negali būti atsakomybės dėl name trūkusio karšto vandens vamzdyno subjektas. Be to, kaip minėta, atsakovei netaikytina griežtoji atsakomybė, todėl ieškovė privalėjo įrodyti kokias neteisėtas veikas atliko atsakovė, tačiau to neįrodė. Šiame sprendime nustatyta, jog atsakovė priežiūrą vykdė teisės aktų nustatyta tvarka, karšto vandens išsiliejimas nėra atsakovės neteisėtų veikų pasekmė, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl netinkamos daugiabučio namo priežiūros pareigų nevykdymo. Taigi, atsakovė, kaip bendrija nėra atsakinga už vienam iš bendraturčių kilusią žalą ir tinkamai atliko karšto vandens tinklų priežiūrą, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
18. Ieškovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas (daugiabučio namo savininkų bendrija) neva tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju – bendrojo naudojimo vamzdžių) apžiūrą, priežiūrą. Jei priežiūra atlikus, vamzdžių būklė buvo „Patenkinama“ ir jei atsakovas tinkamai vykdė apžiūrą/priežiūrą, tai kodėl tik jau po ginčo įvykių buvo nuspręsta keisti vamzdžius? Juk nepraėjus metams nuo įvykių buvo nuspręsta pakeisti karšto vandens vamzdžius, kurie buvo neva „Patenkinamos“ būklės. Tad akivaizdu, jog vamzdžiai buvo blogos būklės ir juos reikėjo keisti žymiai anksčiau (dar iki ginčo įvykių).
18.2. Pirmosios instancijos teismas remiasi 2022-10-03 Vamzdynų apžiūros aktu, tačiau karšto vandens vamzdynas buvo patikrintas tik 1 aukšto parkinge ir šilumos punkte, nuėmus dalį izoliacijos. Bendrojo naudojimo vamzdžiai nebuvo tikrinti kitose vietose, pavyzdžiui, gyventojų butuose. Tad, šiuo atveju, atsakovas (bendrija) net nežinojo kokios būklės yra bendrojo naudojimo vamzdžiai gyventojų patalpose. O būtent įvykiai ir įvyko gyventojų patalpose. Taigi, šis įrodymas nepagrindžia, jog atsakovas (bendrija) tinkamai vykdė bendrojo naudojimo vamzdžių priežiūrą, apžiūrą.
18.3. Pirmosios instancijos teismas remiasi 2023-03-31 ir 2023-10-05 Statinio apžiūros aktais (1 tomas 77-78 lapai). Visgi, šie nepagrindžia, jog atsakovas (bendrija) tinkamai vykdė bendrojo naudojimo vamzdžių priežiūrą, apžiūrą. Kaip matyti, abiejuose aktuose nurodyta, jog vamzdžių būklė yra tik „Patenkinama“ bei nurodomos kitos problemos: nustatyti galimi savavališki veiksmai pakeičiant bendrojo naudojimo vamzdžius; laiptinėje ant vamzdžio uždėta apkaba bei nurodyta, jog „pasikartojus pratekėjimui keisti stovą“. Ši aplinkybė parodo, jog vamzdžiai buvo blogesnės būklės nei „patenkinama“.
18.4. Faktą, kad vamzdžiai buvo keistini, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Be to bendrija nevedė statinio techninės priežiūros žurnalo ir atlikdama apžiūras nesilaikė STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ reikalavimų. Pagal teismų praktiką, būtent atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir pan. Tad jeigu atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog atliko apžiūrą, priežiūrą bendrojo naudojimo vamzdžių ir gyventojų butuose, tai reiškia, jog atsakovas netinkamai atliko apžiūrą, priežiūrą bendrojo naudojimo vamzdžių. Be to, pagal teismų praktiką, vien tik statinio techninės priežiūros žurnalas neįrodo, jog atsakovas tinkamai atliko priežiūrą, apžiūrą. Nors ieškovo pateikiamoje teismų praktikoje yra nurodomas subjektas administratorius (o ne bendrija), tačiau šioje teismų praktikoje yra analizuojamos Reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatos, kurios, pagal šio Reglamento 10.3 punktą, taikomos ir bendrijoms.
18.5. Atsakovo pozicija, jog bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo neva neprieinamoje vietoje ir kad neva nebuvo jokių kitokių priemonių apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius, yra visiškai nepagrįsta. Šiais laikais yra daugybė pažangių technologijų, kuriais naudojantis galima patikrinti vamzdžių būklę net ir sunkiau prieinamose vietose, pvz. panaudoti mini kameras ir apžiūrėti vamzdžius.
18.6. Atsakovas daugiabučių namo savininkų bendrija (DNSB) „Taurakalnio namai, Vilnius“ yra tinkamas subjektas, todėl yra teisinis pagrindas iš atsakovo (bendrijos) reikalauti priteisti žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018, nes kasacinis teismas nekonstatavo, jog daugiabučių namo savininkų bendrija visais atvejais negali būti atsakomybės subjektu už savo prievoles. Bendrija gali atsakyti už žalos atlyginimą iš savo sukauptų lėšų (turto), išskyrus kaupiamąsias lėšas. Jeigu ieškovas nereikalauja, kad pagal bendrijos prievoles atsakytų bendrijos nariai ir jeigu ieškovas dėl to nereikalauja priskaičiuoti bendrijos nariams papildomų tikslinių įmokų žalai atlyginti, tokiu atveju pagal bendrijos prievoles atsako pati bendrija iš savo sukauptų lėšų.
19. Atsakovas DNSB Taurakalnio namai, Vilnius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodomi esminiai argumentai:
19.1. Byloje, kurios esminės faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos šios bylos aplinkybėms, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-292-403/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Minėtos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ratio decidenti, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai sutampa su nagrinėjamos bylos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir vertino, kad atsakovė apskirtai neatsako pagal ieškinį.
19.2. Sekant ieškovės logika, nukentėjęs asmuo, į kurio vietą civilinės atsakomybės teisiniame santykyje įstojusi ieškovė, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš esmės iš savęs paties, nes žala sukelta būtent jam pačiam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto. Tačiau ieškovei, kaip draudimo teisinių santykių profesionalei, turėtų būti žinoma, kad ieškovas ir atsakovas negali sutapti.
19.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama apygardų teismų praktika nėra aktuali šiai bylai, nes nurodytose apygardų teismų nagrinėtose bylose subrogaciniai reikalavimai buvo pareikšti ne gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijoms, o bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriams. Bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorius ir gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija nėra tapatūs subjektai, jų teisės ir pareigos yra reglamentuojamos skirtingai, nes jų prigimtis yra visiškai skirtinga, nors ir susijusi su panašia veikla. Bendrija nėra verslininkas užsiimantis daugiabučių administravimo paslaugų verslu, o pelno nesiekiantis, pačių daugiabučio bendrojo naudojimo objektų savininkų/bendraturčių įsteigtas juridinis asmuo. Tai reiškia, kad teismų praktika, suformuota, nagrinėjant nors ir panašias (bendrąja prasme) faktines aplinkybes, tačiau susiklosčiusias veikiant skirtingos teisinės prigimties ir skirtingai reglamentuojamiems subjektams, pati savaime nelaikytina kaip ratio decidendi šiai bylai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta apeliacinės instancijos teismų praktika, suformuota nagrinėjant nors ir faktinėmis aplinkybėmis panašias, tačiau teisinių santykių kvalifikavimo aspektu visiškai skirtingas bylas.
19.4. Kadangi atsakovė neatsako pagal ieškinį, kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais kritikuojamas Sprendimas, yra teisiškai nebereikšmingi.
19.5. Nepaisant to, pažymėtina, kad į bylą pateikti kvalifikuotų specialistų parengti statinio bendrojo naudojimo kasmetinių ir kitų apžiūrų aktai, atlikti kasmetiniai hidrauliniai bandymai iki įvykio 2023 m. rugsėjo 14 ir 18 d., kai trūko paslėptas vamzdis, 2019 m. balandžio 1 d. sutartis su UAB „Šilumos meistrai“ dėl šilumos tinklų parengimo šildymo sezonui, mokėjimo už tinklų paruošimą šildymo sezonui dokumentai, elektroniniai laiškai dėl šių tinklų parengimo sezonui ir kt. patvirtina, kad buvo vykdoma nuolatinė bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir ginčui aktualius inžinerinius tinklus, apžiūra ir priežiūra.
19.6. Akcentuotina, kad iki ginčo įvykio nebuvo nustatyta ir bendrijai (atsakovei) nebuvo pateiktos kvalifikuotų specialistų atlikusių apžiūras, hidraulinius bandymus rekomendacijos/išvados tinklus remontuoti, daugiabučio savininkų sąskaita griauti pastato bendras konstrukcijas, kad būtų apžiūrėti paslėpti tinklai, tik nurodyta, kad juos reikia stebėti. Atsakovė laikėsi visų rekomendacijų, kurias jai buvo nurodę specialistai, t. y. vykdė nuolatines, vizualias bendro naudojimo objektų apžiūras, tačiau aptariamas karšto vandens vamzdžio trūkis vizualiai objektyviai niekaip negalėjo būti nustatytas, nes trūkis netikėtai įvyko paslėptame vamzdyne.
19.7. Atitinkamai, apžiūrų ir bandymų metu specialistams nenustačius karšto vandens vamzdynų remonto ar kitokių nei siūloma tinklų apžiūrų poreikio, bendrija, jos pirmininkas, kuris nėra kvalifikuotas inžinerinių tinklų priežiūros specialistas, o tik daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas asmuo vykdyti įstatyme nustatytas bendrijų pirmininko funkcijas, neturėjo objektyvaus pagrindo inicijuoti balsavimo daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime dėl tinklų remonto ar papildomai kainuojančių kitokių tinklų apžiūrų, nei siūloma specialistų, nes akivaizdu, kad susirinkimo metu bendrija, jos pirmininkas, nebūtų galėjęs savininkams pagrįsti tinklų remonto, papildomų apžiūrų poreikio, kai specialistai aktuose nurodė, jog tinklus reikia tik stebėti. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad atsakovė – bendrija, yra specifinis, ne pelno siekiantis asmuo, finansuojama iš butų ir kitų patalpų savininkų ir pati savo lėšų neturi. Pagal teisės aktus bendrija pilnai atskaitinga butų ir kitų patalpų savininkams bei pagal CK 4.83 str. turi jiems pagrįsti būtinąjį poreikį atlikti tam tikrus darbus – kitu atveju pagal CK 4.83 str. 4 d. savininkas gali neapmokėti išlaidų su kuriomis nesutiko ir kurios nebuvo būtinos. Taigi, bendrijos primininkas negali savo nuožiūra atlikti jokių papildomų veiksmų, jeigu tam nėra objektyvaus pagrindimo. Bendrijos pirmininkui nėra keliami reikalavimai turėti techninį išsilavinimą ir pačiam prižiūrėti tinklus. Bendrijos pirmininkas turi tokią priežiūrą organizuoti. Pateikti apžiūrų aktai, sutartys, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tinklų priežiūra buvo vykdoma.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nustatyta, kad dėl trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo užlietos būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausantis sandėliukas, 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo užlietos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas išmokėjo 1 093 Eur ir 600 Eur žalos atlyginimą už žalą, padarytą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir 543,42 EUR žalos atlyginimą už žalą, padarytą turtui, esančiam (duomenys neskelbtini).
24. Ieškovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas (daugiabučio namo savininkų bendrija) neva tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju – bendrojo naudojimo vamzdžių) apžiūrą, priežiūrą. Karšto vandens vamzdynas buvo patikrintas tik 1 aukšto parkinge ir šilumos punkte, nuėmus dalį izoliacijos. Bendrojo naudojimo vamzdžiai nebuvo tikrinti kitose vietose, pavyzdžiui, gyventojų butuose. Atsakovo pozicija, jog bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo neva neprieinamoje vietoje ir kad neva nebuvo jokių kitokių priemonių apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius, yra visiškai nepagrįsta. Šiais laikais yra daugybė pažangių technologijų, kuriais naudojantis galima patikrinti vamzdžių būklę net ir sunkiau prieinamose vietose, pvz. panaudoti mini kameras.
25. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Byloje yra pateikta: 2022 m. rugsėjo 27 d. Hidraulinių bandymų aktas, iš kurio matyti, kad buvo atlikti hidrauliniai bandymai ir trūkumai nenustatyti. Ginčo įvykių metu nebuvo praėjęs vienerių metų laikotarpis, todėl nauji bandymai dar neturėjo būti atlikti ir galiojo ankstesnis. 2022 m. spalio 3 d. Vamzdynų apžiūros aktas. Iš jo turinio matyti, jog buvo atlikta vamzdynų apžiūra, dalies vamzdynų apžiūra nėra galima, nes jie įrengti sienų šachtose. Buvo nuimta šiluminė izoliacija dvejose pasirinktose vietose ir esminių vamzdyno pažeidimų nenustatyta. 2023 m. kovo 31 d. Statinio apžiūros aktas. Iš jo matyti, kad karšto vandens tinklų būklė yra patenkinama, nešyla karšto vandens cirkuliacijos vamzdžiai ir viename bute virtuvėje nėra karšto vandens. Iš 2023 m. spalio 5 d. Statinio apžiūros akto matyti, kad karšto vandens tinklų būklė patenkinama, laiptinėje ant vamzdžio uždėta apkaba.
26. Be to, atsakovas 2019 m. balandžio 1 d. yra sudaręs ir Sutartį Nr. TP-2019/04 su UAB „Šilumos meistrai“ dėl šilumos tinklų paregimo šildymo sezonui. Iš 2023 m. spalio 31 d. sąskaitos matyti, jog atsakovas sumokėjo pagal minėtą sutartį už šilumos punkto bei namo šildymo sistemos paruošimą 2023/2024 šildymo sezonui.
27. Taigi atsakovas vykdė savo pareigas nepažeidžiant STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų.
28. Ieškovo pretenzijos, kad atsakovas nepatikrino krašto vandens vamzdyno ir fiziškai neprieinamose vietose yra nepagrįstos. Karšto vandens vamzdynas yra ilgas su daugeliu posūkių ir atsišakojimų, siauro diametro, iš dalies paslėptas, jį patikrinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų konkrečių kamerų pagalba visaverčiai yra neįmanoma. Taip pat nėra praktikos griauti pastato pertvaras ar perdengimus siekiant visavertės vamzdyno patikros.
29. Iki ginčo įvykio nebuvo nustatyta ir bendrijai nebuvo pateiktos kvalifikuotų specialistų atlikusių apžiūras, hidraulinius bandymus rekomendacijos/ išvados tinklus remontuoti, daugiabučio savininkų sąskaita griauti pastato bendras konstrukcijas, kad būtų apžiūrėti paslėpti tinklai, tik nurodyta, kad juos reikia stebėti. Atsakovas laikėsi visų rekomendacijų, kurias jam buvo nurodę specialistai, t. y. vykdė nuolatines, vizualias bendro naudojimo objektų apžiūras, tačiau aptariamas karšto vandens vamzdžio trūkis vizualiai objektyviai niekaip negalėjo būti nustatytas, nes trūkis netikėtai įvyko paslėptame vamzdyne, o būtent nuo tokių žalų nukentėję asmenys ir buvo apsidraudę.
30. Faktas, kad nepraėjus metams nuo įvykių buvo nuspręsta pakeisti karšto vandens vamzdžius, priešingai nei teigia ieškovas tik patvirtina atsakovo rūpestingą požiūrį į savo pareigas.
31. Todėl visiškai pritartina atsakovo pozicijai, kad sekant ieškovės logika, nukentėjęs asmuo, į kurio vietą civilinės atsakomybės teisiniame santykyje yra įstojęs ieškovas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš esmės iš savęs paties, nes žala sukelta būtent jam pačiam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto. Tačiau ieškovas ir atsakovas sutapti negali.
32. Ieškovas pagrįsdamas savo poziciją dėl atsakovo tinkamumo pateikia visą eilę teismų praktikos. Tačiau jo nurodoma teismų praktika nagrinėjant šį ginčą nėra tinkama, nes kaip ir pats ieškovas supranta bei savo skunde nurodo, ieškovo pateikiamoje teismų praktikoje yra nurodomas subjektas administratorius (o ne bendrija).
21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, su kurio motyvacija ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su ginču kilusiu tarp atsakovo ir trečiojo asmens, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovei priteistina 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei DNSB Taurakalnio namai, Vilnius (j. a. k. 301692533) iš AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Virginijus Kairevičius