Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-252-2006].doc
Bylos nr.: 3K-3-252/2006
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                               Civilinė byla Nr. 3K-3-252/2006

                                       Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. balandžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS kasacinį skundą dėl peržiūrėjimo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovo Trident Marine ApS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo, dėl žalos, padarytos nutraukus akcinės bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešą konkursą, atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Danijos įmonė Trident Marine ApS nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondo sudaryta AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų paketo privatizavimo viešo konkurso komisija 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtino privatizavimo programą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioms AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijoms parduoti. Ieškovas pateikė paraišką dalyvauti šiame viešame konkurse, tačiau konkurso komisija 2003 m. liepos 25 d. nutarimu ieškovo paraišką atmetė. Ieškovas 2003 m. rugpjūčio 18 d. padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teismas 2004 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi ieškovas buvo pripažintas privatizavimo konkurso dalyviu, padavusiu paraišką. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1510 nusprendė nutraukti AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo programos įgyvendinimą ir dalį akcijų skirti atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Ieškovas 2005 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės ir VĮ Valstybės turto fondo, dėl žalos, padarytos nutraukus šį viešą konkursą, atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas – AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso organizatorius ir privatizuojamo turto savininkas, kurio vardu veikdama Vyriausybė nutarė nutraukti šį viešą konkursą, – privalo atlyginti jo dalyviams tokiu sprendimu padarytą žalą.

Atsakovo atstovai VĮ Valstybės turto fondas ir Vyriausybė prašė ieškinį atmesti, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS ieškinį dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Šia nutartimi kasacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 12 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, konstatavęs, kad ieškovas iš AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų privatizavimo viešo konkurso buvo pašalintas pagrįstai ir teisėtai. Dėl to nebeliko pagrindo taikyti valstybės civilinę atsakomybę.

Nagrinėjant šį ginčą ieškovas 2005 m. gegužės 18 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus baigtos šalių derybos kitame ginče, ir nurodė, kad derybų baigtis gali turėti reikšmės šiai bylai, nes šalys gali susitarti dėl dalies ar visų ieškovo nuostolių, patirtų privatizavimo procese, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą patenkino. Ginčo tarp šalių nepavykus išspręsti taikiai, teismas 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino.

Ieškovas 2005 m. rugsėjo 26 d. pateikė kitą prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Nr.32295/2005. Ieškovas nurodė, kad jis Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė pareiškimą prieš Lietuvos Respubliką, nes mano, kad teismo procese, nagrinėjant civilinę bylą dėl viešo konkurso komisijos 2003 m. liepos 25 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu, buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės, teismo procesas nebuvo sąžiningas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas ieškovą informavo, kad jo pareiškimas yra įregistruotas (Nr.32295/05). Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį rėmėsi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi, dėl kurios ieškovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, šios civilinės bylos nagrinėjimą būtina sustabdyti. Europos Žmogaus Teisių Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, remtis šia kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje taptų neįmanoma.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą patenkino. Teismas ieškovo kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą pripažino aplinkybe, dėl kurios nagrinėjamą civilinę bylą būtina sustabdyti, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas turės reikšmės nagrinėjant šią civilinę bylą tiek dėl piniginio reikalavimo dydžio, tiek dėl ieškinio bei atsiliepimų pagrindimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo VĮ Valstybės turto fondo atskirąjį skundą, 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 164 straipsnyje yra pateiktas pavyzdinis, o ne baigtinis fakultatyviojo bylų sustabdymo pagrindų sąrašas. Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendė, kad, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo, ekonomijos ir kitus minėtus principus, nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo sustabdymas yra būtinas. Pirma, ieškovo prašymo nagrinėjimas Europos Žmogaus Teisių Teisme iš esmės nėra pradėtas, neišspręstas net šio prašymo priimtinumo klausimas, todėl šiuo metu nėra realaus pagrindo abejoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinio sprendimo teisėtumu. Antra, vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra civilinio proceso koncentruotumo principas, kuris aiškinamas kaip viešas suinteresuotumas, kad byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau, nes tai glaudžiai susiję ir su proceso ekonomiškumo principu. Kiek įmanoma greitesnis bylos išnagrinėjimas yra neatskiriamas nuo teisingo jos išnagrinėjimo, t. y. teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, netenkinus ieškovo prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir išnagrinėjus bylą anksčiau, nei būtų priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, tai neužkirs kelio ieškovui (tuo atveju, jeigu būtų priimtas jam palankus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas) ginti savo teises pasinaudojant CPK numatytais teisiniais instrumentais, pavyzdžiui, proceso atnaujinimo institutu. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad pakartotinis bylos nagrinėjimas atnaujinus procesą prieštarautų proceso koncentruotumo principui. Teisėjų kolegija nurodė, kad, šiuo metu net nesant išspręsto ieškovo kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą priimtinumo klausimo, nėra pagrindo svarstyti apie galimą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įtaką šios civilinės bylos nagrinėjimui.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu ieškovas Danijos įmonė Trident Marine ApS prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Lietuvos apeliacinis teismas, konstatuodamas, kad ieškovo kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą nėra pakankamas pagrindas šios civilinės bylos nagrinėjimui sustabdyti, netinkamai aiškino CPK 164 straipsnio 4 punktą. Nuo teismo sprendimo civilinėje byloje, dėl kurios proceso pažeidimų kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, priklauso šios civilinės bylos išsprendimas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą civilinėje byloje dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu teismų nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje. Tai pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismui pripažinus, kad teismo procesas civilinėje byloje dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu buvo nesąžiningas, toje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nagrinėjant šią civilinę bylą nebūtų galima remtis, be to, tai būtų pagrindas tos civilinės bylos nagrinėjimui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

              2. Ieškovas, kreipdamasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos kompensaciją. Ši aplinkybė yra svarbi dėl to, kad, patenkinus ieškovo pareiškimą ir priteisus kompensaciją, tai turėtų įtakos šioje byloje ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžiui, ieškovo reikalavimo suma būtų atitinkamai koreguojama.

              3. Sprendžiant bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą, nėra svarbu, ar jau išnagrinėtas ieškovo pareiškimo Europos Žmogaus Teisių Teismui priimtinumo klausimas. Esminę reikšmę turi tik tai, kad pareiškime išdėstytų reikalavimų patenkinimas turėtų tiesioginės įtakos šios civilinės bylos išsprendimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įtaką šiai civilinei bylai pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas.

              4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų turinį, neatsižvelgė į šių principų santykį su kitais proceso teisės principais, taip pat į bendriausius civilinio proceso tikslus, teismo vaidmenį siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą tokiu būdu, kad būtų išsaugota socialinė taika. Proceso koncentruotumo principas reikalauja ne kuo greičiau išnagrinėti civilinę bylą, bet kuo greičiau išspręsti šalių ginčą ir tokiu būdu tarp šalių atkurti teisinę taiką. Galimybės ateityje pradėti pakartotinį teismo procesą dėl to paties ginčo sudarymas vertintinas kaip aplinkybė, nesuderinama su proceso koncentruotumo principo reikalavimais. 

              5. Lietuvos apeliacinis teismas, teigdamas, kad nėra būtinybės sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes ieškovui išlieka teisė esant palankiam Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimui kreiptis dėl proceso atnaujinimo, netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus bei terminus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas penkerių metų naikinamasis terminas prašymams dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl ieškovo teisė pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu yra apribota laiko atžvilgiu, o procesas Europos Žmogaus Teisių Teisme vyksta pakankamai ilgai (keletą metų). Penkerių metų naikinamasis terminas netaikomas tik paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai), tačiau šiuo pagrindu gali būti atnaujintas tik civilinės bylos dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu procesas, o ne procesas šioje civilinėje byloje.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas VĮ Valstybės turto fondas prašo skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, ir nurodo tokius argumentus:

              1. Bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra teismo diskrecinė teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas ir gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvinio sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl ieškovo kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą yra tikslinga ir būtina stabdyti bylos nagrinėjimą. Tai, kad atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, dar nėra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, be to, nurodyta nutartis yra ne vienintelis, o tik vienas iš atsakovo pateiktų įrodymų. 

              2. Kasatorius klaidingai nurodo, kad, Europos Žmogaus Teisių Teismui priėmus jam palankų sprendimą, nebūtų galima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartimi. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nepanaikina Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, jis gali būti tik pagrindas procesui byloje atnaujinti. Be to, net ir atnaujinus procesą, teismų byloje priimti sprendimai nebūtinai turi būti panaikinti.

              3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad prašymas Europos Žmogaus Teisių Teismui priteisti kompensaciją ir reikalavimas šioje byloje dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susiję. Tai yra savarankiški reikalavimai, jų pagrindai yra skirtingi, todėl reikalaujamų priteisti sumų dydžiai negali priklausyti vienas nuo kito.

              4. Kasatoriaus pareiškimo Europos Žmogaus Teisių Teismui priimtinumo klausimas dar neišspręstas. Tai gali užtrukti keletą metų. Bylos, jeigu ji būtų iškelta, nagrinėjimas, – taip pat. Dėl to sustabdžius šios bylos nagrinėjimą būtų nepagrįstai užvilkintas procesas, pažeistos šalių teisės į greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad visapusiškas, bet per ilgas bylos nagrinėjimas visada reiškia žmogaus teisių pažeidimą, taigi toks procesas negali būti laikomas tinkamu.

              5. Kasatoriaus argumentai dėl proceso koncentruotumo principo pažeidimo yra nepagrįsti. Teismai principus turi taikyti ne izoliuotai, o rasti teisingą jų pusiausvyrą, derinti su pagrindiniu proceso tikslu – teisingai išspręsti ginčą. Taip pat svarbu užtikrinti šalių lygiateisiškumą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinio proceso koncentruotumo principas nebuvo pažeistas. Be to, ieškovo veiksmai leidžia teigti, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, mėgindamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

              6. Kasatoriaus argumentas dėl netinkamo proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo yra pagrįstas vien prielaidomis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

              Kasacinis skundas netenkintinas dėl jo argumentų neatitikties CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatoms bei dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų ir 368 straipsnio 2 dalies nuostatų netinkamo aiškinimo. CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskrecijos teisę sprendžiant civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą. CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę sustabdyti civilinę bylą ne tik paskelbus atsakovo paiešką, paskyrus ekspertizę, esant paskelbtai karinei padėčiai, jeigu bent viena bylos šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo, kad sustabdyti šią civilinę bylą nebūtina, nes ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS pareiškimas Europos Žmogaus Teisių Teismui dar nėra priimtas nagrinėti iš esmės. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismui priėmus ir patenkinus ieškovo pareiškimą, šią civilinę bylą galima bus atnaujinti. Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos argumentais. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimas, nutartis ar nutarimas civilinėje byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, procesas civilinėje byloje gali būti atnaujintas. Kasatorius, teisingai nurodydamas, kad ši civilinė byla ir civilinė byla, kurioje jis yra padavęs pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui, yra susijusios, neteisingai aiškina CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų bei 368 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigdamas, kad ši civilinė byla negalės būti atnaujinta, praėjus daugiau kaip penkeriems metams po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties priėmimo. Taip teigdamas kasatorius neatsižvelgė į tai, kad pagal CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas, atnaujinant bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas netaikomas. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismui patenkinus ieškovo prašymą galima bus atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Jeigu atnaujinus procesą bus panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, prireikus galima bus atnaujinti procesą ir šioje civilinėje byloje, nes šios bylos yra susijusios (CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš ieškovo ieškinio šioje byloje matyti, kad ieškinio dalykas yra bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal ieškovo Danijos įmonės Trident Marine ApS ieškinį atsakovui VĮ Valstybės turto fondui dėl viešo konkurso komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir kitokios išlaidos turto privatizavimo procese, kurios taip pat yra susijusios su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartimi. Atsakovo argumentas atsiliepime, kad šios bylos nesusijusios, yra neteisingas. Ieškovas, pats per anksti pareiškęs ieškinį, prašo sustabdyti procesą civilinėje byloje. Toks ieškovo elgesys gali pažeisti atsakovo teises. Stabdant procesą civilinėje byloje negalima pažeisti šalių teisių (CPK 2, 7, 17 straipsniai).

              Tokiomis aplinkybėmis kiti kasacinio skundo argumentai šioje byloje yra nereikšmingi, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

              Nenustačius pagrindų panaikinti įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį, kasacinio teismo teisėjų kolegija kasacinį skundą atmeta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Romualdas Čaika

 

                                                                                                                                            Aloyzas Marčiulionis

 

                                                                                                                                            Bronius Pupkovas