Civilinė byla Nr. e2-1360-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00614-2018-8

         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                             3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1

                (S)        

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Kaišiadorių paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės akcinės bendrovės „Kaišiadorių paukštynas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enasa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kaišiadorių paukštynas“, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Montavis“, dėl skolos, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Montavis“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kaišiadorių paukštynas“ 174 860, 34 Eur skolos už statybos rangos darbus, 9 083, 16 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė UAB „Enasa“, perėmusi reikalavimo teises iš bankrutavusios UAB „Montavis“, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 96 618,88 Eur skolos ir 5 018,89 Eur palūkanų.

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Enasa“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies (78 241, 46 Eur skolos ir 4 064, 27 Eur palūkanų) ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš ieškovės UAB „Enasa“ atsakovei AB „Kaišiadorių paukštynas“ priteisė 7 947 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei iš ieškovės UAB „Enasa“ priteisė 20, 27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3.       Po teismo sprendimo priėmimo atsakovė AB „Kaišiadorių paukštynas“ Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo momento areštuoti UAB „Enasa“ turtą 7 947 Eur sumai, pavedant šių laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą AB „Kaišiadorių paukštynas“ pasirinktam antstoliui. Atsakovė nurodė, kad išanalizavus ieškovės paskutinius viešai prieinamus finansinius duomenis matyti, jog ieškovė nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, turto neturi, t. y. ieškovė galimai neturi turto atsakovės bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ieškovės veikla neturi nieko bendro su reikalavimo teisių įgijimu. Egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos ar atsakovei gali kilti sunkumų mėginant išsiieškoti priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti jau esamam teismo sprendimui, todėl egzistuoja ne prima facie atsakovės reikalavimų pagrįstumas, o realus, nes atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau esamo teismo sprendimo įvykdymui – priteistoms bylinėjimosi išlaidoms, užtikrinti. Jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Remiantis 2018 metų finansinės ataskaitos duomenimis ieškovė neturi tiek turto, kiek atsakovei yra priteista bylinėjimosi išlaidų, ūkinės veiklos nevykdo, laiku nemoka net mažų įmokų valstybei, neteikia naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokios informacijos apie savo finansinę padėtį. Ieškovei priklausantis turtas po priimto teismo sprendimo gali būti (ar jau yra) paslėptas / iššvaistytas. Priteistų bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei laikytina didele. Be to, bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl to, kad atsakovė buvo priversta gintis nuo nesąžiningų ir nepagrįstų ieškinio reikalavimų. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra prašoma areštuoti tik tokią ieškovės turto dalį, kuri būtų lygi sprendimu atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, todėl laikinosios apsaugos priemonės neapsunkins ieškovės turto daugiau nei yra reikalinga sprendimui įvykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio teisinio pobūdžio, t. y. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Šio reikalavimo pagrįstumą lemia materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas. Tai reiškia, kad, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma dėl procesinio pobūdžio reikalavimo ir dėl jo pagrįstumo sprendžiama įvertinus materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo faktą. Tuo tarpu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijos – užtikrinti byloje būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymą.

6.       Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė nevykdo ūkinės veiklos, neturi pakankamai turto ar neteikia naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų ir kt., nesudarytų pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė AB „Kaišiadorių paukštynas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti ne būsimo ar galimo teismo sprendimo įvykdymą, o jau priimtą (tik dar neįsiteisėjusį) teismo sprendimą, kuriuo teismas priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės reikalavimas yra neabejotinai pagrįstas.

7.2.       Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos. Ieškovė nevykdo ūkinės veiklos, neturi pakankamai turto ir neteikia naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismo išvada, kad nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė ketintų slėpti ar perleisti turtą, ar kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, deklaratyvi ir padaryta neišanalizavus bylos faktinių aplinkybių. Ne kartą buvo prašoma ieškovės pateikti duomenis, įrodančius jo vykdomą veiklą ir / ar finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Tai pagrindžia ieškovės nesąžiningumo faktą, bet teismas šių aplinkybių neįvertino. Į procesą ieškovė įstojo jau galimai iššvaisčiusi savo turimą turtą.

8.       Ieškovė UAB „Enasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

8.2.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, o kalbėjo apie ginčui neaktualias sąskaitas, spėliojo apie atsakovės veiklą. Be to, ieškovė, sumokėjusi žyminį mokestį, pateikė apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos sprendimas nėra įsiteisėjęs ir tai pagrindžia ieškovės pozicijos realumą ir rimtumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė tokiu prašymu siekia užtikrinti ne materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Atsakovė atskirajame skunde, nesutikdama su tokiais teismo motyvais, įrodinėja, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, akcentuoja savo atsikirtimų pagrįstumo patvirtinimą nors ir neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, bei mano, kad egzistuoja reali grėsmė tokio sprendimo įvykdymui. Šie argumentai vertinami sprendžiant dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar tokio įvykdymo negalimumui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra taikomos ieškinio reikalavimams užtikrinti, o tokio pobūdžio prašymas gali būti reiškiamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Byloje gali būti reiškiami ne tik materialinio teisinio, bet ir procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius atitinkamai procesinei situacijai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir procesinio teisinio pobūdžio ieškinio reikalavimams, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, užtikrinti.

13.       Tačiau ir tuo atveju, kai siekiama laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti būsimo (nagrinėjamoje byloje dar neįsiteisėjusio, bet palankaus atsakovui) procesinio sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvykdymą, tokios priemonės negali būti taikomos inertiškai. Net ir susiklosčiusioje situacijoje, kai jau yra priimtas atsakovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaneigtas reikalavimas įrodyti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą.

14.       Grėsmę sprendimo įvykdymui atsakovė grindžia tuo, kad ieškovė nevykdo veiklos, neturi turto, todėl galimai neatlygins atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui (nagrinėjamu atveju atsakovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo (šiuo atveju ieškovės) elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš atsakovės prašymo taikyti ieškovei turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra ieškovės turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad ieškovė gali turtą bei pinigines lėšas išleisti. Tačiau būtent toks atsakovės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo (galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo) pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Duomenų, kad ieškovė, byloje sumokėjusi žyminį mokestį už apeliacinį skundą, vykdanti veiklą, ir priešingai, nei teigia, atsakovas pagal viešai skelbiamus Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnis) teikianti įstatymo nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentus, nesugebėtų atlyginti tokioje byloje susidariusių kitų bylinėjimosi išlaidų, ir dėl to kiltų grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui, byloje nepateikta, todėl šiuo metu nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog ieškovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę atsakovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė