Administracinė byla Nr. I-1763-426/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-00041-2011-2) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.7; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. R., atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas J. R. prašo:
1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Komisija) 2008 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-81 „Dėl J. R. darbingumo lygio“;
2) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Tarnyba) nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki senatvės pensijos amžiaus nustatyti ne didesnį kaip 55 proc. pareiškėjo darbingumo lygį;
3) priteisti jam 2 000 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde ir jo patikslinime (t. II, b. l. 19-20 ir kt.) paaiškino, kad po 2000 m. gautos traumos netektas 40 proc. darbingumo lygis jam buvo nustatomas nuolat. Toks jis yra ir dabar, nepaisant to, kad jo sveikatos būklė tik pablogėjo. Nuo 2005 m. gruodžio mėnesio nutrauktas pensijos mokėjimas dar labiau pablogino jo gyvenimo sąlygas. Atlikusi pakartotinį (jau šeštą nuo 2000 m.) pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, Tarnyba 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SS-124 jam vėl nustatė 60 proc. darbingumo lygį, o Komisija minėtą sprendimą 2008 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-81 paliko galioti. Mano, kad jo darbingumo lygio vertinimai buvo atlikti šališkai, nes jam turėjo būti nustatytas žemesnis darbingumo lygis. Remiasi socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau Kriterijų aprašas) 4–6 punktais ir teigia, kad Tarnyba nesilaikė jų reikalavimų. Tarnyba jam poliklinikoje nustatytos gretutinės diagnozės (poliartritas) nevertino. Nurodo, kad tuo atveju, jei Tarnybai nepakako medicininių dokumentų (informacijos), ji turėjo kreiptis į polikliniką dėl papildomos informacijos, tačiau to nepadarė. Akcentavo Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIV dalį ir tvirtino, jog nebuvo vertinti ir labai riboti pareiškėjo kairės rankos plaštakos pirštų judesiai (funkcijos nebuvimas).
Teigia, jog šališkais Tarnybos atliktais jo darbingumo lygio vertinimais ir jos padarytais galiojančių teisės aktų pažeidimais (neteisėtais veiksmais ir neveikimu) jam buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, jog Komisija Tarnybos pažeidimų nepastebėjo, ji taip pat prisidėjo prie Tarnybos neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiškėjui padarytos žalos atsiradimo.
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 183-184, t. II, b. l. 26-27, 99) paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai grindžiami tik subjektyviais jo vertinimais ir argumentais. Jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, pateikta nebuvo. Teigia, kad pareiškėjo darbingumo lygis teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas remiantis Kriterijų aprašu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas). Laikosi pozicijos, jog pareiškėjo argumentas, kad jo sveikatos būklė ne tik nepagerėjo, o dar ir pablogėjo, sietinas su naujomis aplinkybėmis, o tai lemia akivaizdų piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, nes pasikeitus sveikatos būklei ar atsiradus kitoms darbingumo lygiui įtaką darančioms priežastims, pareiškėjas vėl gali kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, kas galėtų iš esmės pakeisti jo reikalavimų faktinį pagrindą.
Pabrėžia, jog pareiškėjas, teigdamas, kad gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą M13 (poliartritas) Tarnybos nebuvo įvertinta, sąmoningai klaidina teismą, nes minėta diagnozė buvo vertinama, tačiau nebuvo įvertinta darbingumo lygio netekimo procentais, nes nėra kriterijų, kuriuos pritaikius būtų galima nustatyti darbingumo lygį. Teigė, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Gydytojų konsultacinė komisija, nurodydama šią diagnozę, nepridėjo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas serga šia liga, taip pat nepateikė medicininių tyrimų rezultatų, patvirtinančių šios ligos gydymą, sunkumą ir pan. Nurodo, kad pagal galiojančią tvarką Tarnyba privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinė komisija išdavė siuntimą, dėl papildomų dokumentų išdavimo, tik jeigu pateiktieji yra neišsamūs ar jų nepakanka, tačiau nagrinėjamu atveju Tarnybos specialistai, vertindami pareiškėjo darbingumo lygį, tokios būtinybės nenustatė.
Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo rankos sužalojimo padariniai papildomai turėjo būti vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIV dalies (Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai) 84.24.3 punktu (riboti visų plaštakos pirštų judesiai: labai ryškūs – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė), kadangi šis punktas reglamentuoja anatominius defektus, t. y. sausgyslinio aparato pakenkimą, kuris riboja ar gali riboti plaštakos pirštų judesius. Tuo tarpu pareiškėjui traumos metu buvo pakenktas būtent kairės rankos alkūninis nervas, todėl ir buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I skyriaus 15.2. punktas, esantis skyriuje, reglamentuojančiame nervų sistemos ligas. Tokiu atveju vertinant darbingumo lygį, yra vertinam įvykusios traumos pobūdis ir jos pasekmės.
Teigia, kad laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad veiksmai neteisėti. Todėl neatsiranda ir pareiga atlyginti patirtą žalą.
Atsakovas Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius, atsiliepime į skundą palaikydamas Tarnybos argumentus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 111).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Taip pat prašė panaikinti Tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SS-124 „Dėl J. R. darbingumo lygio įtakojamo darbo ir kitų aplinkybių koeficiento bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe“.
Tarnybos atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio. Kiti su tuo susiję klausimai išvestiniai iš paminėtojo.
Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą nustatyti jo darbingumo lygį (t. I., b. l. 103). Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4425 (t. I, b. l. 34-41) pareiškėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis: pagrindinė diagnozė (kodas T92.4 pagal TLK-10), atsižvelgus į funkcijos sutrikimo mastą (vidutinis), buvo įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 15.2 punktą; gretutinės diagnozės nebuvo vertinamos. Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 4 d. Tarnybos direktoriui pateikė prašymą dėl pakartotinio jo darbingumo lygio peržiūrėjimo (t. I, b. l. 86). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2007 m. gruodžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-1741 (t. I, b. l. 42-49) pareiškėjui buvo nustatytas 60 proc. darbingumo lygis: pagrindinė diagnozė (kodas T92.4 pagal TLK-10), atsižvelgus į funkcijos sutrikimo mastą (vidutinis), buvo įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 15.2 punktą; gretutinės diagnozės nebuvo vertinamos. Šio darbingumo lygio vertinimo akto pagrindu 2007 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SS-124 (t. I, b. l. 14-17), kuriuo Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu buvo paliktas galioti. Sprendime Nr. SS-124 nurodoma, kad „diagnozė M13 nevertinta, kadangi nėra nei klinikinių, nei instrumentinių tyrimų ar duomenų, kurie nurodytų, jog būtų stebimas funkcijos sutrikimas, sąlygojamas būtent šios diagnozės“. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, padavė skundą Komisijai (t. I, b. l. 13), kuri 2008 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-81 skundą atmetė, o sprendimą Nr. SS-124 paliko nepakeistą. Sprendime Nr. S-81 nurodoma, kad diagnozė pagal TLK-10 kodą M13 – poliartritas buvo „nevertinta pagrįstai, nes <...> nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas serga šia liga, arba apie atliktus medicininius tyrimus (laboratorinius, instrumentinius), patvirtinančius šios ligos gydymą, sunkumą ar pan.“.
Pareiškėjo teigimu, Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra nepagrįsti. Su tokia jo pozicija teisėjų kolegija sutinka.
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamų sprendimų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovė, priimdama šioje byloje skundžiamą aktą, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje (adm. byla Nr. A502-1651/2010) nurodė: „2007 m. lapkričio 6 d. siuntime į Tarnybą Nr. 266 (I t., b. l. 31-33) yra ne tik įrašas apie pareiškėjui nustatytą gretutinę diagnozę – poliartritą (kodas M13 pagal TLK-10), bet ir nurodytas su ja susijusios funkcijos sutrikimas – vidutinis (pabraukta)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad „pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą, Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojų konsultacinei komisijai išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka“. Pažymėjo, kad „nei Tarnybai, nei Komisijai nėra suteikta kompetencija verifikuoti asmeniui nustatytas diagnozes – Integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais“. Pabrėžė, kad „Tarnybos teritorinis skyrius nesilaikė jam nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.)“.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, tuo atveju, jeigu trūko atitinkamų medicininių duomenų (dėl ko pareiškėjui nustatyta gretutinė diagnozė – poliartritas (kodas M13 pagal TLK-10) nebuvo vertinama), Tarnybos teritorinis skyrius pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą („NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka“) turėjo surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), kas buvo akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A502-1651/2010. Kaip rodo bylos medžiaga, minėta duomenų surinkimo pareiga buvo įvykdyta netinkamai, šios klaidos Tarnyba neištaisė, ko pasekoje pareiškėjui nustatyta gretutinė diagnozė nebuvo vertinama, t. y. buvo padarytas esminis darbingumo lygio vertinimo pažeidimas. Todėl yra faktinis bei teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SS-124 ir Komisijos 2008 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-81. O kadangi Tarnyba nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pareiškėjo atvejį, ji įpareigojama per teisės aktuose nustatytą terminą iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (atsižvelgiant ir į nustatytą gretutinę diagnozę - poliartritą (kodas M13 pagal TLK-10)) nuo 2007 m. lapkričio 6 d. ir priimti motyvuotą sprendimą. Reikalavimas dėl įpareigojimo nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki senatvės pensijos amžiaus nustatyti ne didesnį kaip 55 proc. pareiškėjo darbingumo lygį, atsižvelgus į aukščiau minėtą įpareigojimą Tarnybai (ko pasekoje gali būti priimtas pareiškėjui palankus administracinis sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo), netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK. CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais savivaldybės atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Šiuo atveju neteisėtų veiksmų faktas nustatytas - pareiškėjui nustatyta gretutinė diagnozė nebuvo vertinama, Tarnybos teritorinis skyrius nesilaikė jam nustatytos pareigos surinkti visus reikiamus duomenis pagrįstam sprendimui dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimti (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), o tai lėmė neišsamų asmens darbingumo lygio vertinimo procesą, o tuo pačiu ir nepagrįstus administracinius sprendimus. Tačiau vien šios aplinkybės neužtenka konstatuoti tam, kad būtų galima tenkinti J. R. reikalavimą dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama turtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Tarnybos kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Pareiškėjas, prašydamas atlyginti turtinę žalą, nurodė, kad ją sudaro vaikščiojimai į atitinkamas institucijas, medžiagos ruošimas, transporto išlaidos, žyminis mokestis ir kt. (t. II, b. l. 92). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tarp jų žyminį mokestį, kitas skundo padavimo išlaidas. Taigi tokios išlaidos gali būti susigrąžinamos specialia įstatymu nustatyta tvarka per proceso šalių išlaidų atlyginimo institutą. Pareiškėjas tokią teisę turi, kadangi jo skundas patenkintas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str.). Šiuo metu byloje esanti medžiaga nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, atlikdamas tam tikrus veiksmus, turėjo išlaidų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 2 000 Lt turtinės žalos priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Nepalankaus sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiškia, kad valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Viešojo administravimo subjektas individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo pareiškėjo skundžiamų Tarnybos ir Komisijos sprendimų nepagrįstumą ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo darbingumo lygį įvertinti iš naujo bei priimti naują motyvuotą sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalą už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų. Pagrindas priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog atitinkami išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas. Byloje nėra duomenų, kad Tarnybos darbuotojai ar Komisija tyčia nevertino nustatytos gretutinės diagnozės – poliartrito (kodas M13 pagal TLK-10) ar tyčia kitaip siekė veikti priešingai pareiškėjo interesams. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog Tarnyba ir Komisija priėmė nepagrįstus sprendimus, yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus tam tikrus nepatogumus. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Iš esmės analogišką praktiką sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimus formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-1337/2010).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo J. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. SS-124 „Dėl J. R. darbingumo lygio įtakojamo darbo ir kitų aplinkybių koeficiento bei darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-81 „Dėl J. R.darbingumo lygio“.
Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teisės aktuose nustatytą terminą iš naujo atlikti J. R. darbingumo lygio vertinimą nuo 2007 m. lapkričio 6 d. ir priimti motyvuotą sprendimą.
Kitoje dalyje pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Arūnas Dirvonas
Rosita Patackienė