Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-824-211/2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00153-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.7.4.3.; 2.1.; 2.1.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. (toliau – apeliantas) įgaliotos atstovės adv. E. D. (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo Ž. V. pagal LR ATPK 124 str. 6 d. paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui, n u s t a t ė :
2016-06-27 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-319-834/2016 ir to paties teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pastarajam skirta 300 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui už tai, kad jis 2016 m. sausio 31 d., apie 9.12 val., Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena, vairuodamas automobilį AUDI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį, važiavo 164 km/val. greičiu, o po paklaidos 161 km/val., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apelianto atstovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.6.-319-834/2016 ir bylą Ž. V. nutraukti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. V. su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka.
Dėl teismo argumentų dėl greitį viršijusio automobilio valstybinių numerių užfiksavimo skunde atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, išimtinai vertino tik pareigūnų parodymus, neįvertindamas kitų byloje esančių įrodymų, neįvertindamas įrodymų visumos, kuri iš esmės prieštarauja liudytojų (pareigūnų) parodymams. Atstovės teigimu, teismas neįvertino, kad automobiliams būnant atstumu 10-15 metrų viena nuo kito bei prasilenkiant per 0,2 sekundės ir esant blogoms oro sąlygoms, neįmanoma pamatyti ir juo labiau įsiminti šešių simbolių valstybinių numerių. Taip pat teigia, kad teismas neįvertino ir to, kad pareigūnai, važiuodami priešpriešine eismo juosta ir pamatę greitį viršijantį automobilį, niekaip garsu neužfiksavo šios transporto priemonės valstybinių numerių, kas atstovės nuomone, reiškia, kad pareigūnai neįsidėmėjo ir negalėjo įsidėmėti greitį viršijančios transporto priemonės valstybinio numerio. Teigia, kad daugiau jokių įrodymų, kad būtent Ž. V. vairuojama transporto priemonė buvo užfiksuota vaizdo medžiagoje, byloje nėra, priešingai, byloje yra įrodymų, kurie paneigia greičio fiksavimo prietaiso rodmenų teisingumą bei vaizdo medžiagos patikimumą.
Dėl teismo argumentų dėl transporto priemonės dingimo policijos pareigūnams iš akiračio atstovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareigūnų parodymus dėl kelio matymo kampo, nepagrįstai juos vertindamas kaip pagrįstus, kadangi byloje esanti vaizdo medžiaga pareigūnų parodymus visiškai paneigia. Nurodo, kad greitį viršijęs automobilis buvo dingęs pareigūnams iš akiračio daugiau nei pusei minutės, todėl, pasak atstovės, tikėtina, kad galėjo nusukti nuo kelio ar būti aplenkęs Ž. V. vairuojamą transporto priemonę. Būtent ši faktinė aplinkybė, atstovės teigimu, leidžia pagrįstai abejoti, jog byloje yra pakankamai įrodymų Ž. V. kaltei nustatyti, o esant tokioms abejonėms, pastarasis negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą.
Dėl teismo argumentų dėl vaizdo medžiagos koregavimo ir taisymo atstovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas ir šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodo, kad teismas vėl gi neatsižvelgė ir nesiėmė priemonių pašalinti abejonėms. Atstovės teigimu, į bylą yra pateikta galimai ištrinta vaizdo įrašo dalis, kuomet administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo buvo išėjęs iš tarnybinio automobilio ir vėl sugrįžo. Taip pat teigia, kad pateikta vaizdo medžiaga buvo koreguojama, nėra autentiška, vaizdo įraše sekundės pagreitėja arba „peršoka“, skiriasi įrašo trukmė, abiejuose pateiktuose įrašuose girdimi pareigūnų balsai, tačiau garsas yra nutildytas, todėl, pasak atstovės, tokia vaizdo medžiaga negalėjo būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu Ž. V. kaltę padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą.
Dėl prietaisų Stalker Dual SL ir Sunit Video 24 patikimumo atstovė skunde nurodo, kad šių priemonių užfiksuoti duomenys yra nepatikimi, nors teismas ir pažymėjo, kad abejoti techninės priemonės rodmenimis nėra pagrindo. Pateikdama tokį argumentą atstovė nurodo, kad tariamo įvykio dieną oro sąlygos buvo labai prastos, smarkiai lijo lietus, todėl radarų rodomi duomenys galėjo būti klaidingi, galimai prietaisas rodė neteisingus duomenis ne tik sustabdant Ž. V. transporto priemonę, bet ir nustatant transporto priemonės greičio duomenis. Pasak atstovės faktą, kad prietaisas rodė klaidingus duomenis patvirtina ir aplinkybės, užfiksuotos vaizdo medžiagoje, kuomet matyti, kad nors Ž. V. vairuojama transporto priemonė važiuoja, tačiau jos greitis nėra rodomas net 5 sekundes, o stovinčios policijos transporto priemonės greitis šokteli net iki 85 km/h. Atstovės teigimu, galimai prietaisai Sunit Video 24 ir Dual SL netinkamai sąveikavo tarpusavyje, ko pasėkoje kažkuris iš prietaisų fiksavo tikrovės neatitinkantį greitį. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, Sunit Video 24 turėjo būti atlikta metrologinė patikra, kadangi, kaip ir šiuo atveju, jis gali būti naudojamas ir greičio matavimui ir nuo šio prietaiso parodymų priklauso asmeniui paskirtos baudos dydis. Pirmosios instancijos teismas šių abejonių nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Dėl prieštaringų liudytojų parodymų atstovė skunde teigia, kad visų trijų pareigūnų parodymai šioje byloje neatitiko tikrovės, todėl jais remtis priimant skundžiamą nutarimą nebuvo galima. Nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje yra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, visų pirma dėl vaizdo medžiagos, kuris turi koregavimo požymių. Be to, pareigūnai V. G. ir E. K. buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes būtent jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįsitikinę ir nesurinkę pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Ž. V. kaltę. Taip pat neatitiko tikrovės ir tie liudytojų parodymai, kad jie per 0,2 sekundė įsidėmėjo valstybiniu numerius, nes pasak atstovės, tai fiziškai neįmanoma. Remiantis tokiais prieštaringais ir nepakankamais įrodymais, Ž. V. negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, visos abejonės turėjo būti vertinamos Ž. V. naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus šioje byloje, esant abejotiniems įrodymams, jų nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl, pasak atstovės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Skundas netenkinamas.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad Ž. V. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį AUDI (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kelyje Vilnius – Utena, viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 164 km/val. greičiu, o po paklaidos 161 km/val.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu, kaltu neprisipažino, nurodė, jog video medžiaga, kuri buvo išreikalauta, nesutampa su ta, kurią peržiūrėjo automobilyje. Daug sekundžių buvo važiuojama jam iš paskos, laukiama, kol viršys greitį. Išreiškė abejones policijos pareigūnų kvalifikacija.
Tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: liudytojų policijos pareigūnų V. G., E. K., D. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, Kelių policijos valdybos atstovės A. G. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio 2016-01-31 surašytame tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis.
Minėtame pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota tai, kad 2016-01-31, 09.12 val. jam patruliuojant kartu kolega V. G. nežymėtu automobiliu VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. A14 kelyje 37 kilometre pastebėjo priešinga kryptimi važiuojantį link Utenos m. pusės automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo 164 km/h greičiu. Greitis buvo užfiksuotas automobiliniu greičio matuokliu, automobilis buvo sustabdytas (b.t. 1, b.l. 9).
Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas E. K. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad kai sustabdė Ž. V. vairuojamą automobilį, pastarasis prašė nerašyti ATP protokolo ir klausė, ar spėjot kažką nufilmuoti. Taip pat nurodė matę automobilio markę ir valstybinius numerius, automobiliams prasilenkiant, kadangi priešpriešinėje eismo juostoje vairuotojas važiavo vienas ir vienas ar du automobiliai važiavo paskui jį, atstumas tarp jų buvo gana didelis (b.t. 1, b.l. 69-70).
Šias aplinkybes patvirtino taip pat teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas V. G. (b. l. 1, b.l. 45-46).
Nors apeliaciniame skunde atstovė kelia versiją, kad pareigūnai negalėjo įsidėmėti greičio viršijusio automobilio valstybinių numerių, kadangi automobiliai prasilenkė pakankamai greitai, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, be to, atkreipė dėmesį, kad pareigūnų sveikatos būklė, tame tarpe ir rega, yra tikrinama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje, todėl atitinka aukštus pareigūnui keliamus sveikatos reikalavimus. Tą savo parodymuose pabrėžė ir pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai, nurodę, kad per sekundę įsidėmi 6 numerių skaičių. Nagrinėjamu atveju Ž. V. vairuojamą automobilį policijos pareigūnai pastebėjo kiek anksčiau, dar įkalnėje, kai buvo užfiksuota, kad automobilis viršija leistiną greitį ir jį stebėjo iki jiems prasilenkiant, todėl nėra abejonės, kad pareigūnai galėjo matyti ir įsidėmėti greitį viršijusio automobilio valstybinius numerius, markę bei spalvą. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs vaizdo įrašus nustatė, kad automobilis Audi buvo vienintelė transporto priemonė, važiavusi priešingoje pareigūnų automobiliui eismo juostoje, kuri viršijo greitį, paskui jį nebuvo važiuojančių automobilių.
Atstovė skunde teigia ir tai, kad greitį viršijęs automobilis net 13 sekundžių buvo dingęs pareigūnams iš akiračio, kadangi buvo užvažiavęs už posūkio, kurį užstoja medžiai, todėl pareigūnai kurį laiką negalėjo jo matyti, o transporto priemonė galėjo nusukti nuo kelio, apsisukusi grįžti atgal ar aplenkusi kitus automobilius, nuvažiuoti gerokai toliau nei Ž. V. vairuojamas automobilis. Šis atstovės skundo argumentas taip pat nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, policijos pareigūnai nurodė įsidėmėję greitį viršijusio automobilio valstybinius numerius ir įvertinę aplinkybes, praleidę ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, apsisuko ir pasivijo automobilį. Nors pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus ir konstatavo, kad greitį viršijusi transporto priemonė trumpam dingo iš vaizdo, tačiau iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad automobilis Audi nebuvo dingęs jiems iš akiračio. Pareigūnai paaiškino, kad jų žiūrėjimo ir matymo laukas yra platesnis nei apima registratoriaus ekranas, kadangi jie sėdi aukščiau ir vaizdą mato platesniu spektru. Be to, įvykio metu kelyje patruliavo du pareigūnai, kurių vienas galėjo saugiai stebėti nuvažiuojantį automobilį. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone netikėti policijos pareigūnų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi viso teisminio proceso metu jų parodymai buvo aiškūs, nuoseklūs ir detalūs bei atitiko kitus byloje surinktus ir teismo tinkamai ištirtus ir įvertintus įrodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde.
Nepagrįstas skundo ir tas argumentas, kad pateikta vaizdo medžiaga negalėjo būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančių Ž. V. kaltę padarius ATPK 124 str. 6 d., kadangi ji nėra autentiška, buvo koreguota. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šias aplinkybes bei pagrįstai vadovavosi šia vaizdine medžiaga. Kaip paaiškino teisme apklaustas pareigūnas D. B., dažniausiai į teismą siunčiami vaizdo įrašai, kurie atspindi pažeidimo esmę, medžiaga iškarpoma, kad būtų užfiksuota pažeidimo esmė, neužtruktų ilgai. Taip pat paaiškino, kad įranga SUNIT, kuri susieta su greičio matuokliu, atlieka pagreitinimus, kadangi kamera yra padaryta taip, kad pati automatiškai fokusuotų vaizdą (b.t. 1, b.l. 141-142).
Skunde atstovė išreiškia abejones ir prietaisų – greičio matuoklio Stalker Duo bei Sunit Video 24 užfiksuotų duomenų patikimumu, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina prietaisų patikimumą, tą paliudija patikros sertifikatas Nr. 0160269 (b.t. 1, b.l. 10). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas D. B. paaiškino, kad prietaisas SUNIT yra pagalbinis prietaisas vaizdui fiksuoti, o ne greičiui matuoti, todėl jis patikros neturi (b.t. 1, b.l. 141-142). Nagrinėjamu atveju matyti, kad buvo filmuota SUNIT prietaisu, kuris buvo susietas su greičio matuokliu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prietaisas SUNIT nematuoja, o tik fiksuoja jau atliktą matavimą, todėl jam patikra pagal galiojančius teisės aktus nėra reikalinga. Nors teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas E. K. ir nesugebėjo paaiškinti naudotų prietaisų tam tikrų techninių nesklandumų, kuriuos skunde nurodo ir atstovė, t.y., kad automobiliui stovint rodomas jo greitis, o važiuojant kurį laiką greitis nefiksuojamas, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad Ž. V. padarė pažeidimą, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirais įrodymais. Šie konkretūs atstovės skunde nurodomi faktai nagrinėjamu atveju nepaneigė visų kitų byloje buvusių ir pažeidimą patvirtinusių įrodymų.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124 str. 6 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apelianto atstovė, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. įgaliotos atstovės adv. E. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja (parašas) Laureta Ulbienė
Nuorašas tikras:
Teisėja Laureta Ulbienė