Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-657-538/2016
Teisėjas Erikas Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-01643-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.1.4; 3.1.14.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarties civilinėje byloje pagal S. S. ieškinį atsakovei L. S., atsakovams G. G. ir P. G., trečiajam asmeniui Ulster Bank Group Centre, išvadą teikianti institucija Kretingos r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo bei kompensacijos, taip pat įsiskolinimo pagal turimas prievoles priteisimo,
n u s t a t ė :
Kretingos rajono apylinkės teisme gautas S. S. ieškinys atsakovei L. S., atsakovams G. G. ir P. G., trečiajam asmeniui Ulster Bank Group Centre, išvadą teikianti institucija Kretingos r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo bei kompensacijos, taip pat įsiskolinimo pagal turimas prievoles priteisimo.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-02 nutartimi atsisakė priimti S. S. ieškinį atsakovei L. S., atsakovams G. G. ir P. G., trečiajam asmeniui Ulster Bank Group Centre, išvadą teikianti institucija Kretingos r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo bei kompensacijos, taip pat įsiskolinimo pagal turimas prievoles priteisimo. Nurodė, kad ieškovas nepašalino visų teismo 2016-01-22 nutartimi konstatuotų trūkumų, tai yra nesumokėjo žyminio mokesčio. Taip pat nurodė, kad dalis ginčo turto yra A., teismas neturi galimybės įvertinti ginčo turto vertės ir atitinkamai nustatyti tikslų žyminio mokesčio dydį.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1824-474/2015 teismas nurodė ieškovui grąžinti sumokėtą 200 eurų žyminį mokestį, tačiau šios žyminio mokesčio jis nesusigrąžino, todėl yra pagrindas įskaityti šią sumą už paduotą naują ieškinį. Teigia, kad pateikdamas ieškinį jį įkainojo, sumokėjo dalį 200 eurų žyminio mokesčio, likusią sumą prašė atidėti. Taip pat nurodo, kad teismas nurodė papildomų trūkumų, kurie nebuvo nurodyti 2016-01-22 nutartyje dėl trūkumų pašalinimo.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turini reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Pažymėtina, kad tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę civilinės bylos iškėlimui, gali būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepašalino teismo 2016-01-22 nutartimi konstatuotų trūkumų, tai yra nesumokėjo žyminio mokesčio. Taip pat nurodė, dalis ginčo turto yra A., teismas neturi galimybės įvertinti ginčo turto vertės ir atitinkamai nustatyti tikslų žyminio mokesčio dydį. Su teismo nutartimi apeliantas nesutinka, argumentuoja, kad civilinėje byloje Nr. e2-1824-474/2015 teismas nurodė ieškovui grąžinti sumokėtą 200 eurų žyminį mokestį, tačiau šios žyminio mokesčio jis nesusigrąžino, todėl yra pagrindas įskaityti šią sumą už paduotą naują ieškinį. Šis apelianto argumentas pagrįstas.
CPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
Kaip byloje nustatyta, civilinėje byloje Nr. e2-1824-474/2015 teismas nurodė ieškovui grąžinti sumokėtą 200 eurų žyminį mokestį, tačiau šios žyminio mokesčio ieškovas faktiškai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nesusigrąžino, todėl yra pagrindas įskaityti šią sumą už paduotą naują ieškinį (CPK 87 straipsnio 6 dalis).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad teismas neturi galimybės įvertinti ginčo turto vertės ir atitinkamai nustatyti tikslų žyminio mokesčio dydį.
CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Taigi atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą bei į tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia įrodymų pakankamumo klausimo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad neturi galimybės įvertinti ginčo turto vertės bei atitinkamai nustatyti tikslų žyminio mokesčio dydį ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. S. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėjas Almantas Padvelskis