Administracinė byla Nr. eAS-802-502/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03316-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarė D. S.) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja B. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 9P-11 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.16E) 7R-5727 „Dėl jūsų prašymų ir teisingumo ministro įsakymo“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti veiksmus – nutraukti administracinę procedūrą notarės B. G. atžvilgiu, kiek tai susiję su Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl (duomenys neskelbtini) 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“ vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4791-872/2020; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2020 m. spalio 22 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo: 1) sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 9P-11 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo“ galiojimą; 2) sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“ galiojimą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nesudaryti kliūčių pareiškėjai tęsti notaro darbą visą administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpį.

Pareiškėja nurodo, kad yra padariusi vienkartinį nusižengimą, kuris nesukėlė visuomenei ar konkretiems asmenims jokių neigiamų pasekmių. Šis pažeidimas įvertintas kaip kraštutinis nusižengimas, nors sprendimuose dėl tokio jo įvertinimo fiksuota, kad B. G. nėra iki tol padariusi jokio nusižengimo ir drausmine tvarka per visą savo darbo laikotarpį nėra bausta, kad notarė nesiekė pasipelnyti, veikti iš savanaudiškų paskatų, prisipažino dėl padaryto nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo teikiant prašomus dokumentus. Pareiškėjos teigimu, nedarbas daro jai didelę žalą, kurią atitaisyti būtų sunku. Pareiškėja netekusi darbo pajamų netenka galimybės išlaikyti šeimą ir dėl to žala daroma ne tik jai asmeniškai, tačiau ir jos vaikams. Pareiškėja netenka pajamų mokėti biuro patalpų išlaikymo mokesčius, verčiama iš darbo atleisti biuro personalą. Taip pat pareiškėja yra paėmusi paskolą notaro biuro patalpoms įsigyti ir kas mėnesį turi mokėti paskolos grąžinimą ir palūkanas, kitu atveju bankas didina įmokas bei nutraukia paskolos sutartį, tai pareiškėjai sukelia didelius nuostolius ir sudaro sąlygas fizinio asmens bankrotui, kas yra tikrai neatitaisoma žala.

Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu turi būti taikomas įstatymas, kuris galiojo procedūrų dėl atlikto pažeidimo pradėjimo metu – Lietuvos Respublikos notariato įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jos atžvilgiu negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir stabdyti jos įgaliojimų iki teismas priims sprendimą dėl Notarų atestacijos komisijos sprendimo panaikinimo. O Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. teisingumo ministrui tokios teisės ar pareigos nenumatė. Todėl pareiškėja mano, kad ir ši situacija pagrindžia pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nutraukti administracines procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. spalio 28 d. atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo su prašymu nesutiko.

Atsakovės teigimu, prašymo sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 9P-11 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1R-303 galiojimą bei uždraudimas teisingumo ministrui atlikti veiksmus, susijusius su notaro funkcijų atlikimo organizavimu teritorijoje, kurioje pareiškėja vykdė notaro funkcijas, nesiderintų su viešuoju interesu ir nebūtų proporcinga priemonė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjos B. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. 

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nurodė, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjos ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Teismas iš skundo turinio nustatė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 9P-11 nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. sustabdė pareiškėjos įgaliojimus, kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4791-872/2020 dėl Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1R-303 pavedė nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarei D. S. toliau tvarkyti teisingumo ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 9P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo ir notarės veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ perduotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. nebaigtas paveldėjimo bylas ir toliau aptarnauti minėtu įsakymu priskirtos veiklos teritorijos gyventojus notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu.

Byloje kilęs ginčas dėl aukščiau minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Viešasis interesas pasireiškia tuo, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, dėl tokio specifinio ypatingo notaro statuso Lietuvos Respublikos notariato įstatyme keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnis).

Kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos notarų rūmų notarų atestacijos komisija 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutarė, kad pareiškėja netinka eiti notaro pareigų, siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, kad notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių, teismo vertinimu negali būti taikomos pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuriomis siekiama leisti pareiškėjai vykdyti notaro veiklą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėjo, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, bei akcentavo, kad prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 įsakymo Nr. 9P-11 ir 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1R-303 galiojimą, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nesudaryti kliūčių B. G. tęsti notaro darbą visą administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpį.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-4791- 872/2020 dėl Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacinės komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“ panaikinimo, kuri yra tiesiogiai susijusi su šia byla.

Nurodo, kad abejose administracinėse bylose ginčijami individualūs administraciniai aktai – Notarų atestacinės komisijos nutarimas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl B. G. įgaliojimų sustabdymo – yra priimti remiantis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Notarų garbės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ir argumentais, apibrėžiančiais padaryto pažeidimo sunkumą. Notarų garbės teismas skyrė pareiškėjai nuobaudą (apribojo teisę vykdyti profesinę veiklą 3 mėnesiams).

Pareiškėja pažymi, kad Notariato įstatymas nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis yra atliekama neeilinė atestacija ir vertinama, ar notaras turi pakankamą kvalifikaciją atlikti savo pareigas, o Notarų atestavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1R-226, 41 punkte nurodoma, kad vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus. Šiam vertinimui nėra nustatyta jokių kriterijų, faktiškai gali būti vertinamas tik vienas atvejis (kaip kad pareiškėjos atžvilgiu) ir sudaromos sąlygos atkartoti notarų garbės teismo išvadas dėl nuobaudos notarui skyrimo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuri turi būti taikoma ir šioje byloje, atestacija savo esme negali būti sutapatinama su drausminių nuobaudų skyrimo procedūra. 

Pareiškėja pažymi, kad pareiškėjos drausminės atsakomybės klausimą svarstė Notarų garbės teismas, kuris kraštutinės nuobaudos – siūlymo atleisti pareiškėją iš notaro pareigų netaikė. Neeilinės atestacijos metu už to paties veiksmo padarymą (neteisėtą įgaliojimo patvirtinimą) pareiškėjai buvo skirta dar viena drausminė nuobauda – pripažinimas netinkama eiti notaro pareigų, kas taip pat reiškia atleidimą iš pareigų. Taigi už tą patį veiksmą pareiškėja nubausta du kartus, o išsamaus kvalifikacinio vertinimo atestacinė komisija neatliko.

Pažymi, kad pareiškėja yra padariusi vienkartinį nusižengimą, kuris nesukėlė visuomenei ar konkretiems asmenims jokių neigiamų pasekmių, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienkartinis pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes visuomenei ar pažeidė viešąjį interesą, ar kad dėl šio įvykio Pareiškėja neteko kvalifikacijos. Pažymi, kad jau paskyrus Notarų garbės teismo sprendimu griežčiausią nuobaudą – profesinės veiklos sustabdymą 3 mėnesių laikotarpiui, kiti viešojo administravimo institucijų sprendimai privalėjo būti priimti objektyviai ir proporcingai įvertinus susidariusią situaciją bei įžvelgus visas aplinkybes, kurios susidarė šioje situacijoje. Nurodo, kad vienkartinis įvykis negali sudaryti pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nekompetentinga atlikti notaro pareigas, todėl pareiškėjai turėjo būti leista iki ginčo dėl atestacinės komisijos sprendimo priėmimo išsprendimo vykdyti notaro pareigas, o atsakovė turėjo imtis priemonių dėl Notarų atestavimo nuostatų papildymo objektyviais vertinimo kriterijais.

Teigia, kad draudimas dirbti darbą laikytinas didele ir neatitaisoma žala, nes sprendimo priėmimo pareiškėjos naudai atveju, padėtis faktiškai nebus atitaisyta – pareiškėja atgaline data negali pradėti dirbti. Kompensacijų dėl neteisėtų sprendimų mokėjimas perkeliamas visuomenės naštai ir tai yra nepateisinama, o pareiškėjai leidus dirbti, tokios žalos būtų išvengta.

Pareiškėja teismui nurodė, kad nedarbas asmeniškai jai daro didelę žalą, kurią atitaisyti būtų sunku. Pareiškėja, netekusi darbo pajamų, netenka galimybės išlaikyti šeimą ir dėl to žala daroma ne tik jai asmeniškai, tačiau ir jos vaikams. Pareiškėja netenka pajamų mokėti biuro patalpų išlaikymo mokesčius, verčiama iš darbo atleisti biuro personalą. Taip pat pareiškėja yra paėmusi paskolą notaro biuro patalpoms įsigyti ir kas mėnuo turi mokėti paskolos grąžinimą ir palūkanas, kitu atveju bankas didina įmokas bei nutraukia paskolos sutartį, tai pareiškėjai sukelia didelius nuostolius ir sudaro sąlygas fizinio asmens bankrotui, kas yra tikrai neatitaisoma žala. Visi šie argumentai teismo nebuvo įvertinti.

Nurodo, kad teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos

Pareiškėja nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jos prašyme nurodytos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Didžioji kolegija) byloje Komisija prieš Lenkiją, C-619/18 R (byloje dėl teisėjų atleidimo iš pareigų) 2018 m. gruodžio 17d. nutarties, taikytinos teisinių santykių laikinam sureguliavimui. Nurodo, kad notaras taip pat yra valstybės įgaliotas asmuo, kurio pareigos yra svarbios, ir uždraudimas vykdyti pareigas bylos nagrinėjimo metu, teigiamo sprendimo atveju bylos nagrinėjimo laikotarpis neabejotinai ne tik pažeidžia notaro teises, tačiau ir nepagrįstai menkina notaro institucijos įvaizdį.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi neaktualia, t. y. kitokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka.

Nurodo, kad teisingumo ministras, remdamasis Notarų atestacinės komisijos nutarimu, priima sprendimą stabdyti notarės įgaliojimus, t. y., vadovaujasi Notariato įstatymo 221 straipsnio nuostata, kad notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų. Teisingumo ministrui teisės aktai nesuteikia teisės vertinti Notarų atestacinės komisijos nutarimo, jį gali vertinti tik teismas. Pažymi, kad Notariato įstatymo 221 straipsnio nuostata siekiama interesų pusiausvyros tarp viešo ir privataus notaro intereso.

Teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėja byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų.

Nurodo, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme. Visuomenės (viešasis) interesas yra tas, kad notaro funkcijas atliktų asmenys, atitinkantys Notariato įstatymo keliamus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ne tik į pareiškėjos, bet ir į viešąjį interesą.

Nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 straipsnis), tuo tarpu pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekia ir materialinio teisinio pobūdžio pasekmių, nes reikalauja įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nesudaryti kliūčių pareiškėjai tęsti notaro darbą visą administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpį. Pareiškėja reikalauja nesuvaržyti jos teisės – verstis notaro praktika, o toks reikalavimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai šios kategorijos bylose.

Pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl žalos (netekus pajamų sunku išlaikyti šeimą, biurą, darbuotojus, mokėti paskolą ir kt.) nėra pagrįstos jokiais įrodymais, o yra tik deklaratyviai nurodytos galimos neigiamos pasekmės. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos B. G. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjai praradus darbo pajamas, bus padaryta didelė finansinė žala ne tik pareiškėjai, bet ir jos šeimai, taip pat taps neįmanoma išlaikyti notaro biurą, kadangi, negalint verstis notaro veikla ir netekus šios veiklos pajamų, pareiškėja negalės išmokėti banko paskolos, skirtos biuro patalpoms įsigyti, taip pat negalės išlaikyti biuro darbuotojų, o tai sąlygotų didelius finansinius nuostolius bei vestų prie fizinio asmens bankroto.

Teisėjų kolegija pastebi, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Notaro darbo vieta yra notaro biuras. (Notariato įstatymo 6 straipsnis). Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimą, atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą (Notariato įstatymo 20 straipsnis). Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems atlyginimą, įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis (Notariato įstatymo 21 straipsnis).

Kaip matyti iš paminėto teisinio reglamentavimo, notaras gauna pajamas iš valstybės jam suteiktų funkcijų vykdymo, taip pat paslaugų, kurias jis gali teikti pagal įstatymus, teikimo, ir iš šių pajamų notaras išlaiko notaro biurą, samdo darbuotojus, kad galėtų užtikrinti kokybiškų notaro paslaugų tekimą.

Pažymėtina, kad sustabdžius notaro įgaliojimus, notaras ne tik netenka pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti (kaip nagrinėjamu atveju), bet ir įkurtam notaro biurui, bei jame dirbantiems darbuotojams išlaikyti. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad jos notaro biuro patalpos įsigytos iš banko skolintomis lėšomis, už kurias kiekvieną mėnesį reikia mokėti palūkanas. Pareiškėjos notaro biure dirba darbuotojai, kurių išlaikymas, praradus pajamas, taptų neįmanomas, todėl, teismui patenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėjai tektų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą, ji galimai jau būtų praradusi biuro patalpas, biuro darbuotojus, bei klientų pasitikėjimą. Taigi, nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, kad nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėja prarastų galimybę toliau verstis notaro praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-248-687/2007; Nr. AS-575-688/2007).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamus teisės aktus ir byloje esančius duomenis, pažymi, kad nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo šie administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes – didelę žalą, kurios pašalinimas priėmus pareiškėjai palankų sprendimą gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Šiuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjai padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą nutarties dalį panaikina ir pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo tenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos B. G. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo, panaikinti.

Pareiškėjos B. G. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių patenkinti ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 įsakymo Nr. 9P-11 ir 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1R-303 galiojimą, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nesudaryti kliūčių B. G. tęsti notaro darbą visą administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                          Artūras Drigotas

                Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė