Civilinė byla Nr. 2-310/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2011 m. kovo 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Moduva“ ir D. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, civilinėje byloje Nr. 2-7613-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moduva ir Ko“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Moduva“, D. B. , M. J. dėl nuostolių priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Moduva ir Ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Moduva“, D. B. ir M. J. ir prašė: 1) iš atsakovo D. B. priteisti 213 560,12 Lt nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų vadovo veiksmų, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovų D. B. , M. J. ir UAB „Moduva“ 177 789,14 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 4110-0908-0175 ir Nr. 4110-0908-1750, esančių SB „Avietynas“, Vilniaus m. sav., perleidimo sandorius ir UAB „Moduva“ akcijų perleidimo sandorį negaliojančiais ir taikyti restituciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir reikalavimo dalies dėl     213 560,12 Lt nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų vadovo veiksmų, priteisimo iš atsakovo D. B. , užtikrinimui areštuoti atsakovo D. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakakus - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o nesant ar nepakakus pinigų - areštuoti kitą atsakovo turimą turtą ir turtines teises, teigdamas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Reikalavimo dalies dėl 177 789,14 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, priteisimo iš atsakovų D. B. , M. J. ir UAB „Moduva“, užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų M. J. ir UAB „Moduva“ nekilnojamąjį turtą, o jo nepakakus, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, paliekant teisę atsakovams daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, o nepakakus piniginių lėšų - areštuoti kitą atsakovų turimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Reikalavimo dalies, kuria prašoma pripažinti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 4110-0908-0175 ir 4110-0908-1750, esančių SB „Avietynas“, Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausančių J. B. , perleidimo sandorius ir UAB „Moduva“ akcijų, kurios šiuo metu priklauso atsakovui M. J. , perleidimo sandorį negaliojančiais ir taikyti restituciją, užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešuose registruose dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą (žemės sklypus ir akcijas) perleidimo draudimo.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė: 1) areštuoti atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 213 560,12 Lt sumą; 2) areštuoti atsakovams M. J. ir UAB „Moduva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 177 789,14 Lt sumą; 3) padaryti įrašus viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4110-0908-0175 ir 4110-0908-1750, esančius SB „Avietynas“, Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausančius J. B. ir UAB „Moduva“ akcijas, kurios nuosavybės teise priklauso M. J. .

Prašymą dėl arešto taikymo atsakovų D. B. , M. J. ir UAB „Moduva“ nuosavybės teise priklausančiam turtui teismas tenkino, pripažinęs, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, o prašymą dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo taikymo tenkino, nustatęs, kad pareikštu ieškiniu yra reiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Tesimas padarė išvadą, kad siekiant užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Atsakovas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nutartis yra nepagrįsta, pažeidžia teisingumo, proporcingumo principus. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas gali imtis atitinkamų veiksmų, kurie gali pasunkinti priimto teismo sprendimo įgyvendinimą (CPK 178 str.). Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos be pagrindo ir turi būti naikinamos.

2. Atsakovas iš esmės nesutinka su ieškovo pateiktame ieškinyje nurodytais reikalavimais bei faktiniais ir teisiniais argumentais ir teigia, kad pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie būtų prima facie patvirtinti ir pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys bus patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2- 191/2009).

3. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes reiškia nepagrįstus reikalavimus, juos dirbtinai dvigubai padidindamas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo D. B. 213 560,12 Lt žalos, kuri pasireiškė tuo, jog UAB „Moduva“ nupirko iš UAB „Moduva ir ko“ prekes su mažu antkainiu, t.y. UAB „Moduva ir ko“ gavo mažesnes pajamas. Ieškovas taip pat prašo priteisti 157 474 Lt nuostolių, kurie pasireiškė UAB „Moduva“ gautu pelnu, t.y. ieškovo reikalavimai yra vienas kitą apimantys, tapatūs (sumos skirias tik dėl skaičiavimų metodikos). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra dvigubai didesnė, nei reali ieškovo reikalaujama priteisti suma.

Atsakovas UAB „Moduva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nevertino, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, t.y. nevertino atsakovo finansinės padėties. Teigia, kad UAB „Moduva“ yra finansiškai stabili įmonė, dirbanti pelningai. Įmonės apyvarta per laikotarpį nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2010 m. birželio 17 d. buvo                    2 915 052 Lt, 2009 m. pelnas siekė 166 474 Lt. Šie faktai patvirtina, kad nėra jokios rizikos, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė bei galimai ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas nebus įvykdytas. UAB „Moduva“ turimas turtas sudarė 1 547 106 Lt. t.y. devynis kartus daugiau nei ieškovo pareikšti reikalavimai. Pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. duomenimis UAB „Moduva“ pelnas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. sudaro 67 682 Lt, apyvarta – 1 487 851 Lt, ilgalaikio turto yra už 42 802 Lt, o trumpalaikio už  1 794 695 Lt.

2. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo vykdymas pasunkės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad yra reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams įgyvendinti, taip pat kad atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nenurodė konkrečių bylos duomenų ir įrodymų, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, išskyrus abstrakčią, nepagrįstą ir prieštaraujančią bylos duomenims prielaidą, kad pareikšto ieškinio suma laikytina didele.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių pagalba ieškovas siekia pakenkti UAB „Moduva“, kuri vykdo tęstinę veiklą, vysto projektus, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalės visapusiškai efektyviai šią veiklą vykdyti. Taikytas turto arešto eiliškumas riboja įmonės veiklą – prekybą prekių atsargomis, t.y. santechnikos ir kita įranga. Dėl faktinės UAB „Moduva“ veiklos ribojimo atsakovas negauna planuojamo pelno, stringa užsakymų vykdymas, užsakovai, klientai ir partneriai atsisako bendradarbiauti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojama atsakovo veikla, galimybės gauti kuo didesnį pelną, kas ir sudaro sąlygas grėsmei, jog, nepagrįstai apribojus atsakovo veiklą, ji nebus pelninga, o galimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės. Teigia, kad teismas turėtų leisti disponuoti UAB „Moduva“ turtu su sąlyga, kad turto pardavimai vyks pelningai, t.y. pardavimo kaina bus didesnė už įsigijimo, kas atitiktų ekonomiškumo principą.

4. Teismas areštavo ir UAB „Moduva“ pinigines lėšas, tačiau neleido iš areštuotų lėšų vykdyti prievoles valstybei (mokėti mokesčius VMI, VSDFV ir kt.), mokėti atlyginimus darbuotojams, vykdyti prekių įsigijimą, t.y. taip pat ribojama UAB „Moduva“ teisė vykdyti veiklą bei gauti pelną.

Atsiliepimu į atsakovo D. B. atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad ieškovas po to, kai buvo atšauktas iš UAB „Moduva ir Ko“ vadovo pareigų, perleido jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus buvusiai sutuoktinei. Be to, atsakovas 2010 m. birželio mėnesį perleido visas turimas UAB „Moduva“ akcijas susijusiam asmeniui atsakovui M. J. . Atsakovas šiais sandoriais sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas teismo sprendimo įvykdymas. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas imsis veiksmų apsunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Teigia, kad teismas laikinąsias apsaugos priemonės parinko nepažeisdamas ekonomiškumo principo. Teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, vien jau dėl didelės reikalavimo sumos turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis nereiškia piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Moduva“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Moduva ir Ko“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad atsakovo pateikti duomenys apie turimą turtą bei įsipareigojimus nėra išsamūs, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turimo turto įkeitimą, areštus ir kt. Teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovo skolos tiekėjams 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo            1 381 276 Lt, kad įmonės finansiniai rodikliai blogėja pelnas mažėja, nes beveik per devynis šių metų mėnesius atsakovas nurodo uždirbsiantis tik 67 682 Lt pelno. Itin gera įmonės finansinė padėtis praėjusiais laikotarpiais dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad ši bendrovė nebebus pajėgi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Pasak ieškovo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos pareikštiems reikalavimams ir neriboja atsakovo ūkinės-komercinės veiklos. Atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomuosius mokesčius į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus. Teismas laikinąsias apsaugos priemonės parinko, nepažeisdamas ekonomiškumo principo, nesuvaržė atsakovo teisių daugiau nei būtina tiksliai pasiekti. Atsakovas, pateikdamas antstoliui prekių sąrašus, pats, atsižvelgdamas į užsakovų, klientų poreikius, turėjo galimybę įvertinti, kurioms prekėms taikyti laikinąsias apsaugos priemones (paklausioms ar nepaklausioms). Atsakovas nurodo, kad užsakovai, tiekėjai ir partneriai atsisako bendradarbiavimo, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad šiuo metu banko sąskaitose esančios lėšos nėra areštuotos.

 

Atskirieji skundai atmestini.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nustatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti ir remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

 

Dėl atsakovo D. B. atskirojo skundo

 

Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (t. 2, b.l. 10-12) dalyko – prašymo iš atsakovo D. B. priteisti 213 560,12 Lt sumą – atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė ir kad jis galės įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu, t.y. dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tapatumo, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pasisako, išsprendęs bylą iš esmės.

 

Dėl atsakovo UAB „Moduva“ atskirojo skundo

 

Atsakovas UAB „Moduva“ atskirajame skunde teigia, kad teismas nevertino, ar ieškinio suma jam yra didelė, nurodo. Teigia, UAB „Moduva“ yra finansiškai stabili įmonė, dirbanti pelningai. Tačiau su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Kaip matyti iš 2010 m. rugsėjo 15 d. iš UAB „Moduva“ pateikto išrašo iš šios įmonės finansinės atskaitomybės (b.l. 56), 2010 m. rugsėjo 15 d. įmonė turėjo 42 802 Lt vertės ilgalaikio turto ir 1 794 695 Lt vertės trumpalaikio turto, kurio didžiąją dalį sudarė pirkėjų įsiskolinimai         (1 113 421 Lt) ir atsargos  (585 171 Lt). Tačiau įmonė turėjo pakankamai didelės apimties įsipareigojimų: skolos tiekėjams sudarė net 1 381 276, finansinės skolos – 73 131 Lt ir kt. Taigi, įvertinus atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykį, negalima daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir kad nėra pagrindo ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Pasak atsakovo, taikytas turto arešto eiliškumas riboja įmonės veiklą – prekybą prekių atsargomis.

Byloje pateikti duomenys įrodo, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį, antstolis areštavo atsakovui priklausančias 25 000 Lt vertės transporto priemones (2010 m. rugsėjo 30 d. turto aprašas, t. 2, b.l. 77) ir 152 882 Lt vertės 415 vienetų kilnojamųjų daiktų (2010 m. spalio 22 d. turto aprašas, t. 1, b.l. 65-75). Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. išrašo iš UAB „Moduva“ finansinės atskaitomybės duomenis atsakovas turėjo 585 171 Lt vertės atsargų, o antstolis areštavo tik nedidelę dalį atsakovo atsargų (152 885 Lt vertės), kad UAB „Moduva“ piniginės lėšos skundžiamos nutarties pagrindu nebuvo areštuotos, kad atsakovas turi teisę pasiūlyti antstoliui areštuoti kitą jam priklausantį turtą ar prašyti teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str.), nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo veikla yra apribota ar sustabdyta.

Apeliantas UAB „Moduva“ atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas areštavo jo pinigines lėšas, tačiau neleido iš areštuotų lėšų vykdyti prievoles valstybei, mokėti atlyginimus darbuotojams, vykdyti prekių įsigijimą. Tačiau šis apelianto argumentas prieštarauja bylos duomenims: kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties rezoliucinės dalies (b.l.32), pirmosios instancijos teismas, nutardamas areštuoti atsakovo UAB „Moduva“ pinigines lėšas (tuo atveju, jeigu areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebūtų ar jo nepakaktų pareikštojo ieškinio užtikrinimui), leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                                     Alė Bukavinienė

 

Kazys Kailiūnas

 

Donatas Šernas