Baudžiamoji byla Nr. 1-976-111/2012

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-05078-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorei A. S., prokurorui B. L.,

gynėjui advokatui F. V.,

nukentėjusiesiems E. L., V. L.,

liudytojams D. L., D. K., A. G.,

kaltinamajam J. T.,

vertėjams E. V., H. Ž., E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romas, turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, reg. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. padarymu,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis J. T. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. L. ir E. L. sveikatą, o būtent:

jis, 2011-11-22, apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.59 promilių girtumo laipsnis), sakė E. L., kad jį išveš į mišką, kad turi daug čigonų draugų, kurie išveš E. L. į mišką, dėl ko E. L. labai išsigando, tai suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tą pačią dieną, apie 21.30 val., pasibeldė į minėto buto duris, o kai D. L. jas atidarė, ranka ir koja pravėrė duris ir įėjo į vidų, ištraukė iš savo striukės kišenės virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje grasino E. L., kad jį papjaus ir išveš į mišką, mojavo peiliu ir imitavo, kad juo duria E. L., V. L. užstojus E. L., jis, būdamas maždaug 1 metro atstumu ir laikydamas ištiestoje rankoje peilį, ėjo link V. L., o pastarajam pasakius, kad iškvies policiją, paslėpė peilį į kišenę, sakė, kad už jį atkeršys jo draugai, tokiais veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. L. ir E. L. sveikatą.

Šiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis J. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusieji gyvena septintame, o jis šeštame aukšte. Vakarais ir naktimis jie geria, triukšmauja, net šviestuvas ant lubų siūbuoja. Kaltinamojo teigimu, tą dieną E. buvo pas jį bute, jie norėjo išgerti, kad jie daugiau netriukšmautų. Jam išėjus į savo butą, ir vėl prasidėjo triukšmas, nors kaltinamasis buvo sutaręs, kad jie daugiau netriukšmaus. Kai E. išėjo, kaltinamasis liko bute su D. K.. Vėl prasidėjo triukšmas, jie nuėjo kartu į 7 aukštą siekiant pakalbėti, kad jie daugiau netriukšmautų. Pasikalbėjus su jais, jie davė žodį, kad netriukšmaus, o kaltinamasis su sugyventine grįžo namo. Praėjus tam tikram laikui, jie pradėjo dar labiau triukšmauti, jų ten jau buvo ne dviese, o daugiau. J. T. nurodė, kad eidamas pas juos, nepagalvojęs paėmė peilį iš virtuvės, jo ilgis apie 20 cm su rankena. Jo teigimu, jis paėmė minėtą peilį norint apsiginti, nes girdėjo, kad jų daug. Nuėjus pas juos, jie jam atidarė duris, buvo jau kitas, V.. Kaltinamasis pasakė, kad jie vėl triukšmauja, jie liepė jam šiek tiek palaukti, uždarė duris ir jo neišleido. Kaltinamasis ištraukė peilį ir pasakė, kad jis namo vis tiek išeis, tačiau niekam negrasino. Jis ramiai laukė kol atvažiuos policija. Kol laukė policijos, jis nukentėjusiesiems siūlė kartu išgerti, peilį buvo ištraukęs tik vieną kartą, visą laiką jis buvo jo kišenėje. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Teigė prieš tai gėręs gal dvi dienas, tačiau tuo metu girtas nebuvo.

Kaltinamojo parodymai iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nukentėjusysis E. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su broliu pusę devynių grįžo namo, buvo blaivi, nespėjo nei persirengti ir po poros minučių į duris skambutis. Jam atidarius duris, įėjo kaimynas ir iš karto jiems grasino, jis buvo išgėręs. Jis sakė, kad išveš juos į mišką, turintis daug draugų ir juos pagaus bei išveš. Teigė, jog pirmą kartą duris atidarė jis, o kaimynas užėjo į butą ir pradėjo jiems grasinti, liepė netriukšmauti, nors jie buvo ką tik grįžę. Kaimynas tuo metu rankoje nieko neturėjo. Nukentėjusysis aiškino, kad į butą jie jo nekvietė. Prasidėjo grasinimai, kaltinamasis sakė, kad jie baigtų triukšmauti, kad juos reikia išvežti į mišką. Nukentėjusysis jam liepė išsiblaivyti. Vėliau užėjo jo sugyventinė ir jį išsivedė. E. L. išsigando ir paskambino dėdei, kad atvažiuotų. Nukentėjusiojo teigimu, apie pusę vienuolikos kaimynas J. T. užėjo antrą kartą ir jau rankoje laikė peilį, tą kartą duris atidarė brolis D., prieš atidarydamas duris brolis nematė kas atėjo. Jis pastūmė brolį, duris ir įėjo į butą. E. L. buvo kambaryje, kai brolis atidarė duris, vėliau jis atsistojo ir matė, kaip J. T. šoko su peiliu, sakė, kad papjaus, mosavo juo į šonus. Kai atėjo pirmą kartą, jis rankoje peilio neturėjo, tik pagrasino, o antrą kartą jau atėjo su peiliu. Jis prie durų stovėjo jau su peiliu, tik tada, kai jie iškvietė policiją, jis peilį paslėpė striukėje. Nukentėjusysis aiškino, kad kai kaltinamasis grasino su peiliu, bute buvo jis, kaltinamasis, brolis ir dėdė. Kai J. T. pamatė vyresnį žmogų, gal išsigando, nes kol nematė dėdės, tol jis su peiliu mosavosi, o kai atsistojo dėdė, jis pradėjo su jais tartis, paslėpė peilį į kišenę. Jie uždarė duris ir iškvietė policiją, jis siūlė tartis gražiuoju ir prašė, kad jį paleistų.

Nukentėjusiojo E. L. parodymai iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nukentėjusysis V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atvežė E. ir D. namo, nes jie jam padėjo perkrauti daiktus sklype, išleido juos lauke ir nuvažiavo namo. Maždaug po pusvalandžio jam paskambino, pasakė, kad atėjo kaimynas ir grasina. V. L. užvažiavo pas juos, jie kalbėjo bei žiūrėjo televizorių. Gal 10-15 min., gal pusvalandžio bėgyje, vėl skambutis ar beldimas į duris. Nukentėjusysis pasakė D., kad nueitų pažiūrėti, jis, pažiūrėjęs pro akutę, pasakė, kad atėjo čigonas. E. atsistojo prie durų, jis prie jo šono, o D. atidarė duris. V. L. paklausius ko jis lenda prie vaikų, J. T. iš karto puolė ant jo su peiliu, atstatęs ranką į priekį, bei klausė ką nukentėjusysis ten veikia. Kaltinamasis žingsnis po žingsnio ėjo jų link, E. traukėsi už jo, jie atbulomis ėjo į kambarį. Kambaryje prie staliuko buvo taburetė, V. L. nustūmė tą taburetę su koja ant jo. Kaltinamasis atsitraukė nugara į virtuvę, nukentėjusysis pasisuko link išėjimo, jis kišenėje rankoje laikė peilį, bandė eiti link jo, bet V. L. jį vieną kartą nustūmė į spintą ir pasakė, kad jis niekur neis, lauks, kol atvažiuos policija bei ją iškvietė policijos pareigūnus. Kai kaltinamasis atsistojo prie virtuvės, V. L. su koja spyrė duris ir jos užsitrenkė. Kol jie laukė policijos, kaltinamasis bandė tartis. Kai atvažiavo policija, užėjo pareigūnai, nusivedė kaltinamąjį į koridorių ir ištraukė peilį iš kišenės. Nukentėjusysis teigė tarnavęs VRM ir yra apmokytas apsiginti. Jis su kaltinamuoju taikiai nekalbėjo, buvo realus pavojus, nes jis per visą koridorių ėjo atstatęs peilį prieš juos.

Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie dirbo pas dėdę sklype, grįžo namo, kelių minučių bėgyje atėjo kaimynas J. T.. Jo brolis E. atidarė duris, jis buvo kitame kambaryje. Kaltinamasis sakė, kad jie triukšmauja, kai tik grįžta namo, visada triukšmauja, įsiveržė į namus ir pradėjo jiems grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad susidoros su jais, išveš į mišką. Teigė, kad jokio triukšmo pas juos nebuvo, nes jie grįžo po darbų, jokia muzika negrojo. Liudytojo teigimu, J. T. pagrasino ir išėjo. Po kelių minučių brolis paskambino dėdei V.. Jis atvažiavo gal po valandos laiko, jie sėdėjo, kalbėjo ir pasigirdo beldimas į duris. Jis pažiūrėjo pro akutę, pamatė kaimyną, atidarė duris. Jis greitai atsidūrė virtuvėje, stovėjo dėdė su broliu, kaimynas turėjo rankoje peilį, pradėjo grasinti, viskas vyko labai greitai. Liudytojas teigė, kad jį patraukė dėdė V., jeigu jis nebūtų jo patraukęs, jis būtų sužalotas. Būdamas virtuvėje girdėjo, kad kaimynas pasakojo, kad jie triukšmauja, vėliau jis su dėde norėjo tartis, kad jie jį paleistų, visas pokalbis buvęs neramus. D. L. teigė, kad policiją iškvietė dėdė. Kai atvažiavo policija, J. T. peilį buvo paslėpęs vidinėje kišenėje. Peilis buvo virtuvinis. Nurodė, kad kaltinamasis jam su peiliu negrasino, tik broliui. Taip pat paaiškino, kad butas, kuriame įvyko minėtas įvykis, buvo nuomojamas, kuriame jie gyveno dviese su broliu. Teigė, jog kaimynai dėl triukšmo jokių pretenzijų nereiškė ir policijos jiems niekas nekvietė. Taip pat teigė, kad palaikė gerus santykius su buto savininke, ji pretenzijų neturėjo. Minėto įvykio dieną aiškino netriukšmavę. Dar nurodė, kad girdėjo kaip kaimynas, atėjęs pirmą kartą, grasino, jis buvo girtas.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė. Teigė įvykio dieną, apie 20.30 val., ji, su sugyventiniu J. T., nuėjo paprašyti, kad kaimynai, esantys virš jų buto, apsiramintų. Jie paprašė jų, kad daugiau netriukšmautų. Kaimynai pažadėjo nusiraminti. Daugiau liudytoja į kaimynų butą teigė neėjusi. Pas juos dar kartą nuėjo J. T. ir jie jo neišleido. Teigė, kad minėti kaimynai pastoviai triukšmavo, tris kartus buvo iškviesta policija, tačiau negalėjo pateikti apie tai liudijančios pažymos, nes policija jai jos neišdavė. Liudytoja teigė nežinanti kada jie išsikraustė iš to buto, nes kai grįžo iš Vokietijos, jų jau nebuvo. Teigė, jog jie padarė labai didelį nuostolį buto šeimininkei. Tame bute jie gyveno apie pusę metų ir pastoviai buvo triukšmaujama.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 6 aukšte. Atpažino kaltinamąjį bei jo draugę, nukentėjusiųjų teigė nepažįstanti. Negalėjo paaiškinti kas vyko lapkričio 22 d., tik patvirtino mačiusi, jog nukentėjusiųjų bute degė šviesos ir grojo muzika. Iš kaimynės sužinojusi, kad minėtame bute gyvena nuomininkai vaikinai, kurie dažnai švenčia. Teigė, kad jų name dažnai būna daug triukšmo, nes daug jaunų nuomininkų, jaunimas linksminasi.

Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos apklausos, išskyrus pirmąją nukentėjusiojo apklausą, buvo surašytos jos, ji viską surašė, ką savanoriškai sakė liudytojai, nukentėję. Asmenys patys pasakojo aplinkybes, o po to, jeigu jai reikėjo, ji užduodavo klausimus. Teigė prisimenanti liudytojo D. L. apklausą, jis ilgai negalėjo atvykti į apklausą. Kai atvyko, jaunuolis jautėsi išsigandęs, bijojo įtariamojo, nes jis gyvena kaimynystėje, visus parodymus jis davė, o ji viską surašė iš jo žodžių. Ir vienas ir kitas jaunuolis bijojo įtariamojo, nes jis gyveno kaimynystėje, vienas iš jų buvo sumuštas, ir jų manymu, tai padarė įtariamojo pažįstami. Liudytoja nurodė, kad parodymai nebuvo derinami su kitų parodymais, ji užrašinėjusi viską, kas buvo sakoma, o kur reikėjo papildomos informacijos, užduodavo tam tikrus klausimus, kad gauti reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamojo J. T. kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-11-22 apie 22.30 val., policijos pareigūnai atvyko pagal gautą iškvietimą. Pranešime užfiksuota V. L. paaiškinimas, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas J. T., kuris grasino su jais susidoroti panaudojęs peilį. Nuo sulaikyto sklido alkoholio kvapas. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas peilis, kuris buvo rastas pas J. T. kišenėje (b.l. 6).

Alkotesterio rodmenimis J. T., 2011-11-22 23:20 val., nustatytas 1.59 promilių girtumas (b.l. 20).

Kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2011-11-22, apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.59 promilių girtumo laipsnis), sakė E. L., kad jį išveš į mišką, kad turi daug čigonų draugų, kurie išveš E. L. į mišką, dėl ko E. L. labai išsigando, tai suprato kaip grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą bei paskambino savo dėdei V. L., kad šis atvažiuotų. Kaltinamojo sugyventinė D. K. jį išvedė iš minėto buto.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis tą pačią dieną, apie 21.30 val., pasibeldė į minėto buto duris, o kai D. L. jas atidarė, ranka ir koja pravėrė duris ir įėjo į vidų, ištraukė iš savo striukės kišenės virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje grasino E. L., kad jį papjaus ir išveš į mišką, mojavo peiliu ir imitavo, kad juo duria E. L., V. L. užstojus E. L., jis, būdamas maždaug 1 metro atstumu ir laikydamas ištiestoje rankoje peilį, ėjo link V. L., o pastarajam pasakius, kad iškvies policiją, paslėpė peilį į kišenę, sakė, kad už jį atkeršys jo draugai, tokiais veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. L. ir E. L. sveikatą. Nukentėjusieji sugebėjo uždaryti kaltinamąjį virtuvėje bei iškvietė policijos pareigūnus.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad inkriminuojamą nusikaltimą padarė J. T.. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K–639/2010).

Byloje nustatyta, kad J. T. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. L. ir E. L. sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes J. T. mojavo peiliu ir imitavo, kad juo duria E. L., V. L. ir tik nukentėjusiesiems uždarius kaltinamąjį į virtuvę bei iškvietus policijos pareigūnus, kaltinamasis paslėpė peilį į striukės kišenę.

J. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir naikintina tik nuosprendžiui įsiteisėjus.

           Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. L. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 14). Teisme nukentėjusysis paaiškino, jog prašomą priteisti 1000 Lt sumą jis vertina dėl patirto išgąsčio, po to įvykio gėrė vaistus nuo nervų, kelias naktis negalėjo užmigti, bijojo eiti į lauką.

Spręsdamas šį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš nukentėjusiojo E. L. paaiškinimų teisme matyti, kad jis patyrė išgąstį, po to įvykio gėrė vaistus nuo nervų, kelias naktis negalėjo užmigti, bijojo eiti į lauką, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis jokių sužalojimų minėto įvykio metu nepatyrė, tačiau, atsižvelgiant į jo jauną amžių, toks įvykis galėjo jį dvasiškai sukrėsti bei gali dar pasireikšti ateityje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra bedarbis), į kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos metu, nukentėjusiojo civilinis ieškinis tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam E. L. priteisiant 200 Lt neturtinės žalos.

           J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimas nesunkus, padarytas tiesiogine tyčia, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis ankščiau neteistas, kaltinamasis nedirba, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam geriausiai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas, uždraudimas bendrauti su nukentėjusiaisiais bei įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose.

Kaltinamasis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka nuo 2011-11-22 iki 2011-11-23. Skiriant bausmę, į ją įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – peilis – saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

                                                    n u s p r e n d ž i a :

J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į šios bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2011-11-22 iki 2011-11-23, t.y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str., uždrausti J. T. bendrauti su nukentėjusiaisiais, t.y. E. L. ir V. L. bei įpareigoti J. T. būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbinėmis funkcijomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš J. T. priteisti neturtinės žalos atlyginimą E. L. 200 Lt (du šimtus litų).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme - peilį - saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Jonas Ivanauskas

Nuorašas tikras