Civilinė byla Nr. e2A-37-781/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28013-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ reikalavimai, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl netesybų mažinimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė) taikytas netesybas neteisėtomis bei jas mažinti; pripažinti atsakovės 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2e)2E-3879 atliktą įskaitymą negaliojančiu; priteisti ieškovei iš atsakovės 15 372,44 Eur skolą, 256,07 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2018 m. liepos 10 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-456 „Žvyrkelių, esančių Panevėžio ir Utenos apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“ (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė privalėjo atlikti įvairių valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, vėliau pagal juos atlikti numatytus statybos darbus ir tuo pačiu statybos darbų vykdymo metu atlikti projektų vykdymo priežiūrą. Sutarties 8 punkte yra numatyta, kad ieškovė darbus pradeda įsigaliojus sutarčiai, t. y. nuo 2018 m. liepos 24 d., ir baigia per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 24 d. Pagal Sutarties 10 punktą į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 dieną ir baigiasi kitų metų kovo 15 dieną. Šios technologinės pertraukos metu sustabdomas darbų vykdymas, o pertraukai pasibaigus darbų vykdymas atnaujinamas. Sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad projektavimo darbai turėjo būti pradėti ir baigti per 5 mėnesius: sutartis įsigaliojo 2018 m. liepos 24 d., todėl projektavimo darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. gruodžio 24 d., t. y. technologinės pertraukos metu. Ieškovės vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar projektavimo darbai būtų baigti iki 2018 m. gruodžio 24 d. ar vėliau, statybos darbai negalėjo prasidėti anksčiau nei baigsis technologinė pertrauka, t. y. 2019 m. kovo 15 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė projektą patvirtino praėjus kelioms dienoms po technologinės pertraukos pabaigos, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., todėl galutiniams darbų atlikimo terminams tai įtakos neturėjo, nes visi darbai baigti Sutartyje nustatytu laiku. Darbai buvo atlikti nepažeidus galutinio termino – 2019 m. lapkričio 24 d. Atsakovė nepatyrė nuostolių ar nepatogumų, todėl ieškovės atžvilgiu paskaičiuoti delspinigiai turėtų būti panaikinti. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės paskaičiuota delspinigių suma nuo visos objekto kainos, o ne nuo vėluojančių projektavimo darbų kainos. Atsakovės paskaičiuoti delspinigiai siekia daugiau kaip pusę projektavimo darbų vertės. Ieškovės manymu, delspinigius skaičiuojant nuo projektavimo darbų kainos, kuri yra 28 439,33 Eur., delspinigių dydis turėjo būti tik 383,93 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad projektavimo darbai užsitęsė dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – kitų subjektų veiksmų, užsitęsusių derybų, ekspertizės rangovo darbų neatlikimo laiku. Ieškovė tinkamai atliko visas rūpestingos sutarties šalies pareigas – pastabas taisė kiek galima greičiau, domėjosi, kodėl negaunamas atsakymas iš atitinkamų institucijų, prašė užregistruoti projektą. Aplinkybę, kad egzistavo svarbios nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, patvirtina ir pati atsakovė, 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. (7.2E)2E-3879 nurodžiusi, kad sumažino paskaičiuotų delspinigių dydį, įvertinusi visas nuo ieškovės nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių užtruko techninio darbo projekto tvirtinimas. Tik daugiau kaip po dviejų mėnesių po projekto patvirtinimo atsakovė atsiuntė raštą, kuriame informavo apie priskaičiuotas netesybas ir atliktą įskaitymą, tokiu būdu informuodama apie termino pažeidimą, delspinigių skaičiavimo pradžią. Atsakovė neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti apie skaičiuojamas netesybas, todėl neteisėtai priskaičiavo delspinigius.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ji, remiantis Sutarties 60 punkto nuostata, turėjo teisę ieškovei taikyti delspinigius nuo Sutartyje numatyto termino darbams, nurodytiems Sutarties 1.1 papunktyje, atlikti pabaigos iki faktinės šių darbų pabaigos. Sprendžiant dėl netesybų taikymo, atsakovės manymu, reikšminga yra tai, kad ieškovė – privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, o atsakovė – komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti viešąjį interesą bei tai, jog sutartys su ieškove buvo sudarytos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Atsakovė nesutiko su ieškinio argumentu, kad ji nepatyrė nuostolių ar nepatogumų dėl uždelstų projektavimo darbų atlikimo. Dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei padidėjo administracinė našta, krito veiklos rodikliai, buvo apsunkintos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, sukeltas neigiamas poveikis atsakovės reputacijai, be to itin reikšmingą nuostolių dalį sudarė finansavimo netekimas. Atsakovė nepritarė ieškovės teiginiui, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti apie skaičiuojamas netesybas. Kadangi ieškovė nebaigė projektų parengimo darbų per Sutartyje nustatytą terminą, atsakovė 2019 m. birželio 5 d. raštu informavo ieškovę apie pritaikytus ir išskaičiuotus delspinigius. Taip pat ieškovė informuota, kad delspinigiai bus išskaičiuoti iš 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija 7731/2019 Nr. 68000427) nurodytos mokėtinos sumos.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kelprojektas“ prašė ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ pozicija grindžiama tuo, kad ieškovei tik formaliai vėlavus atlikti projektavimo darbus, tačiau nepažeidžiant galutinio darbų atlikimo termino, atsakovė nepatyrė nuostolių, be to, neužbaigto objekto kainos apibrėžimas nėra pateiktas sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažino iki 383,93 Eur dydžio; pripažino atsakovės 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2e)2E-3879 atliktą įskaitymą iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 14 988,51 Eur skolą, 249,67 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15 238,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 551,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys neginčijo, jog ieškovė 45 dienas vėlavo atlikti projektavimo darbus.
7. Teismo, susipažinusio su Sutarties 60 punktu, vertinimu, byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovei pažeidus projektavimo darbų atlikimo terminus, t. y. savalaikiai neatlikus tarpinio darbų etapo, netesybos skaičiuotinos nuo visos darbų atlikimo kainos. Iš Sutarties turinio teismas nustatė, kad projektavimo darbai ir jų kaina atskirti nuo kitų darbų (5.2. papunktis). Taip pat Sutartis numatė skirtingus darbų atlikimo terminus (Sutarties 8 punktas), t. y. projektavimo darbų atlikimo terminas per 5 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, o statybos darbų – per 8 mėn. nuo projektavimo darbų terminų pabaigos. Be to, projektavimo darbai yra išskirti Sutarties 11 punkte, numatančiame sutarties sustabdymo laikotarpį, kuris projektavimo darbams negalioja. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Sutarties nuostatas, pripažino, jog pažeidus projektavimo darbų terminus, atsakovė įgijo teisę reikalauti netesybų atlyginimo nuo vėluojamos įvykdyti projektavimo darbų kainos, t. y. nuo 28 439,33 Eur, o ne nuo visos darbų atlikimo kainos.
8. Teismo manymu, atsakovė teisingai citavo Sutarties 17 punktą, tačiau jį vertinant Sutarties 60 punkte naudojamos formuluotės – „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“ ir kitų Sutarties sąlygų, išskiriančių projektavimo darbų atlikimo terminus, jų kainas, kontekste, nėra pagrindo pritarti atsakovei, jog esant situacijai, kuomet vėluojama atlikti projektavimo darbus, kurie neturėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui, atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas ne nuo projektavimo darbų, o nuo visos darbų atlikimo kainos.
9. Bylą nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės paskaičiuoti delspinigiai sudaro daugiau nei pusę projektavimo darbų vertės, nors nagrinėjamu atveju vėlavimas neturėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui, t. y. statybos darbai įvykdyti laiku. Todėl Sutarties aiškinimas, jog projektavimo darbų atlikimo termino pažeidimas, tačiau nepažeidus bendro darbų atlikimo termino, sudaro pagrindą skaičiuoti netesybas nuo bendros darbų atlikimo kainos, neatitiktų ne tik Sutarties tikslo (žvyrkelių, esančių Panevėžio ir Utenos apskrityse, kapitalinio remonto darbų atlikimas), bet ir būtų nesuderinamas su sąžiningumo, proporcingumo bei teisingumo principais, taip pat iškreiptų pačią netesybų esmę.
10. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės pozicija, kad vien tai, jog ieškovė savalaikiai atliko statybos darbus, savaime nepaneigia atsakovės teisės reikalauti netesybų už projektavimo darbų savalaikį neatlikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę Sutarties 60 punkto pagrindu skaičiuoti netesybas už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą nuo projektavimo darbų kainos (28 439,33 Eur), kurios sudaro 383,93 Eur (28 439,33 x 0,03 x 45). Sprendimu taip pat pripažinta, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas 14 988,51 Eur (15 372,44 – 383,93), todėl nurodytoje dalyje įskaitymas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustačius, jog atsakovė įskaitymą atliko iš 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija 7731/2019 Nr. 68000427) nurodytos mokėtinos sumos, ir konstatavus, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas 14 988,51 Eur, ši suma pripažintina atsakovės skola ieškovei, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą palūkanų apskaičiavimo pagrindimą (Sutarties 47, 65 punktai), sprendė, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas. Tačiau teismas akcentavo, kad 8 proc. dydžio palūkanos skaičiuotinos ne nuo 15 372,44 Eur sumos, o nuo 14 988,51 Eur, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 249,67 Eur dydžio palūkanos (14988,51 x 8 proc. / 365 x 76 = 249,67).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Atsakovė, remdamasi Sutarties 60 punkto nuostata, turėjo teisę ieškovei taikyti delspinigius nuo sutartyje numatyto termino darbams, nurodytiems Sutarties 1.1 papunktyje, atlikti pabaigos iki faktinės šių darbų pabaigos.
13.2. Sprendžiant dėl netesybų taikymo yra reikšminga tai, kad ieškovė yra privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, su atsakove sudaręs ne vieną viešojo pirkimo sutartį, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovė, sudarydama viešojo pirkimo sutartį, galėjo ir turėjo įvertinti tiek savo techninius pajėgumus, tiek finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu. Atsakovė yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti viešąjį interesą, Sutartį su ieškove sudariusi vykdant viešojo pirkimo procedūras.
13.3. Ieškovė nesilaikė principo vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, nes ji sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė jose nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovė netesybas ieškovei taikė tik įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes; ieškovei pateikus prašymą, atsakovė operatyviai ir geranoriškai sutiko aptarti su ieškove klausimus, susijusius su delspinigių taikymu.
13.4. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas aplinkybę, kad Sutartyje išskirtiems darbų etapams (projektavimo, statybos ir kt.) nustatyta atskira jų vertė ir terminai, nepagrįstai pripažino Sutarties objekto dalumą. Sistemiškai aiškindamas Sutarties nuostatas, teismas nevertino nei tikrųjų sutarties šalių ketinimų, nei Sutarties esmės, tikslo, jų sudarymo aplinkybių.
13.5. Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad projektavimo darbai Sutarties sąlygų prasme tėra Sutarties vykdymo etapas, o ne savarankiškas objektas, nuo kurio kainos Sutarties 60 punkto nustatyta tvarka skaičiuotini delspinigiai. Be to, skundžiamame sprendime nėra pagrindimo, kodėl Sutarties 60 punkto prasme delspinigiai skaičiuotini ne nuo „objekto“, o „etapo“ vertės (kainos).
13.6. Neatsižvelgiant į tai, kad Sutarties 5 punkto nuostatos aiškiai identifikuoja sutarties objektą, Sutarties 17 punkto nuostata ir iš jos kylanti pareiga tinkamai užpildyti darbų grafiką, aplinkybė, jog ieškovė šią pareigą įvykdė be papildomų klausimų ir perkančiosios organizacijos konsultacijų, papildomai ir aiškiai patvirtina, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra aiškiai įvardinti kaip etapai, o ne objektai.
13.7. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro delspinigiai, taikyti projektavimo etape, todėl savalaikis sekančio, ginčo objektu nesančio etapo, savalaikis įvykdymas neturi nei faktinio, nei teisinio ryšio su šalių ginču, kurio ribas apibrėžia ieškinys.
13.8. Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į atsakovės patirtus nuostolius. Dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (neatsižvelgiant į tai, kad vėlesnis sutarties etapas buvo įvykdytas laiku) atsakovė patyrė papildomas išlaidas – atsakovei padidėjo administracinė našta – jos darbuotojai turėjo atlikti neplanines ir veiklą trikdančias užduotis. Be to, atsakovė patyrė kitokių nepatogumų ir suvaržymų: krito veiklos rodikliai, buvo apsunkintos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, sukeltas neigiamas poveikis atsakovės reputacijai. Itin reikšmingą nuostolių dalį sudaro finansavimo netekimas.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, prijungti papildomą įrodymą – 2020 m. balandžio 14 d. pirkimo sutartį Nr. S-301. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo projektavimo darbų vertės.
14.2. Projektavimo darbai yra savarankiškas darbų etapas, todėl gali būti laikomas „objektu“ Sutarties 60 punkto prasme. Kiekvienas Sutartyje numatytas darbų etapas yra vertinamas atskirai, taip pat ir atskirų etapų neįvykdymo pasekmės gali būti nevienodos. Aplinkybę, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo projektavimo darbų kainos patvirtina tai, kad net keliose Sutarties vietose projektavimo darbų etapai yra atskirti nuo statybos rangos darbų.
14.3. Ieškovė laiku užbaigė visus kelio Nr. 3023 darbus ir bendras Sutarties terminas nebuvo pažeistas, todėl atsakovės paskaičiuotų delspinigių suma (15 372,44 Eur) yra neproporcingai didelė ir sudaro beveik pusę kelio Nr. 3023 projektavimo darbų vertės (28 439,33 Eur).
14.4. Atsakovė nepatyrė nuostolių. Visuomenė ieškovės darbo rezultatais pradėjo naudotis net anksčiau, nei buvo planuota. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl patirtų nuostolių nėra pagrįsta įrodymais ir nėra tiesiogiai susijusi su ginčo Sutarties vykdymu.
14.5. Ieškovė neturėjo galimybių derėtis dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ar dydžio pa-keitimo, nes Sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu.
14.6. Atmestini atsakovės teiginiai, kad teismas ginčo Sutartį kvalifikavo mišriąja ir tai neva lėmė dalinį ieškovės civilinės atsakomybės taikymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime šio fakto nėra minėjęs, byloje tai nebuvo analizuojama, šalys bylos nagrinėjimo metu tuo nesirėmė, todėl neaišku, kodėl atsakovė šias aplinkybes nurodo apeliaciniame skunde.
14.7. Aplinkybė, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo pagrindu ir atsakovė buvo perkančioji organizacija, nėra kliūtis netesybų dydžio mažinimui.
14.8. Aplinkybė, kad statybos darbai buvo užbaigti laiku, yra aktuali bylos nagrinėjimui, todėl ieškovė šia aplinkybe rėmėsi byloje. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Bylos nagrinėjimo metu yra vertinamas ne tik sprendimas taikyti netesybas, bet ir pritaikytų netesybų dydis, todėl akivaizdu, kad užbaigti statybos darbai turi pakankamai didelę reikšmę vertinant netesybų dydžio pagrįstumą.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sisteminį – lingvistinį Sutarties nuostatų aiškinimą bei tinkamai pažymėjo, kad remiantis Sutarties 60 punkto nuostata nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovei pažeidus projektavimo darbų atlikimo terminus, t. y. savalaikiai neatlikus tarpinio darbų etapo, netesybos skaičiuotinos nuo visos darbų atlikimo kainos.
15.2. Apeliantui taikius delspinigius nuo bendros projektavimo darbų kainos (be PVM), statybos darbų kainos (be PVM), projektavimo priežiūros darbų kainos (be PVM), tokios netesybos yra neprotingos ir neproporcingos.
15.3. Atsakovė tiek ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuostolių dydį grindžia visiškai deklaratyviais teiginiais apie padidėjusią administracinę naštą, kritusius veiklos rodiklius, apsunkintą galimybę planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, sukeltą neigiamą poveikį atsakovės reputacijai, galimą finansavimo netekimą. Tačiau atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad ji realiai patyrė (o ne galimai patirs) nepatogumus, suvaržymus, kurių finansinė vertė yra ne mažiau kaip 15 372,44 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
17. Sprendžiant dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo pagrindo vertinti ginčo objektu nesančio antrojo Sutarties etapo įvykdymo klausimo, kadangi tuo yra peržengiamos ieškinio ribos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo iškilusi sisteminio Sutarties aiškinimo būtinybė, todėl, aiškindamas Sutartį, pirmosios instancijos teismas ieškinio ribų neperžengė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą teismui pateikė atsakovės ir UAB „Plentprojektas“ 2020 m. balandžio 14 d. sudarytos pirkimo sutarties kopiją, kuri, ieškovės manymu, pagrindžia projektavimo darbų, kaip Sutarties darbų, savarankišką etapą.
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktu rašytiniu dokumentu, konstatuoja, kad jis neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje, kadangi iš ieškovės pateiktos sutarties kopijos matyti, jog ji sudaryta su trečiuoju asmeniu dėl darbų atlikimo, kurie neturi jokio ryšio su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Faktas, kad šią sutartį sudarė atsakovė, nėra pakankamas pagrindas šios sutarties nuostatas taikyti kitoms atsakovės sudarytoms sutartims, konkrečiai – šalių sudarytai Sutarčiai. Esant nurodytam argumentui, teismas atsisako priimti ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus ir juos pridėti prie bylos.
Dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo
21. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl skirtingo Sutarties, kuria ieškovė privalėjo suteikti žvyrkelių, esančių Panevėžio ir Utenos apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros paslaugas, atlikti numatytus statybos darbus, nuostatų aiškinimo.
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, Sutarties turiniu, nustatė, kad visi statybos darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2019 m. lapkričio 24 d. (Sutarties 8 punktas). Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas pasirašytas 2019 m. lapkričio 22 d. Šalys sutiko dėl visų statybos darbų įvykdymo laiku, taip pat pripažino, jog ieškovė 98 dienas vėlavo atlikti darbų projektavimo darbus, numatytus Sutarties 5.2.1. papunktyje. Kadangi ieškovė vėlavo atlikti darbų projektavimo darbus, atsakovė, neatsižvelgdama į visų statybos darbų atlikimą laiku aplinkybę, vadovaudamasi Sutarties 60 punktu, apskaičiavo ieškovei delspinigius už 45 dienas nuo visos darbų atlikimo kainos.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, siekė pripažinti neteisėtomis atsakovės atliktas išskaitas. Atsakovė ginčijamus įskaitymus atliko Sutarties pagrindu iš 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija 7731/2019 Nr. 68000427) nurodytos ieškovei mokėtinos sumos atėmusi apskaičiuotus delspinigius už ieškovės pavėluotai atliktus projektavimo darbus. Ieškovė, ginčydama įskaitymo pagrįstumą, rėmėsi argumentu, kad atsakovė, delspinigius apskaičiavusi nuo visos objekto kainos, o ne nuo vėluojančių projektavimo darbų kainos, neteisingai taiko Sutarties 60 punktą, nustatantį netesybų skaičiavimo tvarką. Atsakovės nuomone, Sutarties objektas yra kelių remontas, ir skaidyti šį objektą į dalis pagal atliekamus darbus nėra pagrindo.
24. Sutarties 60 punktas numato šalių susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo, o būtent – rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike numatytų darbų atlikimo terminų, taip pat sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.
25. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kadangi nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta įgyvendinus viešųjų pirkimų procedūrą, aktualu paminėti, kad sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).
26. Šalims nesutariant dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. kaip turi būti skaičiuojamos netesybos pagal Sutarties 60 punktą, būtina atlikti visos Sutarties turinio kompleksinę analizę. Sutarties skirsnyje „Sutarties objektas“ įvardinti ieškovės prisiimti įsipareigojimai, kuriuos sudaro ieškovės pareiga parengti tam tikro kelio ruožo techninius darbo projektus, juos suderinti (Sutarties 1.1. papunktis), atlikti statybos darbus (1.2. papunktis), atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (1.3. papunktis), parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo kadastrinius matavimus ir t. t. (1.4. papunktis), įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą (1.5. papunktis). Šiame skirsnyje pažymėta, kad toliau rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose, sutartyje kartu vadinami Darbais, o rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.5 punkte, sutartyje vadinami su Darbais susijusiomis paslaugomis.
27. Sutarties 4 punkte nurodyta pradinė visos sutarties vertė (1 941 186,48 Eur su PVM), o Sutarties 5 punktas detalizuoja kiekvieno kelio ruožo (Sutarties sumos sudėtinių dalių) kainą, susidedančią iš konkretaus kelio ruožo projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros darbų vertės.
28. Sutarties 8 punktu šalys susitarė dėl darbų ir su jais susijusių paslaugų atlikimo terminų: bendras visų darbų pabaigimo terminas – 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (8 punktas), 8.1., 8.2. papunkčiai detalizuoja darbų, numatytų Sutarties 1.1., 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose atlikimo terminus, o 9 punktas apibrėžia terminą darbams ir paslaugoms, nurodytiems sutarties 1.5 punkte.
29. Sutarties IV skirsnio „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimas ir darbų perdavimas“ 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Sutarties IV skirsnio B, C, D skyriuose aptarti kiekvienam darbų ir paslaugų etapui skirti įpareigojimai.
30. Sutarties 114.2 papunktyje, esančiame XV skirsnyje „Sutarties nutraukimas“ nurodyta, kad užsakovas be išankstinio įspėjimo gali nutraukti Sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu delspinigių dydis pasiekia 5,4 proc. bent vieno iš neužbaigtų objektų kainos.
31. Taigi, susipažinus su Sutarties turiniu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad joje nėra įtvirtinta objekto sąvoka, nuo kurios priklauso Sutarties 60 punkte numatytų delspinigių skaičiavimas. Tačiau anksčiau cituotos Sutarties nuostatos įgalina teigti, kad objektas, Sutarties prasme, yra tam tikras remontuojamas kelio ruožas (nagrinėjamu atveju – valstybinės reikšmės rajoninis kelio Nr. 3023 Ramygala-Jotainiai ruožas), o statybos darbų projektavimas yra sudėtinė darbų, atliekamų tam tikrame objekte, dalis. Šią išvadą patvirtina ir Sutarties 99 punktas, numatantis objekto vizualinę apžiūrą, nustatant papildomai atliktinų darbų būtinybę.
32. Priėjus tokią išvadą, sutiktina su atsakove, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas Sutartyje yra įvardinti kaip etapai, o ne objektai. Ypač, kai tai aiškiai nurodyta aptartame Sutarties 17 punkte, numatančiame projektavimo, statybos darbų etapus pagal objektus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad delspinigius privalu skaičiuoti tik nuo vėluojančių projektavimo darbų vertės (28 439,33 Eur), o ne nuo visos darbų, susijusių su tam tikru kelio ruožu, vertės (1 138 699,02 Eur be PVM).
33. Anksčiau konstatuotos išvados nepaneigia ieškovės teiginys, kad net ir laiku baigus projektavimo darbus, ieškovė negalėjo vykdyti statybos rangos darbų (kitą etapą) anksčiau, nei baigiasi technologinė pertrauka, kas reiškia, jog užsitęsę projektavimo darbai neturėjo įtakos visos Sutarties įvykdymui. Minėta, kad vadovaujantis Sutarties 60 punktu, delspinigių skaičiavimas priklauso nuo neužbaigtų darbų sutartyje numatytu laiku, darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike numatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymo fakto. Šioje byloje nustačius, kad ieškovė vėlavo atlikti projektavimo darbus, ir šalims susitarus dėl delspinigių skaičiavimo už vėlavimą atlikti tam tikrus darbus (etapą), o ne už visų darbų, numatytų Sutartyje, įvykdymą, galutinis Sutarties įvykdymo terminas delspinigių skaičiavimo tvarkai neturi esminės reikšmės.
34. Nagrinėjamos bylos kontekste verta paminėti CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, suteikiantį galimybę asmenims ne tik laisva valia sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų. Šalys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, jei tai neprieštarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sąlygų, jei sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai ar teisės principams. Ieškovė ir atsakovė laisva valia sudarė ginčo Sutartį, kuria susitarė dėl 0,03 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir privalo būti vykdoma.
35. Atmestinas ieškovės argumentas, kad jos pareigą mokėti netesybas nuo visos tam tikro kelio ruožo darbų įvykdymo vertės, tiesiogiai sąlygojo ieškovės negalėjimas derėtis dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, nes Sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuri, vykdydama savo veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl Sutarties sąlyga dėl netesybų skaičiavimo negalėjo būti siurprizinė bei nesuprantama. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad, atsakovei vykdant pirkimo procedūras, sutarties sąlygos, susijusios su netesybų skaičiavimo tvarka, nebuvo aiškios, ar ieškovė neturėjo galimybės su jomis susipažinti. Vadinasi, ieškovei nuo pat Sutarties sudarymo momento turėjo būti aiški delspinigių skaičiavimo tvarka, o pasirašiusi Sutartį, jį su šia tvarka sutiko ir vėliau jai neprieštaravo.
Dėl atsakovės atlikto įskaitymo ir pagrindų mažinti netesybų dydį egzistavimo
36. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 5 d. atsakovės rašto Nr. (7.2E)2E-3879, atsakovė 15 372,44 Eur (1 138 699,02 Eur be PVM x 0,03 proc. x 45 kalendorinės dienos = 15 372,44 Eur) įskaitymą atliko iš 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija 7731/2019 Nr. 68000427) nurodytos mokėtinos sumos (309 874,47 Eur).
37. Teisėjų kolegijai pripažinus pirmosios instancijos teismo išvados dėl netesybų skaičiavimo tvarkos neteisingumą, privalu įvertinti ieškovės argumentus, kuriais siekiama paneigti pareigos mokėti delspinigius, egzistavimą. Vienas iš pagrindų, ieškovės manymu, atleidžiančių ją nuo prievolės atlyginti netesybas, yra atsakovės veiksmai, sąlygojantys projektavimo darbų parengimo vėlavimą.
38. CK 6.265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.
39. Vadovaujantis Sutarties 8.1. papunkčio nuostatomis, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 Ramygala-Jotainiai ruožo nuo 0,037 iki 5,012 km kapitalinio remonto techninis darbo projektas turėjo būti parengtas ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 24 d. 2019 m. birželio 5 d. rašte, adresuotame ieškovei, atsakovė nurodė, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 Ramygala–Jotainiai ruožo nuo 0,037 iki 5,012 km kapitalinio remonto techninis darbo projektas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 1 d., t. y. vėlavo 98 kalendorines dienas, tačiau atsakovė, įvertinusi visas nuo ieškovės nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių užtruko techninio darbo projekto tvirtinimas, informavo, jog ji taiko delspinigius tik už 45 kalendorines dienas. Pažymėtina, kad ieškovė su atsakovės nurodytu darbų vėlavimo terminu sutiko. 2019 m. birželio 20 d. atsakyme į šį raštą ieškovė tik apeliavo į atsakovės veiksmus, įtakojusius projekto darbų savalaikį atlikimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė aplinkybes, kurios, jos vertinimu, 40 kalendorinių dienų lėmė projektavimo darbų projekto patvirtinimo uždelsimą (atsakovė vėlavo pateikti pastabas, papildomas pastabas, ekspertas pateikė nepagrįstas pastabas, atsakovė delsė tvirtinti projektą). Tačiau akcentuotina, kad atsakovė, skaičiuodama netesybas tik už 45 kalendorines dienas (nors buvo pavėluota projektavimo darbus atlikti 98 dienas), į šias aplinkybes buvo atsižvelgusi. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie aplinkybių, lemiančių delspinigių mažinimą didesne apimtimi, dėl atsakovės kaltės buvimą, ar net visiškai atleidžiančius ieškovę nuo delspinigių sumokėjimo, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovės veiksmų rengiant projektavimo darbus nėra laikomi reikšmingais ir neeliminuoja ieškovės atsakomybės už Sutartyje numatytų terminų praleidimą.
40. Nors teisėjų kolegija nesutiko su ieškove dėl būtinybės mažinti netesybas atsakovės kaltų veiksmų kontekste, tačiau pripažįsta nagrinėjamu atveju egzistuojant kitiems netesybų mažinimo pagrindams, o būtent – dėl apskaičiuotų netesybų neproporcingo dydžio ir ieškovės savo prievolės įvykdymo.
41. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).
42. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai nustato, kad jos yra neprotingai didelės arba kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
43. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
45. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2008).
46. Šioje nutartyje minėta, kad vadovaujantis Sutarties 60 punktu, šalys susitarė dėl 0,03 proc. delspinigių skaičiavimo už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos. Ieškovė apeliuoja į tai, kad šis netesybų dydis yra nepagrįstas ir neprotingai didelis, kadangi atsakovė tinkamai nepagrindė savo patirtų nuostolių dydžio, be to, ieškovė vėlavo atlikti tik projektavimo darbus, tačiau Sutartį įvykdė laiku.
47. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
48. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu nurodyti, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
49. Atsakovė, siekdama įrodyti tikėtinus nuostolius, patirtus dėl projektavimo darbų įvykdymo termino praleidimo, nurodė, kad dėl ieškovės vėlavimo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei padidėjo administracinė našta, krito veiklos rodikliai, buvo apsunkintos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, sukeltas neigiamas poveikis atsakovės reputacijai, ji neteko finansavimo, atsirado netiesioginiai nuostoliai valstybei. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytus motyvus, pripažįsta, kad jie nepagrindžia atsakovės apskaičiuotų 15 372,44 Eur delspinigių pagrįstumo, bei aplinkybės, jog jos tinkamai kompensuoja atsakovės patirtus praradimus.
50. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovės nurodyti argumentai dėl nuostolių patyrimo yra deklaratyvūs, hipotetiniai bei neparemti byloje esančiais duomenimis. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius dėl finansavimo netekimo, administracinės naštos padidėjimo ir pan. Be to, atsakovė nenurodė jokių reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių ar kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl projektavimo darbų įvykdymo termino praleidimo.
51. Išvadą dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių neprotingo dydžio pagrindžia ir atsakovės padarytas Sutarties pažeidimo mastas, padariniai. Minėta, kad šalys Sutartimi sulygo, jog ieškovė atliks valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, vėliau pagal juos vykdys numatytus statybos darbus ir tuo pačiu statybos darbų vykdymo metu atliks projektų vykdymo priežiūrą. Projektavimo darbų kaina dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3023 (ginčo objektas) yra 28 439,33 Eur be PVM (Sutarties 5.2.1. papunktis). Taigi, atsakovės apskaičiuoti delspinigiai pagal Sutartį sudaro beveik pusę kelio Nr. 3023 projektavimo darbų vertės. Byloje neginčytina, kad projektavimo darbai atlikti 2019 m. balandžio 1 d., t. y. vėluojant 98 dienas, tačiau visa Sutartis įvykdyta laiku – 2019 m. lapkričio 24 d. Savalaikiai atlikus visus kelio ruožo Nr. 3023 Sutartyje nurodytus darbus, pagrindo teigti, kad ieškovė, praleidusi projektavimo darbų įvykdymo terminą sukėlė esminės žalos ar nepateisinamų sunkumų atsakovei, nėra. Apibendrinant išdėstytą bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė kokių nors turtinių arba kitokių praradimų patyrimo, darytina išvada, kad atsakovės paskaičiuotos netesybos suponuoja galimybę atsakovei praturtėti ieškovės sąskaita, todėl byloje turi būti sprendžiamas atsakovės apskaičiuotų netesybų mažinimo klausimas. Pažymėtina, kad analogišką išvadą buvo priėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ginčą dėl netesybų (delspinigių) mažinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2A-565-790/2019).
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, kiek šiuo konkrečiu atveju turėtų būti sumažinti ieškovei priskaičiuoti delspinigiai, privalu atsižvelgti į anksčiau aptartas aplinkybes dėl ieškovės padaryto pažeidimo masto, sutarties įvykdymo termino praleidimo laiko, atsakovės patirtų nuostolių realumo, ieškovės pažeidimo pasekmių. Apibendrinus nurodytus aspektus, pripažintina, kad yra pagrindas sumažinti ieškovei pagal Sutartį priskaičiuotus delspinigius 1/3 dalimi, t. y. 5 124,15 Eur, nustatant, kad ieškovei priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 10 248,29 Eur (15 372,44 Eur – 5 124,15 Eur). Nurodyto dydžio netesybos, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai atliks kompensacinę funkciją, nepažeis sutarčių laisvės principo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Dėl palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą priteisimo
53. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 65 punktu, pagal kurį užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ieškiniu prašė priteisti 8 procentų dydžio palūkanas. Ieškovė nurodė, jog pažymą apie atliktus darbus atsakovė pasirašė 2019 m. balandžio 4 d., todėl paskutinė sąskaitos apmokėjimo diena yra 2019 m. liepos 4 d. 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitos – faktūros (Serija 7731/2019 Nr. 68000427) atveju yra taikytina 2019 m. liepos 1 d. buvusi dieną Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri buvo 0 proc. Tai reiškia, kad minėtos sąskaitos neapmokėjus laiku, iš atsakovės yra priteistinos 8 proc. metinės palūkanos nuo pradelstos sumos.
54. Pagal Sutarties 47 punktą už faktiškai atliktus darbus užsakovas apmoka rangovui per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo dienos, kai Užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Tais atvejais, kai vėluoja finansavimas iš biudžeto, mokėjimai gali būti atidedami, vėlavimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo pažymos apie atliktus darbus pateikimo užsakovui dienos.
55. Atsakovė nesutikimo argumentų dėl šių palūkanų skaičiavimo apeliaciniame skunde neišdėstė. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstu 10 248,29 Eur ieškovei priskaičiuotų delspinigių dydį, 8 proc. palūkanos skaičiuojamos nuo 5 124,15 Eur, bei sudaro 85,35 Eur (5 124,15 Eur x 8 proc. / 365 x 76 (pradelstos dienos)) (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Sutarties 65 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkinti iš dalies – Sutarties pagrindu ieškovei apskaičiuotus delspinigius mažinant iki 10 248,29 Eur, bei pripažinti, kad 5 124,15 Eur (15 372,44 Eur – 10 248,29 Eur) sumos įskaitymas yra negaliojantis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir jų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
57. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
58. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis) (toliau – Rekomendacijos).
59. Teisėjų kolegijai ieškovės reikalavimą tenkinus 33 proc. (ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti 15 372,44 Eur įskaitymą negaliojančiu ir priteisti 256,07 Eur palūkanas, apeliacinės instancijos teismas pripažino negaliojančiu 5 124,15 Eur įskaitymą ir apskaičiavo 85,35 Eur palūkanas), ieškovė įgijo teisę į 33 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
60. Ieškovė prašė teismo priteisti 3 121,81 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat ji buvo sumokėjusi 502 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 030,19 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų atlyginimo dydžių, ir 165,66 Eur žyminio mokesčio, viso 1 195,85 Eur jos pirmosios instancijos teismo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų.
61. Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą nepateikė.
62. Taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, taikoma ir skirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 straipsniai).
63. Apeliacinės instancijos teismui 67 proc. tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai turi būti atlygintos 67 proc. bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovei nepateikus bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nespręstinas.
64. Ieškovė prašė priteisti 2 250,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Taikant Rekomendacijų 7, 8.11 punkto nuostatas nustatyta, kad ieškovės prašoma atlyginti suma viršija Rekomendacijose numatytą atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurio maksimalus dydis galėtų būti lygus 1 766,18 Eur (2019 m. IV ketvirčio VDU buvo 1 358,60 Eur). Pagrindo viršyti šią sumą teisėjų kolegija nenustatė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei priteistina 33 proc. nuo maksimalaus atlyginimo dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, t. y. 582,83 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažinti iki 10 248,29 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 29 centų) dydžio.
Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2e)2E-3879 atliktą įskaitymą iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu, ir priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121949798, iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, 5 124,15 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 15 centų) skolos, 85,35 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 35 centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 209,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 195,85 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 582,83 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 83 centus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė