Administracinė byla Nr. AS-619-624/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01725-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–12) dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ vykdomų keleivių saugumo pažeidimų ir smurto prieš juos bei dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiklos, prieštaraujančios visuomenės interesams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. birželio 12 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas (b. l. 25–32) atsakovams SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame pareiškėja prašė teismo: 1) priteisti solidariai iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ panaikinti pareiškėjai skirtą baudą; 2.1) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnį ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d.) (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), siekiant išvengti diskriminacijos dėl neįgalumo, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 (toliau – ir Taisyklės), kad jos atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, pakeičiant konkrečius jų punktus pagal pareiškėjos pateiktas pastabas; 2.2) įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleivių patogumui naudoti ryškius, bet kuriuo paros metu gerai matomus numerius; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priimant sprendimus pirmiausia laikytis pagrindinio šalies įstatymo, nediskriminuoti labiau pažeidžiamų gyventojų grupių, užkirsti kelią įstatymų pažeidimams, skirtingų standartų taikymui įvairiems prekybos centrams ir verslo grupėms bei neteisėtam lobizmui; 4) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos N. K. patikslinto skundo reikalavimo Nr. 1 dalį, kuria pareiškėja prašė įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ panaikinti pareiškėjai paskirtą baudą, bei reikalavimus Nr. 2.1, 2.2, 3. Šia nutartimi teismas taip pat priėmė pareiškėjos N. K. patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nustatė, kad 2.1 punkte išdėstytu reikalavimu pareiškėja prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti Taisykles, t. y. pareiškėja prašė teismo pakeisti norminio administracinio akto, skirto neapibrėžtam subjektų ratui, konkrečias nuostatas. Skundo 2.2 punkte pareiškėja išdėstė reikalavimą įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudoti ryškius bet kuriuo paros metu matomus numerius, o kaip trečią skundo reikalavimą pareiškėja suformulavo prašymą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, priimant sprendimus, vadovautis teisės aktais, nediskriminuoti pažeidžiamų gyventojų grupių, netaikyti skirtingų standartų įvairių subjektų atžvilgiu ir pan. Teismas konstatavo, kad minėti pareiškėjos reikalavimai nelaikytini reikalavimais, reiškiamais viešojo administravimo srityje ir nenagrinėtini teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl šiuos reikalavimus teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas nurodė, kad pirmuoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėja, be kita ko, prašė teismą įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ panaikinti pareiškėjai skirtą baudą. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl baudos panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėja gali ANK nustatyta tvarka paduoti apylinkės teismui skundą dėl nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda, panaikinimo, skundą paduodant per skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją, ir prašyti teismo atnaujinti skundo pateikimo terminą.
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti jos procesiniame dokumente, įvardintame patikslintu skundu, reikalavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnį ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, siekiant išvengti diskriminacijos dėl neįgalumo, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439, kad jos atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, pakeičiant konkrečius jų punktus pagal pareiškėjos pateiktas pastabas, padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo ir prašymą panaikinti Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 29.1 punktą.
Pareiškėja nurodo, kad pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, teismas gali panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl Taisyklių nuostatos „keleivis privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje pažymėti bilietą“ panaikinimo ar pakeitimo turėjo būti nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjos teigimu, nurodyta nuostata nesuderinama su sveiku protu ir praktiniu patyrimu. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl minėtos nuostatos nukenčia keleiviai, vežimo paslaugų kokybė, nurodo kad keleivių kontrolė piktnaudžiauja šia taisykle.
Pareiškėjos nuomone, konkurencijos tarp vežėjų nebuvimas leido SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pabloginti teikiamų paslaugų kokybę, todėl jos veikla turi būti kontroliuojama teismų.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą iš esmės remiasi pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir ABTĮ nuostatomis dėl administracinių teismų kompetencijos.
Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja patikslintu skundu prašo teismo pakeisti ar papildyti atitinkamus Taisyklių punktus pagal pareiškėjos pastabas, o atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti konkrečią Taisyklių nuostatą. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad pareiškėja pateikė naują reikalavimą, kas, atsižvelgiant į ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, yra negalima. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai patikslintame skunde ir atskirajame skunde skiriasi, pareiškėjos atskirasis skundas turi būti atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties dalis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti dalį pareiškėjos patikslinto skundo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo dalį, nes sprendė, kad dalis pareiškėjos reikalavimo Nr. 1 inicijuoti ginčą nėra kilusi iš sprendimo, priimto atsakovui vykdant veiklą viešojo administravimo srityje, o susijusi su administracinio nusižengimo teisena, todėl negali būti sprendžiama administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kita reikalavimų dalis (2.1, 2.2, 3) nelaikytina reikalavimais, reiškiamais viešojo administravimo srityje ir nenagrinėtina teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šią reikalavimų dalį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl šią dalį priėmė nagrinėti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, kaip matyti iš jos atskirojo skundu turinio, iš esmės nesutinka ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439, kad jos atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, pakeičiant konkrečius jų punktus pagal pareiškėjos pateiktas pastabas.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 8 d.). Administraciniai aktai gali būti grupuojami pagal jų turinio pobūdį. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012). Šie požymiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme: individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 9), o norminis administracinis aktas - kaip teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAI 2 str. 10 d.). Teisės aktų priskyrimas prie atitinkamos rūšies teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010 m. gegužės mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439, turinčios visuotinio privalomumo pobūdį, yra norminis teisės aktas, dėl kurio teisėtumo galimos dvi kontrolės rūšys: abstrakti (ABTĮ 112 str.) ir konkreti, t. y. susijusi su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, o kitų subjektų abstraktūs pareiškimai nėra nagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 d.).
Kadangi pareiškėja, kurios skundo dalis, kurioje abstrakčiai kvestionuojama dalies Taisyklių nuostatų teisėtumas, nepatenka į subjektų, turinčių teisę pateikti abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, nurodytą ABTĮ 113 straipsniuose, toks pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti, dėl ko skundą šioje dalyje teismas pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų pagrindu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė