Civilinė byla Nr. e2A-528-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01202-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LITESKO“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,JetGas“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SG dujos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“ dėl įsigyjančios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „JetGas“, valstybės institucijos, teikiančios išvadą – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SG dujos“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės UAB „LITESKO“ 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimus, priimtus gamtinių dujų Viečiūnų katilinei pirkime (toliau – ir Pirkimas), dėl pasiūlymų eilės, kurioje pirmoje vietoje UAB „JetGas“ pasiūlymas, o antroje vietoje UAB „SG dujos“ pasiūlymas, UAB „JetGas“ pasiūlymo paskelbimo laimėjusiu ir Pirkimo sutarties su UAB „JetGas“ sudarymo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „JetGas“ neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, nustatyto Pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje: „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.“, kadangi UAB „JetGas“ neturi gamtinių dujų skirstymo licencijos, kuri reikalinga Pirkimo sutarčiai įvykdyti, nors įsigyjančioji organizacija reikalavo pateikti būtent licenciją, o ne leidimą vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą. Ieškovės teigimu, tiekėjui nevykdant gamtinių dujų skirstymo veiklos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikalinga turėti licenciją, techniškai neįmanoma gamtinių dujų pristatyti iki vartojimo taško. Kadangi dujų tiekimui reikalinga atlikti ir gamtinių dujų skirstymo veiklą, kuriai reikalinga licencija, akivaizdu, kad vertinant UAB „JetGas“ pasiūlymą ir jį pripažįstant laimėjusiu nebuvo atsižvelgta į tai, jog pagal teisinį reguliavimą vienoje teritorijoje gali būti tik vienas skirstymo operatorius, tai įtvirtinta Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje. Šiuo metu Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Viečiūnų miestelyje gamtinių dujų skirstymo veiklai yra išduota vienintelė gamtinių dujų skirstymo licencija, kurią UAB „SG dujos“ gavo 2020 m. sausio 28 d. Gamtinių dujų tiekimo leidimas nesuteikia teisės vykdyti gamtinių dujų skirstymo veiklą, kuri pagal Pirkimo sąlygas turės būti vykdoma.
3. Be to, ieškovės teigimu, pripažįstant UAB „JetGas“ pasiūlymą laimėjusiu, nebuvo įvertinta reali galimybė sumontuoti reikiamą gamtinių dujų tiekimui įrangą taip ir tokiu būdu, kad ji visiškai atitiktų Europos standartus, kurie nustatyti suskystintų gamtinių dujų įrangai ir montavimui. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad laimėtoja pripažinta UAB „JetGas“ nuo 2016 m. spalio 15 d. turi tik vieną darbuotoją (apdraustąjį), o jos įstatinis kapitalas siekia tik 2 500 Eur. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Techninė specifikacija“ nustatytas pasiruošimo gamtinių dujų tiekimui darbų apimtis, akivaizdu, kad Pirkimo laimėtoja neturi jokių žmogiškųjų ir finansinių išteklių Pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės UAB „LITESKO“ 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nustatyti pasiūlymų eilę, laimėtoja pripažinti UAB „JetGas“ bei, pasibaigus Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti Pirkimo sutartį su UAB „JetGas“, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „LITESKO“ 3 921 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams – turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga Pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šalys nesutaria dėl to, ar šiuo atveju gamtinių dujų pirkimas yra susijęs su gamtinių dujų skirstymo veiklos vykdymu ir ar Pirkimo sutarčiai vykdyti reikalinga licencija.
6. Į bylą buvo įtrauktos valstybės institucijos išvadoms gauti – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Abi institucijos pripažino, kad Gamtinių dujų įstatyme nustatytas reglamentavimas nėra aiškiai apibrėžtas, pateiktos dviprasmiškos sąvokos, neaiškus mažos apimties suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) pakartotinio dujinimo stotelių veiklos reglamentavimas.
7. Teismas nurodė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išvadoje išnagrinėti klausimai yra tiesiogiai susiję su šios institucijos veiklos tikslais ir vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis. Tuo tarpu Energetikos ministerijos veiklos tikslai šioje srityje yra susiję su politikos formavimu bei teisės aktų rengimu, t. y. bendresnio pobūdžio. Teismo vertinimu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta sisteminiu teisės aktų aiškinimu, pateikta įvertinus šio konkretaus šalių ginčo faktines aplinkybes bei visą byloje esančią medžiagą, todėl nėra pagrindo ja šioje byloje nesivadovauti.
8. Įvertinęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadą, kuri patvirtina, kad ginčo Pirkimas yra susijęs su gamtinių dujų skirstymo veiklos vykdymu, teismas sprendė, jog trečiojo asmens turima licencija nebuvo pakankama Pirkimo sutarčiai įvykdyti, o gamtinių dujų skirstymo licencijos trečiasis asmuo neturėjo, todėl atsakovė nepagrįstai trečiojo asmens kvalifikaciją pripažino atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus.
9. Kadangi ginčo Pirkimas sutarties vykdymo stadijoje buvo nutrauktas, teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo.
10. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad Pirkimo laimėtoja neturi žmogiškųjų ir finansinių išteklių Pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo aspektu teismas detaliau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,LITESKO“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, netenkinus šio reikalavimo, prašo sumažinti neproporcingai dideles ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nesivadovavo teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, neatsižvelgė į faktines kilusio ginčo aplinkybes bei teisinį reguliavimą. Ignoruojant kitus į bylą pateiktus įrodymus, sprendimas buvo grindžiamas tik ieškovės deklaratyviais teiginiais ir prieštaringa Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada. Teismas nepagrįstai nesirėmė Energetikos ministerijos išvada ir prioritetą suteikė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadai, kurios turinys neatitinka Energetikos ministerijos nuomonės, nors, prieš atsakydama į teismo užduotus klausimus, pati Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba buvo nurodžiusi, kad tik Energetikos ministerijos paaiškinimo pagrindu galės pateikti situacijos vertinimą. Tokia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pozicija rodo, kad ji, kaip nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės prasme, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą, iš pradžių net neturėjo aiškios nuomonės bei atsakymo į teismo iškeltus klausimus. Šis įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas turėjo esminės įtakos priimant nepagrįstą sprendimą.
11.2. Būtent Energetikos ministerija yra ta valstybės institucija, kuri turi kompetenciją teikti išvadas savo pačios ruoštiems teisės aktams. Tuo tarpu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nėra priskirta funkcija teikti išvadas dėl kitų valstybės institucijų rengtų teisės aktų, todėl, aiškindama imperatyviąsias teisės normas, šiuo atveju minėta institucija veikė viršydama savo kompetenciją. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadoje atsispindi tik subjektyvus šios institucijos atstovo teisės aktų aiškinimas, kuris negalėjo turėti įtakos teismui, kuriam priklauso prerogatyva aiškinti ir taikyti teisės aktus, priimant sprendimą.
11.3. Gamtinių dujų įstatyme yra aiškiai išskirtos veiklos, kurioms vykdyti būtinos licencijos, ir veiklos, kurioms išduodami tik leidimai. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamtines dujas vartotojams tiekia tiekimo įmonės, turinčios leidimą verstis tiekimo veikla. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidimas verstis tiekimo veikla suteikia teisę tiekimo įmonei tiekti gamtines dujas vartotojams ir gamtinių dujų įmonėms. Tai reiškia, kad gamtinių dujų tiekimas yra atskira leidimo pagrindu vykdoma veikla. UAB „JetGas“ turėjo leidimą šiai veiklai vykdyti. Tuo tarpu Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnyje numatytos gamtinių dujų sektoriuje licencijuojamos veiklos: 1) perdavimo; 2) skirstymo; 3) laikymo; 4) SGD pakartotinio dujinimo; 5) biržos operatoriaus veikloms vykdyti. Gamtinių dujų tiekimas – gamtinių dujų pardavimas ir / ar perpardavimas gamtinių dujų vartotojams (2 straipsnio 32 punktas), o gamtinių dujų skirstymas yra gamtinių dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams, išskyrus tiekimą (2 straipsnio 28 punktas). Taigi gamtinių dujų skirstymu nelaikomas gamtinių dujų tiekimas. Nagrinėjamu atveju tiekėjo skirstymo sistema apsiriboja infrastruktūra nuo tiekėjo SGD stotelės iki atsakovės katilinės ribos. Dabartinis teisinis reglamentavimas nenustato pareigos mobilius mažos apimties SGD pakartotinio išdujinimo įrenginius valdančiam subjektui gauti gamtinių dujų tiekimo ar skirstymo licencijas / leidimus. Tokiam subjektui reikalingas leidimas tiekimui tik tuo atveju, jei subjektas ketina po pakartotinio išdujinimo gautas gamtines dujas parduoti, o skirstymo licencija būtina, kai valdoma gamtinių dujų transportavimo infrastruktūra siekiant patiekti dujas keliems vartotojams. UAB „JetGas“ pateikė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą licenciją, leidžiančią vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą, tai reiškia, kad buvo įvykdytas Pirkimo sąlygose keltas kvalifikacijos reikalavimas. Patikrinus viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad UAB „JetGas“ turi ir leidimą vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą. Pirkimo sąlygose tiekėjams jokie kiti kvalifikacijos reikalavimai, siekiant įsitikinti, ar tiekėjas turi teisę verstis veikla, reikalinga Pirkimo sutarčiai vykdyti, nebuvo kelti, todėl UAB „JetGas“ pasiūlymas pagrįstai buvo pripažintas laimėtoju.
11.4. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, į tai, jog, kiekviename procesiniame dokumente atkartojamos iš esmės tos pačios teisinės ir faktinės aplinkybės, be to, byla vyko rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista atstovavimo išlaidų suma vertintina kaip nepagrįstai didelė.
12. Trečiasis asmuo UAB „JetGas“ prisidėjime prie atsakovės apeliacinio skundo prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo iš UAB „JetGas“ reikalauti pateikti gamtinių dujų skirstymo licenciją, nes Gamtinių dujų įstatyme nenumatyta pareiga tiekėjui, norinčiam tiekti gamtines dujas vienam vartotojui, naudojant mažos apimties SGD pakartotinio išdujinimo įrenginį, kai nėra vykdomas joks dujų skirstymas vartotojams, turėti licenciją. Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamtines dujas vartotojams tiekia tiekimo įmonės, turinčios leidimą verstis tiekimo veikla.
12.2. Pripažindamas, kad šiuo atveju buvo būtina licencija, teismas nepagrįstai vadovavosi ne įstatymu, o Valstybės energetikos reguliavimo tarybos pateikta išvada, prieštaraujančia Energetikos ministerijos, kuriai suteikta teisė aiškinti energetikos teisės normų įgyvendinimo klausimus, pateiktai išvadai. Tokiu būdu buvo pažeista pagrindinė įrodymų vertinimų taisyklė, pagal kurią teismas visus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
12.3. Pripažindamas, kad trečiasis asmuo nepagrįstai buvo pripažintas Pirkimo laimėtoju, nes neturi gamtinių dujų skirstymo licencijos, teismas užkirto kelią atsakovei įsigyti gamtines dujas konkurencingomis kainomis, o tiekėjams dalyvauti tokiame konkurse, kadangi Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad gamtinių dujų skirstymo licencija toje pačioje savivaldybėje gali būti išduota tik vienam ūkio subjektui. Tokia licencija yra išduota ieškovei UAB „SG dujos“, o tai reiškia, kad tik ji viena gali dalyvauti tokio pobūdžio konkurse.
13. Ieškovė UAB „SG dujos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Atsižvelgiant į tai, kad būtent Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencijai priklauso visos su energetikos veiklos licencijavimu bei leidimų išdavimu susijusios funkcijos, bei į tai, kad ši institucija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Energetikos ministerijai bei savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl tariamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nekompetencijos. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens institucija, kuriai priskirta ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkcija, o jos įsigalioję sprendimai turi vykdomojo dokumento galią, todėl akivaizdu, jog ši institucija yra kompetentinga aiškinti norminius teisės aktus.
13.2. Atsakovė klaidingai vertina tiekimo ir skirstymo veiklų turinį. UAB „JetGas“ neturi teisės tiekti dujų į atsakovės valdomą katilinę, nes ji neturi skirstymo licencijos ir nesiremia ieškovės, kaip skirstymo licenciją turinčio subjekto, pajėgumais. Tai, kad UAB „JetGas“ taip ir nepradėjo tiekti gamtinių dujų, nors buvo atgabenta įranga (tai matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų), patvirtina, kad nuo pat pradžių UAB „JetGas“ neturėjo jokių teisinių prielaidų pradėti teisėtą gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo veiklą Viečiūnų miestelyje.
13.3. Teisinis reglamentavimas byloje nagrinėjamu klausimu yra aiškus. Gamtinių dujų įstatyme visos gamtinių dujų skirstymo sistemos laikomos vienodomis, nepriklausomai nuo to, kiek prie jų būtų prijungta vartotojų. UAB „JetGas“ niekada neturėjo ir šiuo metu neturi skirstymo licencijos, kuri leistų vykdyti gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriaus veiklą. Gamtinių dujų skirstymo operatorius yra asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi gamtinių dujų skirstymo veikla ir yra atsakingas už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje, sujungimą su kitomis sistemomis, taip pat už ilgalaikio sistemos pajėgumo užtikrinimą, pagrįstą gamtinių dujų skirstymo apklausa (Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Tuo tarpu gamtinių dujų tiekimo įmonė turi teisę tik parduoti ir / ar perparduoti gamtines dujas vartotojams ir neturi jokių teisių, susijusių su infrastruktūros sukūrimu ir eksploatavimu (Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 32 ir 33 dalys). Ieškovė investavo daug lėšų į tvarios infrastruktūros išvystymą, atliko visus teisinius veiksmus, dėl ko ji tapo skirstymo licencijos turėtoja Viečiūnų miestelyje. Turėdama leidimą vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą, UAB „JetGas“ gali tik parduoti ir / ar perparduoti gamtines dujas vartotojams naudodama kitų asmenų infrastruktūrą. Konkurencija gamtinių dujų sektoriuje yra užtikrinama tarp tiekėjų, bet ne tarp skirstymo infrastruktūros operatorių.
13.4. Priešingai nei tvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo, Gamtinių dujų įstatyme nenumatytas kitoks teisinis režimas mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiams ir / ar eksploatavimui. Visi gamtinių dujų skirstymui skirti įrenginiai, įskaitant ir mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginius, yra priskiriami vienai kategorijai – gamtinių dujų skirstymo sistemai.
13.5. Atsižvelgiant į byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį, apeliacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįstai nedidelių bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Priteistos bylinėjimosi išlaidos net neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytos maksimalios sumos (yra netgi dvigubai mažesnės).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
15. Atsakovė UAB „LITESKO“ 2020 m. liepos 20 d. paskelbė atviro konkurso būdu viešąjį pirkimą „Gamtinių dujų Viečiūnų katilinei pirkimas“. Pasiūlymus pateikė dvi tiekėjos – UAB „JetGas“ ir UAB „SG dujos“.
16. Patikrinusi tiekėjų kvalifikaciją ir nustačiusi, kad abi tiekėjos atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovė informavo ieškovę apie: 1) nustatytą Pirkime dalyvavusių pasiūlymų eilę: pirma vieta – UAB „JetGas“, antra vieta – UAB „SG dujos“; 2) tai, kad laimėjusiu pripažintas UAB „JetGas“ pasiūlymas; 3) tai, kad, pasibaigus Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui, Pirkimo sutartis bus sudaroma su UAB „JetGas“.
17. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškė pretenziją dėl įsigyjančios organizacijos sprendimų, kuria prašė pripažinti, kad UAB „JetGas“ neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, ir jos pasiūlymą atmesti, o laimėjusiu pripažinti UAB „SG dujos“ pateiktą pasiūlymą. 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu ieškovės pretenzija atmesta kaip nepagrįsta.
18. 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė Gamtinių dujų tiekimo sutartį, kuri nuo 2020 m. gruodžio 1 d. buvo nutraukta dėl to, kad UAB „JetGas“ nesugebėjo įrengti teisės aktų reikalavimams atitinkančio mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio bei gauti eksploatavimui būtinų leidimų (2020 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 1.61-884).
19. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar Pirkimo sutarčiai vykdyti tiekėjas privalėjo turėti gamtinių dujų skirstymo licenciją. Remdamasis, be kita ko, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos išvada, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens UAB „JetGas“ kvalifikacija neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi ginčo Pirkimas yra susijęs su gamtinių dujų skirstymo veiklos vykdymu, o trečiojo asmens turima licencija nebuvo pakankama šiai veiklai įvykdyti.
20. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; antra, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, aiškindama imperatyviąsias teisės normas, veikė viršydama savo kompetenciją; trečia, gamtinių dujų skirstymu nelaikomas gamtinių dujų tiekimas, todėl šiuo atveju Pirkimo sutarčiai vykdyti nėra reikalinga gamtinių dujų skirstymo licencija; ketvirta, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista atstovavimo išlaidų suma vertintina kaip nepagrįstai didelė. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.
Dėl įrodymų vertinimo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencijos
21. Apeliantė tvirtina, kad, nepagrįstai prioritetą suteikdamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadai ir nevertindamas visų bylos faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.
22. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas.
23. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Nagrinėjamu atveju viena iš esminių įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančių aplinkybių buvo tai, ar trečiasis asmuo UAB „JetGas“ atitiko Pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą – turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga Pirkimo sutarčiai įvykdyti.
26. Pagal CPK 49 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų nustatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.
27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo metu kilus specifiniam klausimui, pasinaudodamas CPK numatyta galimybe, pirmosios instancijos teismas įpareigojo Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir Energetikos ministeriją pateikti išvadą byloje, ar trečiasis asmuo UAB „JetGas“ turi licenciją, būtiną Pirkimo sutarčiai vykdyti.
28. Energetikos ministerijos teismui pateiktoje išvadoje pažymima, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir Energetikos ministerijose nuostatuose apibrėžta kompetencija, Energetikos ministerijai nesuteikta teisės aktų aiškinimo teisė ir pareiga, todėl šioje išvadoje teikiama tik Energetikos ministerijos specialistų nuomonė, kuri negali būti suprantama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Tuo tarpu, remdamasi Energetikos ministerijos pateikta pozicija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė išvadą byloje, kurioje, vadovaudamasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu, atsakė į teismo jai suformuluotą klausimą.
29. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuojanti ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atliekanti institucija. Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis).
30. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 1 punktas).
31. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, be kita ko, išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 7 punktas). Taip pat ši institucija išduoda energetikos veiklos leidimus, juos keičia, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių leidimais reguliuojamą veiklą (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 71 punktas) ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Energetikos ministerijai bei savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 10 punktas).
32. Įvertinus įstatymu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai priskirtas funkcijas, darytina išvada, kad ši institucija, vykdanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę, įskaitant ir tai, kiek tai susiję su licencijavimu ir leidimais, yra kompetentinga teikti išvadą klausimais, susijusiais su energetikos veiklos licencijavimu, todėl atmestinos kaip nepagrįstos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl to, kad, pateikdama išvadą byloje, ši institucija viršijo savo kompetenciją.
33. Vien tai, kad šiuo atveju dviejų valstybės institucijų, t. y. Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, pozicija ginčo klausimu nesutapo, nepaneigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateikto situacijos, grindžiamo sisteminiu teisės aktų aiškinimu, vertinimo objektyvumo.
34. Sutiktina su apeliante, kad teisės aktų aiškinimo ir taikymo pareiga išimtinai priklauso tik bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau, kaip minėta, atlikdamas čia pareigą, teismas tiek savo iniciatyva, tiek šalių prašymu gali pasitelkti tam tikrą instituciją ir įpareigoti ją pateikti išvadą dėl tam tikrų byloje kilusių specifinių klausimų. Tokia kompetentingos institucijos išvada neturi privalomos įrodomosios reikšmės teismui ir, atsižvelgiant į bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir į nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes, yra vertinama kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma, o apeliantė iš esmės nepagrįstai siekia, kad į bylą pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų ir bylai aktualių teisės normų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos bylos medžiaga.
Dėl trečiojo asmens atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams
36. Pirkimo objektas – gamtinės dujos (Pirkimo sąlygų 2.2 papunktis). Gamtinės dujos gali būti pristatomos dujovežiais (tiekiant suspaustas su vėlesniu slėgio pažeminimu arba suskystintas su vėlesniu išdujinimu) (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 5.3 papunktis): tiekėjas yra atsakingas už šių sąlygų 6.1 papunktyje nurodytų parametrų gamtinių dujų pristatymą iki pirkėjo atsakomybės ribų (Viečiūnų katilinės pastato siena); tiekėjas ant katilinės sienos ribos ar prie savo įrenginių turi sumontuoti dujų reguliavimo įrenginį, kuris palaikytų sąlygų 7.2.4 papunktyje nurodytą dujų slėgį (5.3.1 papunktis); jeigu gamtinių dujų tiekėjui yra reikalinga papildoma infrastruktūra, tiekėjas atsakingas už projekto parengimą, tos infrastruktūros įrengimą ir sistemos išbandymą iki gamtinių dujų tiekimo pradžios, nurodytos Pirkimo sąlygų 9.1 papunktyje. Tiekėjas yra atsakingas už tai, kad įrengta infrastruktūra atitiktų šių sąlygų 3.3, 3.4, 3.5 ir 3.6 papunkčiuose numatytas reikšmes (5.3.2 papunktis). Be to, tiekėjas yra atsakingas už tai, kad infrastruktūra ir šios infrastuktūros įrengimas atitiktų 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII2166 bei kitų teisės aktų reikalavimus (5.3.3 papunktis).
37. Įvertinus minėtus reikalavimus Pirkimo objektui, matyti, kad Pirkimo objektas iš esmės susideda iš dviejų elementų: pirma, suskystintų gamtinių dujų atgabenimas (dujos gali būti tiekiamos suspaustos su vėlesniu slėgio pažeminimu arba suskystintos su vėlesniu išdujinimu); antra, gamtinių dujų pristatymas iki pirkėjo atsakomybės ribos (Viečiūnų katilinės pastato sienos) ir Pirkimo sąlygų 7.2.4 papunktyje nurodyto dujų slėgio palaikymas naudojant papildomą infrastruktūrą.
38. Taigi atsakovė siekia įsigyti gamtines dujas su jų fiziniu pristatymu / patiekimu iki atsakovės atsakomybės ribų (Viečiūnų katilinės pastato sienos), o tiekėjas ant katilinės sienos ribos ar prie savo įrenginių turi sumontuoti dujų reguliavimo įrenginį, kuris palaikytų Pirkimo sąlygų priedo Nr. 2„Techninė specifikacija“ 7.2.4 papunktyje nurodytą dujų slėgį, o tai suponuoja išvadą, kad, siekiant patiekti gamtines dujas iki pirkimo vietos, yra būtina sumontuoti papildomą infrastruktūrą.
39. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas (perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos).
40. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, jog tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.
41. Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų 3.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti žemiau lentelėje nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus kvalifikacinius reikalavimus įrodančius dokumentus: kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams – tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti; kvalifikacinius reikalavimus įrodantys ir kiti pateikiami dokumentai – tiekėjas turi turėti Valstybės energetikos reguliavimo tarybos išduotą licenciją vykdyti gamtinių dujų tiekimo veiklą, įsigyjančioji organizacija šiuos duomenis tikrina https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public.
42. Byloje kilo ginčas dėl to, ar gamtinių dujų pirkimas yra susijęs su gamtinių dujų skirstymo veiklos vykdymu ir ar, siekdami atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjai privalo turėti gamtinių dujų skirstymo licenciją. Tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo, kuris taip pat prisidėjo prie atsakovės apeliacinio skundo, laikosi pozicijos, kad gamtinių dujų skirstymu nelaikomas gamtinių dujų tiekimas, todėl šiuo atveju Pirkimo sutarčiai vykdyti nėra reikalinga gamtinių dujų skirstymo licencija. Tuo tarpu atsakovė tvirtina priešingai, t. y. kad Pirkimo sutarties vykdymas be gamtinių dujų tiekimo apima ir gamtinių dujų skirstymo veiklą, kuriai vykdyti būtina licencija. Pastarajai pozicijai skundžiamame sprendime pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
43. Klausimus, susijusius su gamtinių dujų perdavimu, skirstymu, laikymu, skystinimu, tiekimu, SGD pakartotiniu dujinimu ir SGD perkrova susijusius santykius, reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinamos taisyklės, susijusios su gamtinių dujų sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, gamtinių dujų patekimu į rinką, taip pat gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, SGD pakartotinio dujinimo ir tiekimo licencijų, licencijų verstis rinkos operatoriaus veikla išdavimo kriterijai ir tvarka.
44. Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos gamtinių dujų sektoriuje licencijuojamos veiklos: 1) perdavimo; 2) skirstymo; 3) laikymo; 4) SGD pakartotinio dujinimo; 5) biržos operatoriaus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gamtinių dujų sektoriuje leidimais reguliuojama tiekimo, išskyrus prekybą gamtinių dujų biržoje ir degalinėse, veikla.
45. Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta, kad gamtinių dujų skirstymas tai – gamtinių dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams, išskyrus tiekimą. Gamtinių dujų skirstymo sistema – vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių arba iš mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai, mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti; gamtinių dujų skirstymo sistema taip pat vadinama skirstomuoju dujotiekiu (2 straipsnio 29 dalis).
46. Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginys apibrėžiamas kaip skirstymo sistemos įrenginys, skirtas SGD priimti, laikyti ir mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui atlikti, o mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinis dujinimas – tai procesas, kai SGD verčiamos į dujinę formą mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginyje vėlesniam pateikimui į skirstymo sistemą (2 straipsnio 54 dalis).
47. Sistemiškai aiškinant minėtas Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginys yra skirstymo sistemos įrenginys, skirtas SGD priimti, laikyti ir mažos apimties SGD pakartotiniam dujinimui atlikti, o mažos apimties SGD pakartotinis dujinimas tai procesas, kai SGD verčiamos į dujinę formą mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginyje vėlesniam pateikimui į skirstymo sistemą.
48. Taigi mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginys ir mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo procesas yra glaudžiai susiję su skirstymo sistema, t. y. mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginys yra laikomas skirstymo sistemos dalimi, reikalinga pakartotiniam dujinimui, o tai suponuoja išvadą, jog skirstymo licencija reikalinga tuo atveju, jei įmonė eksploatuoja mažos apimties gamtinių dujų pakartotinio dujinimo įrenginius.
49. Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje įtvirtinta, kad vartotojo gamtinių dujų sistema – vartotojo žemės sklype ar nekilnojamajame daikte įrengti vamzdynai ir įrenginiai, skirti gamtinėms dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai naudoti vartotojo reikmėms. Kaip matyti iš minėto apibrėžimo, SGD įrenginiai nėra įvardijami kaip vartotojo sistemos dalis, o tai papildomai patvirtina, kad jie yra skirstymo sistemos dalis. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
50. Priešingai nei tvirtina apeliantė, Gamtinių dujų įstatyme gamtinių skirstymo sistemos nėra skirstomos pagal prisijungusių vartotojų skaičių, todėl nepagrįsta būtų teigti, kad skirstymo sistemos statusas gali skirtis priklausomai nuo to, kiek vartotojų prie tų sistemų yra prisijungę. Visi gamtinių dujų skirstymui skirti įrenginiai, įskaitant ir mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginius, yra priskiriami vienai kategorijai – gamtinių dujų skirstymo sistemai.
51. Tuo tarpu gamtinių dujų tiekimas – gamtinių dujų pardavimas ir / ar perpardavimas gamtinių dujų vartotojams; gamtinių dujų tiekimo įmonė – asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų tiekimo veikla. (Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 32 ir 33 dalys). Gamtines dujas vartotojams tiekia tiekimo įmonės, turinčios leidimą verstis tiekimo veikla. Tiekimo įmonė yra atsakinga už kokybės reikalavimus atitinkančių gamtinių dujų patiekimą į sistemą, už tiekimo reguliarumą ir privalo dalyvauti balansuojant gamtinių dujų srautus (Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
52. Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už ilgalaikį sistemos pajėgumą vykdyti pagrįstus gamtinių dujų skirstymo poreikius, ekonomiškai eksploatuojant, prižiūrint ir plėtojant saugią, patikimą ir veiksmingą sistemą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus ir energijos vartojimo efektyvumą (Gamtinių dujų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
53. Minėtų Gamtinių dujų įstatymo nuostatų pagrindu spręstina, kad tiekimo leidimą turintis subjektas turi teisę tik parduoti ir / ar perparduoti gamtines dujas vartotojams, tačiau negali eksploatuoti skirstymo sistemos, o gali tik patiekti į sistemą gamtines dujas gamtinių dujų pristatymo vietose, kurias nustato skirstymo sistemos operatorius.
54. Taigi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, turintis leidimą tiekti gamtines dujas, iš mobilios įrangos / dujovežių be papildomos infrastruktūros negalėtų įvykdyti Pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 5 skyriuje numatytų reikalavimų Pirkimo objektui – patiekti gamtines dujas iki Viečiūnų katilinės pastato sienos ir laikytis 7.2.4 papunktyje numatytų reikalavimų dujų slėgiui, kadangi tam reikalinga papildoma infrastruktūra.
55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ginčo Pirkime be gamtinių dujų tiekimo bus reikalinga vykdyti gamtinių dujų skirstymo veiklą, patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas atsakovės ieškovei adresuotas 2020 m. rugpjūčio 14 d. paklausimas (ieškinio priedas Nr. 7), kuriuo ieškovė buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kokia yra gamtinių dujų transportavimo-skirstymo dedamoji dalis, į kurį ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu atsakė, nurodydama, kad gamtinių dujų transportavimo-skirstymo (suskystintų gamtinių dujų išdujinimas bei transportavimas iš išdujinimo įrangos iki UAB „LITESKO“ atsakomybės ribos) kaštai buvo įvertinti pasiūlyme (ieškinio priedas Nr. 8).
56. Perdavimo ir skirstymo licencijose nurodomos perdavimo ir skirstymo teritorijos, kuriose atitinkamą licenciją turintis asmuo turi išskirtines licencijoje nurodytos veiklos vykdymo teises ir pareigas (Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 7 dalis), tai reiškia, kad tik atitinkamą licenciją turintis asmuo tam tikroje teritorijoje turi išskirtinę teisę be konkurencijos vykdyti licencijoje nurodytas veiklas. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba teismui pateiktoje išvadoje taip pat patvirtino, kad įstatymų leidėjas nenumato galimybės konkuruoti įrengiant naują gamtinių dujų infrastruktūrą toje vietoje, kurioje tokia infrastruktūra jau yra.
57. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Viečiūnų miestelyje gamtinių dujų skirstymo veiklai 2020 m. sausio 28 d. buvo išduota vienintelė gamtinių dujų skirstymo licencija, kurią turi ieškovė UAB „SG dujos“, tai reiškia, jog trečiasis asmuo UAB „JetGas“ šiuo metu net neturi teorinės galimybės gauti gamtinių dujų skirstymo licenciją Pirkimo sutarties vykdymo teritorijoje. UAB „JetGas“ gali tik parduoti ir / ar perparduoti gamtines dujas vartotojams naudodama kitų asmenų infrastruktūrą.
58. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, eksploatuojant dujų skirstymo sistemos įrenginį mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo stotelę, neišvengiamai kyla ir atsakomybės saugumo požiūriu klausimas. Jeigu ši veikla nebūtų licencijuojama, minėto įrenginio eksploatavimui atsakomybės saugumo požiūriu klausimas liktų neišspręstas, o tai keltų grėsmę, susijusią su pavojingų įrenginių eksploatavimu, visuomenei ir aplinkai.
59. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, trečiasis asmuo UAB „JetGas“ taip ir nepradėjo gamtinių dujų tiekimo Viečiūnų miestelyje. Su trečiuoju asmeniu sudaryta Pirkimo sutartis 2020 m. gruodžio 1 d. buvo nutraukta, kadangi UAB „JetGas“ nesugebėjo įrengti teisės aktų reikalavimams atitinkančio mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio bei gauti eksploatavimui būtinų leidimų (2020 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. 1.61-884, į bylą pateiktas kartu su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. išvada). Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste taip pat gali būti vertinama kaip patvirtinanti išvadą, jog UAB „JetGas“ kvalifikacija nebuvo pakankama Pirkimo sutarčiai vykdyti.
60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, neišsiaiškinusi, kokie įrodymai patvirtina tiekėjo teisę vykdyti su Pirkimo sutartimi susijusią veiklą, taip pat Pirkimo procedūrų atlikimo metu neįsitikinusi trečiojo asmens pajėgumu, atsakovė UAB „LITESKO“ nepagrįstai trečiojo asmens UAB „JetGas“ kvalifikaciją pripažino atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus ir paskelbė šią tiekėją laimėtoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
61. Apeliaciniame skunde kvestionuojama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, į tai, jog kiekviename procesiniame dokumente atkartojamos iš esmės tos pačios teisinės ir faktinės aplinkybės, be to, byla vyko rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista atstovavimo išlaidų suma vertintina kaip nepagrįstai didelė.
62. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė 2 421,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 1 500 Eur už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
63. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
64. Įvertinusi Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, taikytinus pirmosios instancijos teismui teiktiems procesiniams dokumentams (ieškiniui, atskirajam skundui, dublikui, rašytiniams paaiškinimams), kilusio ginčo pobūdį, tai, kad priešingai nei tvirtina atsakovė, šioje byloje buvo reikalingos specialiosios žinios (tai patvirtina vien ta aplinkybė, jog į bylą buvo įtrauktos dvi valstybės institucijos pateikti išvadą), ir ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
65. Remiantis minėtais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos buvo tinkamai pagrįstos, spręstina, jog, tenkinus ieškinį, jos pagrįstai visa apimti ieškovei buvo priteistos iš atsakovės.
Dėl bylos procesinės baigties
66. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo ir trečiojo asmens prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas ir prisidėjimas prie jo atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
68. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, nei apeliantės, nei trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
69. Netenkinus apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
70. Kadangi ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje įtvirtinto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio ir atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos ieškovei visa apimtimi priteisiamos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SG dujos“ (juridinio asmens kodas 300555909) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ (juridinio asmens kodas 110818317) 968 (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Romualda Janovičienė
Vigintas Višinskis