Civilinė byla Nr. e2A-306-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00583-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. G. ieškinį atsakovui Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo teismo sprendimu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensacijos už neteisėtą atleidimą ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, į darbą negrąžinti ir darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu, priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo atleisti iš darbo dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre (toliau – JRNVC) dirbo bendrosios praktikos slaugytoja, buvo atsakinga už medikamentų suruošimą ir išdavimą atsakovės slaugomiems asmenims, lydėdavo šiuos asmenis pas gydytojus. Ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu įspėta, kad per paskutinius 12 mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pats darbo pareigų pažeidimas – gydytojo paskirtų vaistų vartojimo neužtikrinimas ar netinkamas medikamentų dokumentacijos tvarkymas – gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 23 d. su ieškove darbo sutartį nutraukė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi per paskutinius dvylika mėnesių padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (neužtikrintas gydytojo priskirtų vaistų vartojimas ar tinkamas medikamentų dokumentacijos tvarkymas). Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove, o taip pat ir 2019 m. gegužės 24 d. įsakyme nėra aiškiai ir konkrečiai išskirta, kokius veiksmus/neveikimą atsakovė laiko darbo pareigų pažeidimu, kada šie veiksmai/neveikimas padaryti. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 9 d. V. Z. išdavė 1 tabletę 25 mg „Tisercin“ (vietoje anksčiau duotų 2 tablečių 25 mg „Tisercin“), kadangi būtent toks buvo gydytojos (duomenys neskelbtini) nurodymas (iš pradžių žodžiu, vėliau įformintas ir raštu). Ieškovė savo veiksmais 2019 m. rugsėjo 9 d. būtent ir vykdė gydančios gydytojos nurodymus. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė išsamų paaiškinimą atsakovo direktorei, tačiau ši vis tiek imperatyviai nurodė, kad pacientui V. Z. turi būti duodama „Tisercin“ vaisto 25 mg 2 kartus per dieną. Todėl nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. V. Z. buvo suruošti bei išduoti vaistai „Tisercin“ 25 mg 2 kartus per dieną, 25 mg „Tisercin“ 1 tab. 1 kartą per dieną buvo duota V. Z. tik vieną dieną (2019 m. rugsėjo 9 d.). Ieškovė nebuvo supažindinta su išduodamų receptinių medikamentų apskaitos lapo pildymo tvarka, todėl už šios tvarkos pažeidimą negali būti skiriama drausminė nuobauda. Jokios žalos paciento sveikatai neatsirado, ieškovė siekė paciento sveikatai palankių pasekmių, todėl nėra ieškovės kaltės dėl darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė yra diskriminuojama skiriant jai neproporcingai skirtingą nuobaudą nei kitiems darbuotojams. Tai įtakojo tarp šalių kilę nesutarimai dėl ieškovės liudijimo atsakovo buvusio darbuotojo baudžiamojoje byloje. Paskirta nuobauda nėra proporcinga pažeidimui, be to, net ir nustačius per paskutinius dvylika mėnesių padarytą pakartotinį darbo pareigų pažeidimą, tai neįpareigoja darbdavio taikyti griežčiausią galimą nuobaudą. Vertinant, ar ieškovės veiksmai kvalifikuotini darbo pareigų pažeidimu, taip pat privalo būti atsižvelgiama į kompiuterizuotos darbo vietos neįrengimą, el. recepto kopijos savalaikį nepateikimą, klaidas direktorės pavaduotojos pateiktame vaistų vartojimo lapelyje, tvarkos dėl medikamentų išdavimo nebuvimą, nenurodymą, kaip derėtų žymėti vaistų kiekio pakeitimus ir pan. Ieškovė, sužinojusi apie klaidą, iškart ėmėsi veiksmų ją pašalinti. Ieškovė neslėpė savo veiksmų ir situacijos, išsamiai nurodė apie tai savo pasiaiškinimuose.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys sukėlė ieškovei neigiamus dvasinius išgyvenimus, ieškovė patyrė nepatogumus, stresą ir itin skaudžias dvasines emocijas, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Dėl neleistinų atsakovės veiksmų atleidžiant ieškovę iš darbo, ypač už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, buvo sudarytos realios sąlygos pablogėti ieškovės gerai reputacijai. Ieškovė iki šiol jaučiasi prislėgta, išgyvena dėl atsakovo neteisėtais veiksmais įvykdyto atleidimo.

4.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad atsakovas teikia specialiąsias dienos ir ilgalaikes (trumpalaikes) socialinės globos paslaugas asmenims su protine, psichine ar kompleksine negalia. Viena iš pagrindinių ieškovės darbo funkcijų buvo užtikrinti tinkamą pacientams gydytojo priskirtų medikamentų išdavimą bei vartojimą, tačiau ieškovė šių savo pareigų tinkamai neatliko, tokiu būdu sukeldama potencialią grėsmę paciento sveikatai ir gyvybei. Baudžiamąją bylą buvusio darbuotojo D. U., kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsakovo globotinio V. Z. atžvilgiu, iniciavo atsakovas. Ieškovė su nuteistuoju palaikė artimus santykius ir galimai nervinę sistemą veikiančių vaistų dozes pacientui sumažino tyčia, siekdama išprovokuoti jo agresiją, kas būtų galimai padėję buvusiam įstaigos darbuotojui D. U. apsiginti nuo kaltinimų. Ieškovė buvo atsisakiusi naudotis darbo vietoje kompiuteriu, elektroninius receptus ji gaudavo vaistinėje pagal gydytojo ranka išrašytą receptą arba prašydavo elektroninius receptus atspausdinti įstaigos direktorės. Atsakovas pažymėjo, kad V. Z. nuo 2019 m. balandžio 26 d. vaistą turėjo vartoti per burną 50 mg x 2 kartai per dieną 50 kalendorinių dienų, tačiau 2019 m. balandžio 26 d. jam vaistas apskritai nebuvo duotas, o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. (imtinai) jam buvo duodamas vaisto dvigubai mažesnis kiekis, nei buvo priskirta, t. y. ne 100 mg per dieną, o 50 mg. Ieškovė 2019 m. balandžio 26 d. turėjo nuvykti į vaistinę, gauti gydytojo išrašytą elektroninį receptą, pagal gautą receptą supirkti vaistus V. Z. bei juos suruošti savaitgaliui, tačiau ieškovė, turėdama ranka rašytame lapelyje nurodytų vaistų likučių, nusprendė į vaistinę nevykti ir išdavė V. Z. vaistus ne pagal el. receptą, o pagal gydytojos išduotą ranka rašytą lapelį, kas sudaro pagrindą ieškovės drausminei atsakomybei kilti. V. Z. net ir gavus el. recepto nuorašą, ieškovė V. Z. „Buronilio“ vaistų dozės nepadidino ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. jam buvo suduota tik 50 mg šio vaisto vietoj 100 mg. Ieškovė, net ir aptikus klaidą, mažiausiai dar tris dienas išdavė ir sugirdė V. Z. netinkamą vaisto dozę. V. Z. 2019 m. gegužės mėn. išduodamų receptinių medikamentų apskaitos lape buvo ieškovės padarytos korekcijos dalyje dėl „Buronilio“ duodamų vaistų, nors iki tol ieškovė apskaitos lapus pildė tinkamai. Įstaigoje 2019 m. gegužės 16 d. buvo atliktas privalomas vidaus medicininis auditas, kurio metu konstatuota, kad ieškovė savarankiškai sumažino pacientui V. Z. paskirto medikamento dozes bei neteisėtai atliko pataisymus išduodamų receptinių medikamentų apskaitos lapuose nurodant medikamentų dozę. Vidaus medicininio audito ataskaitoje taip pat pažymėta, kad tokie slaugytojos veiksmai sudaro grėsmę žalos atsiradimui paciento sveikatai bei gyvybei. Ieškovė raštu buvo supažindinta su šia vidaus medicininio audito ataskaita, tačiau nepaisant to ieškovė vėliau vėl taisė griežtos apskaitos dokumentus ir neužtikrino tinkamo vaistų pateikimo pagal gydytojo receptus tam pačiam įstaigos globotiniui V. Z.. Darbuotojų tarnybiniais pranešimais buvo nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. V. Z. gavo tik vieną tablete „Tisercin“. Psichiatrė (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu receptu priskyrė V. medikamento „Tisercin“ vartojimą - 50 mg x 1 kartas per dieną. Kadangi ieškovė pagal receptą nupirko „Tisercin“ vaistus po 25 mg., V. Z. šis medikamentas turėjo būti sugirdomas - 2 tab. po 25 mg x 1 kartas per dieną. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. patikrinus V. Z. rugsėjo mėn. išduodamų receptinių medikamentų apskaitos lapą pastebėta, kad yra atlikti pataisymai - aiškiai matoma, jog viena anksčiau pildyta eilutė yra ištrinta korektoriumi, o paliktoje „Tisercin“ vaisto eilutėje stulpelyje „Kiekis“ iš „1 tab.“ pakeista į „2 tab.“ Išduodamų receptinių medikamentų apskaitos lapas buvo pakoreguotas taip, kad atitiktų gydytojos elektroniniame recepte nurodytą vaisto „Tisercin“ dozę, nors faktiškai darbuotojų tarnybiniai pranešimai patvirtino, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. V. gavo tik 1 tab. „Tisercin“ po 25 mg. Ieškovė pažeidė JRNVC bendrosios praktikos slaugytojo pareigybės aprašymo 42 punktą („Vesti asmens sveikatos priežiūros dokumentaciją, įforminti visus gydytojo paskyrimus, siuntimus bei atliekamas procedūras“). Ieškovė net neinformavo kitų darbuotojų, jog reikia sekti kraujo spaudimą ir reguliuoti vaistų girdymą, nors šią informaciją ieškovė galėjo perduoti. Tokiais veiksmais ieškovė ne tik pažeidė darbo tvarką, bet ir sukėlė grėsmę V. Z. sveikatai ir gyvybei. V. Z. kraujospūdžio matavimai atlikti tik du kartus: 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė pas gydytoją lankėsi 2019 m. rugsėjo 5 d. kur, kaip nurodė ieškovė savo pasiaiškinime, buvo sprendžiamas V. Z. pamažėjusio kraujospūdžio klausimas, tačiau jei kraujospūdis nebuvo matuotas V. Z. nuo pat 2019 m. rugpjūčio 19 d., visiškai nesuprantama, kokiais medicininiais duomenimis remdamasi ieškovė laikė, kad V. Z. kraujospūdis yra sumažėjęs. Tai leido atsakovei daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė arba teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie gydytojos vizitą arba ieškovė, neįsigilinusi į kliento ligos istoriją ir nesekusi jo kraujo spaudimo, o tik pamatuodama epizodiškai, pateikė gydytojai psichiatrei tikrovės neatitinkančią/ klaidinančią informaciją apie paciento sveikatą.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno 

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės teises ir pareigas nustato ne tik darbo sutartis bei JRNVC lokaliniai teisės aktai, bet ir norminiai teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 72-3490; TAR, 2019-07-15, Nr. 2019-11623), Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 62-2224; 2009, Nr. 89-3801), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. V-1473 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1026 „D. S. paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-12-29, Nr. 2015-20756) ir kt. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pagal iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. galiojusio 2018 m. bendrosios praktikos slaugytojo pareigybės aprašymo Nr. 2 (toliau – 2018 m. BPSPA) 35 punktą privalėjusi vadovautis gydytojo paskyrimais ir tinkamai juos vykdyti, pagal 18 punktą laiku ir tinkamai išdalinti, paduoti gydytojo paskirtus vaistus, įsitikinti, kad pacientas laiku ir tinkamai juos vartoja, nuo 2019 m. balandžio 29 d. žinodama gydytojos I. Š. V. Z. paskirto vaisto „Buronilio“ recepte nurodytą dozę, nepamatavusi V. Z. AKS, negavusi gydytojos nurodymo mažinti V. Z. paskirto vaisto dozę, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. 9.00 val. savavališkai išdavė ir sugirdė V. Z. perpus mažesnę „Buronilio“ dozę, tuo pažeisdama aukščiau minėtų 2018 m. BPSPA 18 bei 35 punktų reikalavimus, JRNVC vidaus darbo tvarkos taisyklių 32.1, 54 punktų reikalavimus. Teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai buvo įspėta apie tai, kad per dvylika mėnesių padarytas antras toks pažeidimas gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį. Įspėjimas buvo pareikštas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir termino. Teismas sprendė, kad ieškovė, 2019 m. rugsėjo 9 d. perpus sumažindama V. Z. vartoti paskirto Tisercino dozę, vadovavosi ne gydytojos paskyrimais bei žodiniais nurodymais, o savo nuožiūra. Kad ieškovė neturėjo ir ketinimo vadovautis gydytojos paskyrimais, įrodo pačios ieškovės 2020 m. liepos 7 d. posėdyje duoti paaiškinimai apie tai, kad net ir nustačiusi normalų AKS V. Z., ji vis tiek būtų išdavusi jam mažesnę dozę vaisto.  Teismas pažymėjo, kad nei JRNVC lokaliniai teisės aktai, nei norminiai teisės aktai nenumato bendrosios praktikos slaugytojo teisės savo nuožiūra keisti „Buronilio“ ir „Tisercino“ dozes. Darbdavys nustatė tokią tvarką, pagal kurią darbuotojas – bendrosios praktikos slaugytojas – išduodamas ir sugirdydamas įstaigos gyventojams gydytojo paskirtus vaistus, privalo vadovautis ne savo nuožiūra, o gydytojo paskyrimais. Šios tvarkos nepaisymas nesant tam svarbių priežasčių reiškia nepaklusimą darbovietėje galiojančiai tvarkai bei darbo pareigų pažeidimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė antrą kartą per dvylika mėnesių padarė tokį patį darbo pareigų pažeidimą – neužtikrino gydytojo paskirtų vaistų vartojimo vadovaujantis gydytojo paskyrimais.

7.       Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog kitas ieškovei inkriminuotas darbo pareigų pažeidimas – netinkamas medikamentų dokumentacijos tvarkymas – buvo konstatuotas nepagrįstai. Teismas sprendė atsakovą neįrodžius, kad jis lokaliniu teisės aktu būtų nustatęs tvarką, kaip turi būti atliekamos korektūros medikamentų apskaitos lapuose, tokia tvarka nenustatyta ir ieškovės veiklą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais. Teismas pažymėjo, kad pirmasis ieškovei inkriminuotas netinkamo medikamentų dokumentacijos tvarkymo pažeidimas buvo įtakotas žmogiškos klaidos – 2019 m. balandžio 26 d. lapelio grafoje „Dozė“ V. U. atliktą rankraštinį įrašą „15 val.“ ieškovė perskaitė kaip „0,5 tab.“. Tačiau šis nepagrįstai nustatytas pažeidimas, teismo vertinimu, neturėjo esminės reikšmės pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė nustatytų jos darbo pareigų pažeidimų nepripažino, dėl pirmojo pažeidimo kaltino V. U., teigė, jog antrą kartą vaisto dozę sumažino pagal gydytojos žodinį nurodymą, nors, kaip nustatyta byloje, gydytojos žodiniais nurodymais ji nesivadovavo ir neturėjo ketinimo jais vadovautis. Atsakovas pagrįstai nurodė, jog jis negali tikėtis, kad ieškovė pasitaisys ir kad pratęsus darbo santykius jam toliau nuolat tektų kontroliuoti, saugotis ir nuogąstauti dėl tolesnių ieškovės veiksmų ir tinkamo darbo pareigų atlikimo. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove. Teismas vertino, kad ieškovė, 2019 m. balandžio 29 d. gavusi vaistų receptus bei sužinojusi apie prieštaravimus tarp jos įsivaizduojamos ir gydytojos paskirtos „Buronilio“ dozės, nesivadovavo 2018 m. BPSPA 18 bei 35 punktų nuostatomis, nesiėmė adekvačių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, toliau kelias dienas iš eilės išdavinėjo V. Z. gydytojos paskyrimo neatitinkančią vaisto dozę, 2019 m. rugsėjo 9 d. savavališkai perpus sumažinusi V. Z. paskirto vaisto „Tisercin“ dozę, ieškovė nesivadovavo nei receptu, nei gydytojos žodiniais nurodymais, taip pažeidė 2019 m. BPSPA, kitų lokalinių teisės aktų nuostatas. Teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl yra kalta dėl padarytų darbo pareigų pažeidimo. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padaryti tyčia, todėl laikytina, jog ieškovės kaltės forma – neatsargumas. Jeigu nebūtų buvę ieškovės neteisėtų veiksmų (darbo pareigų pažeidimų), neigiami padariniai – pasitikėjimo darbuotoju praradimas – nebūtų kilę. Teismas sprendė, jog tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai – 2019 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. Į-I-43 dėl darbuotojo įspėjimo (t. 1, e. b. l. 79) – įrodo, jog ieškovė buvo įspėta ir dėl kito analogiško pažeidimo – vaistų nesugirdymo JRNVC gyventojui R. A.. Liudytojai R. A., S. B., R. N., V. Ž. davė parodymus apie neetišką ieškovės elgesį su įstaigos gyventojais. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovės elgesys iki pažeidimo padarymo būdavo netinkamas. Teismas sprendė, jog atsakovo pasirinkta priemonė – atleidimas iš darbo – buvo proporcinga ieškovės padarytiems pažeidimams. Teismas nurodė, kad darbo sutarties pasibaigimo pagrindai nurodyti DK 53 straipsnyje, vienas jų – nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva, šis pagrindas yra aiškiai nurodytas atsakovo 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakyme, jame taip pat nurodyta DK norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, įsakymas yra rašytinis. Atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį atitinka DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus.

9.       Dėl diskriminacijos teismas nurodė, kad atsakovas su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė įrodymą (2020 m. vasario 26 d. JRNVC raštas Nr. 10V-29), patvirtinantį tai, kad 2019 m. JRNVC dirbo 31 darbuotojas, 10 iš jų – pensinio amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi priemonių siekiant išsiaiškinti, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje, apklausiamiems liudytojams buvo užduoti apie tai klausimai. Nei šalys, nei apklausti liudytojai nepateikė teismui duomenų apie kitus analogiškus atvejus atsakovo įstaigoje, kuomet atsakovo darbuotojas per metus būtų padaręs du darbo pareigų pažeidimus ir už tai nebūtų atleistas iš darbo. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad ieškovės atleidimo iš darbo priežastis yra jos padaryti darbo pareigų pažeidimai, o ne jos diskriminacija dėl amžiaus ir pan.

10.       Teismas nurodė, kad nustačius tai, jog ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai ir teisėtai, bei šiuo pagrindu atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laiką bei 1 mėnesio VDU dydžio kompensacijos priteisimo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai atleidžiant ieškovę iš darbo bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248-6.249 straipsniai).

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Gydytojos psichiatrės, liudijusios byloje (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad mažesnės vaistų dozės davimas žalos pacientui nepadaro, o gali pasireikšti tik poveikio skirtumu ir efekto nepakankamumu. Vaisto vartojimo informacija bendrosios praktikos slaugytojai galėjo būti perduodama gydytojo(ų) tiesiogiai ar per kitus atsakovo darbuotojus žodžiu ar raštu nurodant vaistų vartojimo lapelyje. Esant skirtumui tarp el. recepto ir gydytojos nurodymo vaisto vartojimui, vadovaujamasi vaisto vartojimo informacija, o ne el. receptu, kuriame neretai nurodomas didesnis medikamento kiekis. Slaugytoja turi vertinti paciento savijautą, elgesį, AKS, pateikti informaciją gydytojai ir turi tam tikrą diskreciją išduodant vaistus, pvz. slaugytoja gali neduoti vakarinės vaisto „Tisercin“ dozės, jeigu pacientas ramus. Jokios tvarkos, reglamentuojančios vaisto išdavimą/sugirdymą pagal gydytojo(ų) paskyrimus/rekomendacijas (kurios būdavo ir žodinės) ir slaugytojos diskreciją, centre nėra ir nebuvo. Niekaip neatsižvelgta į el. receptų išrašymo specifiką bei gydytojų praktiką faktinę vaistų vartojimo informaciją pateikti telefonu, žodžiu arba atskirame vaistų vartojimo lapelyje) ir šių nurodymų pirmenybę prieš el. receptą.

11.2.                      Atsakovas ir teismas nepagrįstai kvalifikavo ieškovės veiksmus laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. skiriant ir išduodant vaistus „Buronil“ V. Z., kaip darbo pareigų pažeidimą nesant ieškovės kaltės, darbdavio direktorės pavaduotojai suklaidinus ieškovę dėl vaisto „Buronil“ vienkartinės dozės (stiprumo) ir netinkamai organizavus darbą. Vaisto išdavimas buvo žmogiška klaida, sąlygota pačio atsakovo direktorės pavaduotojos netinkamai užpildyto ir ieškovei pateikto vaistų vartojimo lapelio (grafoje dozė smulkiu raštu įrašyta 15 val., ką ieškovė perskaitė kaip 0,5 tab., dozės mg ar tabletėmis niekur nebuvo įvardinta). Atleidžiant darbuotoją už antrą tokį patį pažeidimą darbdavys, be kita ko, turi įrodyti, kad darbuotojai buvo pranešta apie ankstesnį darbo pareigų pažeidimą ir darbuotoja įspėta, kad antrą kartą padarius tokį patį pažeidimą, ji bus atleista iš darbo ir toks įspėjimas yra galiojantis. Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. Į-1-46 turinio nebuvo suprantama, koks darbuotojas ir dėl ko yra įspėjamas, kas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu.

11.3.                      Teismo argumentai, kad ieškovės žinojimą apie gydytojos paskyrimą V. Z. vartoti vaistą „Tisercin“ po 50 mg 1 kartą per dieną (2 tabletės po 25 mg) patvirtina 2019 m. balandžio, gegužės bei rugsėjo mėnesių medikamentų apskaitos lapas, yra nepagrįsti, nes 2019 m. rugsėjo 5 d. apsilankius pas psichiatrę E. B. rekomendacijos dėl ankstesnių vaistų vartojimo laikotarpių netenka galios, o gydytoja sprendžia dėl rekomendacijų vaistų vartojimui į ateitį nuo apsilankymo dienos. Byloje pateikta 2019 m. rugsėjo 12 d. E. B. forma iš ligos istorijos bei šios psichiatrės paaiškinimai teisme patvirtina, kad gydytoja rekomendavo mažinti vaistų dozę esant žemam AKS, o esant ramiam pacientui - Tisercin galima iš viso vakare neduoti. Gydytoja E. B. teisme paliudijo, kad esant AKS 98 ji nebūtų skyrusi/išdavusi 2 tab. „Tisercin“, o 2019 m. rugsėjo mėn. medikamentų apskaitos lapas pakoreguotas pagal atsakovo nurodymus dėl vaisto „Tisercin“ išdavimo pagal el. receptą, jis rodo vaisto išdavimą pacientui V. Z..

11.4.                      Ieškovė darbdaviui visada teikė pilną informaciją, paaiškinimus, pripažino savo atliktus veiksmus, nurodė priežastis, kodėl taip pasielgta. Ieškovės nuomone, atleidimas iš pareigų nėra proporcinga priemonė. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra darbuotojos kaltės, žalos, priežastinio ryšio, ieškovė buvo diskriminuojama bei persekiojama tiek dėl amžiaus, tiek dėl skundų prieš darbdavį ir kritikos darbdaviui pateikimo. Atleidimas iš darbo yra per griežta priemonė. Ieškovė veikė vykdydama gydytojos (duomenys neskelbtini)rekomendacijas, suklaidinta direktorės pavaduotojos V. U. išduotu vaistų vartojimo lapeliu. Tariami darbo pareigų pažeidimai žalos sveikatai nesukėlė.

11.5.                      Ieškovei atleidimo iš darbo dieną buvo virš 70 metų. Ieškovė savo darbe nuolatos patirdavo diskriminacinius veiksmus, psichologinį spaudimą, taip pat ir dėl amžiaus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad centre yra buvę atvejų, kad kiti atsakovo darbuotojai nesugirdydavo vaistų ar netinkamai atžymėdavo apskaitos lapuose. Atsakovas, tiek atleisdamas ieškovę iš pareigų, tiek vesdamas bylą teisme, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, klastojo dokumentus, bandė paveikti liudytojus. Ieškovės manymu, tikroji jos atleidimo iš darbo priežastis buvo ieškovės amžius, taip pat atsakovo siekis atsikratyti nepalankaus, aktyviai darbo trūkumus nurodančio darbuotojo.

11.6.                      Byloje tikslinga taikyti specialųjį bylinėjimosi instituto principą - bylinėjimosi išlaidų ribojimą, taip siekiant ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Priteisus atsakovo prašomas (ir teismo priteistas) bylinėjimosi išlaidas, susidarytų situacija, kad darbo ginčą inicijavusi ieškovė, kurios ieškinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-264-856/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020; ir kt.). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliantė teikia melagingus duomenis, kad abi gydytojos psichiatrės, liudijusios byloje patvirtino, jog mažesnės vaistų dozės davimas žalos pacientui nepadaro, o gali pasireikšti tik poveikio skirtumu ir efekto nepakankamumu. V. Z. serga nepagydoma liga - silpnaprotyste (psichiniu atsilikimu), dėl ko jo emocinė būklė gali būti kontroliuojama tik nervinę sistemą veikiančiais vaistais. Tačiau apeliantė iki šiol kritiškai nevertina savo veiksmų, kuomet V. Z. būnant agresyviam, skubos tvarka būnant pristatytam pas psichiatrę tikslu skirti stipresnius vaistus ir sukoreguoti jo elgseną, ji bene savaitę nepriskyrė V. Z. medikamentų, kurie būtų sukontroliavę jo emocinę būklę. Vienintelė įstaigoje nusistovėjusi tvarka buvo griežtai vadovautis gydytojos paskirtu gydymu, kadangi centras neturi įgalinimų ar kompetencijos kvestionuoti gydytojo priskirto gydymo pacientui.

12.2.                      Apklausiama liudytoja V. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2019 m. balandžio 26 d., grįžusi iš psichiatrės, detaliai paaiškino gydytojos lapelyje nurodytų vaistų vartojimo kiekius bei būdą, o ieškovė ją patikino, kad jai yra viskas aišku. Ieškovei 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Į-1 -46 paskirtas įspėjimas buvo būtent už medikamentų nesudavimą V. Z. bei atliktas korekcijas jam išduodamų medikamentų apskaitos lape.

12.3.                      Direktorės įsakyme „Dėl darbo sutarties su G. - R. G. nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ Nr. Į-2-40 aiškiai nurodytas atleidimo pagrindas nurodant tiek darbo kodekse įtvirtintus atleidimo pagrindus, tiek konkrečias darbo tvarkos taisykles, kurios buvo pažeistos. Įsakyme taip pat įvardinti abu darbo pareigų pažeidimai net nurodant konkretų asmenį (V. Z.), kuriam nebuvo užtikrintas tinkamas medikamentų vartojimas.

12.4.                      Įstaigos veikla susijusi su pagalbos teikimu asmenims su sutrikusiu intelektu, t. y. daugeliu atvejų centro gyventojai patys savęs apginti negali, dėl ko už tuos tiesiogiai atsakinga yra tik įstaiga. Atsižvelgiant į atsakovo veiklos specifiką bei į ieškovės pareigoms keliamus itin griežtus reikalavimus, atsakovas negali pasitikėti darbuotoju, kuris pakartotinai atlieka tapačius darbo pareigų pažeidimus, galinčius sukelti tiesioginę grėsmę paciento gyvybei ir sveikatai ir kuris tokių savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pasirinkta priemonė - atleidimas iš darbo buvo proporcinga ieškovės padarytiems pažeidimams.

12.5.                      Atsakovas pateikė byloje įrodymus, jog 2019 m. įstaigoje dirbo 31 darbuotojas, 10 iš jų - pensinio amžiaus. Taigi, daugiau nei absurdas būtų teigti, jog bendrovė, kurioje beveik trečdalis darbuotojų yra sulaukę pensinio amžiaus, diskriminuotų darbuotoją dėl senyvo amžiaus. Ieškovės aktyvumas teikiant įstaigai pastabas apie neva netinkamai atliekamą darbą pasireiškė tik kaip įvairių skundų teikimas įvairiausioms atsakingoms institucijoms, kaltinimas nebūtų nusikaltimų atlikimu, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti, o institucijos, tyrusios atsakovės veiklą, jokių pažeidimų taip pat nerado. Atsakovas leistinomis priemonėmis įrodė byloje, kad ieškovė darbdavio nebuvo diskriminuojama.

12.6.                      Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Sumažinus bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktas kvalifikuotas teisines paslaugas būtų paneigta nuo nepagrįsto ieškinio besigynusios šalies - atsakovo teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai neatitiktų jokių teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų. Pabrėžtina, kad atsakovas procesu nepiktnaudžiavo, savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, todėl nėra absoliučiai jokių CPK įtvirtintų pagrindų sumažinti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14.       Ieškovės (toliau- ir apeliantės) atstovas advokatas 2021 m. kovo 1 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, prašė prijungti juos prie bylos ir jais vadovautis nagrinėjant apeliacinį skundą. Nurodė, kad papildomus paaiškinimus nusprendė pateikti perskaitęs atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija papildomų rašytinių paaiškinimų nepriima, nes CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (pildyti) apeliacinį skundą.

15.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo ir poveikio priemonės padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių (Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16.       Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

17.       Ieškovė buvo atleista iš darbo 2019 m. rugsėjo 20 d. darbdavio įsakymu Nr. I-2-40 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą už darbo pareigų pažeidimą, kai 2019 m. rugsėjo 9 d. neužtikrino gydytojo paskirtų vaistų pacientui tinkamo vartojimo, ir anksčiau, 2019 m. gegužės 24 d. jau buvo įspėta dėl netinkamo vaistų dozavimo pacientui.

18.       Apeliantė nurodo, kad darbo pareigų pažeidimų ji apskritai nepadarė, nes ji kaip slaugytoja turi diskrecijos teisę spręsti, kaip dozuoti vaistus, be to, jai duodami gydytojų ir direktorės pavaduotojos V. U. nurodymai dėl vaistų dozavimo buvo neaiškūs, prieštaringi, todėl ji elgėsi taip, kaip suprato. Jos nuomone, per mažos vaistų dozės ligoniams pakenkti negali.

19.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ji kaip slaugytoja turi diskrecijos teisę nustatyti, kokiomis dozėmis duoti pacientams vaistus. Apeliantės kaip slaugytojos diskrecija dozuoti vaistus buvo galima tik tiek, kiek apibrėžė vaistus paskyręs gydytojas. Kaip pažymėjo 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja psichiatrė I. Š., būtent gydytojas suformuoja rekomendacijas, kurių ribose galima varijuoti (duodant vaistus) priklausomai nuo simptomų. Šios bylos situacijoje vaisto dozavimo nurodymai, pateikti ieškovei dėl paciento V. Z., buvo suformuluoti leidžiant tam tikrą laisvumą dozuojant vaistus („jei neramus- 3 tabletės“, „jei išliks neramus- duoti relanium“), tačiau įvertintina, kad abiem atvejais buvo leidžiama duoti pacientui didesnę vaisto dozę, negu kad įprastas paskyrimas, o ne mažesnę. Tuo tarpu ieškovės pažeidimai abiem atvejais, tiek 2019 m. gegužės mėnesį, tiek ir 2019 m. rugsėjo mėnesį, buvo padaryti paduodant pacientui mažesnes vaisto dozes. Apeliantės argumentas, kad mažesnė vaisto dozė pacientui pakenkti negali, kaip tik ir patvirtina, kad ieškovė net nesistengė laikytis gydytojo paskyrimo, ji elgėsi pagal savo asmeninį sprendimą, kokias vaisto dozes duoti klientui.           

20.       P. J. rajono neįgaliųjų veiklos centro (toliau – ir Centro) bendrosios praktikos slaugytojos pareigybės aprašymo 19 punktą, apeliantės funkcija buvo vadovaujantis gydytojo paskyrimais tiksliai ir metodiškai atlikti paskirtas procedūras (intervencijas), vykdyti vaistų paskyrimus, pagal 23 punktą - laiku ir tinkamai paduoti gydytojo paskirtus vaistus, įsitikinti, kad pacientas laiku ir tinkamai juos vartoja. Vadinasi, apeliantė, pati nuspręsdama, kokias vaisto dozes paduoti klientui, pažeidė savo pareigybės aprašymo 19 punktą.

21.       Apeliantei 2019 m. gegužės 24 d. buvo įteiktas įsakymas Nr. Į-I-46, kuriuo darbuotoja buvo įspėta, kad darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas- gydytojo paskirtų vaistų vartojimo neužtikrinimas - gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Apeliantė nurodo, kad ji nesuprato, koks darbuotojas ir dėl ko yra įspėjamas 2019 m. gegužės 24 d. Tokius apeliantės argumentus kolegija atmeta kaip nesąžiningus. Pirmiausia, iš Centro darbuotojų 2019 m. gegužės 2 d. susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime buvo svarstomas paciento V. Z. elgesio ir sveikatos būklės klausimas, apeliantė susirinkime ne tik dalyvavo, bet ir pasisakė, pripažino, kad pacientui yra pakeisti vaistai, anksčiau gerdavo daugiau, jai informaciją apie vaisto dozavimą ant lapelio užrašė direktoriaus pavaduotoja (duomenys neskelbtini).. Susirinkime nuspręsta situaciją nuosekliai išsiaiškinti po susirinkimo. Tą pačią dieną apeliantė gavo reikalavimą pasiaiškinti, kodėl pacientui V. Z. sugirdo nepakankamą kiekį paskirtų vaistų (sugirdo 25 mg vietoje paskirtų 50 mg), o apskaitos lape pažymi, kad sugirdo 50 mg. Apeliantė 2019 m. gegužės 9 d. pateikė pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad V. U. lapelį apie vaistų dozes gavo, kaip suprato, taip ir elgėsi, receptus gavo vėliau. Iš pateiktos darbo ginčų komisijos medžiagos matyti, kad prie apeliantės paaiškinimo buvo pridėtas ir V. U. rašytas lapelis, kurio 2 eilutėje nurodytas vaistas Tisercinx2tab., jei neramus 3, grafose diena ir vakaras nieko neįrašyta, nakčiai įrašyta 2-3. Kolegija sprendžia, kad jeigu apeliantė būtų nesupratusi, kas užrašyta V. U. pateiktame lapelyje, ji būtų arba pasitikslinusi pas V. U. arba pacientui būtų sugirdžiusi 3 tabletes ryte ir dar 2-3 nakčiai. Tačiau apeliantė sugirdė per mažą vaisto dozę, už ką jai ir buvo paskirtas įspėjimas. Spręstina, kad darbo pareigų pažeidimas objektyviai buvo padarytas ir šio pažeidimo priežastis buvo pačios apeliantės nepakankamas atidumas ir netinkamai vykdoma pareiga.  

22.       Analogiškas ieškovės padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 9-10 dienomis- ieškovė pateikė pacientui vieną vaisto „Tisercin“ tabletę vietoje dviejų, t. y. vėl mažesnę dozę, negu kad buvo gydytojo paskirta. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. apsilankius pas psichiatrę E. B. rekomendacijos dėl ankstesnių vaistų vartojimo laikotarpių buvo netekę galios, o gydytoja rekomendavusi mažinti vaistų dozę esant žemam AKS, o esant ramiam pacientui - Tisercin galima buvo iš viso vakare neduoti. Tokias pačias aplinkybes ieškovė išdėstė ir 2019 m. rugsėjo 10 d. darbdaviui rašytame pasiaiškinime, papildomai dar nurodydama, kad iš gydytojos lapelio apie naują paskyrimą nepaėmė, paskui jos nerado darbe. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad pacientui V. Z. paskirtos vaistų dozės buvo pakeistos 2019 m. rugsėjo 5 d. vizito pas gydytoją psichiatrę metu, vadinasi, galiojo ankstesni paskyrimai. Net jeigu tikėti apeliantės teiginiu, kad gydytoja rekomendavo mažinti vaisto dozę esant žemam kraujospūdžiui, tai iš kraujospūdžio matavimų lentelės matyti, kad kraujospūdis klientui V. Z. buvo matuotas 2019 m. rugsėjo 6 d., vėliau nematuotas, vadinasi, 2019 m. rugsėjo 9 d. AKS nebuvo pamatuotas, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo svarstyti vaisto dozės mažinimą. Gydytojos paskyrimai, atlikti vėliau, rugsėjo 12 d., neturi reikšmės nustatytam pažeidimui, kuris buvo rugsėjo 9 d.

23.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė, 2019 m. rugsėjo 9 d. savavališkai perpus sumažinusi V. Z. paskirto vaisto „Tisercin“ dozę, nesivadovavo nei receptu, nei gydytojos žodiniais nurodymais, todėl pažeidė savo pareigybės aprašymo ir kitų lokalinių teisės aktų nuostatas, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl yra kalta dėl padarytų darbo pareigų pažeidimo.

24.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad netinkamu medikamentų dokumentacijos tvarkymu ieškovė buvo apkaltinta nepagrįstai, nes atsakovas neįrodė, kad jis lokaliniu teisės aktu būtų nustatęs tvarką, kaip turi būti atliekamos korektūros medikamentų apskaitos lapuose; tokia tvarka nenustatyta ir ieškovės veiklą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka. Atsakovės bendrosios praktikos slaugytojos pareigybės aprašymo 11.3 punkte nustatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi išmanyti dokumentų rengimo ir įforminimo bei raštvedybos taisykles. Vadinasi, ieškovei turėjo būti žinoma, kaip reikia taisyti klaidingus įrašus vaistų apskaitos žiniaraščiuose, kituose dokumentuose – perbraukti neteisingą įrašą ir šalia įrašyti teisingą. Ieškovės atlikti taisymai užbaltinant įrašus korektoriumi laikytini netinkamai atliktais ir įrodančiais, kad ieškovė nesilaikė savo pareigybės aprašymo.

25.       Apeliantė nurodė, kad jos atleidimas iš darbo yra diskriminacinio pobūdžio, ji esą buvo diskriminuojama dėl amžiaus (yra gimusi 1948 metais). DK 26 str. nustatyta, kad darbdavio santykiuose su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija įvairiais pagrindais, tame skaičiuje ir dėl amžiaus, yra draudžiama. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Vadinasi, nors įstatymo leidėjas ir nustato nukentėjusiam nuo diskriminacijos asmeniui lengvesnį įrodinėjimo standartą, tačiau vis dėlto nukentėjęs nuo diskriminacijos asmuo turi nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą apie buvusią diskriminaciją. Aplinkybės civilinio proceso įrodinėjimo kontekste yra suprantamos kaip faktai, kuriuos buvus patvirtina įrodymai, išvardinti CPK 177 straipsnyje (paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, vaizdo, garso įrašai ir pan.).

26.       Bendrąja prasme diskriminacija yra tie atvejai, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo byloje F. J. R. S. prieš Consejer?a de Justicia y Administración P?blica de la Junta de Andaluc?a, C-177/10, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). DK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo naudoti vienodus darbo įvertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus. Šioje byloje apeliantė ginčijo atleidimo iš darbo teisėtumą, vadinasi, ji turėjo pateikti įrodymus, kad kitas atsakovo darbuotojas padarė tokius pačius veiksmus, kaip ir ieškovė, tačiau nebuvo atleistas iš darbo.

27.       Ieškovė, siekdama įrodyti situacijas, kai panašūs atvejai buvo darbdavio skirtingai vertinami, nurodė E. Č. atvejį, R. A. daugybinius atvejus, 2019 m. birželio 10 d.  tarnybinį dėl išvykstančiųjų į Šventają – darbuotojai sugirdo vaistus anksčiau, slaugytojai dar neatvykus į darbą ir jos neinformavę, nesuderinę, 2019 m. liepos 12 d. pasiaiškinimą dėl tariamai blogai sudėtų vaistų (2019 m. kovo 1 d. socialinių paslaugų srities darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo išvadoje pateiktas siūlymas, kad būtų darbuotojas, kuris priimtų paliktus vaistus 18 val., 21 val. ir išeiginėms pasirašytinai. Slaugytojai perduodant, darbuotojui pasirašant, jog gavo, Centro vadovė nemanė, kad tai reikalinga), 2019 m. liepos 12 d. ieškovės pasiaiškinime vėl iškeltas šis klausimas, tačiau jokie sprendimai nepriimti; 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis dėl N. M. veiksmų, paliekant jos atsakomybei vaistų sugirdymą, kol slaugytoja išvykus su kitu gyventoju (Materialinių vertybių medikamentų apsk. tvarka 20 p.) ir kt.), tačiau, ieškovės žiniomis, jie nebuvo įspėti ar atleisti. 

28.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktus byloje rašytinius įrodymus (ieškovės rašytus tarnybinius pranešimus, kitų darbuotojų paaiškinimus, administracijos reikalavimus pasiaiškinti), negali padaryti išvados, kad šie įrodymai patvirtina tokių pačių situacijų skirtingą vertinimą. Dėl E. Č. matyti, kad pati ieškovė rašė direktorei pareiškimą, kad neduos E. Č. tam tikrų medikamentų, nuo kurių jai atsiranda alerginė reakcija; tačiau duomenų, kad ieškovė dėl to būtų buvusi įspėta ar nubausta, nepateikta. Ieškovės rašytuose direktorei tarnybiniuose pranešimuose ji nurodo kitų darbuotojų pažeidimus, kai nebuvo paduotas reikiamas kiekis vaistų klientams. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo ir priedų matyti, kad pagal ieškovės tarnybinius pranešimus būdavo atliekami patikrinimai, tačiau visais atvejais buvo nustatyta, kad dėl netinkamo vaistų vartojimo yra atsakinga pati ieškovė: ji be pagrindo pavedė slaugytojos padėjėjai paduoti klientui vaistus, neteisingai sudėjo į indelius R. A. skirtus vaistus, kitu atveju pats pacientas neišgėrė jam padėtų vaistų, arba pati ieškovė sutiko, kad vaistus paduotų slaugytojos padėjėja. Spręstina, kad ieškovės pateikti įrodymai apie galimos diskriminacijos požymius buvo nepakankami.  

29.       Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. posėdyje taip pat buvo bandoma aiškintis galimos diskriminacijos požymius, buvo pateikiami klausimai, ar buvo kitų darbuotojų, kurie už analogiškus pažeidimus nebuvo baudžiami, ar naujai priimta vietoje ieškovės darbuotoja yra jaunesnė ir pan., tačiau šios abi versijos nepasitvirtino, t. y. nebuvo pateikta duomenų, kad kitas darbuotojas/a padarė tokiu pačius pažeidimus ar kad naujai priimta darbuotoja yra žymiai jaunesnė, negu kad apeliantė.  

30.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 4171,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, nustatęs, kad išlaidos iš esmės atitinka teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose nustatytus dydžius (sumažinta tik dėl faktinės teismo posėdžių trukmės). Apeliantė nurodo, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikomas specialusis bylinėjimosi išlaidų priteisimo institutas - bylinėjimosi išlaidų ribojimas, nes taip būtų užtikrintas jos kaip sąžiningai savo teises ginančio asmens interesas. Kiek konkrečiai, apeliantės nuomone, būtų pagrįsta priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, apeliaciniame skunde nenurodoma.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai yra nurodyti CPK 93 straipsnyje, kurio esmė yra ta, kad pralaimėjusi šalis moka. Apeliantė nurodė apygardos teismų (Šiaulių apygardos teismo ir Vilniaus apygardos teismo) suformuotą praktiką, kai darbo bylose darbdavio turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos sumažintos tuo siekiant ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Tačiau abiejose bylose - Šiaulių apygardos teismo byloje Nr. 2A-264-856/2018 ir Vilniaus apygardos civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020 darbuotojai patys advokato pagalba nesinaudojo, todėl teismai, laikydamiesi šalių interesų pusiausvyros, iš darbuotojų priteisė sumažintas darbdavio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje gi byloje ieškovė naudojasi advokato pagalba, pirmoje instancijoje jos išlaidos advokatui buvo 3690,50 Eur, apeliacinėje instancijoje - 1633,50 Eur, iš viso 5324 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei pasitelkus byloje advokatą, nuo jos ieškinio besiginantis darbdavys taip pat turėjo teisę naudotis advokato pagalba, tam išleido panašią sumą, kaip ir ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš bylą pralaimėjusios ieškovės 4171,48 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų, šalių galimybių ir interesų pusiausvyros nepažeidė.

32.       Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), bylinėjimosi išlaidų vertinimą ir paskirstymą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

33.       Atsakovo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 1800 Eur. Apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centrui, juridinio asmens kodas 193366861, 1800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Evaldas Burzdikas

                                                                                                       Diana Labokaitė

                                      Lina Žemaitienė