Civilinė byla Nr. 2-95-464/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00326-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2;    3.1.1.2.4; 3.1.14.8.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentopa“ netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu atsakovams N. R., E. B. ir J. V. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys ,,OOO Kartblansh“ ir antstolis Rimantas Vižainiškis,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Rentopa“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu ir prašė:

1.1.       pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sandorį, kuriuo atsakovas J. V. atsakovei N. R. priklausančius 152 000 Eur bankiniu pavedimu pervedė atsakovei E. B.;

1.2.       taikyti restituciją – grąžinti atsakovei N. R. atsakovės E. B. turimus 152 000 Eur, juos pervedanti į išieškojimą iš atsakovės N. R. bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai vykdančio antstolio R. Vižainiškio depozitinę sąskaitą.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025 patvirtino ieškovės UAB ,,Rentopa“ finansinį reikalavimą BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė N. R. yra BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ skolininkė ir jos skola bendrovei siekia 200 000 Eur, ši skola iš jos priteista įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024. Atsakovė N. R., būdama skolinga bendrovei, gavusi 152 000 Eur kitų sandorių pagrindu, kurie buvo pervesti į advokato A. V. depozitinę sąskaitą, visą gautą sumą pervedė atsakovei, savo dukrai E. B.. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygos dovanojimo sandoriui, kuriuo atsakovas A. V. pervedė atsakovei N. R. priklausiančius 152 000 Eur atsakovei E. B., pripažinti negaliojančiu. Dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovė N. R., kuri jokio kito turto ir pajamų neturi, jau buvo skolinga bendrovei, todėl sudarius ginčijamą sandorį buvo padaryta žala tiek pačiai bendrovei, tiek ir jos kreditoriams, nes skolininkės gautos lėšos turėjo ir galėjo būti panaudotos bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsakovė N. R. neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties, ji buvo nesąžininga.

3.       Ieškovės teigimu, BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė nesiima priemonių dovanojimo sandoriui nuginčyti, todėl ji ir reiškia netiesioginį ieškinį BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos. Ieškovė yra BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, t. y. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę. Ieškovės skolininkė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turi turtinę teisę, kurios neįgyvendina. Bendrovės nemokumo administratorė nesiima jokių priemonių dovanojimo sandoriui, kuris sudarytas siekiant išvengti įsipareigojimų bendrovei įvykdymo, nuginčyti. BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turtinė teisė, kurios ji neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Nemokumo administratorė, nesikreipdama į teismą su ieškiniu, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB ,,Rentopa“ netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. 

5.       Teismas nurodė, kad teisė inicijuoti bylą netiesioginio ieškinio pagrindu suteikiama tik kvalifikuotam subjektui, o netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinoms įstatyme numatytoms netiesioginio ieškinio sąlygoms. Sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nėra ir ieškovė teisės kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu neturi.   

6.       Teismo vertinimu, šiuo ieškiniu ieškovė nesiekia įgyvendinti skolininkės turimos turtinės teisės į skolininkės skolininkę. Ieškovės skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtinė teisė į skolininkę N. R. yra tinkamai įgyvendinta, nes iš šios skolininkės (N. R.) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai jau yra priteista 200 000 Eur skola, kurią išieško antstolis R. Vižainiškis. Pareikštu netiesioginiu ieškiniu ieškovė siekia ne įgyvendinti savo skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimą turtinę teisę į skolininkę N. R., bet, pripažinus N. R. ir E. B. sandorį negaliojančiu, restitucijos pagrindu sukurti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtines teises į skolininkes.

7.       Be to, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškia ieškovė, neturi turtinės teisės į atsakovę E. B., ji nėra E. B. kreditorė, o E. B. nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolininkė ir šiuo metu neturi jokių pareigų jos atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad reikšdama netiesioginį ieškinį ieškovė siekia tik sukurti savo skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtinę teisę į E. B., tačiau tai nėra suderinama su netiesioginio ieškinio esme bei paskirtimi, neatitinka netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, kad kreditoriaus skolininko turima turtinė teisė į savo skolininką būtų neabejotina, galiojanti ir vykdytina.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės reiškia actio Pauliana ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį atsakovėms E. B. ir N. R., tačiau pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį tokį ieškinį galėtų pareikšti tik pati skolininkės kreditorė (BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“), bet ne skolininkės N. R. kreditorės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė UAB „Rentopa“.

9.       Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme, nes pateiktas nesant nei netiesioginio ieškinio, nei actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygų, kurių nebuvimą teismas įvertino kaip procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidos dėl asmens subjektiškumo nebuvimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovė UAB ,,Rentopa“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   

10.1.       Nepagrįstos teismo išvados, kad actio Pauliana ieškinį gali pareikšti tik pats skolininko kreditorius, o ne skolininko kreditoriaus kreditorius. Jeigu kreditoriaus reiškiamas ieškinys grindžiamas kreditoriaus teisių pažeidimu ir ieškiniu siekiama nuginčyti skolininko sandorius, ieškinys kvalifikuojamas kaip actio Pauliana ieškinys, o jeigu ieškiniu siekiama skolininko vardu priteisti skolą ar kitu pagrindu susigrąžinti skolininko turtą iš skolininkui skolingų asmenų, toks ieškinys yra netiesioginis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-943/2017).

10.2.       Ieškovės skolininkė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turi galiojančią reikalavimo teisę savo skolininkei, atsakovei N. R.. Reikalavimo pagrindu yra teismo sprendimas, kurio vykdymas jau yra pradėtas. Atsakovė N. R. savo dukrai atsakovei E. B. per advokatą J. V. pervesdama 152 000 Eur, sumažino savo turtą, į kurį galėtų būti nukreipti BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimai. Taigi, BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turi teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

10.3.       Nepagrįsta teismo išvada, kad BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi teisės ginčyti dovanojimo sandorio. Sandoris, kuriuo atsakovė N. R. perleido vienintelį jai priklausantį turtą savo dukrai, pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl ji turi teisę jį ginčyti. Be to, analogiškas ginčas, kuriuo atsakovė N. R. perleido atsakovei E. B. kitą turtą – butą, pagal BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės netiesioginį ieškinį buvo nagrinėjamas teisme.

10.4.       Tai, kad kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, ginčydamas savo skolininkės skolininko sudarytus sandorius, patvirtina ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-182-467/2023).

        Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymo saugomus interesus, turi teisę kreiptis kiekvienas suinteresuotas asmuo. Kreipimosi į teismą teisė yra gerokai platesnė, nei teisė į ieškinio patenkinimą, todėl jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant aiškiems teisiniams pagrindams bei priežastims, dėl kurių civilinė byla negali būti net pradėta.

12.       Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-421/2025, 41 punktas). Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 32 punktas).        

13.       CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).   

14.       Apeliantė į teismą kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu, kurį ji pareiškė ne savo, o skolininkės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai ir interesais, siekdama pasinaudoti specialiu, CK 6.68 straipsnyje numatytu kreditorių teisių gynimo institutu. Pirmosios instancijos teismas apeliantės UAB ,,Rentopa“ netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu, atsakovams N. R., E. B. ir J. V. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu, t. y. pripažinęs, kad toks ginčas iš viso nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nėra CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. 

15.       Iš tiesų, kreditorius, visų pirma, turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas).        

16.       Kita vertus, kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs tokiu aspektu, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi būti tik patikrinta, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).

17.       Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje gali ir turi būti tikrinamos tik procesinio pobūdžio aplinkybės, t. y., ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ar ginčas teismingas tam teismui, ar laikytasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme (jei tokia būtina) tvarkos, ar nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, ar ieškinį padavęs asmuo nėra neveiksnus tam tikroje srityje, ar ieškinį ieškovo vardu padavė įgaliotas asmuo, ar už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, ar ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir pan. (CPK 135, 137, 296 straipsniai). Nustačius procesinius trūkumus, susijusius su pateiktų procesinių dokumentų formos neatitikimais, juos pateikusio asmens įgaliojimą patvirtinančių dokumentų ir (ar) įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvimu, turi būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ir tik išskirtiniais atvejais, kai procesinį dokumentą pateikia asmuo neturintis teisės jį teikti, nesilaikyta teismingumo taisyklių ir pan., teismas gali iš karto atsisakyti priimti ieškinį.   

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje netiesioginio ieškinio priėmimo klausimais jau buvo analizuojama aplinkybė, siejama su tokia netiesioginio ieškinio instituto sąlyga, kaip kreditoriaus reikalavimo teisės skolininkui neabejotinumas ir vykdytinumas, kuri konkuruoja su ieškinio priėmimo stadijoje tikrinama teisės kreiptis į teismą prielaida – ieškinį paduodančio asmens teise pareikšti ieškinį. Nagrinėjamam klausimui aktualioje teismų praktikoje pasisakyta, kad netiesioginio ieškinio sąlygų vertinimas bei jų nustatymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip eliminuojantis teismo teisę ir pareigą patikrinti bei įsitikinti, ar asmens pareikštas ieškinys yra susijęs su jo subjektinių teisių gynimu civilinio proceso teisės normų ribose. Visgi, ir nuspręsti, kad pagal CK 6.68 straipsnyje apibrėžtas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti ieškovai neturi reikalavimo teisės ir todėl ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas galėtų tik tokiu atveju, jeigu ieškovų reikalavimo teisės pagal netiesioginį ieškinį neturėjimas būtų akivaizdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-330/2020, 12 punktas; 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-635-464/2023, 13 punktas; 2025 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-469-370/2025, 20 punktas).

19.       Reikalavimo teisės pagal netiesioginį ieškinį turėjimas, be kita ko, siejamas su asmens, kaip kreditoriaus, prievolės neabejotinumo ir vykdytinumo savybėmis. Neabejotina ir vykdytina kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui reiškia, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo metu skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti (skolininkas nėra įvykdęs dalies ar visos prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai), nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama teisme ir yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 35–36 punktai).

20.       Vadinasi, netiesioginio ieškinio priėmimo stadijoje, be kita ko, turi būti patikrinama tik tai, ar nėra aplinkybių, lemiančių išvadą, kad asmens, teikiančio ieškinį, reikalavimo teisės neturėjimas yra akivaizdus, o kitų netiesioginio ieškinio sąlygų tyrimas ir vertinimas ieškinio priėmimo stadijoje iš viso negali būti atliekamas. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, kaip minėta, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimas, išsamiai aptariami skolininkų ir kreditorių tarpusavio ryšiai, pasisakoma dėl kiekvieno jų galimybės pareikšti atitinkamus teisinius reikalavimus bankrutavusio juridinio asmens skolininkei ir kitiems atsakovams, iš esmės ir tuo pagrindu grindžiant apeliantės reikalavimo teisės neturėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo, nes išvada dėl vienos iš sąlygų netiesioginiam ieškiniui už savo skolininkę pareikšti, kuri padaryta neiškėlus civilinės bylos, yra per ankstyva.

21.       Apeliantė su netiesioginiu ieškiniu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, iš kurios matyti, kad ji yra įtraukta į antros eilės kreditorių sąrašą su 841,44 Eur reikalavimu. Taigi, apeliantė su netiesioginiu ieškiniu yra pateikusi įrodymą, kuriuo grindžia neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės skolininkei BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ turėjimą. Akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą jau ieškinio priėmimo stadijoje abejoti apeliantės teise kreiptis į teismą, nenustatyta.

22.       Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantės ieškinys negali būti priimtas, nes nėra įrodytos netiesioginio ieškinio kitos sąlygos, t. y. skolininkės tam tikros turtinės teisės turėjimas, kurios ji neįgyvendina (antra sąlyga) ir ta teisė, kurios skolininkė neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina (trečia sąlyga), nagrinėjamoje proceso situacijoje yra neaktualūs. Kaip nurodyta pirmiau, netiesioginio ieškinio sąlygų tyrimas ir vertinimas yra materialinio, o ne procesinio pobūdžio aplinkybės, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Todėl ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad netiesioginis ieškinys nenagrinėtinas teisme dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, stokoja pagrįstumo. Actio Pauliana ieškinio pateikimo sąlygų identifikavimas, ginčo teisinis kvalifikavimas, taip pat sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir nespręstinas ieškinio priėmimo stadijoje.  

23.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, jau ieškinio priėmimo stadijoje analizuodamas materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes (t. y. CK 6.68 straipsnio taikymo sąlygas), sudarančias bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, bei atsisakydamas priimti jos ieškinį, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir apeliantės ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rentopa“ netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                         Dalia Kačinskienė