Civilinė byla Nr. 2S-866-254/2018

Teisminio proceso Nr.2-13-3-00523-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.5.2.; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2219-292/2018 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. B. kreipėsi į  Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašant nustatyti, kad teisę nustatantis dokumentas – archyvo 1999-09-06 pažymėjimas Nr. 30-B-359 apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ištrėmimą iš Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajoną, priklauso A. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo broliui), kurio vardas, nurodytas dokumente, nesutampa su jo gimimo ir liudijimuose nurodytu vardu. Nurodė, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas nustatyti A. R. B. nukentėjusiojo asmens nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinį statusą. Tam būtina nustatyti visų archyvo 1999-09-06 pažymėjime išvardintų asmenų tikslius anketinius duomenis, kas turi reikšmės jų šeimos ir visos giminės išliekamajai istorinei savivertei, taip pat tai sukurs galimybę mirusiojo brolio A. R. B. vaikams ir anūkams, gyvenantiems Rusijos Federacijoje, siekti Lietuvos Respublikos piliečio statuso suteikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens.
3. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 37 straipsnio nuostatas dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, susipažinęs su pareiškimu ir kartu su juo pateiktais įrodymais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys, be nurodytų, yra mirusio A. R. B. palikuonys. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padavęs V. B. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam prašomo juridinio fakto nustatymas nesukurs jokių teisių ir pareigų. Teismas sprendė, kad V. B. neturi teisinio pagrindo teikti pareiškimą dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl atsisakė jį priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, ir grąžintino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus rajono Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas formaliai ir klaidingai motyvavo, kad pareiškėjas nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, kad prašomo juridinio fakto nustatymas pareiškėjui nesukurs jokių teisių ir pareigų. Pareiškėjo nuomone, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs jam teises ir pareigas, kadangi dokumento tikslumas, kuriame prašoma patikslinti pareiškėjo brolio vardą, priklauso ir pareiškėjui.
2. Skundžiama nutartis užkerta kelio siekti, kad būtų atstatyta istorinė pareiškėjo šeimos savivertė. Pažymi, kad 1999-09-06 pažymėjime Nr. 30-B-359, kuris priklauso ir pareiškėjui, nurodyta brolio A. R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), pavardė ir vardas „A. B.“ daro pareiškėjui, jo šeimai bei visai giminei istoriškai vertingą ir jiems svarbų dokumentą – archyvo 1999-06-09 pažymėjimą – netikslų, iš dalies neatitinkantį tikrovės. Nurodo, kad kitų galimybių ištaisyti padarytą klaidą nėra, nes pareiškėjo brolio palikuonys gyvena Rusijoje, kurie turi Rusijos pilietybę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
7. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.
8. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad archyvo 1999-09-06 pažymėjimas Nr. 30-B-359, liudijantis apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ištrėmimą iš Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajoną, priklauso A. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo broliui), kurio vardas, nurodytas dokumente, nesutampa su jo gimimo ir liudijimuose nurodytu vardu. Nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas nustatyti pareiškėjo broliui (A. R. B.) nukentėjusiojo asmens nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinį statusą, atstatyti istorinę pareiškėjo šeimos ir giminės savivertę bei suteikti galimybę brolio vaikams ir anūkams, gyvenantiems Rusijoje, siekti Lietuvos piliečių statuso suteikimo.
10. CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Tačiau, kaip minėta, teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Iš to seka, kad prašomas nustatyti faktas prašančiajam asmeniui turi turėti juridinę reikšmę. Taigi, teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.
11. Nagrinėjamu atveju asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pagrindai ir tvarka nustatyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme (1997 m. birželio 30 d. Nr. VIII-342) (toliau ir Įstatymas). Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimą, pažymėjimų išdavimą ir jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Minėto įstatymo 8 straipsnio nuostatos numato, kad nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie 1939–1990 metų okupaciniais laikotarpiais buvo Lietuvai šiuo metu priklausančių teritorijų nuolatiniai gyventojai bei asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamąją vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu šiuo metu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Asmenys, kuriems pripažintas nukentėjusio asmens statusas, turi teisę gauti įstatymų nustatytas socialinės rūpybos bei kitas lengvatas ir valstybės paramą (Įstatymo 1 straipsnis).
12. Pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė archyvo 1999-09-06 pažymėjimą Nr. 30-B-359, patvirtinantį pareiškėjo ir jo šeimos ištrėmimą iš Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajoną. Vadovaujantis šios nutarties 11 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, pripažintina, kad LT VRM archyvų skyriaus 1999-09-06 pažymėjimas gali sukurti jame nurodytiems asmenims teisines pasekmes (teisę gauti įstatymų nustatytas socialinės rūpybos bei kitas lengvatas ir valstybės paramą). Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad prie pareiškimo pareiškėjas pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimą, kuriuo jam buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kuris jam suteikė teisę pasinaudoti tremtiniams numatytomis lengvatomis. Todėl nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą, kad pažymėjimas priklauso jo broliui A. R. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), kuriame neteisingai įrašytas jo brolio, vardas „Algis“, paties pareiškėjo teisių apimčiai jokios įtakos neturės, t. y. papildomai teisių nesukurs.
13. Iš pareiškimo turinio matyti, kad prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas kartu siekia sukurti galimybę mirusio brolio vaikams ir anūkams, kurie gyvena Rusijoje, siekti Lietuvos Respublikos piliečių statuso suteikimo. Atsižvelgiant į šios nutarties 8 punkte nurodytas sąlygas, kurioms esant teismas gali nustatyti prašomą juridinį faktą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant minėto tikslo, į teismą su atitinkamu prašymu turėtų kreiptis ne pareiškėjas, o jo brolio vaikai ir vaikaičiai, kuriems, pareiškėjo teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes.
14. Nustačius, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis užkerta kelią siekti, kad būtų atstatyta istorinė pareiškėjo šeimos savivertė. Pastebėtina, kad pareiškėjo nurodytas siekis galimai sukeltų pareiškėjui ir kitiems jo šeimos nariams moralinį pasitenkinimą, tačiau ne teisines pasekmes pareiškėjui, kas suponuotų pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1999-09-06 pažymėjimas Nr. 30-B-359 apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ištrėmimą iš Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajoną, priklauso A. R. B. gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo broliui).
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, ištyrusi esminius atskirojo skundo faktinius ir teisinius argumentus, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jam nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl teisingai atsisakė pareiškėjo pareiškimą priimti ir grąžino jį pasavusiam asmeniui. Tačiau teismas suklydo, nurodydamas teisinį pagrindą – atsisakė priimti pareiškimą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nors pareiškėju pareiškime buvo įvardintas pats V. B., kurio vardu pareiškimą pasirašė jo atstovas pagal pavedimą. Nustačius, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jam teisinių pasekmių nesukels, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau šiuo atveju teisinis pagrindas neturi įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                                    Dalė Burdulienė