Civilinė byla Nr. 3K-3-275-248/2015

Teisminio proceso numeris: 2-57-3-00492-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 36.2; 63.2;

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 13 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. (V. G.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“, V. G., R. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Statega“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų ir netesybų paskirtį, jų skaičiavimą, prievolės mokėti palūkanas pasibaigimą, esant paskolos ir laidavimo teisiniams santykiams, taikymo.

Ieškovas AB „Swedbank“ (toliau – ir bankas) ir UAB „Neapolis“ 2006 m. balandžio 24 d. pasirašė kredito sutartį (Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK; toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią UAB „Neapolis“ buvo suteiktas 32 300 000 Lt (9 354 726,60 Eur) kreditas. Kredito suma 2008 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu konvertuota į 9 067 297 Eur. UAB „Neapolis“ įsipareigojimų bankui pagal Kredito sutartį įvykdymas užtikrintas atsakovų V. G. ir R. G. laidavimu pagal 2006 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartis (toliau – Laidavimo sutartys) ir kredito gavėjui priklausančio turto įkeitimu.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi palikta nepakeista, UAB „Neapolis“ iškelta bankroto byla.

Ieškovas prašė priteisti skolą, delspinigius, palūkanas solidariai iš atsakovų – skolininkų pagal Kredito ir Laidavimo sutartis. Ieškinio suma – 8 671 551,97 Eur.

Trečiajam asmeniui UAB „Statega“ už laiduotoją V. G. sumokėjus dalį skolos, ieškovas 2011 m. rugsėjo 28 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, prašė: priteisti solidariai iš atsakovų 568 706,01 Eur; kintamąsias metines palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą kredito sumą (568 706,01 Eur) iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; 6 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė jam grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nurodė, kad, atsakovams nevykdant įsipareigojimų pagal Kredito ir Laidavimo sutartis, Kredito sutartį jis nutraukė nuo 2011 m. vasario 16 d. Atsakovas (kredito gavėjas) neturi finansinių galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovui ir kitiems kreditoriams, jis tinkamai nevykdė prievolių, todėl skola priteistina solidariai iš kredito gavėjo ir laiduotojų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai;  priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 568 706,01 Eur, kintamąsias metines palūkanas už negrąžintą 568 706,01 Eur kredito sumą, apskaičiuojamas imant šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,2 proc. metinių palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų vasario 1 d. ir rugpjūčio 1 d. paskutinę termino dieną keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai buvusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 2,2 proc. metinių palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, iki visiško kredito grąžinimo AB „Swedbank“ dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 636 Lt (6845,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovui 6364 Lt (1843 Eur) žyminio mokesčio permoką.

Kredito gavėjas UAB „Neapolis“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų, todėl teismas sprendė, kad, nutraukus Kredito sutartį, ieškovui atsirado teisė reikalauti, jog įsiskolinimą ieškovui grąžintų visi atsakovai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai nustatytu laiku ir tvarka būtų visiškai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitę su ieškovu, teismas laikė, kad atsakovai pažeidė sutartines prievoles.

Teismas nurodė, kad atsakovas (kredito gavėjas) netesybų dydžio neginčijo, ginčas dėl netesybų dydžio kilo tik iškėlus bylą teisme, ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių nustatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini aiškiai per dideliais, be to, netesybos nemažinamos, kai jos jau yra sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad: trečiasis asmuo UAB „Statega“ 2011 m. birželio 20 d. už laiduotoją V. G. sumokėjo bankui 4 700 000 Eur, 2011 m. rugsėjo 8 d. – 3 971 552 Eur; ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino sumokėta skolos dalimi; sumokėtomis įmokomis padengta dalis kredito, palūkanų, delspinigių už negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas, teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai, patikslinęs ieškinį, reikalauja priteisti nesumokėto kredito likutį, kuris susidarė pirmiau nurodytomis gautomis įmokomis visų pirma padengus netesybas ir palūkanas, kaip tai nustatyta Kredito sutarties 7.5 punkte, CK 6.54 straipsnyje.

Remdamasis ieškovo pateikta 2012 m. sausio 18 d. skolos apskaičiavimo lentele, teismas laikė, kad skolos dydis yra pagrįstas, konstatavo, jog, ieškovui įskaičius dalį kredito, palūkanas, delspinigius už kreditą ir palūkanas, atsakovų solidari skola pagal Kredito ir Laidavimo sutartis ieškovui sudaro 568 706,01 Eur, pateiktų rašytinių įrodymų pakanka ieškiniui tenkinti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. G. prašo ieškovo reikalavimus nukreipti į UAB „Neapolis“ bankui įkeistą turtą (pastatą (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo UAB „Statega“ teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su reikalavimu iš atsakovų priteisti skolą ir dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Atsakovams neįrodžius, kad dalis skolos yra padengta iš įkeisto turto, aplinkybė, jog banko reikalavimas yra užtikrintas turto hipoteka, nėra pagrindas atmesti banko reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti kintamąsias metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą atlieka mokėjimo funkciją, dėl jų dydžio ir apskaičiavimo tvarkos šalys yra susitarusios (Kredito sutarties 2.1.1 punktas; 2008 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo 3 punktas), todėl yra pagrindas šį ieškovo reikalavimą patenkinti. Teismas sprendė, kad šios palūkanos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Vertindamas argumentus, kad bankas iš atsakovo V. G. galėjo prašyti priteisti ne 6 proc., o 5 proc. dydžio palūkanas, teismas nurodė, kad laiduotojų įsipareigojimas pagal laidavimo sutartį –  mokėti visas įmokas, kurias turėjo sumokėti skolininkas UAB „Neapolis“ pagal Kredito sutartį; Laidavimo sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas (už kredito grąžinimą, palūkanų ir netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų Kredito sutartyje numatytų sumų sumokėjimą bankui), todėl teismas padarė išvadą, kad Laidavimo sutartimis laiduotojai susitarė mokėti tokio paties (6 proc.) dydžio metines palūkanas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo V. G. apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 20 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą; ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 568 706,01 Eur skolą, 23 636 Lt (6845,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškovo reikalavimą priteisti kintamąsias metines palūkanas už negrąžintą 568 706,01 Eur kreditą; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. G. ir R. G. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 568 706,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; grąžino ieškovui 6364 Lt (1843 Eur)  žyminio mokesčio permoką.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą. Nesutikdama su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog BUAB „Neapolis“ prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, kurį pardavus būtų mažinami kreditoriaus reikalavimai laiduotojams, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis; 6.6 straipsnio 4 dalis).

Spręsdama dėl atsakovo argumento, kad, nutraukus sutartį, sutartinės nuostatos dėl  palūkanų bei netesybų negalioja, pagrįstumo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.221 straipsnio nuostatomis, Kredito sutarties 15.1 punktu (kuriame nustatyta, kad sutartis galioja iki tol, kol kredito gavėjas  įvykdys bankui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį), padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai trečiojo asmens sumokėtas sumas įskaitė kaip delspinigius ir palūkanas, o pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti nesumokėto kredito likutį.

Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 (kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir delspinigių skaičiavimas), teisėjų kolegija konstatavo, kad laiduotojų prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti kintamąsias metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų skaičiavimą. Skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas procesinių palūkanų skaičiavimas, o laiduotojo pareiga mokėti procesines palūkanas kildinama iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Nurodžiusi, kad laidavimas nėra komercinis sandoris, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovui solidariai iš laiduotojų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37  straipsnio 2 dalis,  6.210 straipsnio 1 dalis).

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palūkanų skaičiavimą (CK 6.37, 6.210, 6.261, 6.872 straipsnius). Kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovas turi teisę reikalauti priteisti tik procesines palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012), tačiau teismai priteisė ieškovui iš atsakovų kompensuojamąsias palūkanas, kurios buvo apskaičiuotos jau po bylos iškėlimo teisme dienos.

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo palūkanų sampratos, palūkanų skaičiavimo tvarkos, nevertino dvigubų palūkanų skaičiavimo draudimo. Atsakovui (kredito gavėjui) neįvykdžius prievolės pagal Kredito sutartį, ieškovas reikšdamas ieškinį prašė priteisti tiek mokėjimo palūkanas – 81 278,35 Eur (už naudojimąsi paskolos suma), tiek kompensuojamąsias – 537 111,95 Eur (už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą), bei delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas ir procesines palūkanas. Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl negrąžinto kredito pagal Kredito sutartį galėjo reikalauti mokėjimo, kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų, tačiau reiškiant reikalavimą dėl jų visų priteisimo, buvo svarbu nustatyti jų skaičiavimo pradžią ir pabaigą, o apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, nenagrinėjo, kokiu pagrindu bei už kokį laikotarpį ieškovas skaičiavo palūkanas. Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimais ieškovas mokėjimo palūkanas galėjo skaičiuoti nuo Kredito sutarties sudarymo, kompensuojamąsias – nuo Kredito sutarties nevykdymo momento, o procesines – nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, jų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Kredito sutartį ieškovas nutraukė 2011 m. vasario 16 d. Sutarties nutraukimas, remiantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Taigi nutraukus Kredito sutartį, neliko pareigos mokėti mokėjimo palūkanas, ieškovas, vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, galėjo reikalauti priteisti tik kompensuojamąsias palūkanas. Bet kokiu atveju ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme sustabdo tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą. Ieškovas po bylos iškėlimo turėjo teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas. Mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas po bylos iškėlimo teisme dienos prieštarauja ne tik Civilinio kodekso nuostatoms, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat kasacinio teismo išaiškinimams, be to, lemia dvigubų palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis) skaičiavimą, kuris yra draudžiamas, ir nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis).

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl prašomų priteisti palūkanų, nevertindamas jų dydžio, neatsižvelgdamas į jų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentą, pažeidė įrodymų tyrimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Nuo palūkanų skaičiavimo pabaigos momento priklauso ieškinio sumos ir žyminio mokesčio dydis. Į ieškinio sumą įtraukiama skola, mokėjimo ir  kompensuojamosios palūkanos. Sumokėjus žyminį mokestį nuo ieškinio sumos, bylos nagrinėjimo metu negalima skaičiuoti nei kompensuojamųjų, nei mokėjimo palūkanų, nes tai lemtų ieškinio sumos, kartu – žyminio mokesčio padidėjimą. Teikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad bendra nesumokėtos skolos pagal Kredito sutartį, mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų suma – 8 671 551,97 Eur. 2011 m. birželio 20 d. trečiasis asmuo sumokėjo dalį šios sumos, t. y. 4 700 000 Eur, taigi patikslinto ieškinio suma turėjo būti 3 971 552 Eur (8 671 552 Eur - 4 700 000 Eur), tačiau ieškovas prašė priteisti 4 532 488,06 Eur. 2011 m. rugsėjo 8 d. trečiajam asmeniui sumokėjus 3 971 552 Eur, 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškovas dar kartą patikslino ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų 2011 m. rugsėjo 8 d. apskaičiuotą sumą – 568 706,01 Eur. Taigi net po ieškinio pateikimo ieškovas ir toliau neteisėtai ir nepagrįstai skaičiavo palūkanas, delspinigius už laiku negrąžintą kreditą bei delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas; ieškinys turėjo būti atmestas, nes po ieškinio pareiškimo su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta. Patikslintų ieškinių pareiškimas, kuriuose nurodoma didesnė nei pirminiu ieškiniu prašoma priteisti suma, taip pat už ilgesnius laikotarpius nei pradiniame ieškinyje skaičiuojamos mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos (atitinkamai iki 2011 m. rugsėjo 6 d. bei iki 2011 m. rugsėjo 8 d.) reiškia ne ieškinio patikslinimą, tačiau visiškai naujo reikalavimo pareiškimą. Pažymėtina, kad papildomo žyminio mokesčio, padidėjus ieškinio sumai, ieškovas nesumokėjo, o teismai nepriteisė.

Nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas. Skolininkas pagal Kredito sutartį yra atsakovas BUAB „Neapolis“. Atsakovui – laiduotojui – įvykdžius skolininko prievolę bankui, jis įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Neapolis“ ta apimtimi, kuria įvykdė prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pagal kurią priteistos palūkanos, BUAB „Neapolis“, be jau atsiradusio atsakovo (kasatoriaus) atgręžtinio reikalavimo, turėtų padengti ir papildomą teismo priteistą sumą. Taip būtų sumažintos bankrutuojančios įmonės galimybės patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, t. y. pažeistas viešasis interesas.

Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo. Ieškovas tyčiniais ir nesąžiningais veiksmais prisidėjo prie procesinių palūkanų didėjimo. Po 2011 m. birželio 8 d. ieškinio pareiškimo atsakovui 2011 m. birželio 20 d. sumokėjus 4 700 000 Eur, ieškovas patikslintą ieškinį pateikė tik 2011 m. rugsėjo 8 d., nors galėjo tai padaryti iš karto. Nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. (sumokėjus likusią ieškiniu reikalautą priteisti skolą – 3 971 552 Eur) procesinės palūkanos iš viso negalėjo būti skaičiuojamos. Kasatoriaus vardu savanoriškai sumokėjus ieškovui visą ieškinio sumą, negali kilti pareiga mokėti procesines palūkanas.

Pažymėtina, kad ieškovas pradėjo du teisminius procesus, siekdamas atgauti jam pagal nutrauktą Kredito sutartį priklausančias skolas: nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ieškinys skolininkui ir laiduotojams, o kitoje – dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino tokią ieškovo (kreditoriaus) teisę, abiejose bylose du kartus buvo skaičiuojamos procesinės palūkanos už tą pačią skolą. Bet kokiu atveju, jeigu kasatorius visiškai padengia ieškinio sumą, jis turėtų būti atleistas nuo prievolės mokėti procesines palūkanas ir jos turėtų būti priteistos solidariai iš kitų atsakovų, arba kasatoriaus atžvilgiu bent jau sumažintos.

Atsakovas BUAB „Neapolis“ ir trečiasis asmuo UAB „Statega“ pateikė pareiškimus, kuriais prisideda prie atsakovo V. G. kasacinio skundo.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo V. G. kasacinį skundą prašo jį atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: Kredito sutarties nutraukimas 2011 m. vasario 16 d. nepanaikino ieškovo teisės reikalauti, o kredito gavėjo prievolės – grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas ir delspinigius, kurie mokami tol, kol BUAB „Neapolis“ įvykdys bankui visus savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį (Kredito sutarties 5.1, 7.2, 7.5, 15.1 punktai). 8 671 551,97 Eur skola (8 050 556,25 Eur negrąžinto kredito; 81 278,35 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų; 537 111,95 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už kreditą; 2605,42 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už palūkanas) fiksuota 2011 m. gegužės 16 d., tačiau jos dydis kito, t. y. didėjo delspinigių ir palūkanų suma. 2011 m. birželio 20 d. už laiduotoją sumokėjus 4 700 000 Eur, šia suma, remiantis Kredito sutarties 7.5 punkte nustatyta eilės tvarka, sumažinta (paskirstyta) kredito gavėjo skola, buvusi 2011 m. birželio 20 d. Atsakovų skola, kurią sudarė tik negrąžintas kreditas, ieškovui 2011 m. birželio 20 d. buvo 4 234 001,39 Eur. Nuo šios datos atsakovų skola padidėjo ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarė 4 532 488,06 Eur (4 234 001,99 Eur suteikto ir negrąžinto kredito; 33 633,53 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų; 263 867,65 Eur – apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 984,89 Eur apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas). Vėliau skola didėjo. Sumokėjus antrą įmoką už laiduotoją, suma atitinkamai paskirstyta ir skola (negrąžintas kreditas) 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo 568 706,01 Eur. Bankas šioje byloje daugiau nebetikslino reikalavimų. Kasatorius neteisingai aiškina bylos aplinkybes, susijusias su kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimu ir mokėjimu. Kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų bankas neskaičiavo. Kasatorius taip pat netinkamai aiškina Kredito sutarties nutraukimo padarinius. Kredito gavėjo pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius po sutarties nutraukimo išliko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nepagrįstai ginčydamas ieškovo teisę skaičiuoti Kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kasatorius iš esmės ginčija sumokėtų įmokų paskirstymo eiliškumą. BUAB „Neapolis“ iškėlus bankroto bylą buvo sustabdytas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas pagal Kredito sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutartinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ieškovui iš atsakovų nepriteisė. Nei Kredito sutarties nutraukimas, nei kreipimasis į teismą nepanaikino BUAB „Neapolis“ pareigos už kredito (viso ar jo dalies) grąžinimo, palūkanų ir (ar) kitų Kredito sutartyje nustatytų mokėjimų terminų praleidimą mokėti delspinigius (atliekančius kompensavimo funkciją). Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Kredito sutartimi šalys susitarė, kad delspinigiai skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo.

Kreditorius turi teisę nuo skolininko prievolės pažeidimo dienos gauti tiek atlyginimą už suteiktą kreditą (mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), tiek minimalių nuostolių kompensavimą (kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas arba delspinigius). Ieškovas po Kredito sutarties nutraukimo bei kreipimosi į teismą skaičiavo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir iki senaties termino pabaigos – kompensavimo funkciją atliekančius delspinigius. Ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas neprieštarauja įstatymų reikalavimams ir atitinka kasacinio teismo išaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laiduotojo atsakomybės apimties

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011). 

Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Bendrai laidavę asmenys taip pat atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsipareigojimų pagal 2006 m. balandžio 24 d. ieškovo ir UAB „Neapolis“ sudarytą kredito sutartį įvykdymas užtikrintas atsakovų V. G. (kasatoriaus) ir R. G. laidavimu pagal 2006 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartis, taip pat kredito gavėjui priklausančio turto įkeitimu. Banko ir kasatoriaus sudarytoje Laidavimo sutartyje nustatyta, kad kasatorius įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (2.1 punktas); laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarieji skolininkai (3.1 punktas); laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grąžinimą, palūkanų ir netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų Kredito sutartyje nustatytų mokėjimų vykdymą (3.2 punktas). Laidavimo sutarties 7.1 punkte įtvirtinta banko teisė, prievolės įvykdymui esant užtikrintam ir kitomis priemonėmis, pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę įgyvendinti, kokiu eiliškumu įgyvendinti kelias jų. Laidavimo sutarties galiojimą apibrėžiančiame 10.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo. 

Išdėstytų laidavimo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ypatumų bei paminėtų laidavimo sutarties nuostatų pagrindu atmestini kasatoriaus argumentai, kad jam per UAB „Statega“ įvykdžius didžiąją dalį prievolės, likusi dalis turėtų būti išieškoma iš kitų skolininkų ar įkeisto turto. Nutraukus Kredito sutartį ir UAB „Neapolis“ neįvykdžius iš šios sutarties kylančių prievolių, atsirado laiduotojų, inter alia, kasatoriaus pareiga atsakyti kreditoriui (ieškovui) skolininko (kredito gavėjo) neįvykdytų prievolių apimtimi ir atitinkama ieškovo teisė reikalauti, kad įsiskolinimą pagal Kredito sutartį grąžintų visi atsakovai (kredito gavėjas ir laiduotojai) kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1, 3 dalys).

UAB „Neapolis“ įsiskolinimą bankui sudarė negrąžinta kredito suma, nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai. Iš viso pradinio ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovams – 8 671 551,97 Eur. Kasatorius nekvestionuoja šio (pradinio) reikalavimo dydžio. Tačiau jis nesutinka su teismų šioje byloje padaryta išvada, kad trečiajam asmeniui „Statega“ už kasatorių sumokėjus 8 671 552 Eur (byloje teismų nustatyta, kad 2011 m. birželio 20 d. trečiasis asmuo sumokėjo 4 700 000 Eur, 2011 m. rugsėjo 8 d. – 3 971 552 Eur), grąžinta ne visa skola bankui. Kasatoriaus teigimu, ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo palūkanas ir delspinigius ne tik po Kredito sutarties nutraukimo, bet ir po ieškinio (reikalavimų atsakovams) pateikimo teismui.

Dėl mokėjimo palūkanų paskirties ir jų skaičiavimo trukmės

Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo; sutarties nutraukimas, remiantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, atleidžia abi jos šalis nuo sutarties vykdymo. Kredito sutartį ieškovui nutraukus 2011 m. vasario 16 d., neliko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl ieškovas, vadovaudamasis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, galėjo reikalauti priteisti tik kompensuojamąsias palūkanas. Tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą sustabdo ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme, todėl nuo bylos iškėlimo ieškovas turėjo teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Pažymėtina, kad kasatorius kasaciniame skunde netiksliai įvardija sutartyje nustatytą ir taikytą kreditoriaus patirtų nuostolių kompensavimo būdą: kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų kompensuojamąsias palūkanas, ir pateikia su tuo susijusius argumentus. Šioje byloje, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą, kompensuojamųjų palūkanų bankas neskaičiavo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių palūkanų nepasisako. Ieškovas už piniginės prievolės neįvykdymą laiku reikalavo priteisti iš atsakovų netesybas (CK 6.71 straipsnis), dėl jų skaičiavimo pagrįstumo teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasatorius teisingai nurodo, kad mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad, ieškovui 2011 m. vasario 16 d. nutraukus Kredito sutartį, neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas  atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Nagrinėjamu atveju Kredito sutartyje šalys susitarė, kad sutarties 2.1 punkte nustatytos (mokėjimo funkciją atliekančios) palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos (5.1 punktas). Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga (kartu ir kasatoriaus prievolė) po Kredito sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta mokėjimo palūkanų skaičiavimui teisiškai reikšminga aplinkybė – kredito gavėjui UAB „Neapolis“ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi palikta nepakeista, iškelta bankroto byla. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, skolininkui iškėlus bankroto bylą, nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 straipsnis), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniai), skaičiavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu, Kredito sutarties sąlygomis, kasacinio teismo išaiškinimais, laikytina, kad kredito gavėjo, kartu kasatoriaus kaip laiduotojo pareiga mokėti bankui pelno palūkanas (ir atitinkama ieškovo teisė jas apskaičiuoti ir reikalauti priteisti) išliko ne tik nutraukus Kredito sutartį, bet ir iškėlus šią bylą bei galiojo (tęsėsi) iki bankroto bylos skolininkui (kredito gavėjui) iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria mokėjimo palūkanos priteistos ir po bankroto bylos iškėlimo.

Dėl netesybų paskirties ir prievolės jas mokėti

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz.,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje.  CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. Nr. 3K-7-367/2006, teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr.  3K-3-12/2009). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės (negrąžinant paskolos, nemokant palūkanų), jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta. Tačiau pažymėtina, kad, esant sąlygai, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami iki prievolės įvykdymo, spręstinas netesybų ir procesinių palūkanų, kurių paskirtis, minėta, taip pat yra kompensuojamoji, įskaitymo klausimas.

Ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad kreditavimo sutartyje susitarta tiek dėl mokėjimo palūkanų, tiek dėl delspinigių mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo, tačiau iš tiesų delspinigių mokėjimo trukmė, skirtingai nei mokėjimo palūkanų, Kredito sutartyje tiesiogiai nenurodyta. Kredito sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus sutartyje nustatytus kredito (jo dalies) grąžinimo, palūkanų ir (ar) kitų sutartyje nustatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Taigi šiuo punktu nustatyta tik netesybų mokėjimo pradžia. Kredito sutarties 5.4 punkte įtvirtinta, kad kredito gavėjui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir bankui kreipusis į teismą dėl skolos pagal sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo bankui kredito gavėjas, be sutarties 2.1 punkte nustatytų (pelno) palūkanų, privalo papildomai mokėti bankui 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos kredito gavėjo įsiskolinimo sumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šias Kredito sutarties sąlygas aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) ir įvertinant tai, kad įprastai netesybos ir procesinės palūkanos už tą patį laikotarpį neskaičiuojamos, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog netesybos bus skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, o po to – procesinės palūkanos.

Pažymėtina, kad Kredito sutartyje šalys taip pat buvo susitarusios dėl kredito gavėjo sumokėtų įmokų paskirstymo eiliškumo. Šios sutarties 7.5 punkte nustatyta, kad bankas, iš kredito gavėjo gavęs mažesnę sumą, nei visa pagal sutartį mokėtina suma, iš gautos sumos, nepriklausomai nuo kredito gavėjo nurodytos mokėjimo paskirties, pirmąja eile padengs savo išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pagal sutartį pareiškimu, antrąja eile – kredito gavėjui priskaičiuotus delspinigius ir baudas, trečiąja eile – palūkanas ir kitus mokesčius pagal sutartį, ketvirtąja eile – kreditą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai laikėsi šios tvarkos ir po to, kai Kredito sutartis buvo nutraukta, t. y. paskirstydamas trečiojo asmens UAB „Statega“ už kasatorių (laiduotoją) sumokėtas įmokas (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Dėl to pagrįstai iš gautų mokėjimų pirmiausia buvo dengiami delspinigiai, mokėjimo palūkanos ir paskutine eile – negrąžinta kredito sumos dalis.  Tačiau delspinigių dydis turėjo būti nustatomas, laikantis pirmiau aptartos sutarties sąlygos, kad delspinigiai skaičiuojami iki kreipimosi į teismą dienos. Nors antruoju patikslintu ieškiniu ieškovas priteisti delspinigių neprašė ir teismas jų nepriteisė, tačiau iš ieškovo kartu su patikslintais ieškiniais teismui pateiktų mokėtinų sumų skaičiavimo lentelių matyti, kad delspinigiai buvo skaičiuojami ir po kreipimosi į teismą, o priskaičiuotos sumos dengiamos iš UAB „Statega“ atliktų mokėjimų. Tai reiškia, kad ne tik nesilaikyta sutartinių nuostatų dėl delspinigių skaičiavimo termino, bet už tą patį laikotarpį priskaičiuotos ir procesinės palūkanos, ir delspinigiai. 

Nagrinėjamu atveju delspinigiai, minėta, galėjo būti skaičiuojami ir mokami iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2011 m. gegužės 20 d. Pagal atsakovo pateiktą skolos apskaičiavimo dokumentą, teiktą su pirmuoju pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, delspinigių suma iki šios datos buvo 556 433,3o Eur už negrąžintą paskolą ir 2802,34 Eur už laiku nesumokėtas palūkanas. Tokia delspinigių suma ir turėjo būti padengta UAB „Statega“ atliktų mokėjimų sąskaita, likusią sumą nukreipiant mokėjimo palūkanoms ir kredito sumai dengti. Ieškovas delspinigiams dengti panaudojo 774 304,47 Eur, t. y. 215 068,83 Eur daugiau. Tokia suma mažintina negrąžinta kredito dalis: vietoj ieškovo nurodytos 4 234 001,99 Eur lieka 4 018 933,16 Eur. Sumažėjus negrąžintai kredito daliai, nuo šios mažesnės sumos turėtų būti skaičiuojamos ir mokėjimo palūkanos. Mokėjimo palūkanos nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2011 liepos 31 d., taikant 3,461 proc. dydžio palūkanų normą, sudaro 15 841,17 Eur, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d., taikant 4,002 proc. palūkanų normą, – 16 977,26 Eur, iš viso – 32 818,43 Eur. Taip kredito gavėjo ir už jį laidavusių asmenų skola (negrąžintas kreditas ir mokėjimo palūkanos) ieškovui, iki UAB „Statega“ 2011 m. rugsėjo 8 d. sumokant 3 971 552 Eur, buvo 4 051 751,59 Eur. Po minėto mokėjimo liko negrąžinta 80 199,59 Eur. Ši suma priteistina ieškovui iš atsakovų.

Dėl procesinės bylos baigties

Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė netesybų ir kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas bei kredito sutarties nuostatas, dėl to neteisingai nustatė neįvykdytos prievolės dydį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, iš atsakovų BUAB „Neapolis“, V. G. ir R. G. solidariai priteistą 568 706,01 Eur skolą sumažinant iki 80 199,59 Eur. Taip pat keistina nutarties dalis, kuria iš atsakovų V. G. ir R. G. solidariai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistų 568 706,01 Eur, nurodant, kad šios palūkanos skaičiuotinos nuo 80 199,59 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą (bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai), iš naujo paskirstytinos byloje šalių ir teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme, patikslinęs ieškinį, ieškovas reiškė pagrindinį reikalavimą – priteisti 568 706,01 Eur skolos solidariai iš atsakovų, jis pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo visiškai patenkintas. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 23 636 Lt (6845,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir grąžino ieškovui 6364 Lt (1843,14 Eur) žyminio mokesčio permoką. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nekeitė.

Kadangi kasaciniame teisme ieškovo reikalavimas priteisti 568 706,01 Eur skolos patenkintas iš dalies (14 proc. reikalavimo), t. y. priteista skola sumažinta iki 80 199,59 Eur, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: ieškovui iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 3309,04 Lt, arba 958,36 Eur (6845,46 Eur x 14 proc.), ir priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų – po 1103,01 Lt (319,45 Eur).

Už paduotą kasacinį skundą kasatorius sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 500 Lt (145 Eur), likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Visas už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis – 17 727 Lt (5134 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus kasacinis skundas patenkintas iš dalies (86 proc.), ir į tai, kad dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, iš kasatoriaus valstybės naudai priteistina 1981,78 Lt (2481,78 Lt – 500 Lt), arba 574 Eur, žyminio mokesčio, iš ieškovo – 15 245,22 Lt, arba 4415 Eur.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 14,37 Eur tokių išlaidų. Patenkinus dalį kasacinio skundo (86 proc.), 12,36 Eur šių išlaidų valstybės naudai priteistinos iš  ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) solidariai iš atsakovų BUAB „Neapolis“ (j. a. k. 300095229), V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 199,59 Eur skolą.

Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) lygiomis dalimis iš atsakovų BUAB „Neapolis“ (j. a. k. 300095229), V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį ieškovo sumokėto žyminio mokesčio – po 319,45 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 80 199,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) 12,36 Eur (dvylika Eur 36 ct)  bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                           Birutė Janavičiūtė

                   Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                        Dalia Vasarienė