Civilinė byla Nr. e2A-1390-392/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02313-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mano Būtas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-265-1221/2025 pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Gėlos užuovėja“ dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Mano Būstas Priežiūra“, MB „Turtona“, UAB „Vitropolis“, UAB „S&M LT“, L. P. įmonė, A. P., V. B., D. B., Z. E., A. E., J. S., R. S., V. P., D. P., G. S., G. S., L. P., N. K., M. V., S. V., V. K., T. G., V. Z., U. P..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Mano Būtas Vilnius“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gėlos užuovėja“ 903,53 Eur skolos ieškovo naudai. Ieškovas nurodė, kad 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 (su vėlesniais pratęsimais) pagrindu teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi patalpas ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovas šios pareigos nevykdo, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-04-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui/patalpai, yra 903,53 Eur. Ieškovas pateikė į bylą vidinėje ieškovo sistemoje užfiksuotą pranešimą apie avariją (gedimą) šalto vandens vamzdyne, dėl to ieškovas surašė defektavimo aktą, pridėjo nuotraukas, įvykio vieta – vidinis namo (duomenys neskelbtini) kiemas. Atliekant apžiūros darbus pagal defektinį aktą, buvo nustatyta bloga karšto vandens vamzdžių būklė, dėl to padidėjo darbų apimtis, buvo surašytas karšto vandens vamzdyno defektinis aktas. Atlikus remonto darbus buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas, jame išdėstyti atlikti darbai. Taip pat pateiktas rangovo komercinis pasiūlymas, sutartis, kurios pagrindu atlikti darbai. Avarijos faktą įrodo pranešimai, vamzdynų būklę – defektavimo aktai su nuotraukomis. Kadangi darbai laikomi privalomojo pobūdžio darbai, jiems nereikalingas savininkų sutikimas.
2. Atsakovas UAB „Gėlos užuovėja“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atsiuntė atsakovui apmokėjimui 2023-10-31 sąskaitą už suteiktas paslaugas 2023 m. spalio mėn., kurioje įtraukta ir eilutė „Vandentiekio ir šildymo vamzdynų keitimas, su kasimo darbais, ardant ir atstatant trinkelių dangą“ su nurodyta mokėtina suma – 1 002,59 Eur + PVM. Name esančių patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo vykdyti sąskaitoje nurodytus remonto darbus. Konkrečios informacijos, dokumentų dėl šių darbų atsakovui ieškovas nepateikė, o ir po bylos iškėlimo ieškovas nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, pagrindžiančių, už kokius konkrečiai darbus reikalaujama apmokėjimo, kad darbai buvo faktiškai atlikti, kad atsakovui tenka pareiga dalinai apmokėti už tuos darbus, kaip apskaičiuota atsakovo už darbus mokėtina suma, kaip, kodėl ir kokiems asmenims buvo paskirstyta mokėtina suma, kokie įrodymai patvirtina atliktų darbų apimtį, kad šalto vandens vamzdis, kuriame įvyko avarija (trūkis), patenka būtent ir išimtinai į namo (duomenys neskelbtini), atsakomybės ribas. Vamzdynų remonto darbai buvo einamieji, nėra jokių įrodymų, kad jie turėjo būti laikomi privalomais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių avarijos faktą ir prastą atkasto šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdyno būklę, taip pat apie avarijos padarytą žalą.
3. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime nurodė, kad šilumos punktas priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Tiekėjo atsakomybės už vamzdyną riba yra išorinė namo siena, kadangi šiuo atveju avarija įvyko namo vidiniame kieme ir nėra susijusi su valdomu šilumos punktu, tiekėjas nevaldo ar nėra atsakingas už ginčo objektą bei jame atliktus darbus ir patirtų išlaidų kompensavimą.
4. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime nurodė, kad pastatų vidaus vandentiekio sistema, įskaitant vamzdynus, slėgio pakėlimo įranga ir skirstomoji įranga yra savininko atsakomybė. Trečiasis asmuo atsako už vandens saugą ir kokybę tik iki tiekimo ir vartojimo ribos, kuri apibrėžiama kaip ta vieta, kur baigiasi klientui priklausantis turtas (pvz., vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar pastato įvadas) ir prasideda trečiojo asmens nuosavybė, todėl tiekėjas negali būti atsakingas už ginčo objektą.
5. Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025-01-22 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimo esminiai motyvai:
6.1. Ieškovas nurodė, kad byloje ginčijami darbai buvo atliekami nustačius, kad yra trūkęs šalto vandens tiekimo vamzdis, ir, pradėjus atlikti darbus, pastebėta, kad ir šildymo vamzdyno būklė bloga. Avarija užfiksuota 2023-04-12 į pastato apžiūrą atvykusių ieškovo darbuotojų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad su avarija susijusias aplinkybes galės paliudyti ieškovo darbuotojas J. K., bet liudytojas nurodė, kad jis atmetimo principu nustatė, kad galima problemos vieta po žeme, pats trūkusio vamzdžio nematė ir pranešė tik apie galimai trūkusį vamzdį, surašė pranešimą programėlėje darbų vadovams, tačiau neprisimena nei kada surašė, nei jo turinio. Ieškovas 2024-10-25 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vamzdynų būklė bloga, ją akivaizdžiai patvirtina pateiktos nuotraukos, defektiniai aktai ir tokios būklės netvarkymas kelia pavojų gyventojų gyvybei, turtui ir pan., nes įvykus trūkimui ir nereaguojant nedelsiant, galėtų ne tik patvinti gyventojų nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ir sukelti akivaizdžius sveikatos padarinius gyventojams. Šie ieškovo argumentai teismo vertinti kritiškai, jie nėra pagrįsti tiesioginiais įrodymais. Tai pripažino ir pats ieškovas, tuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažindamas, kad aiškios trūkimo nuotraukos nėra. Pagrindiniai į bylą pateikti dokumentai, kuriais ieškovas įrodinėja avarijos faktą, yra paties ieškovo vidinės sistemos pranešimas ir techniko surašytas defektinis aktas. Abiejuose dokumentuose nurodyta tik spėjama įvykio vieta ir nurodoma, kad bus reikalingi kasimo darbai, pridedamose nuotraukose nėra jokio vandens susikaupimo ar kitokių avarijos požymių. Tiek iš liudytojo J. K. parodymų, tiek iš dokumentų datų teismas sprendė, kad vandens nutekėjimas galėjo tęstis kelias savaites, tačiau ieškovas nenurodė, kad būtų buvęs šalto vandens trūkumas esant nutekėjimui lyginant tiekėjo patiektą ir vartotojų suvartotą vandens kiekį ar kad nutekėjimu būtų padaryta kokia žala. Ieškovo pateiktose nuotraukose iš defektavimo aktų vandens susikaupimas užfiksuotas tik nupjovus vamzdžius, vykdant vamzdyno keitimo darbus. Pateikta nuotrauka, kurioje matosi ant vamzdžio pritvirtinta remontinė apkaba, avarijos fakto taip pat nepatvirtina, nes ji nėra uždėta naujai, ant jos tokios pačios purvo žymės kaip ir ant vamzdžio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kviesta avarinė tarnyba, nėra pateikta jokių gyventojų pranešimų (nei dėl nukritusio slėgio, nei dėl avarijos), kurie pagrįstų ieškovo nurodomas su šalto vamzdyno trūkimu susijusias aplinkybes.
6.2. Byloje kilus ginčui, ar ieškovo atlikti darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovas savo poziciją grindė 2023-04-14 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA537867 ir 2023-04-14 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA537283. Aktuose konstatuojama, kad „nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos“, „darbų apimtys didesnės, nes šildymo vamzdynas buvo labai blogos būklės“. Su defektavimo aktais pateikiamos nuotraukos, konstatuojama, kad vamzdynai neatitinka „privalomųjų reikalavimų visumos“, bet pačiuose defektavimo aktuose nėra nurodyta, kokių konkrečiai reikalavimų vamzdynas neatitinka, nėra pateikta jokio vamzdynų techninės būklės įvertinimo, nėra nurodyti konkretūs vamzdynų trūkumai, nėra nurodyta blogos būklės vamzdynų kiekio ir taip pat nėra nurodyta, kad vamzdynų būklė yra avarinė. Iš su defektavimo aktais pateiktų nuotraukų apie vamzdynų būklę spręsti nėra įmanoma, be to nėra galimybės nustatyti, kas ir kada šias fotonuotraukas darė, kas tiksliai jose užfiksuota. Defektiniame akte yra nuotraukos, kurios datuotos 2023-05-24 data, o tai leidžia abejoti tokio dokumento patikimumu. Nei byloje pateiktuose defektavimo aktuose, nei kituose dokumentuose nėra užfiksuotų objektyvių duomenų apie vamzdynų trūkumus ar pastebėtus vamzdynų defektus, deformacijas, taip pat nėra duomenų, kad apie tokias deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, būtų buvę informuoti namo savininkai. Defektavimo aktus pasirašė ne trijų specialistų grupė, o tik viena specialistė, kuri yra trečiojo asmens UAB „Mano Būsto Priežiūra“, atlikusio darbus, darbuotoja. Byloje nesant duomenų apie tai, kad buvo kviesta avarinė tarnyba, kad vamzdynų būklė buvo avarinė, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą atlikti neatidėliotinus ir skubius darbus. Tai patvirtina ir realus darbų atlikimo terminas – ieškovo atstovė posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo atlikti darbai, šią aplinkybę rodo tik į bylą pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas, kuris buvo pasirašytas 2023 m. spalio mėn., tai yra praėjus pusei metų nuo pranešimo apie darbų poreikį. Tai, kad defektavimo aktus sudarė, teikė komercinį pasiūlymą ir vėliau pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą viena L. S., kuri yra trečiojo asmens UAB „Mano Būsto Priežiūra“ darbuotoja, vykdžiusio priežiūros ir kartu rangos darbus, o ne trijų asmenų komisija, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 88.4 punkte, teismo vertinimu, sudarė pagrindą ir neatsižvelgiant į jų turinio trūkumus defektavimo aktus vertinti kaip neobjektyvius įrodymus byloje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad administratorius ar jo įgaliotas asmuo būtų įvykdęs pareigą – periodiškai atlikti namo būklės vertinimą ir registruoti statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūros aktuose, techninėse atskaitose. Nėra duomenų apie tai, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, būtų sudaręs numatomų atlikti vamzdynų keitimo darbų planus, kad tokie planai būtų svarstyti patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams būtų pritarę patalpų savininkai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas pripažino, kad šiuo atveju administratorius neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai, be namo gyventojų pritarimo, planuoti, organizuoti ir atlikti vamzdynų remonto darbus.
6.3. Ieškovas nurodė, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Mano Būsto Priežiūra“ priklauso tai pačiai įmonių grupei. UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Mano Būsto Priežiūra“ akcininkas yra UAB „Mano Būstas“, taigi, atitinka Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 20 punkte nurodytą susijusių ūkio subjektų grupės sampratą. Kadangi ieškovas ginčijamų darbų atlikimui pasitelkė rangovą neatlikęs atskiro darbų pirkimo, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė numatytą draudimą pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę. Byloje nesant duomenų, kad rangovas pateikė didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą, teismas darė išvadą, kad atsakovas, kaip butų ir kitų patalpų savininkas, neprivalo apmokėti dėl ginčo darbų atsiradusių išlaidų.
6.4. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, organizavo daugiabučio gyvenamojo namo vamzdyno darbus neapdairiai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, neįrodė aplinkybių, kad tai buvo avarijos šalinimo darbai ar darbai, kuriais buvo siekiama užtikrinti priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo už vamzdyno remonto darbus priteisimo yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas sprendime konstatavo, kad nebuvo kviesta avarinė tarnyba, todėl nėra pagrindo konstatuoti vamzdynų trūkimo, tačiau visiškai nevertino liudytojo J. K. išdėstytų faktinių aplinkybių, pateiktų parodymų, kuris dalyvavo šio ginčo faktinėse aplinkybėse ir aiškiai išdėstė visą seką nuo pačios pradžios, t. y. gyventojų skundų dėl esančios drėgmės ir problemos ieškojimo, kas akivaizdžiai įrodo gedimą ir avariją. Liudytojo aplinkybės, jog drėksta sienos, girdimas vamzdžių čirškėjimas, skaitliuko atrastas sukimasis nevartojant, yra akivaizdus gedimų ir avarijos požymis. Liudytojo nurodytos slėgio aplinkybės rodo didelę grėsmę dėl netolygaus vandens paskirstymo, kas, leidžia daryti išvadą, jog netinkamas slėgis gali sukelti ir vamzdynų sprogimą nieko operatyviai ir skubiai nedarant, todėl tai pagrindžia ir reikalingus privalomojo pobūdžio darbus. Tai patvirtina ne tik liudytojo dėstomos aplinkybės, bet ir minimi defektiniai aktai. Teismo traktavimas, kad nėra konkrečios vamzdyno trūkio vietos, neteisingas ir teismas nevertino, kodėl tokių aplinkybių nėra, nes liudytojas nurodė priežastis, kad vamzdynai po žeme, kaip atrastas gedimas ir kur jis yra ir to net nebuvo įmanoma užfiksuoti. Teismas rėmėsi tik žodžiu pasirinkimu, kurie fiksuoti defektiniuose aktuose, pranešimu, bet nevertino viso turinio ir visų susijusių aplinkybių, ką išaiškino liudytojas. Teismas nenurodė, koks teisės aktas nurodo, kad tik pakvietus avarinę tarnybą situaciją galime laikyti kaip avariją ir tik tuomet galime fiksuoti kaip privalomojo pobūdžio darbus. Teismas net išgirdęs liudytojo parodymus ir pats savo iniciatyva įtraukęs gyventojus trečiaisiais asmenimis, net nesistengė, jeigu teismui kilo abejonių dėl parodymų, kviesti minėtų asmenų kaip liudytojų. Priešingai, teismas pasirinko poziciją apskritai nieko teismo sprendime nepasisakyti apie šias aplinkybes.
7.2. Ieškovas liudytojo parodymų faktinėmis aplinkybėmis, kuris buvo objektų techninis prižiūrėtojas, vidinės sistemos pranešimu, defektavimo aktais nustatė akivaizdžius defektus (šalto ir karšto vandens vamzdynų gedimus), keliančius pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nes tai susiję su vandens slėgiu, kurio operatyviai netvarkant, galėjo įvykti ir sprogimas ir tokiu būdu padaryti žalos kitų asmenų turtui, todėl ieškovas galėjo ir privalėjo imtis priemonių pašalinti šiuos trūkumus nedelsiant (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktas), o bendrasavininkams kilo pareiga apmokėti šias išlaidas (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Jokie teisės aktai neįtvirtina privalomųjų terminų, per kuriuos ieškovas turėtų užfiksuoti ir/ar atlikti užfiksuotų defektų remonto darbus. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. D1-9781 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nuostatos numato intensyvumą, kas kiek laiko atliekami namo stebėjimo darbai, tačiau jis nenumato, per kokį terminą turėtų būti atliekami defektų šalinimo darbai. Taigi, teisės aktams nereglamentuojant, per kokius terminus turi būti atlikti remonto darbai, priešingai nei teigia teismas, ieškovas jokių teisės aktų reikalavimų nėra pažeidęs. Kadangi nustatyti gedimai priskirtini privalomojo pobūdžio darbams, teisės aktas nedetalizuoja, jog turėtų būti organizuojamas konkursas, o priešingai, nurodo nedelsiant defektus likviduoti.
7.3. Teismo nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 nutarimu Nr. D1-913 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinės taisyklės apskritai negalioja, todėl teismas neturi teisinės galios remtis teisės aktais, kurie negalioja. Atitinkamai, ieškovas neturėjo pareigos organizuoti konkurso. Be to, jokių konkrečių reikalavimų, kas turi būti nurodoma dokumentuose dėl nustatytų defektų, kiek asmenų turi pasirašyti dokumentus, teisės aktai nereglamentuoja. Su UAB „Mano Būstas Priežiūra“ ieškovas yra sudaręs ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį dėl objektų priežiūros, todėl ar dokumentus pasirašiusi L. S. būtų ieškovo, ar UAB „Mano Būstas Priežiūra“ darbuotoja, visiškai nesudaro pagrindo kviestionuoti nei dokumentų pagrįstumo, nei teisėtumo, nes minėtas asmuo tokią teisę turėjo pagal sutartį, kuri šiai dienai yra galiojanti. L. S. yra asmuo, turinti tinkamą kvalifikaciją sudaryti tokius dokumentus ir įvertinti objektų būklę, tai yra įrodyta byloje.
7.4. Avarinius remonto darbus užsakė ieškovas, o darbus atliko UAB „Mano Būstas Priežiūra“. Atitinkamai, negali būti taikoma CK 4.84 straipsnio 8 dalies nuostata, nes nei viena iš įmonių nėra perkančioji organizacija ir Teismas netinkamai pritaikė netaikytas teisės normas. Šios įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei, tačiau tai visiškai neturi jokios teisinės reikšmės nes UAB „Mano Būstas Priežiūra“ darbus atliko sutarties pagrindu. Sutartis buvo sudaryta ilgalaikė, buvo skelbtas konkursas, kurio esminis ir pagrindinis kriterijus buvo ekonominis naudingumas. Atsakovo ginčijami darbai yra privalomojo pobūdžio darbai ir konkursai tokiu atveju nėra rengiami.
8. Atsakovas UAB „Gėlos užuovėja“ atsiliepimu prašo ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovo argumentai neva vamzdynų būklė buvo avarinė, jos netvarkymas, kelia pavojų gyventojų gyvybei, turtui ir pan. nebuvo pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Nei vienas iš ieškovo pateiktų įrodymų neleido daryti net prielaidos, kad vamzdynų būklė buvo avarinė, reikalaujanti skubių remonto darbų. Jokios liudytojo J. K. nurodytos aplinkybės nepatvirtino labai blogos, avarinės šalto vandens vamzdyno būklės, šis asmuo pats vamzdyno net nematė, jis ieškovui „pranešė tik apie galimai trūkusį vamzdį“. Be to, šis liudytojas apskritai nieko nežinojo ir negalėjo paaiškinti apie kitą ieškovo kaip dėl neva labai blogos būklės pakeistą šilto vandens vamzdį (jo dalį). Aplinkybė dėl avarinės tarnybos nekvietimo buvo tik vienas iš daugelio įrodymų, bylos duomenų, kurais teismas grindė sprendimą ir jame padarytas išvadas. Teismo sprendime yra nurodyti ir analizuoti liudytojo J. K. byloje teikti paaiškinimai. Liudytojas byloje paaiškino, kad jis nedalyvavo jokiuose su vamzdynų remontu susijusiuose darbuose, pats asmeniškai net nematė jokio trūkusio vamzdžio, nurodė tik kad galimai yra trūkęs vamzdis po žeme ir kurioje maždaug vietoje tai galėtų būti įvykę.
8.2. Ieškovas neįrodė, kad darbai, nurodyti sąskaitoje, buvo būtini atlikti skubos tvarka, kad jų skubiai neatlikus būtų kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kad jų neatlikus būtų grėsę dideli materialiniai nuostoliai. Bylos duomenys rodo priešingas aplinkybes – kad darbai ne tik, kad neturėjo būti atliekami skubiai, nesilaikant teisės aktuose numatytos privalomos savininkų informavimo ir jų sprendimo gavimo tvarkos, bet kad ir darbai nebuvo atliekami skubiai. Ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai jo minimuose dokumentuose nurodyti duomenys tariamai įrodo jo teiginius apie sprogimo, žalos asmenų turtui ar gyvybei grėsmę. Ieškovas to ir negali nurodyti, nes tokių duomenų nei jo minimuose, nei kituose bylos įrodymuose nėra. Atvirkščiai, bylos įrodymai patvirtina, kad neegzistavo grėsmė žmonių gyvybei, turtui, neegzistavo būtinybė skubos tvarka vykdyti darbus. Net ieškovo pripažintas ir atliktų darbų akte užfiksuotas faktas, kad remonto darbai buvo atlikti tik maždaug po pusmečio nuo pranešimo, defektavimo aktų parengimo, įrodo, kad tai nebuvo skubiai turimi atlikti darbai, kuriuos ieškovas būtų turėjęs ar galėjęs vykdyti skubos tvarka, nesant savininkų sprendimo, nesilaikant teisės aktuose numatytos tvarkos. Ieškovas nepateikė defektų nustatymo akto ar kito įrodymo, kuriame būtų užfiksuoti objektyvūs duomenys apie ginčo vamzdynų būklę, būtinybę juos keisti skubos tvarka, pavyzdžiui, kuriuose būtų nurodyta kokie požymiai leidžia kvalifikuoti vamzdynų būklę kaip labai blogą, juo labiau – avarinę, keliančią grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai, kokios dalies vamzdynų būklė buvo (jei buvo) labai bloga, kaip nustatyta kokią vamzdynų dalį reikia keisti ir kt. Ieškovo pateikti defektavimo aktai ne tik neįrodo avarinės vamzdynų būklės, bet apskritai nelaikytini patikimais įrodymais, nes neatitinka įrodymų leistinumo, patikimumo reikalavimų (pvz., juose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva komisijos atliktą apžiūrą, kai aktus parengė vos vienas asmuo ir tas pats – susijęs su ieškovu, viename iš neva balandžio mėn. rengtų aktų įdėta gegužės mėn. daryta nuotrauka ir kt.). Ieškovo pateiktame užsakyme (pranešime) nėra užsiminta apie būtinybę keisti vamzdynus ar kokią nors jų dalį.
8.3. Tai, kad darbai turi būti atliekami skubiai (ko šios bylos atveju net nebuvo), nereiškia, kad darbus ar paslaugas administratorius gali pirkti iš bet ko ir bet kokiomis sąlygomis. Administratorius, įskaitant ir ieškovą, visais atvejais privalo laikytis CK 4.84 str. 8 d., Nuostatuose nustatytų reikalavimų ir paisant juose numatytų draudimų. Kaip pažymėta teismo sprendime, „dar neatlikus ginčo darbų Taisyklės neteko galios“, jas pakeitė 2023-05-05 įsakymu Nr. D1-134 patvirtintas Aprašas. Pats ieškovas byloje tvirtino ir įrodinėjo, kad defektai buvo nustatyti, ieškovo sistemoje fiksuoti ir užsakymas darbų atlikimui pateiktas 2023 m. balandžio 12 - 17 d. laikotarpiu. Tuo laikotarpiu Taisyklės galiojo, dėl to, vertinat ieškovo veiksmų (ne)teisėtumą, (ne)atitikimą teisės aktų reikalavimams ne tik galėjo, bet ir turėjo būti remiamasi tų veiksmų atlikimo metu galiojusiu teisniu reglamentavimu, įskaitant ir Taisykles.
8.4. Ieškovas ir UAB „Mano Būstas priežiūra“ priklauso tai pačiai įmonių grupei. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie sutarties sudarymą skelbus konkursą, „kurio esminis ir pagrindinis kriterijus buvo ekonominis naudingumas“. Nėra aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu UAB „Mano būsto priežiūra“ vykdė darbus – ar ieškovo minėtos ilgalaikės sutarties pagrindu, ar ieškovui užsakius, anot jo, skubiai reikėtus atlikti privalomojo pobūdžio darbus, kurių atlikimui ieškovas konkurso nerengė. Jei darbai vykdyti pagal ilgalaikę sutartį, tada jie turėjo būti užsakyti, už juos atsiskaitoma toje sutartyje numatyta tvarka, įskaitant, darbų užsakymą, atsiskaitymą už juos sutartyje numatyta tvarka, ko, remiantis ieškovo byloje teiktais paaiškinimais, šiuo atveju nebuvo. Į bylą ieškovas nepateikė užsakymų, iš kurių būtų galima nustatyti kokios apimties su vamzdynų keitimu susiję darbai ir kada buvo užsakyti. Ieškovo su 2024-10-25 rašytiniais paaiškinimais pateiktame užsakyme nėra net užsiminta apie jokius vamzdynų keitimo darbus, tokių darbų kiekius, apimtis, kainą. Pagal į bylą pateiktą sutartį, ne vėliau nei per 5 kalendorines dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, vykdytojas ieškovui turėjo pateikti atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas (sutarties 3.4 p.). PVM sąskaita-faktūra į bylą nepateikta, nors teismas buvo įpareigojęs ieškovą ją pateikti. Be to, jei darbai vykdyti sutarties pagrindu, tada visiškai neaišku kodėl ir kokiu tikslu buvo rengtas ieškovo į bylą pateiktas UAB „Mano Būstas Vilnius“ komercinis pasiūlymas darbų atlikimui, kais 3.2 p. nurodyta, kad už sutarties pagrindu atliktus darbus atsiskaitoma pagal sutarties priede Nr. 1 šalių patvirtintus įkainius. Jei darbai vykdyti ne sutarties pagrindu, tada neaišku, kodėl ieškovas darbus įsigijo būtent iš su juo susijusios įmonės, kodėl įsigyjant darbus nebuvo laikomasi teisės aktuose numatytų reikalavimų, kodėl paslaugų net nebuvo bandoma įsigyti iš kitų rangovų ir kt.
8.5. Ieškovas teigė, kad apmokėjimo prašyta už atliktus vamzdynų keitimo darbus, tačiau nepateikė jokių realių su tokiais darbais, jų atlikimu susijusių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių atliktų darbų apimtis ir kainą, (pvz., naudotų medžiagų, keistų vamzdynų, įsigijimo kainą, kiekius, naudotos technikos apskaitos dokumentų); ii) byloje taip ir nebuvo paaiškinta, kokie darbai ir kada buvo atlikti, kodėl į 2023 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą įtraukti trinkelių ardymo darbai, jei, tikint ieškovo į bylą pateiktu 2023-04-14 Nr. DA537283 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu, šio akto parengimo metu (balandžio 14 d.) jau buvo atkasti vamzdžiai, vadinasi, ir buvo atlikti trinkelių ardymo darbai; kodėl įtraukti trinkelių sudėjimo darbai, kai trinkelės dar ir šiuo metu nėra sudėtos; iii) pagal ieškovo pateiktą tarp ieškovo ir vykdytojo sudarytą Remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartį ieškovas užsakydamas darbus turėjo pateikti vykdytojui užsakymą (Sutarties 1.2 p., 3.1 p.), bet į bylą ieškovas nepateikė užsakymų, iš kurių būtų galima nustatyti kokios apimties su vamzdynų keitimu susiję darbai ir kada buvo užsakyti, kokie įkainiai už jų atlikimą suderinti, kur jie numatyti ir kt.; iv) PVM sąskaita-faktūra, kurios pagrindu ieškovas būtų atsiskaitęs už darbus, į bylą nepateikta, nors teismas buvo įpareigojęs Ieškovą pateikti šią sąskaitą; v) pagrindiniai du dokumentai, kuriais ieškovas grindė patirtas išlaidas, jų dydį, buvo atliktų darbų aktas bei UAB „Mano Būsto priežiūra“ komercinis pasiūlymas, kurie net negalėjo būti laikomi leistinumo ir patikimumo reikalavimus atitinkančiais, patirtas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, nes į bylą nebuvo pateikti duomenys, kurie leistų įsitikinti atliktų darbų akte nurodytų duomenų (pvz., dėl užsakytų ir atliktų darbų apimties, nurodytų įkainių, tokių kaip net 50 metrų vamzdynų demontavimo, Vandentiekio, šildymo vamzdynų tiesimo darbų, dėl sunaudotų medžiagų kiekių, taikomų įkainių, jų pagrįstumo ir kt.) realumu; nors atliktų darbų akte nurodytos išlaidos, patirtos dėl medžiagų įsigijimo, mechanizmų, kurios akivaizdžiai net privalo būti pagrįstos dokumentais, tačiau jokių jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta; nesutampa atliktų darbų akte ir komerciniame pasiūlyme nurodyti duomenys, tokie kaip galutinė darbų kaina, duomenys dėl siūlytų atlikti ir faktiškai atliktų darbų, jų apimties, pobūdžio, dėl už darbus taikomų įkainių.
9. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra atsižvelgiant į UAB „Vilniaus vandenys“ byloje pateiktus procesinius dokumentus ir juose pateiktą poziciją. Suinteresuotas asmuo ir atsakovas 2017-08-01 sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 15130 (toliau - Sutartis) dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (toliau – Paslaugos) objekto adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Objektas). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą pastatų vidaus vandentiekio sistema, įskaitant vamzdynus, slėgio pakėlimo įrangą ir skirstomąją įrangą, yra savininko atsakomybė. Trečiasis asmuo atsako už vandens saugą ir kokybę tik iki tiekimo ir vartojimo ribos. Bendrovės atsakomybių riba baigiasi ties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorine siena, todėl Bendrovė nėra susijusi su ginču bei atitinkamai neturi jokio suinteresuotumo šios Bylos baigtimi. Byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, ir atsakovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, kurį administruoja Ieškovas, buto savininkas. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nekelia reikalavimų bei atitinkamai nenagrinėja aplinkybių, susijusių su Bendrovės interesais.
10. Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu su ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad daugiau kaip 20 metų yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo butų ir patalpų savininkų įgaliotas atstovas bendravimui su namo administratoriumi. Apie tariamai įvykusią vamzdynų avariją nieko nežinojo, UAB Mano būstas darbuotojai į jį nei dėl avarijos, nei dėl planuojamų darbų nesikreipė. 2023 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) buto savininkai darė buto remontą, keisdami vamzdynų pravedimo vietą ir pasijungimą iš lauko trasos. Vamzdžius trasoje keitę darbuotojai teigė, kad darbus užsakė ir už juos apmokės (duomenys neskelbtini) buto savininkai. Tą patvirtino telefonu už namo administravimą atsakingas UAB Mano būstas vadybininkas. Nors nuo trasos vamzdynų keitimo darbų praėjo beveik 2 metai, darbai nebaigti, nes nepaklota plytelių danga ir ant naujų vamzdžių patenka polaidžio ir lietaus vanduo. Į daugkartinius prašymus baigti darbus UAB Mano būstas darbuotojai nereaguoja. Statybos techniniame reglamente STR 1,07,03:2017 terminas „privalomieji darbai“ aprašytas labai nekonkrečiai, todėl beveik visus atliekamus darbus UAB Mano būstas darbuotojai vadina privalomaisiais ir į darbų planavimą, įkainavimą, organizavimą bei pridavimą neįtraukia butų be patalpų savininkų. Nors ir privaloma, bet per pastaruosius 10 metų trečiasis asmuo nei karto nebuvo kviečiamas į privalomas namo apžiūras ir darbų defektavimą. Darbų kainos dažnai net 5 kartus viršija vidutines statybos darbų kainas. Mano, kad taip UAB Mano būstas pažeidžia butų ir patalpų savininkų turtines teises.
11. Trečiasis asmuo AB Vilniaus šilumos tinklai atsiliepime į skundą nurodė, kad neturi ir nevaldo ar kitaip nėra atsakinga už ginčo objektą bei jame atliktus darbus ir patirtų išlaidų kompensavimą, sprendime nėra pasisakyta dėl VŠT teisių ar pareigų, taip pat apeliaciniame skunde nėra keliami reikalavimai susiję su VŠT interesais, todėl prašo teismo Bylą nagrinėti teismo nuožiūra atsižvelgiant į VŠT Byloje pateiktus procesinius dokumentus ir juose pateiktą poziciją.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovui UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovo atlikti vandentiekio ir šildymo vamzdynų, priklausančių nurodytiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, remonto darbai gali būti vertinami kaip susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei ar atsakovas turi pareigą už juos sumokėti proporcingai turimos nuosavybės daliai. Ieškovas įrodinėjo, kad atlikti ginčo darbai atitinka būtinų privalomųjų darbų sąvoką ir jų atlikimui nereikėjo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo pritarimo, nes 2023-04-12 įvyko avarija, trūko šalto vandens vamzdis, o ją šalinant paaiškėjo, jog šildymo vamzdynų būklė taip pat labai bloga. Atsakovas tą neigė, nurodydamas, jog ieškovas negalėjo ginčo darbų vykdyti be gyventojų sutikimo, nes neįrodyta grėsmę kelianti vamzdynų būklė, kuri pateisintų skubų darbų atlikimą, todėl atsakovas neturi pareigos už ginčo darbus mokėti.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad byloje nėra patikimų įrodymų ir duomenų apie tai, jog buvo įvykusi vamzdynų avarija ir buvo kviesta avarinė tarnyba, kad vamzdynų būklė buvo tokia bloga, jog ieškovas turėjo pagrindą atlikti neatidėliotinus ir skubius darbus, tai patvirtina ir pernelyg ilgas darbų atlikimo terminas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovas neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai, be gyventojų pritarimo, planuoti, organizuoti ir atlikti vamzdynų remonto darbus.
14. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, jį grįsdamas iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo J. K. bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus kitų rašytinių įrodymų kontekste, kaip liudytojų neapklausė daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl vamzdynų avarijos ir gedimo nebuvimo. Ieškovas liudytojo parodymų faktinėmis aplinkybėmis, kuris buvo objektų techninis prižiūrėtojas, vidinės sistemos pranešimu, defektavimo aktais nustatė akivaizdžius defektus (šalto ir karšto vandens vamzdynų gedimus), keliančius pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, nes tai susiję su vandens slėgiu, kurio operatyviai netvarkant, galėjo įvykti ir sprogimas ir tokiu būdu padaryti žalos kitų asmenų turtui, todėl ieškovas galėjo ir privalėjo imtis priemonių pašalinti šiuos trūkumus nedelsiant (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punktas), o bendrasavininkams kilo pareiga apmokėti šias išlaidas (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Jokie teisės aktai neįtvirtina privalomųjų terminų, per kuriuos ieškovas turėtų užfiksuoti ir/ar atlikti užfiksuotų defektų remonto darbus. Remdamasis tuo, ieškovas mano, kad byloje pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas visiškai.
15. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka.
16. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
18. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, priešingu atveju, jas apmokėti privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
19. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).
20. Bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (ieškovas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoja valdytoją laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).
21. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, kad 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 ir vėlesnių jo pakeitimo pagrindu ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ vykdo daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimą. Tarp UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Mano Būsto Priežiūra“ 2022-10-21 sudaryta Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartis Nr. MBV-SUT-22-1203, pagal kurią UAB „Mano Būsto Priežiūra“ įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, numatytų sutarties priede Nr. 2 (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas, numatytas sutarties priede Nr. 1. Tarp UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Mano Būsto Priežiūra“ 2022-12-30 sudaryta Remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartis Nr. MBV-SUT-22-1245, pagal kurią UAB „Mano Būsto Priežiūra“ įsipareigojo atlygintinai teikti remonto ir kitus darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1. Byloje esantis pranešimas apie įvykį patvirtina, kad ieškovo internetinėje sistemoje 2023-04-17 8:00 fiksuotas pranešimas apie tai, kad name, adresu (duomenys neskelbtini) „trūko šalto vandens vamzdis po žeme, galimai vidiniame kieme, reikalingi kasimo darbai“. Pranešimo uždarymas 2023-05-24. Darbai 1 500-5 300 + PVM ir medžiagos. Iš ieškovo priskaitymo už atliktus darbus matyti, kad darbų suma 6 584,93 Eur. Viso (duomenys neskelbtini), namui priskaičiuota 4 862,77 Eur. Iš ieškovo pateiktos 2024-08-31 sąskaitos Nr. MBV24006661 matyti, kad suma už atsakovui priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), paskaičiuotus darbus „Vandentiekio ir šildymo vamzdynų keitimas, su kasimo darbais, ardant ir atstatant trinkelių dangą“ yra perskaičiuota ir sumažinta nuo 1 002,59 iki 720,06 Eur (be PVM). Į bylą pateiktas ieškovo 2023-04-14 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA537867, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) trūko š. v. vamzdis po žeme, galimai vidinio namo kieme, reikalinga kasimo darbai su pridėtomis mažos raiškos nuotraukomis, kurį pasirašė darbų vykdytoja L. S.. Akte konstatuojama, kad komisija, atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) defektus, konstatuoja, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, (komisija) rekomenduoja nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus. Į bylą yra pateiktas ieškovo 2023-04-14 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA537283, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) name yra nesandari šildymo sistema. Nurodoma, kad atkasus magistralę paaiškėjo, kad darbų apimtys didesnės, nes šildymo vamzdynas buvo labai blogos būklės. Akte pridėtos mažos raiškos nuotraukos, jį pasirašė darbų vykdytoja L. S.. Akte analogiškai konstatuota, kad namo sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų visumos. Į bylą pateiktos defektavimo aktuose užfiksuotos didesnės raiškos nuotraukos, iš kurių vienoje matyti padarymo data 2023-05-24. Į bylą yra pateiktas UAB „Mano Būsto Priežiūra“ komercinis pasiūlymas be nurodytos datos, L. S. parengtas ir pasirašytas, su įtrauktais trinkelių ardymo, vamzdžių keitimo ir pagrindo trinkelėms įrengimo darbais, kurio galutinė kaina su PVM yra 6 584,90 Eur. UAB „Mano Būsto Priežiūra“ išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus ieškovas į bylą nepateikė. Iš Atliktų darbų priėmimo akto už 2023 m. spalio mėn. matyti, kad ieškovas priėmė iš UAB „Mano Būsto Priežiūra“ vamzdynų remonto (duomenys neskelbtini) darbus: trinkelių ardymas (1 kompl.) 164,38 Eur., Vamzdynų demontavimas (50 m.) 669,00 Eur., Vandentiekio, šildymo vamzdynų tiesimas (50 m.) 3 350,97 Eur, pagrindo įrengimas trinkelėms (1 kompl.) 535,20 Eur., trinkelių dangos atstatymas (1 kompl.) 535,20 Eur., sistemos nudrenavimas (1vnt.) 26,76 Eur., sistemos užpildymas (1vnt.) 26,76 Eur., darbo vietos susitvarkymas (1 vnt.) 133,80 Eur., viso su PVM 6 584,90 Eur. Darbų aktą už UAB „Mano Būsto Priežiūra“ pasirašė L. S.. Iš 2023-12-29 mokėjimo nurodymo Nr. 993 matyti, kad mokėtojas ieškovas gavėjui UAB „Mano Būsto Priežiūra“ sumokėjo 194 036,15 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodytos sąskaitos Nr. MBP07907, MBP07908, MBS2300794.
22. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo apklaustas liudytojas J. K., kuris nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „Mano Būsto Priežiūra“ techninio prižiūrėtojo pareigose, turėjo santechniko kvalifikaciją. (duomenys neskelbtini) namuose jokių darbų neatliko, prižiūrėjo abu namus. Buvo ne vienas pranešimas iš gyventojų, kada nurodyti negalėjo, gal prieš dvi savaites iki įvykio apytiksliai, kad nukritęs vandentiekio spaudimas (6 ar 9 butai), kokių butų savininkai pranešė negalėjo pasakyti, cokoliniame aukšte gyvenanti gyventoja 7 butas pranešė, kad drėksta jos siena. Apžiūrėti vamzdžiai, ieškota pratekėjimo. Vandens kiekio trūkumų pagal skaitliukų parodymus nebuvo. Pastebėjo, kad įvadinis skaitliukas sukasi nevartojant, tačiau kaip nustatė, kad gyventojai nevartoja vandens, patikslinti negalėjo. Atvirame vamzdyne nutekėjimų nebuvo. Nors vandens spaudimas buvo nukritęs kelias savaites, vandens kiekis galėjo išbėgti labai didelis, išorinių vandens nutekėjimo požymių nebuvo. Atmetimo principu buvo nustatyta galima problemos vieta po žeme. Pats trūkusio vamzdžio nerado ir nematė, surašė pranešimą programėlėje darbų vadovams. Avarinių tarnybų kviesta nebuvo. Defektinio akto nerašė. Kada padaryti darbai nepamena, bet tikrai ne per vieną kartą. Sudrėkusią sieną matė, ji buvo „pabrinkusi“. Žalos padaryta nebuvo, savininkė dėl žalos nesikreipė.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, nors tai buvo jo procesinė pareiga, jog ginčo laikotarpiu įvyko vamzdyno avarija ir vamzdyno būklė buvo tokia bloga, kad ieškovas turėjo pagrindą atlikti neatidėliotinus ir skubius remonto darbus, kurių neatlikus būtų pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kiltų pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, dėl ko nebuvo būtina iš anksto gauti tokiems darbams daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
24. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Tai reiškia, kad šiuo atveju būtent ieškovas turėjo pateikti pakankamus įrodymus, jog jis turėjo teisę, o kartu ir pareigą atlikti ginčo remonto darbus, kuriems atlikti nebuvo reikalingas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateikė įrodymų, kada konkrečiai ir kokiu būdu jis nustatė poreikį / būtinumą atlikti ginčo darbus, kuo konkrečiai remiantis jis sprendė, kad tokie darbai turi būti atlikti nedelsiant pagal Reglamento 96 punktą. Nors liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas J. K. nurodė, jog buvo gauti gyventojų pranešimai apie drėkstančias namo sienas, nustatytas nukritęs vandentiekio spaudimas, skaitliuko sukimąsis nevartojant vandens, tačiau šie duomenys nėra pakankami laikyti įrodytą labai blogą, avarinę vamzdynų būklę, kuri keltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, galimų didelių materialinių nuostolių riziką, kaip to reikalaujama Reglamento 96 punktu, juolab kai byloje nėra tiesioginių įrodymų apie įvykusią vamzdyno avariją. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, prieš tai negaunant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo dėl šių darbų atlikimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo pateiktuose defektiniuose aktuose ir kituose dokumentuose nėra užfiksuoti konkretūs vamzdynų gedimai ar trūkumai, jų techninės būklės įvertinimas, prie defektavimo aktų pateiktos nuotraukos apie vamzdynų būklę neinformatyvios (jose nematyti nei vamzdynų avarijos, nei labai blogos vamzdynų būklės), dalis nuotraukų darytos vėliau nei surašyti defektavimo aktai, taip panaikinant galimybę nustatyti darbų atlikimo būtinumą ir realiai atliktų darbų apimtį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ieškovo pateiktų dokumentų trūkumus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl papildomai jų nekartoja. Akcentuotina tik tai, kad Reglamento 88.4 punkte aiškiai numatyta, jog specializuotas namo apžiūras organizuoja ir atlieka valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą. Tačiau, nors ieškovas vykdė neeilinę vamzdynų apžiūrą, byloje esančius defektavimo aktus pasirašė ne komisija, sudaryta iš trijų specialistų grupės, o viena darbuotoja L. S., kuri viena taip pat pasirašė ir visus vėlesnius remonto dokumentus tiek ieškovo vardu, tiek remonto darbus atlikusios UAB „Mano Būstas Priežiūra“ vardu (komercinį pasiūlymą, darbų priėmimo perdavimo aktą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytus ieškovo pateiktus įrodymus vertinimo kaip neobjektyvius ir nepatikimus.
26. Tai, kad vamzdynų būklė iki remonto atlikimo neatitiko ieškovo deklaruojamos avarinės būklės, patvirtina ir ilgas laikotarpis iki remonto darbų atlikimo – nuo 2023 m. balandžio iki 2023 m. spalio, kas taip pat leidžia spręsti apie skubos atlikti darbus nebuvimą, juolab, kad Reglamento 96 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei nustatomi defektai, trūkumai, keliantys pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba dėl kurių galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodytus ginčo remonto darbus reikėjo atlikti nedelsiant, nepriimant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl šių darbų atlikimo poreikio, o atlikdamas tokius darbus ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tinkamai neįvertino daugiabučio namo būklės ir bendrojo naudojimo objektų remonto darbų poreikio ir veikė savo rizika, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėjimo už šiuo darbus.
28. Pažymėtina, kad ieškovas bylą pirmosios instancijos teisme vedė per advokato padėjėją, todėl jeigu manė, jog byloje kaip liudytojus yra būtina apklausti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus, turėjo pareigą tokį prašymą dėl liudytojų apklausos pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
29. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų (būtinumo ginčo remonto darbams pirkti skelbti konkursą, ieškovo ir UAB „Mano Būstas Priežiūra“ sąsajų, atliktų ginčo remonto darbų apimtį patvirtinančių dokumentų trūkumo) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
30. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.83 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priimto sprendimo (jo dalies) keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
31. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 4 423,66 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šis prašymas tenkintinas iš dalies, nes prašoma priteisti suma ženkliai viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 numatytus maksimalius dydžius bei tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl šių išlaidų kompensacija mažinama iki adekvačios nagrinėjamo klausimo sudėtingumui sumos – 2 000 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-01-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Mano būstas Vilnius“, įmonės kodas 121452091, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Gėlos užuovėja“, įmonės kodas 126409069.
Teisėjas Virginijus Kairevičius