Nr. 1S-1362-397/2012

        Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.19.                                                                                                                      

                                                                                                          (S)

  KAUNO APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2012 m. liepos 26 d.

    Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algimanto Smolsko, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl A. D. paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

A. D., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nuteistas 2007-07-19 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2011-05-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2007-07-19 nuosprendis pakeistas, pritaikius BK 59 str. 2 d. pagal BK 178 str. 3 d. paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų 3 mėn. laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Anksčiau A. D. neteistas.

Bausmės pradžia: 2011-06-01. Bausmės pabaiga: 2014-08-21.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi atmetė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nėra pagrindo A. D. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistasis A. D. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nurodo, jog turi du mažamečius vaikus, kuriems tėvo valdžia neapribota, yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis, yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, pataisos įstaigos charakterizuojamas išimtinai teigiamai, drausmės režimo nei karto nepažeidė, drausmine tvarka niekada nebaustas, du kartus skatintas, dirba, su šeima nuolatos bendrauja laiškais, telefonu bei pasimatymų metu. Nuteistasis pažymi, jog būdamas laisvėje atsakingai rūpinosi šeima, o atlikdamas bausmę vaikams išlaikymo neteikė, nes taip buvo susitaręs su žmona. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pataisos įstaigos administracijos teikimą ir nepakankamai pagrindė savo išvadas dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 straipsnis nėra teismui  privaloma taikyti norma – teismas turi teisę, o ne pareigą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į formalųjį pagrindą – tai, jog  nuteistasis  atliko  privalomą paskirtos bausmės dalį, bet įvertinti ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmeniu, elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apylinkės teismas, spręsdamas A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgė į jo charakteristiką, paskatinimus, socialinius ryšius, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas netikslingas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija nuteistąjį A. D. charakterizuoja teigiamai, tačiau netarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką režimo nepažeidė, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su šeima. Teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. A. D. yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos bausmės laiko, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, turi du nepilnamečius vaikus, įsipareigojo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistasis pinigų vaikų išlaikymui nesiuntė, nors pataisos namuose dirbo ir turėjo tam galimybę, ir padarė pagrįstą išvadą, kad neatlikta bausmės dalis dar labai didelė ir A. D. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų užtikrintas.

Nors nuteistojo elgesys per bausmės atlikimo laiką buvo nepriekaištingas, A. D. asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu yra pasiekti. Nors, kaip skunde nurodo nuteistasis, didesnį poveikį daro bausmės neišvengiamumas, bet ne jos dydis, tačiau pažymėtina, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismui nepakanka duomenų daryti išvadą, jog A. D. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos pataisos įstaigos teikimo atmetimo priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo A. D. skunde nurodytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r ė :

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                           Gytis Večerskas

Teisėjai                                                        Algimantas Smolskas

Romualdas Lincevičius