Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-206-651/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00339-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9; 21.11.10

                                          (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties ir

nustatė:

1. V. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-03-21 nutarimu Nr. 30-ANR_N-3410-2018 nubaustas 12 Eur bauda už tai, kad 2018-02-25, 13.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbuline eiga transporto priemonę automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovintį kitą automobilį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti priimtą nutarimą, kuris, anot V. S., priimtas neatsižvelgus į autoįvykio aplinkybes. 
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi V. S. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos                    2018-03-21 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad V. S. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. 
4. Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį. Prašo į teismo posėdį kvieti liudytojus pareigūnus, kurie buvo atvykę iš karto po įvykio ir bendravo su atėjusiu liudytoju A. N., įvertinti pateiktą vaizdo įrašą, nuotraukas bei esant būtinybei kviesti kitus liudytojus.
1. Nurodo, kad eismo įvykio jis nesukėlė, priešingai, jį sukėlė K. K. ir tai padarė tyčia, nes tarp jų senai vyksta konfliktas ir ji, pasinaudodama KET 114 straipsniu, jam kenkia. Teigia, jog susidūrimo jis būtų neišvengęs ar būtų sustojęs, ar ne, nes K. K., kaip ir nurodė liudytojai, tyčia jam norėjo pakenkti. Nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybe, jog jis neįsitikinęs, kad saugu, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Teigia, jog jo automobilyje įmontuota galinio vaizdo kamera, todėl matė, kad jokių kliūčių parkuotis nėra. Anot apelianto, K. K. jam parkuojantis įvažiavo į kiemą ir sustojo prie laisvos vietos, buvusios iš karto įsukus į kiemą. Nors K. K. matė, kad jis įjungė atbulinę pavarą ir parkuosis į laisvą vietą, tačiau ji neleido užbaigti manevro. Būtent ji pajudėjo į priekį su garsiniu signalu ir atsitrenkė į jo automobilį. Tai patvirtino ir liudytojai. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo A. N. parodymais, kuris nepažįsta nė vieno iš įvykio dalyvių, todėl negalėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi. Nurodo, kad šis liudytojas iš karto po įvykio bendravo su policijos pareigūnais, tai matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, tačiau jo parodymai nebuvo užfiksuoti. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos O. K. parodymais, kuri buvo suinteresuota liudyti dukros naudai.
2. Dėl „E“ Transporto priemonių žalų skyriaus vyr. eksperto S. K. 2018-03-14 išvados nurodo, kad buvo fiksuoti tik BMW automobilio apgadinimai, kurie galimai padaryti ne įvykio metu, nes autoįvykis įvyko 2018-02-25, o išvada patekta 2018-03-14. Jo automobilio apgadinimų niekas nevertino, todėl negalėjo daryti išvados, kad būtent jo automobilis judėjo. Pats neturėjo galimybės nufotografuoti automobilio apgadinimų, nes kol jis bendravo su pareigūnu, BMW iš kiemo pasišalino.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį. Teigia, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad apeliantas pažeidė KET 114 punktą.
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Įvertinus apeliacinio skundo reikalavimus, matyti, kad apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą grindžia tuo, jog būtina apklausti pareigūnus, kurie buvo atvykę pirmieji į įvykio vietą bei esant būtinybei kviesti kitus liudytojus.
9. ANK 651 straipsnis reglamentuoja bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimą. Minėto straipsnio 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis. Teismas gali bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai.
1. Šiuo atveju nėra pateikti nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui. Kviesti liudyti pareigūnus, kurie gal ir buvo atvykę, tačiau nefiksavo eismo įvykio, nesiaiškino jo padarymo aplinkybių, nėra tikslinga, o pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo bei eismo įvykio fiksavimo protokolus buvo teisme apklaustas.
2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.

Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo

10. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjas iš esmės nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Nurodo, kad į jo vairuojamą ir atbuline eiga besiparkuojantį automobilį tyčia įvažiavo K. K. vairuojamas automobilis, o jis neturėjo jokios galimybės to išvengti. Apeliantas darydamas tokią išvadą remiasi liudytojų parodymais, paties pateiktu registratoriaus užfiksuotu vaizdo įrašu. 
11. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad V. S. pažeidė KET 114 punktą, kuriame nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra dėl to, ar K. K. vairuojamas automobilis iki susidūrimo su pažeidėjo automobiliu stovėjo, ar vis dėl to, kaip tvirtina apeliantas ir dalis liudytojų, tyčia staiga įvažiavo į pažeidėjo vairuojamą ir atbuline eiga besiparkuojantį automobilį.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. S. padarė KET 114 punkte numatytą pažeidimą dėl to jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, o duomenų, neabejotinai patvirtinančių pažeidėjo versiją, nėra.
13. Vertinant ar V. S. padarė KET 114 punkto pažeidimą, svarbu įrodyti, kad jis vairavo atbuline eiga ir pagal KET 114 punktą neįsitikino, jog tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. S., važiuodamas atbuline eiga, parkavosi į laisvą vietą. To iš esmės neginčija pats pažeidėjas. Be to, tai akivaizdžiai patvirtinta kiti byloje esantys objektyvūs duomenys: paties pažeidėjo pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu duoti parodymai, „E“ eksperto išvada.
1. Iš registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Toyota Yaris iki susidūrimo su automobiliu BMW važiavo atbuline eiga. Vaizdo įraše girdėti, kad iki susidūrimo kito automobilio savininkas buvo paspaudęs įspėjamąjį garsinį signalą. Iš vaizdo įraše girdimo pažeidėjo ir jo sutuoktinės pokalbio galima spręsti, kad pažeidėjas nematė už jo esančio automobilio, o išgirdęs garsinį signalą, automobilio nestabdė, dėl to ir įvyko susidūrimas. Pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pažeidėjas, vairuodamas automobilį Toyota Yaris atbuline eiga į stovėjimo vietą, atsitrenkė į tą pačią stovėjimo vietą priekine dalimi važiavusį ir sustojusį kitą BMW 320 markės automobilį (b. l. 10). „E“ ekspertas, įvertinęs abiejų automobilių apgadinimus padarė išvadą, kad Toyota Yaris automobilis judėjo, o BMW 320 automobilis stovėjo (b. l. 55). Taigi objektyviais įrodymais, net nevertinant liudytojos O. K. parodymų, nustatyta, kad įvykio metu V. S. automobilis važiavo atbuline eiga ir nebuvo sustojęs iki susidūrimo su K. K. vairuojamu automobiliu.
2. Visiškai atmestini apelianto argumentai, jog BMW 320 vertinti sugadinimai yra ne po šio įvykio. Tokios išvados jokiu būdu negalima daryti vien dėl to, kad eksperto išvada surašytas ne įvykio dieną, o 2018-03-14. Be to, apelianto teigimas, kad nuotraukose užfiksuoti BMW 320 apgadinimai neatitinka susidūrimo vietos ir kad apskritai apgadinimų po jų susidūrimo nebuvo, visiškai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Iš vaizdo įrašo, nukentėjusiosios paaiškinimų akivaizdu, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl pažeidėjo nurodyta versija, jog automobilis BMW 320 įvykio metu visiškai nepatyrė apgadinimų, yra neįtikinama ir prieštaraujanti byloje surinktų objektyvių įrodymų visetui. Iš policijos pateiktos įvykio schemos, ją patvirtinančių vaizdinių nuotraukų matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas BMW 320 automobilio dešinės pusės priekis (b. l. 19). Šie užfiksuoti apgadinimai, priešingai nei teigia pažeidėjas, visiškai sutampa su pažeidėjo pateiktose nuotraukose užfiksuotais automobilio BMW apgadinimais (b. l. 64-67). Pastebėtina, kad policijos fiksuotose nuotraukose BMW automobilio apgadinimas yra užfiksuotas iš labai arti, o pažeidėjo pateiktose nuotraukose iš toliau, todėl galima manyti, kad būtent tai klaidina apeliantą dėl apgadinimo vietos. Taigi teigti, kad ekspertas vertino galbūt kito įvykio metu padarytus automobilio BMW 320 apgadinimus, nėra pagrindo.
14. Kadangi bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad V. S. judėjo atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į K. K. automobilį, todėl pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
15. Dėl K. K. veiksmų vertinimo nurodytina, kad duomenų, jog ji taip pat važiavo ir tyčia trenkėsi į pažeidėjo vairuojamą automobilį, nėra. Liudytojų, patvirtinusių pažeidėjo versiją, parodymų apylinkės teismas pagrįstai nevertino kaip patikimų dėl jų galimo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad liudytojo A. N. parodymais nesivadovauti dėl galimo šališkumo, nebuvo pagrindo, tačiau remtis jais, kaip besąlygiškai patvirtinančias pažeidėjo nurodytą versiją, taip pat negalima. Pirma, liudytojo rašytiniai parodymai policijos pareigūnams pateikti tik 2018-03-13, o ne iš karto po eismo įvykio (b. l. 9). Antra, pareigūnas M. B., fiksavęs eismo įvykį, teismo posėdžio metu nurodė, kad jokie liudytojai prie jo priėję nebuvo. Be kita ko, nuotraukos liudytojo A. N. bendravimo fakto su policijos pareigūnu taipogi nepatvirtina. Vadinasi, iš karto po eismo įvykio nebuvo liudytojų, norinčių policijos pareigūnui nurodyti įvykio aplinkybes, todėl besąlygiškai tikėti liudytojo rašytiniais paaiškinimais, kurie policijos pareigūnams pateikti tik 2018-03-13, nėra pagrindo. Abejones dėl parodymų patikimumo kelia ir tai, kad visų liudytojų pateiktų rašytinių paaiškinimų rašymo forma yra identiška, be to, ji nesiskiria nuo paties pažeidėjo ir jo sutuoktinės rašytinių paaiškinimų formos (b. l. 8, 11-14). Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidėjo versiją, nėra. Kita vertus, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad K. K. vairuojamas automobilis taip pat judėjo, V. S. administracinės atsakomybės nepanaikintų, nes byloje neginčijamai įrodyta, kad jis važiavo atbuline eiga ir iki susidūrimo nebuvo sustojęs.
16. Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pateikti duomenys įrodo, kad V. S. važiavo atbuline eiga ir neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovinį kitą automobilį, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, t. y. pažeidė KET 114 punktą ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                    Dalia Kursevičienė