Administracinė byla Nr. I-204-815/2010
(Proceso Nr. 3-61-3-01465-2009-0)
Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.4.1.1; 9.4.3; 9.7; 9.9; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto
Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir
Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo
– Z. J. (Z. J.) atstovui – advokatui
Girdučiui Vainiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą
pagal pareiškėjo – Z. J. skundą atsakovei – Valstybinei
mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam
suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl
sprendimų panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas –
Z. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 9-12) ir
patikslintu skundu (b. l. 5-8) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto
skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. panaikinti
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir
Komisija) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. S-243(7-162/2009) „Dėl Z. J. 2009-05-20 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-243(7-162/2009));
1.2. panaikinti Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –
ir Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovė) 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr.
68-118 „Dėl Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-03-30
skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-118).
1.3. panaikinti
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus
apskrities VMI) 2009 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-109 „Dėl
patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (21.26)-256-109).
2.
Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Vilniaus
apskrities VMI 2009 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-413
(toliau – ir patikrinimo aktas Nr. (21.26)-83-413), kuriame pareiškėjui
apskaičiuota 304 329 Lt etilo alkoholio akcizo ir 123 558 Lt etilo alkoholio
akcizo delspinigių, surašytas bei sprendimas Nr. (21.26)-256-109 priimtas remiantis
vien tik įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d.
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 183/2007, kuriame pareiškėjas ir dar du
asmenys pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201
straipsnio 2 dalį.
2.2.
Komisija sprendimą Nr. S-243(7-162/2009 motyvavo tuo, kad mokesčių
administratorius savo sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl kilusio ginčo,
kad priimti sprendimai nepažeidžia non bis in idem principo ir
susiformavusios teismų praktikos, tačiau Komisija visiškai neatsižvelgė į
kilusio ginčo pasekmių konstitucingumo problemą dėl atsirandančio dvigubo
baudimo už ta pačią veiką, taip pat į teisės aktų kolizijos problemas
sprendžiamu klausimu.
2.3.
Mokesčių administratorius savo sprendimus grindžia teismo priimtu apkaltinamuoju
nuosprendžiu ir atskiro patikrinimo, kuris nustatytų akcizais apmokestinamų
objektų egzistavimą, jų kiekį ir kitas sprendimui priimti reikšmingas
aplinkybes neatliko, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, mokesčių
administratorius neturėjo teisės surašyti patikrinimo aktą, remdamasis teismo
sprendimu, kadangi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą
(nusikalstamos veikos požymius pagal Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį)
nesiaiškino kaltinamųjų ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos, taip pat
nenustatė Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų; mokesčių administratorius
privalėjo atlikti savo patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta, kad egzistuoja
akcizais apmokestinamas objektas, jo kiekis ir kitos teisingam sprendimui
priimti svarbios aplinkybės. Taigi, mokesčių administratoriaus priimti
sprendimai yra neteisingi ir neteisėti.
2.4.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, įstatymais, tarptautiniais
teisės aktais ir bendraisiais teisės principais, negalima asmens bausti du
kartus už tą pačią veiką. Kadangi bauda yra piniginė bausmė (Baudžiamojo
kodekso 47 straipsnio l dalis), mokesčių administratorius negali bausti
pareiškėjo antrą kartą už tą pačią veiką, paskirdamas baudą, todėl Vilniaus
apskrities VMI paskirta 30 433 Lt bauda yra neteisėta ir negalima.
II
Atsakovė
– Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37-38) nurodo, kad pareiškėjo pateikti
motyvai nepaneigia mokestinių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, prašo pareiškėjo skundą
atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1.
Pareiškėjo skunde pateikti argumentai mokesčių teisės atžvilgiu yra nereikšmingi
ir neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui, todėl vertintini tik kaip
gynybinė pareiškėjo pozicija, susidedanti iš nieko nenustatančių, neįrodančių
ir / ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t. y. nesudaro pagrindo naikinti
ginčijamų sprendimų, kurie yra pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei
objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.
2.
Patikrinimo akte Nr. (21.26)-83-413, sprendime Nr. (21.26)-256-109, sprendime
Nr. 68-118 bei sprendime Nr. S-243(7-162/2009) fiksuotas faktas, jog pareiškėjui,
pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes –
cigaretes, atsirado prievolė mokėti akcizus, yra konstatuotas ir pagrįstas
neginčijamais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais bei nustatytomis
aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pareiškėjo mokestinių prievolių faktinis bei
juridinis apskaičiavimo pagrindas yra pakankamai išaiškintas ir byloje nekyla
abejonių dėl papildomai pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio; šią aplinkybę
patvirtino ir Komisija sprendime Nr. S-243(7-162/2009, konstatavusi, jog
mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą
laiku nedeklaruotą ir nesumokėtą ginčijamą akcizų sumą, todėl priimtų sprendimų
naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
3.
Pareiškėjas skundą teismui grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir
skundus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Komisijai, o kadangi minėtų pareiškėjo
skundų motyvai jau buvo paneigti, atsakovė pakartotinai dėl pareiškėjo
mokestinio patikrinimo išvadų nepasisako, kadangi laikosi mokesčių
administratorių sprendimuose Nr. (21.26)-256-109 ir Nr. 68-118 išdėstytos
pozicijos, kurią patvirtino Komisija sprendime Nr. S-243(7-162/2009).
4.
Mokesčių administratoriai ir Komisija pagrįstai rėmėsi gausia Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose: Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu
administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2007 m. gegužės 28 d.
sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2008 m.
vasario 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-269/2008,
2009 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-577/2009.
III
Trečiasis
suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41) nurodo, kad pritaria Valstybinės
mokesčių inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktiems argumentams,
ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
IV
Teismo
posėdyje pareiškėjo – Z. J. atstovas – advokatas Girdutis
Vainius (2009 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartis (b. l. 53)), remdamasis pareiškėjo
skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus
sprendimus, pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d.
nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1 183/2007 asmenų veikas įvertinto
skirtingai, tačiau mokesčių administratorius į kaltės laipsnį neatsižvelgė, nenurodė,
kuo vadovaudamasis solidariai padalino atsakomybę, taip pat pabrėžė, kad šiuo
atveju turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.24 straipsnis.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
I
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1. Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir Centras) 2006 m. vasario 10 d.
specialisto išvadoje Nr. (duomenys
neskelbtini) (toliau – ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (Komisijos byla, b. l. 50-52),
be kita ko, nurodyta, kad Centre 2006 m. vasario 8 d. gauta Lietuvos
kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausios valdybos vyresniojo
tyrėjo V. S. vasario 6 d. užduotis atlikti objektų tyrimą,
kad tyrimui pateikta: vienas 2,5 dm3 butelis su gelsvos spalvos
skysčiu, paimtas kratos metu (duomenys
neskelbtini) 2, Vilniuje, sandėliuose ir du 1,0 dm3
buteliai su melsvos spalvos skysčio ir bespalvio skysčio ėminiais, paimtais iš
33 litrų plastikinių talpų, rastų 2006 m. vasario 4 d. kratos m (duomenys neskelbtini) 2,
Vilniuje, sandėliuose, kad suformuluoti tokie klausimai: ar pateikti tirti
melsvos spalvos ir bespalvis skysčių miniai, esantys 1,0 dm3
buteliuose, yra alkoholiniai, jeigu taip, tai kokiai alkoholinių skysčių rūšiai
jie priklauso? kokia tūrinė etilo alkoholio koncentracija ir tūris?; ar tirti
pateikti skysčių ėminiai, esantys 1,0 dm3 buteliuose, yra vienodi?; ar
tirti pateiktas gelsvos spalvos skystis, esantis 2,5 dm3 butelyje,
yra alkoholinis, jei taip, tai kokiai alkoholinių skysčių rūšiai jis priklauso?
kokia jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija ir tūris?; kokia įvyks reakcija,
sumaišius gelsvos spalvos ir melsvos spalvos skysčius ir koks šios reakcijos
rezultatas? ar sumaišius gelsvos spalvos ir melsvos spalvos skysčius, gaunamas
tyrimui pateiktas skaidrus bespalvis skystis? Specialisto išvadoje Nr. (duomenys
neskelbtini) pateiktos tokios išvados:
1.1. Viename 1,0 dm3
butelyje, pažymėtame Nr. 147, esantis skysčio ėminys, paimtas iš 33 litrų
plastikinės talpos, rastos kratos metu (duomenys neskelbtini) 2,
Vilniuje, sandėliuose, yra techninis etilo alkoholis, kurio tūrinė etilo alkoholio
koncentracija 96,6 proc. Tirti pateikta 0,59 dm3 techninio etilo
alkoholio.
Viename 1,0 dm3
butelyje, pažymėtame Nr. 129, esantis skysčio ėminys, paimtas iš 33 litrų plastikinės
talpos, rastos kratos metu (duomenys
neskelbtini) 2, Vilniuje, sandėliuose, yra techninis etilo
alkoholis, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,6 proc. Tirti pateikta
0,66 dm3 techninio etilo alkoholio.
1.2.
Skysčių ėminiai, paimti iš 33 litrų plastikinių talpų, rastų kratos metu (duomenys
neskelbtini) 2, Vilniuje, sandėliuose, esantys 1,0 dm3
buteliuose, pažymėtuose Nr. 147 ir Nr. 129, pagal rūšinę priklausomybę yra
vienodi.
1.3.
Viename 2,5 dm3 butelyje, paimtame kratos metu (duomenys neskelbtini) 2,
Vilniuje, sandėliuose, esančiame skystyje etilo alkoholio nerasta. Tirti
pateikta 1,87 dm3 skysčio, neturinčio etilo alkoholio.
1.4.
Sumaišius melsvos spalvos tirti pateiktą skystį, esantį 1,0 dm3
butelyje, pažymėtame Nr. 147 su gelsvos spalvos tirti pateiktu skysčiu, esančiu
2,5 dm3 butelyje, melsva skysčio spalva pasikeičia į bespalvę.
Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktas bespalvis skystis gautas sumaišius
melsvos spalvos ir gelsvos spalvos skysčius, šiuo metu negalime, nes reikia
atlikti papildomus išsamesnius tyrimus.
2. Muitinės
laboratorijos 2006 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau
– ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (Komisijos byla, b. l. 48-49),
be kita ko, nurodyta, kad 2006 m. vasario 20 d. gauta Lietuvos kriminalinės
policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausios valdybos 1-ojo skyriaus
viršininko R. Kajėno 2006 m. vasario 15 d. užduotis Nr. 38-SD-2-650 atlikti ikiteisminiame
tyrime Nr. 38-1-00012-06 paskirtą skysčių cheminį tyrimą, kad tyrimui pateikta:
du plastikiniai buteliai su skysčiais, skleidžiančiais alkoholio kvapą, butelyje
Nr.129 pateikta 460 ml bespalvio skaidraus skysčio, butelyje Nr.147 – 390 ml
violetinės spalvos skysčio, kad Muitinės laboratorijoje mėginiams suteikti
registracijos numeriai 6X0726 ir 6X0727, kad suformuluoti tokie klausimai:
nustatyti tyrimui pateiktuose buteliuose esančio skysčio sudėtį ir kodus pagal
Kombinuotąją nomenklatūrą (KN); esant galimybei nustatyti, ar tyrimui
pateikiamas skystis atitinka akcizais apmokestinamos prekės sudėtį. Specialisto
išvadoje Nr. (duomenys
neskelbtini) pateiktos tokios išvados:
2.1. Tyrimui pateiktose
talpyklose Nr. 129 ir 147 esantys skysčiai yra nedenatūruotas etilo alkoholis,
jo Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas – 2207 10 00.
2.2. Tyrimui pateiktų
skysčių nacionalinis papildomas kodas yra (duomenys
neskelbtini).
3. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2006 m.
kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau
– ir specialisto išvada Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr.
(duomenys
neskelbtini))
(Komisijos byla, b. l. 32-34), be kita ko, nurodyta: Centre 2006 m. vasario 8
d. gauta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausios
valdybos vyresniojo tyrėjo V. S. 2006 m. vasario 8 d.
užduotis atlikti objektų tyrimą; tyrimui pateikta: trys 2,5 dm3
buteliai su gelsvos spalvos skysčiu, paimti 2006 m. vasario 4 d. kratos metu (duomenys
neskelbtini) 2, Vilniuje, sandėliuose, šešiasdešimt 1,0 dm3
butelių su melsvos spalvos skysčio ėminiais ir keturiasdešimt šeši 1,0 dm3
buteliai su bespalvio skysčio ėminiais, paimtais iš 33 litrų plastikinių talpų,
rastų 2006 m. vasario 4 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) 2,
Vilniuje, sandėliuose, trijų 2,5 dm3 butelių kamščiai apdengti
popieriaus lapais su aiškinamaisiais užrašais ir parašais, aprišti plastiko
juostele; suformuluoti tokie klausimai: ar pateikti tirti melsvos spalvos ir
bespalviai skysčių ėminiai, esantys 1,0 dm3 buteliuose, yra
alkoholiniai, jeigu taip, tai kokiai alkoholinių skysčių rūšiai jie priklauso?
kokia jų tūrinė etilo alkoholio koncentracija ir tūris?; ar tirti pateikti skysčių
ėminiai, esantys 1,0 dm3 buteliuose, yra vienodi?; ar tirti
pateiktas gelsvos spalvos skystis, esantis 2,5 dm3 buteliuose, yra
alkoholinis, jeigu taip, tai kokiai alkoholinių skysčių rūšiai jis priklauso?
kokia jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija ir tūris?; kokia įvyks reakcija,
sumaišius gelsvos spalvos ir melsvos spalvos skysčius ir koks šios reakcijos
rezultatas? ar sumaišius gelsvos spalvos ir melsvos spalvos skysčius, gaunamas
tyrimui pateiktas skaidrus bespalvis skystis?; tyrimo metu trys 2,5 dm3
bespalvio plastiko buteliai su etiketėmis „Rytas“, uždaryti srieginiais mėlynos
ir violetinės spalvų plastiko kamščiais, pažymėti Nr. 1–Nr. 3, šimtas šeši 1,0
dm3 baltos spalvos plastiko buteliai, uždaryti srieginiais mėlynos
spalvos plastiko kamščiais, pažymėti Nr. 2, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 12, Nr. 13, Nr.
24, Nr. 29, Nr. 30, Nr. 34, Nr. 42, Nr. 50, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 63, Nr. 68, Nr.
73, Nr. 76, Nr. 81, Nr. 83, Nr. 84, Nr. 86, Nr. 87, Nr. 89, Nr. 106, Nr. 107,
Nr. 110, Nr. 112, Nr. 118, Nr. 120, Nr. 122, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 127, Nr.
138, Nr. 139, Nr. 147, Nr. 148, Nr. 151, Nr. 152, Nr. 155, Nr. 156, Nr. 157,
Nr. 161, Nr. 163, Nr. 194, Nr.208, Nr. 23, Nr. 31, Nr. 55, Nr. 65, Nr. 67, Nr.
77, Nr. 82, Nr. 83, Nr. 84, Nr. 85, Nr. 86, Nr. 87, Nr. 90, Nr. 103, Nr. 104,
Nr. 110, Nr. 114, Nr. 120, Nr. 124, Nr. 127, Nr. 128, Nr. 144, Nr. 153, Nr.
169, Nr.189, Nr. 192, Nr. 208, Nr. 209, Nr. 210, Nr. 211, Nr. 214, Nr. 215, Nr.
218, Nr. 220, Nr. 226, Nr. 232, Nr. 235, Nr. 247, Nr. 268, Nr. 270, Nr. 274,
Nr. 275, Nr. 302, Nr. 304, Nr. 305, Nr. 333, Nr. 338, Nr. 348, Nr. 369, Nr.
386, Nr. 419, Nr. 423, Nr. 424, Nr. 425, Nr. 442, Nr. 448, Nr. 469, Nr. 470,
Nr. 482, Nr. 492. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos
tokios išvados:
3.1. Šimtas
šešiuose 1,0 dm3 buteliuose, pažymėtuose Nr. 23, Nr. 31, Nr. 55, Nr.
65, Nr. 67, Nr. 77, Nr. 82, Nr. 83, Nr. 84, Nr. 85, Nr. 86, Nr. 87, Nr. 90, Nr.
103, Nr. 104, Nr. 110, Nr. 114, Nr. 120, Nr. 124, Nr. 127, Nr. 128, Nr. 144,
Nr. 153, Nr. 169, Nr.189, Nr. 192, Nr. 208, Nr. 209, Nr. 210, Nr. 211, Nr. 214,
Nr. 215, Nr. 218, Nr. 220, Nr. 226, Nr. 232, Nr. 235, Nr. 247, Nr. 268, Nr.
270, Nr. 274, Nr. 275, Nr. 302, Nr. 304, Nr. 305, Nr. 333, Nr. 338, Nr. 348,
Nr. 369, Nr. 386, Nr. 419, Nr. 423, Nr. 424, Nr. 425, Nr. 442, Nr. 448, Nr.
469, Nr. 470, Nr. 482, Nr. 492, Nr. 2, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 24,
Nr. 29, Nr. 30, Nr. 34, Nr. 42, Nr. 50, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 63, Nr. 68, Nr. 73,
Nr. 76, Nr.81, Nr. 83, Nr. 84, Nr. 86, Nr. 87, Nr. 89, Nr. 106, Nr. 107, Nr.
110, Nr. 112, Nr. 118, Nr. 120, Nr. 122, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 127, Nr. 138,
Nr. 139, Nr. 147, Nr. 148, Nr. 151, Nr. 152, Nr. 155, Nr. 156, Nr. 157, Nr.
161, Nr. 163, Nr. 194, Nr. 208, esantys skysčių ėminiai, paimti iš 33 litrų
plastikinių talpų, rastų 2006 m. vasario 4 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) 2,
Vilniuje, sandėliuose, yra techninis etilo alkoholis, kurio tūrinė etilo
alkoholio koncentracija 96,6 proc. Tirti pateikta 74,94 dm3
techninio etilo alkoholio.
3.2. Skysčių
ėminiai, esantys 1,0 dm3 buteliuose pagal rūšinę priklausomybę yra
vienodi, tačiau juslinių, fizikinių ir cheminių rodiklių atžvilgiu buteliuose,
pažymėtuose Nr. 23, Nr. 31, Nr. 55, Nr. 65, Nr. 67, Nr. 77, Nr. 82, Nr. 83, Nr.
84, Nr. 85, Nr. 86, Nr. 87, Nr. 90, Nr. 103, Nr. 104, Nr. 110, Nr. 114, Nr.
120, Nr. 124, Nr. 127, Nr. 128, Nr. 144, Nr. 153, Nr. 169, Nr.189, Nr. 192, Nr.
208, Nr. 209, Nr. 210, Nr. 211, Nr. 214, Nr. 215, Nr. 218, Nr. 220, Nr. 226,
Nr. 232, Nr. 235, Nr. 247, Nr. 268, Nr. 270, Nr. 274, Nr. 275, Nr. 302, Nr.
304, Nr. 305, Nr. 333, Nr. 338, Nr. 348, Nr. 369, Nr. 386, Nr. 419, Nr. 423,
Nr. 424, Nr. 425, Nr. 442, Nr. 448, Nr. 469, Nr. 470, Nr. 482, Nr. 492, ir
buteliuose, pažymėtuose Nr. 2, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 24, Nr. 29,
Nr. 30, Nr. 34, Nr. 42, Nr. 50, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 63, Nr. 68, Nr. 73, Nr. 76,
Nr.81, Nr. 83, Nr. 84, Nr. 86, Nr. 87, Nr. 89, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 110, Nr.
112, Nr. 118, Nr. 120, Nr. 122, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 127, Nr. 138, Nr. 139,
Nr. 147, Nr. 148, Nr. 151, Nr. 152, Nr. 155, Nr. 156, Nr. 157, Nr. 161, Nr.
163, Nr. 194, Nr. 208, esantys skysčiai yra nevienodi.
3.3. Trijuose
2,5 dm3 buteliuose esančiuose skysčiuose etilo alkoholio nerasta.
Tikėtina, kad tirti pateiktas gelsvos spalvos skystis yra vandens pagrindu
pagaminta pramoninė dezinfekcinė priemonė, turinti stiprių oksidacinių savybių,
kurios pagrindinis komponentas ir veiklioji medžiaga yra hipochloritas (ClO-).
Kategoriškai teigti negalime, kadangi gautų rezultatų nėra galimybės
patvirtinti kitais tyrimų metodais.
3.4. Tikėtina,
kad į tirti pateiktą melsvos spalvos skysti įdėjus tam tikrą kiekį gelsvos
spalvos skysčio, jame esantis hipochloritas oksiduoja melsvos spalvos pigmentą
į bespalvį junginį, dėl ko skystis tampa bespalvis. Tirti pateiktame skaidriame
bespalvyje skystyje yra chloro (Cl-) jonų, kurie galėjo susidaryti
kaip hipochloritų skilimo produktas. Kategoriškai teigti negalime, kadangi
gautų rezultatų nėra galimybės patvirtinti kitais tyrimų metodais.
4. Vilniaus
apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-183/2007, kurioje, be
kita ko, Z. J. ir dar du asmenys
kaltinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, 2007
m. gruodžio 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-183/2007 (toliau – ir
nuosprendis Nr. 1-183/2007) (Komisijos byla, b. l. 35-47) inter alia
nusprendė Z. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,
numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201
straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams,
bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant Z.
J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms. Nuosprendyje
Nr. 1-183/2007, be kita ko, nustatyta:
4.1. Z. J. ir kiti du asmenys – T. S. ir V. L., veikdami
bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis,
neteisėtai laikė ir gabeno daugiau negu 50 litrų (29 535 l) techninio etilo
alkoholio, turint tikslą jį realizuoti, o T. S. vadovavo bendrininkų Z. J. ir V. L. veiklai ir ją koordinavo, paskirstė užduotis.
4.2. Z. J. dėl jam pareikšto kaltinimo
kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad: žento T. S. prašymu jis su V. L.
sandėlyje, adresu: (duomenys
neskelbtini) g. 2, Vilnius, švirkštų
pagalba skaidrino stiklų ploviklį, po to tas statines vežė į kitą sandėlį, kur
sukraudavo; 2006 m. vasario pradžioje jam paskambino žentas T. S. ir paprašė
padėti pervežti statines iš vieno sandėlio į kitą, sakė, kad padės V. L.; ryte nurodytoje
vietoje prie jo ir V. L. priėjo nepažįstamas vyriškis, padavė raktus nuo dviejų
sandėlių, pasakė, jog švirkštais reikia geltoną skystį suleisti į dideles
statines su mėlynu skysčiu, po to nuskaidrintą skystį nuvežti į kitą, mažesnį,
sandėlį ir ten statines sukrauti: jis, Z. J., su V. L. taip ir darė: atsukinėjo statines, švirkštais
suleisdavo gelsvą skystį į statines su mėlynu skysčiu, jo, Z. J., motinai priklausančiu
automobiliu „VW Transporter“ padarė keturis reisus, pervežė į kitą sandėlį apie
200 statinių po 30 litrų talpos nuskaidrinto skysčio, patys pakraudavo į „VW
Transporter“ automobilį, nuvežę į kitą sandėlį patys iškraudavo; nuvežus
ketvirtą partiją juos sulaikė policijos pareigūnai; kam šis skystis priklausė,
nežino, bet tikrai ne jam, Z. J.; jis niekaip nėra susijęs nei su spirito nupirkimu, nei įgijimu,
o tik padėjo spiritą skaidrinti ir pervežti į kitą sandėlį.
4.3. Kratos ir
įvykio vietos apžiūros metu 2006 m. vasario 4 d. adresu: (duomenys neskelbtini) g. 2,
Vilnius iš viso rastos ir paimtos 895 talpos po 33 litrus su 29 535 litrais
skysčio, turinčio stiprų alkoholio kvapą.
5. Vilniaus apskrities
VMI Akcizų administravimo skyriaus II poskyrio vyresnysis specialistas T. B., vykdydamas pavedimą tikrinti Nr. 83-413, patikrino Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir surašė 2009 m. sausio
15 d. patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-413 (b. l. 13-15; Komisijos byla, b. l. 30-31),
kuriame, be kita ko, nurodyta:
5.1. mokestinis
patikrinimas pradėtas 2008 m. gruodžio 19 d., baigtas 2009 m. sausio 15 d.,
tikrintas mokestis – akcizas laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 4 d. iki 2006 m.
vasario 6 d.;
5.2. mokestinio
patikrinimo metu akcizo apskaičiavimas ir sumokėjimas už nurodytą laikotarpį
atliktas remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28
d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-183/2007.
5.3.
Z. J., laikydamas ir gabendamas techninį etilo alkoholį,
neturėdamas įsigijimą ir akcizo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų bei
maišydamas techninį etilo alkoholį su hipochloritu, pažeidė Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymo nuostatas, nepateikė vietos mokesčių
administratoriui akcizų deklaracijos bei nesumokėjo mokėtinos akcizo sumos.
5.4.
Vadovaujantis Akcizų įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos
mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalimi už pažeidžiant
nustatytą tvarką laikytus ir gabentus 29 535 litrus 96,6 proc. alkoholio
koncentracijos techninio etilo alkoholio apskaičiuojama 912 986 Lt akcizo,
taikant Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (Žin., 2004, Nr. 26-802)
nustatytą 3 200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą; kadangi
techninis etilo alkoholis buvo gaminamas, laikomas ir gabenamas trijų asmenų (Z. J., V. L. ir T. S.), prievolė mokėti akcizą tenka visiems
trims, lygiomis dalimis, todėl Z. J. tenkanti sumokėti
akcizo suma yra 304 329 Lt (912 986 Lt / 3 = 304 329 Lt).
5.5.
patikrinimo metu Z. J. apskaičiuota 427 887 Lt, iš jų:
5.5.1.
304 329 Lt etilo alkoholio akcizo;
5.5.2.
123 558 Lt etilo alkoholio akcizo delspinigių.
Z.
J. patikrinimo akte Nr. (21.26)-83-413 nurodė, kad teiks pastabas (Komisijos
byla, b. l. 30-31).
6. Z. J. pateikė Vilniaus apskrities VMI 2009 m. vasario 10 d.
pastabas (Komisijos byla, b. l. 29), kuriose prašė panaikinti prievolę sumokėti
304 329 Lt etilo alkoholio akcizo ir 123 558 Lt etilo alkoholio akcizo
delspinigių.
7. Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. kovo 12 d. sprendime Nr.
(21.26)-256-109 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 16-20; Komisijos byla,
b. l. 25-27) nusprendė:
7.1.
patvirtinti patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-413 ir jame papildomai
apskaičiuotus 304 329 Lt etilo alkoholio akcizo ir 123 558 Lt etilo alkoholio
akcizo delspinigių;
7.2.
skirti 30 433 Lt etilo alkoholio akcizo baudą.
8. Pareiškėjas 2009 m.
kovo 30 d. pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai „Dėl Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. (21.26)-83-413
ir 2009 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-109“ (Komisijos byla, b. l.
21-23), kuriame prašė panaikinti patikrinimo aktą Nr. (21.26)-83-413 bei
sprendimą Nr. (21.26)-256-109.
9. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi
pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities VMI 2009 m. kovo 12 d. sprendimo Nr.
(21.26)-256-109, 2009 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. 68-118 „Dėl Z.
J. (a. k. (duomenys
neskelbtini) 2009-03-30 skundo“ (b. l. 21-24) nusprendė patvirtinti
Vilniaus apskrities VMI „2009-01-28 sprendimą Nr. (21.26)-256-109“.
10. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gegužės 27 d.
sprendime Nr. 68-143 „Dėl 2009-05-04 sprendimo Nr. 68-143 patikslinimo“ (toliau
– ir sprendimas Nr. 68-143) (Komisijos byla, b. l. 10, 15) patikslino sprendimą
Nr. 68-118, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (21.26)-256-109, t. y. nusprendė
pakeisti sprendimo Nr. 68-118 rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „Patvirtinti
Inspekcijos 2009-03-12 sprendimą Nr. (21.26)-256-109“.
11. Valstybinė
mokesčių inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2009 m. kovo 30 d. skundą dėl
Vilniaus apskrities VMI 2009 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-109, gautą
2009 m. gegužės 25 d. (Komisijos byla, b. l. 6-8), 2009 m. gegužės 29 d. rašte
Nr. (24.4-31-5)-R-5226 „Dėl Z. J. skundo“ (Komisijos byla,
b. l. 11, 13) Z. J., be kita ko, nurodė, jog Valstybinė
mokesčių inspekcija neturi pagrindo nagrinėti Z. J. skundo,
nes analogišką skundą jau išnagrinėjo – 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr.
68-118 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2009 m. kovo 12 d. sprendimo Nr.
(21.26)-256-109 nurodymus.
12. Pareiškėjas
pateikė Komisijai 2009 m. gegužės 20 d. skundą „Dėl Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr.
(21.26)-83-413, 2009 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-109 ir Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2009 m. gegužės 4 d.
sprendimo Nr. 68-118“ (Komisijos byla, b. l. 3-5), kuriame prašė panaikinti patikrinimo
aktą Nr. (21.26)-83-413, sprendimus Nr. (21.26)-256-109 ir Nr. 68-118.
13. Mokestinių
ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009 m. rugpjūčio 18 d.
posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gegužės 4 d. sprendimo
Nr. 68-118, 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Nr. S-243(7-162/2009) „Dėl Z. J. 2009-05-20 skundo“ (b. l. 25-30; Komisijos byla, b. l.
69-74) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 4
d. sprendimą Nr. 68-118.
II
1. Nagrinėjamoje
administracinėje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėją – Z. J. pripažinus kaltu baudžiamojoje byloje, t. y. padarius
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201
straipsnio 2 dalyje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2007
m. gruodžio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-183/2007 (Komisijos
byla, b. l. 35-47)), galima iš jo dar reikalauti ir mokesčių, konkrečiai –
akcizo, ypač jo baudos sumokėjimo, taip pat, ar mokesčių administratorius
turėjo teisę surašyti patikrinimo aktą, remdamasis teismo nuosprendžiu, kadangi
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą (nusikalstamos veikos
požymius pagal Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį) nesiaiškino
kaltinamųjų ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos, taip pat nenustatė
Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų (pasak pareiškėjo, mokesčių
administratorius privalėjo atlikti savo patikrinimą, kurio metu būtų nustatyta,
kad egzistuoja akcizais apmokestinamas objektas, jo kiekis ir kitos teisingam
sprendimui priimti svarbios aplinkybės).
2. Pažymėtina,
kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 6 d.
sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008 konstatavo,
kad:
„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė
teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime pažymėjo, kad Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4
straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje
ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių
nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas reiškia, kad
niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą
(angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau
buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.
„Non bis in idem principas,
drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia
taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra
baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią
veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas.
Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem
principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo
„baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama
nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį
pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai
baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos
veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar
konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos
visos reikšmingos bylos aplinkybės“ (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d.
sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio
sprendimo kategorija 20).
Taigi teigtina, jog
tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose
įtvirtinamas draudimas tam pačiam asmeniui taikyti tą pačią teisinę atsakomybę
antrą kartą arba galimai ir skirtingas teisinės atsakomybės rūšis, kurių
pagrindinė paskirtis baudimas, už tą patį pažeidimą. Pastaroji situacija,
pavyzdžiui, galima baudžiamosios teisės ir administracinės teisės srityse.
Pagal susiklosčiusią
teisinę tradiciją pavojingos veikos Lietuvos teisėje skirstomos į nusikalstamas
veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Nusikalstamos veikos yra
baudžiamosios teisės ir Baudžiamojo kodekso reguliavimo dalykas, o
administraciniai teisės pažeidimai – administracinės teisės ir Administracinių
teisės pažeidimų kodekso reguliavimo dalykas.
Kita vertus, tarp
administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų yra daug bendra. Ir
administracinė atsakomybė, ir baudžiamoji atsakomybė neretai nustatoma iš
principo už tas pačias veikas. Be to, administracinių teisės pažeidimų teisę ir
baudžiamąją teisę jungia tai, kad ir už nusikalstamas veikas, ir už
administracinius teisės pažeidimus yra baudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2003 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2003; Bylų
kategorija S-2.1.1.1).
Kiekvienoje atskiroje
byloje teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar esminiai administracinės ir
baudžiamosios teisės pažeidimų požymiai nėra tie patys. Išanalizavus padaryto
teisės pažeidimo aplinkybes ir įstatymų, kurie buvo taikyti, turinį bei
nustačius, kad dėl tos pačios veikos byla buvo nagrinėjama ir asmuo nubaustas
du kartus, yra pagrindas teigti apie galimą dvigubo baudimo negalimumo principo
pažeidimą.
Baudžiamosios ir
administracinės teisių santykis paliestas, siekiant iliustruoti dvigubo baudimo
negalimumo principą konkrečių atskirų teisės šakų (šiuo atveju baudžiamosios ir
administracinės) plotmėje ir akcentuoti, kad dvigubas baudimas negalimas pagal
tokias teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis yra baudimas.
Draudžiant dvigubą
baudimą, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija,
nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Tokia pozicija
išdėstyta ir jau minėtame Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendime.“
3.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje Mokestinių
ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 28 d.
sprendime Nr. S-243(7-162/2009) „Dėl Z. J. 2009-05-20
skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos 2009 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. 68-118 „Dėl Z.
J. (a. k.
(duomenys neskelbtini) 2009-03-30 skundo“ bei Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 12 d. sprendime Nr.
(21.26)-256-109 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjui
buvo įtvirtinta pareiga sumokėti akcizo mokestį, akcizo mokesčio baudą ir delspinigius. Šio mokesčio, baudos ir delspinigių
apskaičiavimas nulemtas pareiškėjo netinkamos veiklos mokesčių teisės srityje,
t. y. jis atliktas už atitinkamų mokestinių prievolių nevykdymą. Pažymėtina,
kad mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas. Mokesčių teisė – tai
finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius
nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei pinigų
fondus, visuma. Viena iš mokesčių teisės paskirčių – užtikrinti pajamų gavimą,
tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas
už neteisingą mokesčių apskaičiavimą, sumokėjimą.
Šiame kontekste taip
pat pažymėtina, kad „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei
su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl
baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys
įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal
mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus
įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius
klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė
bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už
padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės
pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar
jo rezultato“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28
d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).
4. Dėl šiame sprendime
aukščiau nurodytų motyvų, baudžiamuoju nuosprendžiu pareiškėjui – Z. J. paskirta kriminalinė bausmė neužkerta kelio mokesčius
administruojančioms institucijoms reikalauti iš pareiškėjo akcizo mokesčio,
baudos, delspinigių sumokėjimo, nes tuo nėra pažeidžiamas principas non bis
in idem.
5. Šiame
sprendime minėta, kad, anot pareiškėjo, abejotina, jog mokesčių
administratorius turėjo teisę surašyti patikrinimo aktą, remdamasis teismo
nuosprendžiu, kadangi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą
(nusikalstamos veikos požymius pagal Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį)
nesiaiškino kaltinamųjų ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos, taip pat
nenustatė Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimų (pasak pareiškėjo,
mokesčių administratorius privalėjo atlikti savo patikrinimą, kurio metu būtų
nustatyta, kad egzistuoja akcizais apmokestinamas objektas, jo kiekis ir kitos
teisingam sprendimui priimti svarbios aplinkybės).
Pažymėtina, kad
pareiškėjo neteisėto akcizais apmokestinamų prekių (etilo alkoholio) laikymo,
gabenimo faktai nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas, veikdamas
bendrininkų grupėje su V. L. (V. L.)
ir T. S. (T. S.), neteisėtai laikė ir
gabeno daugiau kaip 29 535 litrus techninio etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo
alkoholio koncentracija 96,6 proc. Vadinasi, pareiškėjas laikė ir gabeno pagal
Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamas prekes, t. y. etilo
alkoholį, kurioms taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas, todėl pareiškėjas
pažeidė Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 6
punktų, 9 straipsnio 7 ir 8 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pagal apkaltinamąjį nuosprendį bendrininkų
grupėje veikusiems asmenims buvo skirtos skirtingos bausmės, pareiškėjo
mokestinėms prievolėms bei jų dydžiui reikšmės neturi. Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nėra išskirta, kokią rasto techninio
etilo alkoholio dalį laikė ir gabeno konkretus asmuo. Minėtame nuosprendyje
nurodyta, kad kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo
kodekso 201 straipsnio 2 dalį, nes jie, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai
laikė ir gabeno daugiau kaip 50 litrų (29 535 litrai) techninio etilo
alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog šiuos produktus laikė
ir gabeno visi trys asmenys (įskaitant pareiškėją) lygiomis dalimis, todėl teismas
konstatuoja, kad mokesčių administratorių sprendimai už visas laikytas ir
gabentas etilo alkoholio prekes apskaičiuotą akcizo mokestį padalinti į tris
lygias dalis yra pagrįsti.
Teismo
požiūriu, kadangi faktai, jog pareiškėjas neteisėtai laikė ir gabeno akcizais
apmokestinamas prekes (etilo alkoholį), aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje (nustatytas
kiekis, etilo alkoholio koncentracija), kurio pareiškėjas neskundė, mokesčių
administratoriai pagrįstai rėmėsi šia informacija apskaičiuodami pareiškėjui mokėtiną
304 329 Lt etilo alkoholio akcizą. Be to, teismas sutinka su Komisijos
argumentais, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį
mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis
konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl
jos yra neteisingos. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų,
paneigiančių baudžiamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir faktus bei
galinčių turėti įtakos apskaičiuojant akcizo mokestį, pagrindo mokesčių
administratoriams nesiremti baudžiamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis
nebuvo. Mokesčių administratoriai ginčijamuose sprendimuose išsamiai nurodė,
kodėl surašant pareiškėjo patikrinimo aktą buvo remtasi Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir
nustatytais faktais. Teismas pabrėžia, jog Komisijos bei mokesčių
administratorių išvados, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės iš
naujo neįrodinėjamos ir neginčijamos, yra pagrįstos. Pažymėtina, kad tokio
pobūdžio administracinėse bylose, kuriose mokesčių mokėtojui mokėtinas akcizas
mokesčių administratoriaus apskaičiuotas remiantis baudžiamosiose bylose
nustatytomis aplinkybėmis ir faktais, šie apskaičiavimai Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo laikomi teisingais ir pagrįstais (pavyzdžiui, 2007 m.
gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2009
m. balandžio 23 d. nutartis Nr. A556-577/2009).
Be
to, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Akcizų
įstatyme nenumatyta, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas, laikytas ar
gabentas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų.
6. Atsižvelgiant
į nurodytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Z. J. (Z. J.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87
straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
n u s p r e n d
ž i a:
pareiškėjo – Z. J. (Z. J.) skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika
dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Ernestas Spruogis
Liudmila Zaborovska
Halina Zaikauskaitė