Civilinė byla Nr. e2-723-880/2016
(Proceso Nr. 2-44-3-00609-2016-7)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.16.
(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 15 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui D. J. dėl nusikalstama veika žalos atlyginimo.
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2587,38 eurų žalos atlyginimą, kuri atsirado V. A. ir E. G. išmokėjus iš VSDFV Utenos skyriaus biudžeto našlaičių pensiją už 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpį.
Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. birželio 25 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. VSDFV Utenos skyriaus Molėtų skyrius gavo vaikų motinos prašymus, skirti našlaičių pensijas jos dukroms V. A. ir E. G., už mirusį tėvą V. A.. Dėl V. A. mirties, įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-804/2014, kaltu pripažintas atsakovas D. J.. Ieškovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. Š6–13694 ir 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu (10.101) Nr. PE SP1–3152, V. A. ir E. G. paskyrė valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas, po 96,64 eurus (333,69 Lt) per mėnesį. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., V. A. ir E. G. buvo išmokėta iš viso 2587,38 eurai našlaičių pensijos. Ieškovas žuvusio V. A. dukroms išmokėjo 2587,38 eurus našlaičių pensijos, dėl to patyrė 2587,38 eurų žalą.
Atsakovui D. J. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka pasirašytinai šeimos nariui (įteikta 2016 m. gegužės 27 d. žmonai). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (LR CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys tenkintinas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-804/2014, atsakovą D. J. pripažino kaltu dėl V. A. mirties (el. b. l. 4-12, 13). V. A. ir E. G. gimimo liudijimuose mergaičių tėvais nurodyti V. A. ir R. G. (el. b. l. 20-21). R. G. dukrų vardu pateikė prašymus ieškovui dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo (b.l. 14-19). Ieškovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. Š6–13694 ir 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu (10.101) Nr. PE SP1–3152, paskyrė valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas mirusiojo V. A. dukroms V. A. ir E. G., po 96,64 eurus (333,69 Lt) per mėnesį (el. b. l. 22-23). VSDFV Utenos skyrius nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., E. G. ir V. A. išmokėjo po 1293,69 eurus našlaičių pensijos (el. b. l. 24-27), iš viso ieškovas žuvusiojo V. A. dukroms išmokėjo 2587,38 eurus našlaičių pensijos, dėl to patyrė 2587,38 eurų žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 34 straipsnio 1 dalį, mirusio (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar valstybines socialinio draudimo pensijas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, numato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, nuostatas, asmuo kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, kurio sprendimais žuvusiojo dukroms buvo išmokėtos išmokos, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytą našlaičių pensiją. Tai byloje patvirtina įsiteisėjęs Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-804/2014, kurioje atsakovas D. J. pripažintas kaltu dėl V. A. mirties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 2587,38 eurų žalą regreso tvarka pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 58 eurų žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo CPK 96 straipsnio 1 dalies, pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (į. k. 193322893) iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2587,38 eurų žalos atlyginimo regreso tvarka.
Priteisti iš atsakovo D. J. valstybei 58 eurų žyminį mokestį (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius