Nr. DOK-24

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00814-2025-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 2 d. paduotu ieškovių UAB „Nord Fabrics“ ir
UAB „Skinija“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nord Fabrics“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Skinija“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Faria Da Costa – Pe?gas E Confec?ões Lda ir Unifeq Europe Sp. z o.o.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Nord Fabrics“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Skinija“ trečiajam asmeniui Faria Da Costa – Pe?gas E Confec?ões Lda po 1 552 Eur, o trečiajam asmeniui Unifeq Europe Sp. z o.o., po 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovės kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį; civilinę bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias privalomą ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 3 dalis bei CPK 4232 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ikiteisminėse pretenzijose nuosekliai ir išsamiai įrodinėjo, kad abu tretieji asmenys neatitinka ginčo viešojo pirkimo sąlygos, kurioje buvo nustatyta, kad pirkime siūlomuose gaminiuose naudojamas poliesterio pluoštas turi būti 100 procentų pagamintas iš perdirbtų atliekų. Ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su dubliku pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriais siekė įrodyti ir pagrįsti visiškai tas pačias ikiteisminėse pretenzijose ir ieškinyje nurodytas aplinkybes ir neatitikimą tai pačiai ginčo viešojo pirkimo sąlygai. Ieškovėms kartu su dubliku pateikus vieną iš esminių įrodymų, t. y. tarptautinės organizacijos „Textile Exchange“, kuri rengia ir tuo pačiu administruoja visus tekstilės standartus tarptautiniu mastu, ginčui aktualių taisyklių aiškinimą ir taikymą, abu teismai atsisakė šiuos motyvus bei įrodymus nagrinėti iš esmės, laikydami, jog ieškovės neva nesilaikė ikiteisminės ginčo tvarkos. Vien tai, jog ieškovės kartu su dubliku pateikė papildomus įrodymus, kuriais siekė pagrįsti savo pradinių ikiteisminių pretenzijų ir vėliau pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrįsto teisinio pagrindo kvalifikuoti tariamu ikiteisminės tvarkos nesilaikymu ir atitinkamai nenagrinėti šių įrodymų iš esmės.

2.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sąlygų kvalifikavimą (VPĮ 37 straipsnis). Pirkimo reikalavimas, kad gaminyje naudojamas poliesterio pluoštas turi būti 100 procentų pagamintas iš perdirbtų atliekų yra techninės specifikacijos sąlyga, kurią reikia atitikti bei įrodyti pirkimo procedūros metu, pateikiant deklaracijas bei jas patvirtinančius objektyvius įrodymus (vėliau ir sutarties vykdymo etape).Vis dėlto abu teismai sprendė, jog ginčo pirkimo sąlygų 5.11.6 papunktis yra kvalifikuotinas tik sutarties vykdymo sąlyga, tačiau ne techninės specifikacijos sąlyga, kurią reikėtų atitikti ir pasiūlymo pateikimo dieną. Atitinkamai byloje nebuvo įvertinti trečiųjų asmenų pasiūlymų duomenys: deklaracijos bei įrodymai, kurių visuma neįrodė, kad šių trečiųjų asmenų siūlomuose gaminiuose naudojamas poliesterio pluoštas yra 100 procentų pagamintas iš perdirbtų atliekų, nors ieškovės pateikė eilę įrodymų bei paaiškinimų, liudijančių esant priešingai. Visa eilė deklaracijų, teiginių bei įrodymų buvo net prieštaraujantys vieni kitiems.

3.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sutrumpintą viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo trukmę (CPK 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 3 dalis), santykyje su viešojo pirkimo dalyvio – bylos šalies teisėmis pateikti papildomus rašytinius įrodymus byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismai nusprendė, jog ieškovių byloje papildomai pateikti rašytiniai įrodymai negali būti priimti, kadangi tai viršytų CPK nustatytą sutrumpintą viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmę. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pateikė papildomus motyvus, jog įrodymai tariamai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla, tačiau dėl daugelio įrodymų, kuriuos buvo prašoma prijungti, nepasisakė, juo labiau, kai ieškovės surinko ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus vos per kelias dienas nuo tada, kai gavo pirmosios instancijos teismo išreikalautus įrodymus. Ieškovės, reaguojant į nagrinėjamos civilinės bylos dalyvių triplikus bei pateiktus papildomus įrodymus – teismo išreikalautus dokumentus (įmanomai efektyviai, vos per 4 darbo dienas) pateikė procesinius prašymus dėl: (i) rašytinių įrodymų prijungimo (CPK 199 straipsnio 1 dalis) bei (ii) teismo ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, jeigu vis dėlto teismas neskirtų bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašė prie bylos prijungti rašytinius įrodymus. Vis dėlto teismai atsisakė visus juos prijungti prie bylos bei įvertinti, motyvuojant tuo, jog viešųjų pirkimų byloms yra taikomi CPK nustatyti sutrumpinti terminai. Tačiau, viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmė nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus, kuris pateisintų atsisakymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus.

4.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo patikros momentą (VPĮ 46 straipsnio 9 dalis). Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigą) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-78-248/2020). Ieškovėms iškėlus trečiojo asmens UNIFEQ Europe Sp. z o.o. pašalinimo pagrindą, kuris gali būti tikrinamas per visą pirkimo procedūrą bet kuriame procedūros etape, nėra teisinio pagrindo teigti, jog tariamai toks vertinimas gali būti neatliekamas. Pašalinimo pagrindo taikymas yra aktualus per visą pirkimo procedūrą. Vis dėlto šios aplinkybės nebuvo vertinamos teismuose. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeista teisė į tiekėjo veiksmingą teisių gynybą. Tiekėjai turi teises į veiksmingą gynybą ir visi ginčo klausimai, tame tarpe dėl trečiojo asmens UNIFEQ Europe Sp. z o.o. pašalinimo pagrindo, turi būti atsakyti iš esmės tame pačiame procese.

5.       Teismai padarė procesinės teisės normų pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti UAB „Nord Fabrics“ (j. a. k. 304418174) 5700 (penkis tūkstančius septynis šimtus) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 3 d. SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1128, kodas ZP05634.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė