Civilinė byla Nr. eB2-1265-555/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00458-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.4.2.2; 3.4.4.13
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo kopos“, ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Laiko idėjos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vėjo kopos“. Ieškovė nurodo, kad ji yra atsakovės kreditorė. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. kovo 1 d. ieškovei likusią pardavimo kainos dalį 600 000 Eur. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui šalys sudarė 2023 m. rugpjūčio 1 d. hipotekos sandorį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo iki 2024 m. birželio 1 d. atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi (ieškove), sumokant 600 000 Eur sumą. Atsakovė, būdama finansiškai nepajėgi, sudarė didelės vertės sandorį, kurio dėl savo nemokumo nesugebėjo įvykdyti, t. y. būdama faktinio nemokumo būsenoje vengia atsiskaitymo, liko skolinga pareiškėjai 600 000 Eur sumą. Dėl to notarė 2024 m. liepos 2 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5375 dėl 600 000 Eur sumos išieškojimo iš atsakovės. 2024 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą apie ketinimą kelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą, tačiau atsakovė jokio atsakymo nepateikė. Atsakovė įregistruota 2023 m. gegužės 15 d., įstatyminio kapitalo dydis yra tik 2 500 Eur, t. y. atsakovė egzistuoja tik vienerius metus ir keturis mėnesius, atsakovė neteikia Juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės, atsakovė turi tik vieną darbuotoją, duomenų apie darbuotojų atlyginimą ir pardavimo pajamas neskelbia. Šiai dienai atsakovės įsipareigojimai vien tik ieškovei sudaro 619 726 Eur (kartu su palūkanomis), o įvertinus skolas kitiems kreditoriams, jos įsipareigojimai yra ne mažesni kaip 1 019 726 Eur. Atsakovė yra faktinio nemokumo būsenoje, dėl ko jai yra keltina bankroto byla.
2. Atsakovė UAB „Vėjo kopos“ pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-24170). Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš tarp šalių sudarytos 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą už bendrą 1 000 000 Eur kainą. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti likusią kainos dalį (600 000 Eur) už žemės sklypą sutartyje nustatyta tvarka ir tik esant tam tikroms šalių iš anksto sutartoms ir sutartyje įtvirtintoms sąlygoms, bei notarės išduoto vykdomojo įrašo pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. 9389. Tačiau atsakovė nesutinka su tuo, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojantį 619 726 Eur finansinį reikalavimą atsakovei, kadangi dar iki ieškovės inicijuoto nemokumo proceso atsakovei, sutarties 5.1.6, 6.3 ir 6.4 punktų pagrindu atsakovė pagrįstai inicijavo sutarties nutraukimą teisės aktų nustatyta tvarka; Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-627-796/2024 yra pareiškusi ieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo nutraukta, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir vykdomojo įrašo panaikinimo; Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį įrašą. Taigi minėtoje civilinėje byloje atsakovė iš esmės ginčija ieškovės reikalavimą, kildinamą iš sutarties. Atsakovė taip pat nurodo, kad neturi jokių pradelstų įsipareigojimų Sodrai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, teismuose yra iškeltos tik dvi civilinės bylos, kuriose ji dalyvauja kaip ieškovė, vykdomas išieškojimas iš atsakovės yra susijęs su ieškovės reikalavimu ir šiuo metu yra sustabdytas, sutarties pagrindu žemės sklypas hipoteka yra įkeistas ieškovės naudai, užtikrinant atsakovės prievolę sumokėti likusią kainos dalį, jokio kito įkeisto turto ir kitų įkeitimu ar hipoteka užtikrintų įsipareigojimų atsakovė neturi, atsakovė turi sąskaitą, esančią Lietuvos kredito unijos Centro kredito unijoje, atsakovė turi tik vieną darbuotoją – vadovę I. S., nei vienas kitas atsakovės kreditorius nėra pareiškęs jai jokių pretenzijų dėl jiems netinkamo įsipareigojimų vykdymo, atsakovė neturi sistemingų ir ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų. Atsakovė yra neseniai įsteigta įmonė, todėl labai trumpu laikotarpiu jos veikla negalėjo būti labai pelninga ir galėjo būti nuostolinga. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra tik 22 300 Eur vidutinės rinkos vertės, kaip nurodyta ieškovės kartu su pareiškimu pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Tačiau šį žemės sklypą atsakovė įsigijo iš ieškovės pagal sutartį už 1 000 000 Eur sumą, todėl žemės sklypas balanse ir yra apskaitytas įsigijimo verte, t. y. 1 002 498,05 Eur, iš jų 1 000 000 Eur sutarties kaina ir 2 498,05 Eur notaro išlaidos. Atsakovės prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu atsakovės negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiu ginču. Ieškovės reikalavimas iškelti bankroto bylą atsakovei yra visiškai nepagrįstas.
Atsisakoma atsakovei UAB „Vėjo kopos“ iškelti bankroto bylą.
3. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑124‑407/2022).
5. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1128‑381/2019). Bankroto (nemokumo) bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Vėjo kopos“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2023 m. gegužės 15 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2024 m. kovo 19 d. veikia vadovė I. S., kuri yra ir vienintelė įmonės akcininkė. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės finansinė atskaitomybė yra pateikta už 2023 m. (finansinę atskaitomybę pasirašiusio vadovo duomenys: I. S., finansinę atskaitomybę parengusio ir pasirašiusio asmens duomenys: J. P.-V., apskaitą tvarkantis asmuo, juridinio asmens veiklos kategorija: labai mažos įmonės, taikančios išimtis). Pagrindinė įmonės veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu ( nekilnojamojo turto agentūrų veikla, nekilnojamojo turto operacijos).
7. Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas arba sutrumpintas balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad labai mažos įmonės, išskyrus, jeigu jos yra finansų kontroliuojančiosios įmonės, gali nerengti finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ir tada jų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) trumpas balansas; 2) trumpa pelno (nuostolių) ataskaita arba pelno (nuostolių) ataskaita. ĮFAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutrumpinto balanso, trumpo balanso, trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos reikalavimai nustatomi Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose, jeigu finansinės ataskaitos rengiamos pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.
8. Aptartos įstatymo nuostatos patvirtina, kad atsakovė, kaip labai mažos įmonės, taikančios išimtis, kategorijai priskiriamas juridinis asmuo, neturi pareigos rengti ir Juridinių asmenų registrui teikti aiškinamojo rašto (ĮFAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Atsakovės finansinė atskaitomybė už 2023 m. yra parengta ir pateikta Juridinių asmenų registrui, o duomenys apie finansines ataskaitas patvirtina, kad jos yra pateiktos ir pasirašytos jį parengusių asmenų (vadovės ir apskaitą tvarkiusio asmens). Taigi Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktoje už 2023 m. atsakovės finansinėje atskaitomybėje nurodytus duomenis laikyti neobjektyviais teismas neturi pagrindo, todėl juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
9. Pažymėtina, kad kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. <...> Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-349-415/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-705-330/2023). Taigi, net ir dėl nepasirašyto balanso įrodomosios vertės teismas turi spręsti pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.
10. Pagal JANĮ 20 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose nurodytą informaciją. Vadovaujantis JANĮ 17 straipsnio 2 dalimi, juridinio asmens vadovas teismui, be kita ko, turi pateikti juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Minėta, kad atsakovės finansinių ataskaitų rinkinys už praėjusius finansinius metus (2023 m.) yra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tuo tarpu atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus, pateikė finansinių ataskaitų rinkinį (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), sudarytą 2024 m. rugsėjo 27 d. Nors šį finansinių ataskaitų rinkinį yra pasirašiusi tik atsakovės vadovė, tačiau pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys už ankstesnį ataskaitinį laikotarpį sutampa su Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2023 m. pateiktais duomenimis, ataskaitose nurodyti duomenys taip pat atitinka ir kitus atsakovės vadovės pateiktus duomenis (kreditorių finansinius reikalavimus, debitorių įsiskolinimus, turto vertę ir pan.), todėl teismas spręsti, kad atsakovės finansinės atskaitomybės 2024 m. rugsėjo 27 d. duomenys nėra objektyvūs, taip pat neturi pagrindo ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Iš už 2023 m. pateikto balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovė iš viso turėjo turto už 1 004 749 Eur sumą, kurią sudarė ilgalaikis turtas (visas jis materialus – 1 002 498 Eur) ir trumpalaikis turtas – 2 251 Eur (atsargos – 2 100 Eur ir kitas trumpalaikis turtas – 151 Eur), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 007 920 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 402 300 Eur, ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 605 620 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad atsakovės veikla buvo nuostolinga, 2023 m. metu baigė turėdama 5 670 Eur nuostolį. Iš atsakovės vadovės teismui pateiktų duomenų (2024 m. rugsėjo 27 d.) matyti, kad atsakovė turi turto iš viso už 1 155 162 Eur sumą, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 1 152 498 Eur (materialus turtas (žemė) – 1 002 498 Eur, ilgalaikis finansinis turtas – 150 000 Eur) ir trumpalaikis turtas – 2 664 Eur (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys – 2 584 Eur (išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje – 80 Eur), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 071 628 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 419 759 Eur, ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 651 869 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad atsakovės veikla yra nuostolinga (38 295 Eur nuostolis).
12. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
13. Atsakovė teigia, kad ji nėra laikytina nemokiu juridiniu asmeniu, kadangi jos turimo turto visiškai užtenka padengti esamus finansinius įsipareigojimus, ji neturi sistemingų ir ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų, be to ji yra neseniai įsteigta įmonė, todėl labai trumpu laikotarpiu jos veikla negalėjo būti labai pelninga ir galėjo būti nuostolinga (atsakovė patyrė sąnaudas veiklai pradėti), tuo tarpu ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi dėl ieškovės įvardijamos prievolės, kuri yra grindžiama sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, šiuo metu yra kilę teisminiai ginčai. Atsakovės prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu jos negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiu ginču.
14. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑868-798/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑999‑781/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1549‑381/2020; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nurodė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia savo 619 726 Eur finansinį reikalavimą, taip pat prie pareiškimo pridėjo šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir duomenis, kad jos reikalavimo teisė yra pradelsta. Iš pateiktų teismui duomenų matyti, kad ieškovės prievolė atsakovei yra grindžiama tarp jų sudaryta 2023 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. kovo 1 d. sumokėti ieškovei likusią pardavimo kainos dalį 600 000 Eur. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui šalys 2023 m. rugpjūčio 1 d. yra sudariusios Hipotekos sandorį, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo iki 2024 m. birželio 1 d. atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi (ieškove), sumokant 600 000 Eur sumą. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė nustatytu terminu nėra sumokėjusi ieškovei nurodytos pinigų sumos, nėra, tuo pagrindu notarė 2024 m. liepos 2 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 600 000 Eur sumos išieškojimo iš atsakovės, kuris šiuo metu yra perduotas vykdymui (vykdomoji byla Nr. 0088/24/01255, šiuo metu vykdymo veiksmai sustabdyti). Pastebėtina ir tai, kad nors atsakovė ir nelaiko ieškovės potencialia savo kreditore, tačiau yra ją įtraukusi tiek į teismui pateiktą kreditorių sąrašą, tiek jos turimą finansinį reikalavimą yra apskaičiusi ir teismui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje. Dėl to, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, ieškovė šiuo atveju turėjo teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą.
16. Teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija pačią ieškovės įvardijamą prievolę ir jos pagrįstumą, nurodydama, kad dėl jos šiuo metu yra kilę teisminiai ginčai, nuo kurių baigties priklausys ir įsipareigojimų ieškovei vykdymas.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-777/2024 pagal ieškovės UAB „Vėjo kopos“ ieškinį atsakovei UAB „Laiko idėjos“ dėl sutarties modifikavimo ir pažeistų teisių gynimo, kurioje yra kilęs ginčas dėl 2023 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo (sutarties kainos sumažinimo, sutarties nuostatų dėl kainos sumokėjimo pakeitimo ir kt.), tuo pagrindu, kad nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė ieškovei žemės sklypą, kurio faktinė būklė neatitiko sutartyje atsakovės nurodytai žemės sklypo būklei ir duomenims. Pažymėta ir tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ieškovės finansinis reikalavimas ir yra grindžiamas būtent atsakovės prievole sumokėti ieškovei skolą nurodytos sutarties pagrindu. Šiuo metu įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi aptarta civilinė byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-627-796/2024 bei joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-627-796/2024 pagal ieškovės UAB „Vėjo kopos“ ieškinį atsakovei UAB „Laiko idėjos“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, skolos priteisimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir vykdomojo įrašo panaikinimo, kurioje ieškovė UAB „Vėjo kopos“, be kita ko, prašo pripažinti 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Laiko idėjos“ 400 000 Eur ir grąžinti žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0661-4079, esančio Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Svencelės k., nuosavybės teises atsakovei, pripažinti hipoteką (identifikavimo kodas Nr. 30000129526455) pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. 9389 pasibaigusia, panaikinti notarės 2024 m. liepos 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. 5375. Šioje byloje UAB „Vėjo kopos“ siekia, kad būtų pripažinta jog ji teisėtai vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį (kurios pagrindu nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ieškovė įrodinėja savo prievolę į atsakovę) ir tuo pačiu, kad šalys būtų sugrąžintos į iki sutarties pasirašymo buvusią teisinę ir faktinę padėtį, taikant restituciją natūra. Taigi, sutarties nutraukimą pripažinus teisėtu, tuo pačiu pasibaigtų ir hipoteka. Tokiu atveju išieškojimas iš įkeisto ieškovės turto (žemės sklypo) būtų negalimas, o žemės sklypas turėtų būti grąžintas UAB „Laiko idėjos“ restitucijos pagrindu.
19. Taigi, aptartos byloje aplinkybes patvirtina, kad šiuo metu yra kilęs ne vienas teisminis ginčas dėl ieškovės pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įvardintos skolos pagrįstumo, todėl, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės nurodyta skola yra neįskaičiuojama į bendrą atsakovės įsipareigojimų masę, o apie atsakovės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Pastebėtina, kad iš atsakovės į bylą teismo pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė įsiskolinimą ieškovei yra apskaičiusi 600 000 Eur sumoje, todėl būtent tokioje sumoje teismas ieškovės įvardijamų įsipareigojimų ir neįskaičiuoja į bendrą atsakovės įsipareigojimų masę.
20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimų. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta viena vykdomoji byla, kuri, kaip minėta, yra susijusi su ieškovės įvardijamu finansiniu reikalavimu į atsakovę. Aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) 2024 m. lapkričio 19 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu apdraustųjų asmenų yra vienas, o skola fondo biudžetui sudaro 205,58 Eur sumą. Nors atsakovė pateikė Sodros pažymą, kad ji nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui, tačiau atsakovės pažymoje nurodyti duomenys yra suformuoti 2024 m. spalio 24 d., todėl teismas remiasi aktualiais duomenimis apie atsakovės turimus įsipareigojimus. Aktualiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. lapkričio 19 d. duomenimis atsakovė skolos valstybės fondo biudžetui neturi. Taigi, remiantis išdėstytu, šiai dienai žinomi atsakovės įsipareigojimai aštuoniems kreditoriams sudaro 470 743,73 Eur (1 071 627,97 Eur – 600 000 Eur – 900,12 Eur – 189,70 Eur + 205,58 Eur), iš kurių šiuo metu pradelsta yra tik 14 661,61 Eur suma (2 960,10 Eur + 205,58 Eur + 11 495,93 Eur).
21. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės UAB „Vėjo kopos“ vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Svencelės k., unikalus Nr. 4400-0661-4079. Pažymėtina, kad būtent dėl šio sklypo įsigijimo tarp ieškovės ir atsakovės šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, o ieškovės įvardijama atsakovės prievolė jai ir yra kilusi iš šio turto įsigijimo sandorio. Kaip matyti iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų, atsakovė šį žemės sklypą finansinės atskaitomybės dokumentuose yra apskaičiusi 1 002 498 Eur, kaip atsakovė paaiškina, žemės sklypas yra apskaitytas įsigijimo verte, t. y. 1 002 498,05 Eur, iš jų: 1 000 000 Eur sutarties kaina ir 2 498,05 Eur notaro išlaidos.
22. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtintame 12-ąjame verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“ nurodyta, kad ilgalaikis materialusis turtas – tai materialusis turtas: a) kuris skirtas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams; b) kuris numatomas naudoti ilgiau nei vienerius metus; kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę. Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant turtą. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
23. 12-ojo standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ VI dalyje (Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir pateikimas finansinėse ataskaitose) nurodyta, kad ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas vienu iš šių būdų: įsigijimo savikaina arba perkainota verte. <..> Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruoti įsigijimo savikaina, tai finansinėse ataskaitose jis parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir jo vertės sumažėjimo sumos. Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti mažinama 23-iojo verslo apskaitos standarto „Turto nuvertėjimas“ nustatyta tvarka. <...> Ilgalaikio materialiojo turto grupę sudaro panašaus pobūdžio ir naudojimo įmonės veikloje turtas. Turto grupių skaičių ir rūšis įmonė nustato savo nuožiūra. Ilgalaikio materialiojo turto grupių pavyzdžiai: žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, kita įranga, statomas ar rekonstruojamas ilgalaikis materialusis turtas, kitas materialusis turtas, investicinis turtas ir laikinai nenaudojamas turtas. Taigi remiantis nurodytomis nuostatomis, atsakovė pagrįstai pateiktoje finansinėje atskaitomybėje žemės sklypą yra apskaičiusi įsigijimo savikaina.
24. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės vardu registruoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo metu buvo nustatyta 22 300 Eur (nustatymo data: 2023 m. liepos 20 d.). Iš ieškovės į bylą pateiktų apie šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę duomenų matyti, kad vidutinė žemės sklypo vertė 2024 m. sausio 1 d. atlikto masinio vertinimo metu buvo nustatyta 31 200 Eur (pastaba: žemės sklypo vertė nurodyta be miško medynų vertės). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymo, jo įsigijimo kainos, žemės sklypo vietovės (žemės sklypas randasi Klaipėdos rajone, prie Kuršių marių), sprendžia, kad VĮ Registrų centro atliekamo masinio vertinimo metu nustatyta žemės sklypo vertė negali būti laikoma objektyvia, patvirtinančia tikrąją žemės sklypo vertę, kadangi jo metu nėra vertinamos konkrečios šio žemės sklypo ypatybės.
25. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VAS-36 patvirtintame 32-ąjame verslo apskaitos standarte „Tikrosios vertės nustatymas“ nurodyta, kad tikroji vertė gali būti nustatoma vadovaujantis turto arba verslo vertintojų nustatyta verte, VĮ Registrų centro viešai skelbiama turto verte ir pagal įmonės patvirtintą turto vertės nustatymo (vertinimo) metodą nustatyta verte. Patikimiausia nekilnojamojo turto tikroji vertė laikoma nepriklausomų turto arba verslo vertintojų nustatyta vertė, tačiau nustatydama žemės, pastatų ir statinių tikrąsias vertes, įmonė gali vadovautis VĮ Registrų centro skelbiama vidutine rinkos verte, jei įvykdytos visos šios sąlygos: 1) VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra užregistruota vertinama žemė, pastatai, statiniai ir pastarųjų rekonstrukcija, jeigu ji buvo baigta ir į ją atsižvelgta skelbiant vidutinę rinkos vertę; 2) vertinama žemė, pastatai ir statiniai neturi ypatybių, kurios galėtų daryti reikšmingą įtaką tikrajai vertei; 3) vertinimas yra atliktas per paskutinius dvylika mėnesių.
26. Pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus, nurodo, jog žemės sklypo vertė yra siejama su jos paskirtimi, kuri turėjo būti pakeista. Byloje ginčo dėl to, kad žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista ir dėl to šiuo metu tarp ieškovės bei atsakovės vyksta teisminiai ginčai, nėra. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į pareiškimą akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-627-796/2024 ieškovė, pateikdama teismui procesinius dokumentus (atskirąjį skundą), teigia, jog atsakovei perleistas žemės sklypas yra 2-3 mln. vertės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta žemės sklypo vertė nėra objektyvi ir ja vadovautis nėra pagrindo, ji taip pat neatitinka ir 32-ąjame verslo apskaitos standarte „Tikrosios vertės nustatymas“ įvardintų visų sąlygų, t. y. ginčo žemės sklypo vertė priklauso nuo tam tikrų ypatybių (paskirties, vietovės, ant sklypo galimai esančio miško medyno ir kt.), į kurias masinio vertinimo metu nebuvo atsižvelgta. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės finansinėje atskaitomybėje žemės sklypas buvo pagrįstai apskaitytas jo įsigijimo savikaina, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2023 m. rugpjūčio 1 d., t. y., esant byloje nustatytai aplinkybių visumai ir vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybės pusiausvyros principu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad ginčo sklypo vertė yra ne mažesnė, nei įsigijimo metu ji buvo įvertinta jo įsigijimo kaina. Kitų duomenų, kurie objektyviai teismui sudarytų galimybę abejoti žemės sklypo įsigijimo verte, byloje nenustatyta.
27. Pagal pateiktą debitorių sąrašą, atsakovei yra skolinga UAB „Sveikatos labui“ (mokėjimo terminas 2025 m. birželio 30 d., skola 150 000 Eur), UAB „Inreal“ (mokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d., skola 484 Eur) ir UAB „Project 28“ (mokėjimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d., skola 2 100 Eur). Teismų praktikoje pasisakyta, jog yra preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Atlikus viešąją paiešką Juridinių asmenų registre ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nenustatyta, kad atsakovės debitoriai būtų restruktūrizuojami ar bankrutuojantys juridiniai asmenys, priešingai, pateikti duomenys pavirtina, kad tai yra veikiančios įmonės, teikiančios finansines ataskaitas ir pan. Teismas, įvertinęs turimų įsipareigojimų dydžius, jų atsiskaitymo terminus, taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad debitorinių skolų atsakovė neturi realių galimybių visiškai išsiieškoti.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą savo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356/2013; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1297‑241/2019).
29. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija jos balanse įrašyto turto vertės, teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių: atsakovė yra neseniai įkurta ir veiklą vykdanti įmonė, taip pat vykdo savo įsipareigojimus valstybės ir savivaldybės institucijoms, atsakovės vardu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimo, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi ir jokie išieškojimai veiksmai (išskyrus tą, kuris susijęs su ieškovės reikalavimu), o laikini atsakovės finansiniai sunkumai iš esmės yra kilę dėl vykstančių teisminių ginčų su ieškove. Teismas taip pat sutinka su atsakovė, kad prievolės ieškovei nevykdymas yra susijęs ne su objektyviu jos negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiais teisminiais ginčais, todėl vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, negali sąlygoti tokio masto teisinių padarinių atsakovei kilimo. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju nėra įstatyminio pagrindo atsakovei UAB „Vėjo kopos“ iškelti bankroto bylą, kadangi atsakovė nėra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
30. Ieškovė UAB „Laiko idėjos“ yra sumokėjusi 551 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovės pareiškimas yra netenkinamas ir atsakovei bankroto byla nėra keliama, jos sumokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas. Kitų bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų šalys nėra pateikusios, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiko idėjos“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo kopos“ iškėlimo netenkinti.
Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo kopos“, juridinio asmens kodas 306317366, bankroto bylą.
Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti pradėtą byloje nemokumo administratoriaus atranką.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei ir atsakovei.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti antstolei G. A. ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas