Civilinė byla Nr. e2A-932-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10195-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams Ž. E. atstovaujamam M. E. ir I. E. ir atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,Sostinės sporto centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. T., V. J., Vilniaus miesto savivaldybė,

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. E. ir VšĮ „Sostinės sporto centras“ prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovo Ž. E. atstovų pagal įstatymą M. E. ir I. E. bei atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ 1 060,72 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45417-19 dėl to, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovas Ž. E., važiuodamas dviračiu šaligatviu, partrenkė ėjusią pėsčiąją ieškovę D. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų – minkštųjų audinių patinimo su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, dešinio žastikaulio vidinio krumplio ir išorinio krumplio intrasąnarinio lūžio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu Ž. E. nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

3.       Ieškovė paaiškino, kad įvykio metu atsakovas Ž. E., išvažiuodamas iš parkelio į šaligatvio, esančio prie (duomenys neskelbtini), atsigręžė atgal, kad pasižiūrėtų ar nesutrukdys iš paskos atvažiuojančiam dviratininkui (ar neužkirs jam kelio) ir jam atsisukus į savo važiavimo kryptį bei pamačius ta pačia kryptimi šaligatviu einančias dvi moteris, iki kurių buvo likęs labai mažas atstumas, nepavyko išvengti susidūrimo. Atsakovas Ž. E. nespėjo sureaguoti ir pasukti bei apvažiuoti, ar sustabdyti dviratį ir partrenkė ieškovę. Dėl šio atsakovo nepakankamai atidaus, neatsargaus elgesio patirta žala – buvo sutrikdyta sveikata. Taigi, nurodo, kad būtent dėl šio atsakovo kaltės (neatidumo) ir neteisėtų veiksmų (neapdairaus važiavimo dviračiu ir ieškovės partrenkimo), buvo patirta turtinė ir neturtinė žala.

4.       Pažymi, kad 2019 m. spalio 23 d. įvykio metu atsakovas Ž. E. buvo atsakovės VšĮ Sostinės sporto centro priežiūroje, t. y. tą dieną vyko trenerės trečiojo asmens L. T. treniruotė. Pagal atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ trenerio pareigybės aprašymą nurodytas pareigas einantis treneris yra atsakingas už sportininkų saugumą treniruočių metu, padarytą materialinę žalą, įstatymo pažeidimus pagal LR darbo, baudžiamąjį, civilinį kodeksus. Todėl atsakovei VšĮ „Sostinės sporto centras“ kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovo Ž. E. padarytos žalos, nes įvykio metu nepilnametis atsakovas buvo mokymo institucijos priežiūroje.

5.       Ieškovės teigimu, dėl ginčo įvykio jai iki šiol yra reikalingas gydymas. Per visą laikotarpį ji patyrė nemažai finansinių išlaidų medikamentams ir reabilitacijai. Dėl sužalotos rankos sutrikusios funkcijos nepraeina alkūnės patinimas, liko riboti visų sąnarių judesiai, jaučiami stiprūs visos rankos skausmai. Buvo atlikta operacija - dešinio žastikaulio migravusių konstrukcijų pašalinimas. Kadangi kitos rekonstrukcinės operacijos negalimos, jai buvo atlikta dešinės alkūnės endoprotezavimo operacija. Dėl nuolatinių skausmų ir ribotų judesių ji iki šiol negali savęs pilnai apsitarnauti, nes visiškai nevaldo rankos. Ieškovei nustatytas biosocialinių funkcijų sutrikimas. Papildomai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu yra atliekami rankos, peties ir mentės srities masažai. Ieškovės teigimu, ji patyrė 1 060,72 Eur vertės žalą, kuri turi būti atlyginta. Taip pat ieškovė prašo atlyginti ir neturtinę žalą, nes per visą laikotarpį nuo įvykio ji nuolat patiria fizinius ir dvasinius išgyvenimus, baiminasi kaip reikės gyventi ateityje, rūpintis savimi, liekamuosius traumos reiškinius jaučia nuolat, ranka yra ištinusi. Nurodo, kad visą gyvenimą užsiimdavo daržininkyste, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būklės daugiau negali to daryti. Apsilankius anūkams, ji negali jų nei pakelti, nei žaisti kartu su jais, nes dėl nuolatinių skausmų jaučiasi nepatogiai, dažnai būna suirzusi, dėl ko sumažėjo bendravimas su kitais asmenimis, vengia susitikti ir su draugėmis, nes nuolat saugo ranką, bijo netikėto sužeidimo, o ypač einant šaligatviu, patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 15 000 Eur suma.

6.       Atsakovė VšĮ „Sostinės sporto centras“ atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto sporto centras nuo 2022 m. sausio 1 d. yra likviduota įstaiga ir negali atlyginti žalos, nes yra netinkama atsakovė byloje. VšĮ „Sostinės sporto centras“ yra perėmusi minėtos likviduotos įstaigos darbuotojus ir darbo santykius. Teigia, kad ieškovė nenurodė pagrindo, kodėl atsakovė turėtų būti laikoma teisėtu visų Vilniaus miesto sporto centro teisių ir pareigų, tame tarpe ir buvimu atsakove šioje byloje, perėmėja. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti reikalaujamą neturtinės žalos sumą, nes įvykio metu ieškovė buvo pensinio amžiaus ir jokių pajamų neprarado, be to jai buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai padariusio mažamečio veiksme nebuvo tyčios. Ieškovei buvo padaryta nedidelė žala, tačiau praėjus 3 (trims) metams po įvykio ir atlikus ne vieną operaciją ir reabilitaciją, ieškovei teigiant, kad ji iki šiol visiškai nevaldo sužeistos rankos, kyla klausimas apie jai suteiktos medicininės pagalbos kokybę, už kurią atsakovė negali būti atsakinga. Be to, pažymi, kad ieškovė siekia turtinės žalos – 1 060,72 Eur atlyginimo, kas turėtų būti laikoma neturtinę žalą mažinančia aplinkybe. Ieškovės nurodytas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir subjektyvus, todėl taip pat turėtų būti mažinamas.

7.       Atsakovo Ž. E. atstovas pagal įstatymą M. E. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ginčo įvykio metu Ž. buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl jis negalėjo būti atsakingu subjektu. Taigi ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir turi būti atmestas. Be to, nėra ir Ž. tėvų kaltės dėl ieškovės patirto sužalojimo. Paaiškino, kad įvykio metu Ž. važiavo standartiniu treniruočių maršrutu, nedideliu greičiu, dėl įvykusio ieškovės iš karto atsiprašė, iš įvykio vietos nepasišalino. Įvykio metu nepilnametis buvo prižiūrimas neformaliojo ugdymo įstaigos ir dalyvavo jos organizuojamoje treniruotėje, važiavo sportiniu dviračiu, priklausiusiu sporto mokyklai. Nurodė, kad įvykis buvo atsitiktinis tiek Ž. gyvenime, tiek ir ugdymo įstaigos istorijoje. Teigia, kad turtinę žalę sudaro 988,09 Eur, iš kurių būtinų, su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų suma yra 197,34 Eur, iš dalies būtinų išlaidų suma – 616 Eur, o su sveikatos grąžinimu nesusijusios išlaidos sudaro 174,75 Eur sumą. Didžiausią ieškovės išlaidų dalį sudaro 616 Eur suma, sumokėta už apgyvendinimą sanatorijoje „duomenys neskelbtini“. Pabrėžė, kad ieškovė savo iniciatyva pasirinko gyventi aukštesnės klasės vienviečiame kambaryje, todėl jos patirtos išlaidos turėtų būti mažinamos, kaip ir kitos išlaidos, kurios nesusijusios su patirtos traumos gydymu. Taip pat mano, kad prašoma neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė, nes ieškovės partirtas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, mažamečio asmens padarytas dėl neatsargumo, teigia, kad ieškovei galėtų būti atlyginta iki 1 000 Eur neturtinė žala.

8.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, ieškovės sužalojimo aplinkybes, mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip nepilnamečio, sukėlusio žalą, tėvų turtinę padėtį. Teigė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.

9.       Tretieji asmenys L. T. ir V. J. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad mažamečio tėvai nebuvo pakankamai atsakingi, nekontroliavo savo vaiko, jo neprižiūrėjo, todėl Ž. nesilaikė taisyklių, išvažiavo neįsitikinęs, nes jeigu būtų atidesnis, nebūtų įvykio ir ieškovė nepatirtų sužalojimų, taigi, tai yra tėvų kaltė. Taip pat turi atsakyti ir Sporto centras, nes treniruotės metu vaikas buvo jo žinioje. Taip pat papildomai paaiškino, kad ieškovė visai nebeturi sveikatos, negali nieko daryti, jai sunku gyventi, jai reikalingas aptarnavimas, nors iki įvykio nebuvo patyrusi jokių fizinių traumų. Teigia, kad trauma turėjo įtakos alergijai ir peršalimams, todėl buvo perkami reikiami vaistai.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovo Ž. E. atstovai palaikė atsiliepime savo argumentus išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad konkrečiu atveju nėra deliktinės atsakomybės sąlygų. Įvykio metu Ž. E. buvo nepilnametis ir sporto mokyklos priežiūroje. Tėvai nepažeidė savo pareigų vykdymo ir niekaip negalėjo daryti įtakos vaiko elgesiui treniruotės metu. Ieškovė nepagrįstai menkina tėvų pastangas, neigia buvusį atsiprašymą ir išreikštą norą kompensuoti žalą, nes jai buvo siūloma viską išspręsti išvengiant teismo proceso ir su tuo susijusių papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovės reali žala yra 197,34 Eur, nes peršalimai, vėjaraupiai, alergija ir pan. nėra ir negali būti susiję su minėta trauma. Neturtinės žalos dydis taip pat yra nepagrįstas, nes dar iki įvykio ieškovė yra turėjusi fizinių traumų (2019 m. patirti lūžiai; insultas ir kt.). Akcentavo, kad atlikus ieškovės pateiktų medicininių išlaidų analizę, paaiškėjo, kad dalis nurodytų kaip ieškovės patirtų išlaidų nėra susiję su įvykio metu patirta trauma. Atsakovo Ž. E. įstatyminis atstovas pagal įstatymą M. E. papildomai paaiškino, kad gavus iš tyrėjos pranešimą, ieškovės buvo atsiprašyta, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė susitikti.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį. Nurodė, kad ieškiniu prašoma atlyginti suma yra neadekvati, neatsižvelgta į ieškovės amžių, turimus sveikatos sutrikimus ir nepagrįstai viską siejant su nurodytu įvykiu, kurį padarė mažametis. Pažymėjo, kad atsakovas Ž. E. iš karto atsiprašė ieškovės, pats įvykis buvo prieš 3 (tris) metus, ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikimą. Reikalaujama turtinė žala turi būti mažinama, nes ieškovė nurodė išlaidas, kurios nėra susijusios su šiuo įvykiu. Atsakomybė turi būti dalinė – sporto centro bei tėvų. Ieškovė neadekvačiai vertina žalos dydį, nes nuotaikos svyravimai, negalėjimas kilnoti anūkų, nepagrindžia reikalaujamos atlyginti sumos dydžio. Teigia, kad ieškovei galėtų būti atlyginta ne daugiau kaip 1 500 Eur suma.

13.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. T. paaiškino, kad atsakovas Ž. E. specialiai nenutrenkė ieškovės, o po įvykio iš karto jos atsiprašė. Treniruotės metu vaikas galimai atsisuko pažiūrėti, ar galės saugiai pasukti, nes pagal instrukcijas, dviratininkas turi įsitikinti kad gali daryti tokį veiksmą. Treneris negalėjo važiuoti kartu, nes kiekvienas dviratininkas važiuoja po vieną. Šie vaikai pradėjo treniruotis nuo spalio 1 d., o įvykio data spalio 23 d., vaikas buvo nepatyręs važiuoti tokiu sportiniu dviračiu. Valdyti tokį sportinį dviratį visada mokoma viešose vietose, nes Lietuvoje nėra tam skirtų specialių bazių. Vaikas sakė, kad pastebėjo ieškovę, tik nespėjo tinkamai sustoti. Teigia, kad tokioje situacijoje, tinkamai apvažiuoti ieškovę buvo tik teorinė galimybė, bet vaikas nebuvo toks patyręs.

14.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. J. paaiškino, kad įvykio dieną takas buvo šlapias, todėl atsakovas Ž. E. negalėjo važiuoti greitai, nes dviratis pradėtų slysti. Kadangi artimiausia aikštelė, kurioje būdavo galimybė mokytis - prie (duomenys neskelbtini), aptverta dėl statybų, tai mokymai vykdomi viešose erdvėse. Pažymėjo, kad moteriškių (ieškovės ir su ja ėjusios kitos moters) nebuvo galima pastebėti iš karto, nes ten yra posūkis, o sportinis dviratis greitai nesustoja. Teigė, kad vaiko tėvų kaltės čia nėra. Paaiškino, kad važiuojant pasižiūrint į dešinę, dviratis važiuoja į kairę, taigi vaikas ir galėjo, ir negalėjo pamatyti ir išvengti susidūrimo su ieškove. Nurodo, kad atsakovas teisingai padarė atsisukęs pasižiūrėti ir įsitikinti, kad jis, prieš sukdamas į kairę, neužkirs kelio kitam, paskui jį važiuojančiam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės VŠĮ „Sostinės sporto centras“ 922,65 Eur turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų atlyginimą turtinės ir neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl atsakovo Ž. E. neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

17.       Iš byloje pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos 2020 m. kovo 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45417-19 nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d., atsakovas Ž. E., važiuodamas dviračiu, šaligatviu, partrenkė ėjusią pėsčiąją ieškovę, kuriai dėl patirtų sužalojimų – minkštųjų audinių patinimo su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, dešinio žastikaulio vidinio krumplio ir išorinio krumplio intrasąnarinio lūžio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu atsakovui Ž. E. buvo (duomenys neskelbtini) metų.

18.       Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad ginčo įvykis kilo ne dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pažymėjo, kad byloje nustatytos neginčijamos faktinės aplinkybės, kad nepilnametis atsakovas Ž. E., sportinės treniruotės metu (taigi būdamas trenerio žinioje) važiuodamas dviračiu, netyčia atsitrenkė į ieškovę ir ją partrenkė, dėl ko ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Iš prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45417-19 matyti, kad atsakovas Ž. E. įvykį sukėlė iš esmės dėl patirties ir įgūdžių stokos – netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nespėjo išvengti susidūrimo su šaligatviu ėjusia ieškove. Taigi priėjo prie išvados, kad nepilnamečio atsakovo Ž. E. veiksmuose nėra nei tyčios, nei piktybiškumo, juolab kad jis iš karto atsiprašė ieškovės, iš įvykio vietos nepasišalino, važiavo į policijos įstaigą. Todėl aptartos bylos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad atsakovo Ž. E. tėvai netinkamai įgyvendino tėvų valdžios turinį, todėl nagrinėjamu atveju nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas iš nepilnamečio vaiko (atsakovo) ir/ar jo tėvų negali būti priteisiamas, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

19.       Teismas, sistemiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 1-1127 dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto sporto centro veiklos nutraukimo ir likvidavimo, 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimą Nr. 1-1135 dėl VšĮ Vilniaus miesto sporto centro steigimo ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo bei 2021 m. spalio 27 d. Tarybos sprendimą Nr. 1-1203 dėl Tarybos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 1-1135 pakeitimo, sprendė, kad atsakovė VšĮ „Sostinės sporto centras“ yra įsteigta vietoje Vilniaus miesto sporto centro, todėl yra visų jo teisių ir pareigų perėmėja.

20.       Atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviai neneigė aplinkybės, jog nepilnamečio atsakovo Ž. E. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata, o ginčo įvykis nutiko, kai nepilnametis buvo ugdymo įstaigos priežiūroje ((duomenys neskelbtini) pagrindu) teismas pripažino, kad byloje nustatytos visos atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai - atsakovė, turėdama pareigą savo auklėtinį (atsakovą) ugdyti ir prižiūrėti taip, kad šis savo veiksmais nedarytų žalos kitiems asmenims, nesiėmė pakankamų veiksmų tinkamai jo priežiūrai; 2) žala - buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata; 3) priežastinis atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys; 4) atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą ir jos kaltė yra preziumuojama.

21.       Teismas įvertinęs ieškovės gautų prekių ir paslaugų pobūdį, išanalizavęs pateiktus dokumentus, sprendė, kad ne visos pateiktos ir nurodytos išlaidos yra pripažintinos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirta žala, nes ne viso jos buvo būtinos ir ne visos jos yra susijusios priežastiniu ryšiu su ginčo įvykiu. Pažymėjo, kad ieškovė įsigijo vaistų kraujospūdžiui mažinti, peršalimui gydyti, alergijos simptomams švelninti (lašai akims, gudobelių ekstraktas, žuvies taukai, purškalas nosiai, arbata, vienkartinės nosinės, vėsinamosios putos vėjaraupių iššaukto dirginimo slopinimui ir kt.), o taip pat higienos ir kosmetikos priemonių (dėžutė dantų šepetėliui, muilinė, kūno prausiklis, kremas veidui ir kt.). Teismo vertinimu, paminėtos (ne)medicininės priemonės ir produktai nėra skirti ginčo įvykio metu patirtų ieškovės sužalojimų gydymui, todėl jų įsigijimas negali būti kompensuojamas (CPK 185 straipsnis), o kitos išlaidas, susijusios su priemonių, vaistų įsigijimu, apgyvendinimo paslaugomis ir kt., teismas laikė susijusiomis su ginčo įvykio metu kilusia žala, todėl jos sprendė, kad šios atlygintinos ir, nurodytų medikamentų ir prekių kainą (138,07 Eur) atėmus iš bendros reikalaujamos turtinės žalos sumos (1 060,72 Eur), ieškovei iš atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ priteisė 922,65 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

22.       Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes tokios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinęs ieškovės patirtus išgyvenimų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, nusprendė ieškovei iš atsakovo VšĮ „Sostinės sporto centras“ priteisti 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

23.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, nurodė, jog atsižvelgdamas į aktualią kasacinio teismo ir EŽTT jurisprudencija, šalių procesinį elgesį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad tikslinga šalims palikti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Ieškovė D. B. (toliau – apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje panaikinti ir ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24.1.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kurio pagrindu apeliantei buvo priteista tik dalis prašomos neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad teismas išsamiai neįvertino jos patirtų sužalojimų ir išgyvenimų, priėmė formalų sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į nukentėjusiajai išlikusias fizines ir emocines įvykio pasekmes. Pažymi, kad nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius.

24.2.                      Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vienai šaliai iš kito. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia EŽTT praktika dėl galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau vis dėl to sprendimo rezultatas yra toks, jog ieškovei priteista 1 500 Eur neturtinės žalos suma, o jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 000 Eur. Taigi, nors ieškinys iš dalies ir patenkintas – faktiškai žala ieškovei neatlyginta. Todėl šiuo atveju, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad Teismas nuspręsdamas šalims palikti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas šiuo konkrečiu atveju pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

25.       Atsakovas Ž. E. atsiliepimu prašo apeliacinės instancijos teismo dėl apeliacinio skundo (ne)tenkinimo spręsti savo nuožiūra, kadangi apeliantė apeliaciniu skundu nekeliamas klausimas dėl atsakovo ir jo atstovų pagal įstatymą klausimas.

26.       Atsakovė VšĮ „Sostinės sporto centras“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliantės apeliacinį skundą atmesti.

26.1.                      Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktas bylos aplinkybes, sužalojimus, patirtus išgyvenimus ir kt., spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio apeliantei priteisimo. Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtines žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėti, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtines žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisine vertybe ir neturtine žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinės žalos dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtines žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismu praktikoje įtvirtintus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju, apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas vertindamas priteisiamos neturtinės žalos dydį turi atkreipti dėmesį tik į apeliantės sveikatos būklę, šios aptirtus išgyvenimus bei kitas problemas, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, teismas turi vertintų visų kriterijų visumą.

26.2.                      Atsakovė atskirsdama į apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo, pabrėžia, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista ne tik 1 500 Eur neturtines žalos atlyginimo, bet ir 922,65 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taigi taip susidaro bendra 2 422,65 Eur suma, kuri viršija ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat akcentuoja, kad didžioji dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų kilo būtent dėl pačios apeliantės kaltės. Ieškovei pateikus ieškinį, atsakovas VšĮ „Sostines sporto centras“ kartu su atsakovo Ž. E. tėvais ne vieną kartą teikė apeliantei pasiūlymus taikiai išspręsti situaciją bei siūlė pakankamai dosnius pasiūlymus, viršijančius net pirmosios instancijos teismo priteistas sumas, tačiau ieškovė nesileido į jokias kalbas, nebendradarbiavo ir toliau reikalavo jai sumokėti visą jos ieškinyje nurodytą sumą, kuri, atsakovų manymu, yra neproporcinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

29.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo kuriuo buvo iš dalies tenkintas apeliantės ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. atsakovas Ž. E., važiuodamas dviračiu šaligatviu, partrenkė ėjusią pėsčiąją ieškovę, kuriai dėl patirtų sužalojimų – minkštųjų audinių patinimo su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, dešinio žastikaulio vidinio krumplio ir išorinio krumplio intrasąnarinio lūžio, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu atsakovui Ž. E. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos 2020 m. kovo 17 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45417-19.

Dėl neturtinės žalos dydžio

31.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos patirtų sužalojimų ir išgyvenimų, neatsižvelgė į nukentėjusiajai išlikusias fizines ir emocines įvykio pasekmes ir priėmė formalų sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32.       Asmens teisė į patirtos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisių garantija. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina). Civilinė atsakomybė grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

34.       Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

35.       Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

36.       Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

37.       Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

38.       Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

39.       Apeliantė nurodė, kad dėl patirtų įvykio padarinių per visą laikotarpį nuo įvykio ji nuolat patiria fizinius ir dvasinius išgyvenimus, baiminasi, kaip reikės gyventi ateityje, rūpintis savimi, liekamuosius traumos reiškinius jaučia nuolat. Pabrėžė, kad dėl jaučiamo pastovaus skausmo rankos srityje sumažėjo bendravimas su kitais asmenimis, vengia susitikti ir su draugėmis, nes nuolat saugo ranką, bijo netikėto sužeidimo, o ypač einant šaligatviu.

40.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeista viena iš esminių vertybių – asmens sveikata, pažymėjo, kad patirtą tokį įvykį natūraliai lydi nukentėjusiojo asmens neigiami išgyvenimai, skausmas, nerimas, baimė, nesaugumo jausmas, psichologinė įtampa, stresas ir pan. Tačiau, tuo pačiu būtina atsižvelgti ir į žalos padarymo aplinkybes. Konkrečiu atveju nepilnametis Ž. E. dėl patirties stokos atsitrenkė į ieškovę, po ko iš karto jos atsiprašė. Taigi, įvykis kilo ne dėl nepilnamečio chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, bet išimtinai dėl nepakankamos patirties (tai buvo tik trečia treniruotė), nepakankamo atsargumo ir apdairumo. Po įvykio atsakovas nepasišalino iš įvykio vietos. Bylos duomenys patvirtina ieškovei padarytus kūno sužalojimus, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų geranoriškai atlyginta jos patirta visa žala ar bent jos dalis. Įvertinus žinomas bylos aplinkybes, patirtus ieškovės išgyvenimus bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur suma. Su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių visumos bei ieškovės patirtų išgyvenimų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

41.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista viena iš esminių vertybių – asmens sveikata. Dėl šios vertybės pažeidimo išvestinai seka ir nukentėjusiojo asmens neigiami išgyvenimai, skausmas, nerimas, baimė ir kt., ką ir nurodo apeliantė. Tačiau remiantis pirmiau išdėstyta Kasacinio teismo praktika, pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusio asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, baimes ir kt., tačiau turi būti atsižvelgiama ir į nagrinėjamo ginčo nustatytas aplinkybes, kaip teisingai ir atsakovė VšĮ „Sostinės sporto centras“ ir pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundą. Šiuo atveju matyti, kad įvykis įvyko ne dėl chuliganiškų atsakavo Ž. E. veiksmų, bet išimtinai dėl nepakankamos atsakovo patirties, po šio įvykio atsakovas atsiprašė, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir kt. Aktualu ir tai iš teismų praktikos, kaip ir įvardino pirmosios instancijos teismas, matyti, kad panašiose situacijose nukentėjusiesiems priteista 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantės patirtus sužalojimus, teismų praktiką tokios kategorijos bylose bei protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes tokios neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apeliantės prašomą 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 500 Eur dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

42.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėtinu atveju tikslinga s?alims palikti ju? ture?tas byline?jimosi is?laidas, t. y. nepriteisti šios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

44.       Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo procese apeliantė patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jai 922,65 Eur, taip pat iš dalies tenkintas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – t. y. priteisiant 1 500 Eur. Atsižvelgdamas į tai ir į tai, jog EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime, priimtame byloje Klauz prieš Kroatiją, Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimas prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, jog jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėtinu atveju, tikslinga s?alims palikti ju? turėtas byline?jimosi is?laidas, t. y. nepriteisti s?iu? is?laidu? atlyginimo vienai s?aliai is? kitos. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės tenkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Be to, kaip minėta, asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes šį dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vadinasi, apeliantė iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį ir jį nurodyti teismui. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Šiuo aspektu EŽTT, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad neturtinę žalą yra sunku iš anksto įvertinti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10).

46.       Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikyti apeliantę iš dalies pralaimėjusia bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jos nuomonė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nesutapo su pirmosios instancijos teismo pateiktu įvertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtų neteisinga. Todėl vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė iš esmės laimėjo bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kad apeliantės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, priteisiant jai 922,65 Eur, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo tenkintas iš esmės – t. y. priteisiant 1 500 Eur.

47.       Atsižvelgiant į išdėstytą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo Ž. E. atstovai – 4 340,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovė VšĮ „Sostinės sporto centras“ nėra pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės pirmojoje instancijoje tenkintų reikalavimų dalį sudaro 86,9 proc. (neturtinės žalos reikalavimas tenkintas iš dalies sumažinus 1 060,72 Eur atlyginimą iki 922,65 Eur (reikalavimas tenkintas 86,9 proc.), o reikalavimas dėl neturtinės žalos – tenkintinas sumažinus reikalavimo dydį, tačiau, kaip anksčiau minėta, laikoma, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš esmės, todėl šio reikalavimo tenkinimo dalį sudaro 100 proc., todėl visų patenkintų reikalavimų dalį sudaro 86,9 proc. (36,9 + 50 =86,9 proc.). Kadangi reikalavimai tenkinti atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ atžvilgiu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ proporcingai apeliantės tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1 738 Eur (2 000 x 86,9 proc.).

48.       Taip pat pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas netenkintas dėl atsakovo Ž. E. atsakomybės, o šio atstovai nekvestionavo bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo pirmosios instancijos teisme bei dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas apeliantės reikalavimą dėl šios patirtų bylinėjimosi išlaidų spręstų savo nuožiūra, teisėjų kolegijos spręstina, kad atsakovo Ž. E. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl bylos procesinės baigties

49.       Pirmiau nutarties punktuose išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apeliantės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisint apeliantei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepagrįstai nusprendė nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimas pakeičiamas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliantė nepateikė ir nepridėjo pagrindžiančių įrodymų. Kiti proceso dalyviai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų bei šių pagrindžiančių įrodymų taipogi nepateikė, todėl dėl šių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria :

apeliantės (ieškovės) D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti – priteisti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ „Sostinės sporto centras“ (j. a. k. 305935705) patirtų 1 738 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Dalia Trumpulienė

Urmila Valiukienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė